Netinkamas žaliųjų atliekų tvarkymas gali baigtis nemaloniais kvapais, be to, jei yra metamos į mišrių atliekų konteinerius, gali skatinti net parazitų dauginimąsi.
Kaip tvarkyti žaliąsias atliekas?
Aplinkos apsaugos departamentas socialiniuose tinkluose pasidalijo priminimu, kaip tvarkyti žaliąsias (bioskaidžias) atliekas.
„Vasarą besitvarkant aplinką sode ar namų valdoje, ypač po didesnių audrų, susidaro žaliųjų (bioskaidžių) atliekų, pvz.: nudžiūvusios šakos, piktžolės, gėlės, daržovių ar vaisių atliekos.
Žaliosios atliekos pūdamos gali skleisti nemalonius kvapus, nes išskiria metano dujas, kurios prisideda ir prie klimato kaitos. Patekusios į mišrių atliekų konteinerius, jos gali sudaryti palankias sąlygas parazitų dauginimuisi ir užteršti perdirbimui tinkamas atliekas.
Todėl aplinkosaugininkai rekomenduoja šias atliekas kompostuoti ir priduoti atliekų tvarkytojams. Taip galime išvengti metano dujų išsiskyrimo, nemalonių kvapų, be to kompostuodami namuose gauname natūralias trąšas!“ – primena aplinkosaugininkai.
Žaliąsias atliekas visada, jei leidžia galimybės, kompostuoti, tačiau jei tokių galimybių nėra, jas galima išvežti į specialiai žaliosioms atliekoms skirtas aikšteles, įrengtas kiekvienoje apskrityje, arba išvežti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius.
Primenama, kad žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse priimamos šios bioskaidžios atliekos:
- želdynų karpymo atliekos, nukritę lapai, nupjauta žolė;
- gėlės, piktžolės;
- vaisių, daržovių atliekos;
- medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros;
- smulkios medžių, krūmų genėjimo šakos.
Atliekos turi būti atvežamos be priemaišų pvz., kartotininių dėžių, plastikinių maišelių ir pan.
Žaliųjų atliekų deginimas
Pabrėžiama, kad deginti lapus, šakas ar kitas žaliąsias atliekas galima tik laikantis aplinkosaugos reikalavimų.
Kaip nurodoma Aplinkos apsaugos departamento svetainėje, draudžiama deginti ražienas, nenupjautą, nesugrėbtą žolę, nenupjautas nendres, nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, jauvus ir kitas žemės ūkio kultūras, dažytą, lakuotą, klijuotą, impregnuotą ar kitaip apdorotą cheminėmis medžiagomis medieną.
Galima deginti sausą, nupjautą ir sugrėbtą žolę, sugrėbtus šiaudus, sugrėbtus nukritusius lapus, nupjautas ir surinktas nendres.
Taip pat galima deginti laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas, sumedėjusias augalų dalis, tačiau jos turi būti nukristos, sugrėbtos ir pan., medieną, neapdorotą jokiomis cheminėmis medžiagomis.
Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan. Privaloma laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos, Miškų priešgaisrinės apsaugos ir kitų taisyklių.
Žaliąsias atliekas leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali sąlygoti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti.
Vengiant smulkiosios faunos žūties, draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jei į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei savaitę iki deginimo.
Kai surinktų augalų ar jų dalių vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 m3 tūrio arba deginama iškart keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 val. telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo ir apsaugos tarnybos padaliniui ar atitinkamos Valstybinės miškų urėdijos padaliniui (girininkijai).
Atliekų negalima deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant IV-V klasės miškų gaisringumui.
Taip pat atliekamas draudžiama deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos.
Draudžiama deginti miestuose ir miesteliuose, išskyrus laužų kūrenimui nustatytose vietose. Taip pat draudžiama deginti 30 m ir arčiau nuo statinių.
Atsakomybė
Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.
Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
Taip pat vertinama aplinkai padaryta žala.
Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų (nesugrėbtų) šiaudų gaisrą, nedelsdami privalo apie tai informuoti Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 ir (arba) Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, o, jei dėl gaisro kyla pavojus artimiausiam miškui, – ir atitinkamos miškų urėdijos padalinį (girininkiją).
Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kurių žemėje nesilaikoma reikalavimų, taip pat kiti asmenys, nesilaikantys šių reikalavimų, baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą.
