• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos pajūryje, Smiltynėje apsilankiusi Kornelija išvydo vaizdą, kuris ne vienam galėtų sukelti šiurpą – ant kranto gulėjo daugybė vabzdžių. Vieną liepos vakarą gamtos stebėtoja pasidalino nuotrauka, kurioje matyti ne tik gyvi drugeliai ir kiti sparnuočiai, bet ir nemažai negyvų vabzdžių – spungių ir drugelių ant kranto. Situaciją pakomentavo ir specialistas.

3

Lietuvos pajūryje, Smiltynėje apsilankiusi Kornelija išvydo vaizdą, kuris ne vienam galėtų sukelti šiurpą – ant kranto gulėjo daugybė vabzdžių. Vieną liepos vakarą gamtos stebėtoja pasidalino nuotrauka, kurioje matyti ne tik gyvi drugeliai ir kiti sparnuočiai, bet ir nemažai negyvų vabzdžių – spungių ir drugelių ant kranto. Situaciją pakomentavo ir specialistas.

REKLAMA

Šis neįprastas reiškinys sukėlė daugybę klausimų gamtos mylėtojams dėl galimų aplinkos pokyčių.

REKLAMA
REKLAMA

Toks reiškinys, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti neįprastas, privertė susimąstyti – iš kur atsirado tiek daug negyvų vabzdžių? Ar tai natūralus procesas, ar galbūt signalas apie aplinkos pokyčius?

REKLAMA

Gamtininkas paaiškino neįprastą reiškinį

Apie tai, ką reiškia Smiltynėje užfiksuotas drugelių antplūdis, naujienų portalui tv3.lt pasakojo gamtininkas Deividas Makavičius.

Anot jo, nuotraukose dominuoja būtent drugeliai, kurie šiuo metu aktyviai ieško veisimosi teritorijų ir migruoja.

„Matosi spungės ant delno, o geltonas drugelis yra citrinukas – būtent ši rūšis Lietuvoje yra viena gausiausių. Atėjus šalčiams daugelis drugelių miršta, tačiau citrinukai žiemoja Lietuvoje ir pavasarį vėl atgyja. Jie yra vieni ilgiausiai gyvenančių drugelių mūsų krašte“, – aiškina gamtininkas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, baltieji drugeliai, matomi nuotraukose, greičiausiai yra vadinamieji baltukai – jų rūšių yra kelios, o plačiausiai žinomi kopūstiniai baltukai, kurių vikšrai dažnai naikina kopūstus daržuose.

Kodėl kai kurie drugeliai išplauti į krantą?

Paklaustas, kodėl tokie vaizdai užfiksuoti būtent prie jūros, gamtininkas paaiškina: tai – migracijos pasekmė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Drugeliai galėjo išsiristi ir padėti kiaušinėlius kontinentinėje Lietuvos dalyje. Jie ne visada deda kiaušinėlius vienoje vietoje – padeda ant vieno augalo, tada nuskrenda ir padeda ant kito, taip plečia savo gyvenimo teritoriją“, – teigia jis.

D. Makavičius pasakoja, kad dalį drugelių vėjai atpučia iš kitų Baltijos regiono šalių, pavyzdžiui, Estijos ar Latvijos, o kai kuriuos drugelius, kuriems nepavyko kirsti jūros, bangos išneša į krantą.

REKLAMA

„Būna, kad stipresni vėjai iš priešingos Baltijos jūros pusės perneša drugelius į mūsų pajūrį. Jie bando kirsti jūrą, bet supratę, kad nespės, grįžta palei krantą. Tokia migracija labai primena paukščių elgesį“, – aiškina pašnekovas.

Gamtininkas pabrėžia, kad tokie reiškiniai – natūralūs, ir pamačius būrius vabzdžių nereikėtų jų trikdyti.

„Tai yra gamtos procesas. Palikime drugelius ramybėje – jie atlieka savo vaidmenį ekosistemoje“, – primena jis.

REKLAMA
Matyt ponai retai lankotės pajūryje, kiekvienais metais pajūryje vasarą būna daug vabzdžių
Rečiau būkite sukišę nosis į mobiliakus, rečiau ir šiurpsite nuo visko. Visgi, malonu, kad bent retsykiais aplankote realųjį pasaulį :)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų