atliekų deginimas

Vasara – pats darbymetis sode ir darže, neišvengiama to dalis – susidarančios žaliosios atliekos. Aplinkos apsaugos specialistai primena, kaip jas tinkamai tvarkyti. Netinkamas žaliųjų atliekų tvarkymas gali baigtis nemaloniais kvapais, be to, jei yra metamos į mišrių atliekų konteinerius, gali skatinti net parazitų dauginimąsi.

Po žiemos tvarkant aplinką – pernykščius lapus, nugenėtas nudžiūvusias medžių ar krūmų šakas galima tvarkyti ir jas kompostuojant, o nusprendus šias atliekas sudeginti svarbu laikytis aplinkosaugos reikalavimų, primena Aplinkos apsaugos departamentas. Svarbiausią informaciją apie žaliųjų atliekų tvarkymą rasite Aplinkos apsaugos departamento specialistų parengtoje atmintinėje.

Pernai lapkritį komercinę veiklą pradėjusi Kauno kogeneracinė jėgainė (KKJ) svarsto padidinti deginamų  atliekų kiekį nuo 200 tūkst. iki 255 tūkst. tonų per metus. Jau pradėta rengti ir derinti nauja poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programa, pranešė viena bendrovės akcininkių, valstybės kontroliuojama „Ignitis grupė“.  Pasak jos, 2013 metais patvirtintas PAV leido jėgainei sutvarkyti iki 300 tūkst.

Valstybės valdomai energetikos grupei „Ignitis grupė“ baigus statyti komunalinių ir pramonės atliekų deginimo kogeneracinę jėgainę Kaune bei baigiant statyti tokią pat jėgainę Vilniuje, Seimas uždraudė nuo lapkričio įvežti į šalį komunalines ir pavojingas atliekas, skirtas sudeginti ir naudoti energijai gauti. Taip pat nebus galima įsivežti komunalinių atliekų deginimo proceso likučių – pelenų ir šlakų.

Prezidentūra teigia, kad dėl atmesto šalies vadovės veto atliekų deginimo jėgainių statybas sugriežtinančioms pataisoms augs mokesčiai gyventojams už atliekas. „Šio įstatymo įsigaliojimas realybėje reiškia potencialų šildymo kainų didėjimą, augančius miškų kirtimus“, – BNS ketvirtadienį sakė prezidentės patarėja ekonomikos klausimais Lina Antanavičienė.

Viešoje erdvėje netylant įtarimams dėl galimų premjero sąsajų su verslininkais ir įmone „Danpower Baltic“, Saulius Skvernelis tikina, kad valstybės anksčiau pradėti vystyti projektai – neva neskaidrūs, o atliekų deginimui šiukšlių neužteks. Sąvartynų vadovai sako esantys apstulbinti tokių premjero žodžių ir tvirtina, kad bent jau sostinei šiukšlių tikrai pakaks.

Premjeras Saulius Skvernelis neigia siekiantis asmeninės naudos sprendžiant būsimoje „Lietuvos energijos“ kogeneracinėje jėgainėje Vilniuje deginamų šiukšlių problemą. Tai premjeras pareiškė, ketvirtadienį Seime atsakydamas į opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio klausimą, ar S. Skvernelis neturėtų nusišalinti nuo su projektu susijusių klausimų, kadangi jis gyvena 1,5 kilometro nuo jėgainės statybų vietos. „Aš paneigiu, nesiekiu sau jokios asmeninės naudos.

Aplinkos ministerija nepritaria Seimo narių grupės siūlymui atliekų deginimo jėgaines statyti toliau nuo gyvenamųjų vietovių, nes, anot ministerijos, tai stabdytų šimtų milijonų eurų vertės jėgainių Kaune ir Vilniuje projektus. Vyriausybė dėl šio klausimo ketina apsispręsti trečiadienį.

  Energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ ketvirtadienį pasirašė sutartis su 345 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos rangovais. Teigiama, kad tai bus viena moderniausių jėgainių Europoje, ji yra pripažinta valstybei svarbiu projektu. Tačiau projektas turi ir priešininkų - prieš jėgainės statybą pasisako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). „Tai vienas svarbus žingsnis šiame projekte. Dabar dalykai vyks greičiau, aiškiau ir paprasčiau.

Europos Komisija (EK) skirs 150 mln. eurų paramą energetikos holdingo „Lietuvos energijos“ statomai 345 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinei jėgainei, kuri degins komunalines atliekas ir biokurą. Tai yra vienas didžiausių šilumos ūkio projektų Lietuvoje pastaraisiais metais. „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas, kad EK pritarimas yra labai svarbus, nes dabar aiški jėgainės statybų finansavimo schema. „Tai bus nacionalinė parama, kurią Lietuva gauna iš Europos Sąjungos fondų.

Vilniaus meras atmetė aplinkos ministro miesto valdžiai mestus kaltinimus dėl Vilniaus atliekų rinkos krizės ir pareiškė jog, dėl to kalta pati Aplinkos ministerija, neleidusi bendrovei „Energesman“ Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje sukauptas deginimui skirtas atliekas saugoti sąvartyne ar kitose teritorijose. „Ministerija vietoje to, kad leistų saugoti kitoje vietoje atliekas, uždaro tą galimybę.

Lietuvoje trūkstant atliekų deginimo pajėgumų, Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje susikaupė tūkstančiai tonų deginimui skirtų atliekų, todėl Aplinkos ministerija sprendžia, kur būtų galima jas laikinai saugoti. Gamyklos operatorės „Energesman“ vadovas Donatas Majus teigia, kad jos teritorijoje saugoma apie 15 tūkst. tonų energetinę vertę turinčių atliekų - kietojo kuro.

Faktą, kad į Klaipėdos atliekų deginimo bendrovę „Fortum Klaipėda“ galėjo būti neteisėtai vežamos atliekos iš Airijos, aplinkos ministras vadina skandalu. Kęstutis Trečiokas taip pat pranešė, kad Airijoje buvo sustabdyta ir antra atliekų siunta į Lietuvą. „Skandalingu jis tapo todėl, kad atliekų tvarkytojai pasielgė skandalingai ir neatsakingai“, - ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė ministras.

Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai atliekų kaupiama sąvartynuose. Šiam metodui ieškoma kitų alternatyvų. Viena jų – atliekų deginimas specialiai tam įrengtose gamyklose. Viena iš jų jau veikia Klaipėdoje, bet statyba planuojama ir kitose didžiuosiuose miestuose. Vis dėlto, nuomonės skiriasi – vieni sako, kad tokios gamyklos tik skatina šiukšlių kaupimąsi, o ne skatina perdirbimo, kiti teigia, kad deginamos atliekos būtų naudingos, nes šilumos kainą sumažintų iki 17 proc.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis prašo Generalinį prokurorą, Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovus skubiai ištirti, ar Lietuvos atliekų tvarkymo sektoriuje susiklosčiusi padėtis nėra „baudžiamųjų veikų ir korupcinių veiksmų išdava“. Ketvirtadienį ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad susiklosčiusi padėtis pavojinga pačiai valstybei, nes sudarant prielaidas privačių interesų grupėms į savo rankas perimti visą šalies atliekų tvarkymo sistemą klib...

Kaip per trumpą laiką sukurti puikias pajamas duodantį verslą? Kaip sukurti sistemą, kuri imituotų veiklą, nors jos realiai nėra, ir padedant valdininkams bei pareigūnams priversti kitas bendroves tapti šios sistemos nariais? Tai citata iš portalo balsas.lt redakciją pasiekusio dokumentų pluošto apie atliekų verslo užkulisius. Maždaug tuo pačiu metu kitas dokumentų pluoštas apie milžiniškus pelnus nešantį galimai neteisėtą „šiukšlininkų“ verslą pasiekė ir Seimą bei Aplinkos ministeriją.

Iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų į Seimą kandidatuojanti Danutė Bekintienė siūlo atliekų deginimo gamyklą statyti ne prie miegamųjų rajonų, o arčiau Vilniaus mero Artūro Zuoko namų.

Šiuo metu LR Aplinkos ministerijos rengiamas ir derinamas teisės akto projektas patvirtina įtarimus, kad iš kitų valstybių į Lietuvą planuojama importuoti ir čia deginti komunalines atliekas. „Jei projektas bus patvirtintas, Lietuva teisiškai jau galės vadintis užsienio atliekų deginimo placdarmu.

Apie pusantrų metų „Toksika“ tempė gumą, kol pagaliau pripažino, kad sumontuotas deginimo įrenginys neatitinka keliamų reikalavimų. Galų gale nušalinusi įrenginį stačiusius rangovus, bendrovė „Toksika“ ketina ieškoti nepriklausomų ekspertų, kurie turėtų parengti dirvą naujiems statytojams.

Po in­ži­ne­ri­nės eks­per­ti­zės paaiš­kė­jo: tai, apie ką ne jau kar­tą ra­šy­ta, tvir­ti­na­si: „Tok­si­kos“ už­sa­ky­mu Aukšt­ra­kiuo­se, ša­lia Šiau­lių, pa­sta­ty­ta pa­vo­jin­gų at­lie­kų de­gi­ni­mo ga­myk­la nea­ti­tin­ka pro­jek­ti­nių rei­ka­la­vi­mų, o ran­go­vas – ita­lų bend­ro­vė „Haf­ner SRL“ – yra ne­pa­jė­gus už­baig­ti dar­bų. Da­bar „Tok­si­ka“ ga­myk­los ne­pe­rims, ban­dys pa­ša­lin­ti trū­ku­mus.

Karmėlavos, Ramučių ir Narėpų gyventojai baiminasi, kad bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ planuojama atliekų deginimo gamykla Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje pavers šalia įsikūrusias bendruomenes sunkiosios pramonės įkaitais. „Nors Kauno LEZ teritorija buvo planuojama logistikos objektams, ji tampa sunkiosios pramonės zona. Šalia gyvenviečių jau turime „ViaCon Baltic Pipe“ poplipropileno vamzdžių gamyklą, „Finnfoam“ izoliacinių plokščių fabriką.

Elektrėniškiai siekia valdininkų, atsakingų už Kazokiškių sąvartyno eksploatavimo klausimus, atsistatydinimo. „Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) vadovai Rolandas Masilevičius ir Aleksandras Spruogis, kurių veikla nesilaikant įstatymų Elektrėnų gyvenimą nuodijantį Kazokiškių sąvartyną pasmerkė tolesnei plėtrai, privalo atsistatydinti“, – tokią poziciją išreiškė iniciatyvinė grupė „Elektrėnai – ne Vilniaus sąvartynas“, šiandien prie Aplinkos ministerijos surengusi piketą.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ žurnalistės Julijos Kiško straipsnis „Politiniai makaronai rinkėjams“. Būnant valdžioje ir priimant nepopuliarius sprendimus naivu tikėtis, kad piliečiai tave išrinks dar kartą. Taigi politikai pasitelkia įvairių priemonių, kad tik pelnytų rinkėjų pasitikėjimą.

„Šiau­lių kraš­tui“ pa­vie­ši­nus įta­ri­mus, kad vėl de­gi­nant pa­vo­jin­gas at­lie­kas ne­to­li Šiau­lių, Aukšt­ra­kiuo­se, esan­čio­je įmo­nė­je „Tok­si­ka“ ga­li bū­ti klas­to­ja­mi duo­me­nys apie į ap­lin­ką iš­me­ta­mus ter­ša­lus, iš dar­bo trau­kia­si de­gi­ni­mo įrengi­nio va­do­vas.

Ki­tą sa­vai­tę ne­to­li Šiau­lių esan­čiuo­se Aukšt­ra­kiuo­se bus vėl pra­dė­tos de­gin­ti iš vi­sos Lie­tu­vos su­vež­tos pa­vo­jin­gos atlie­kos. UAB „Tok­si­ka“ žūt būt sten­gia­si pe­rim­ti iš ran­go­vo – Ita­li­jos bend­ro­vės „Haf­ner Srl“ pa­vo­jin­gų at­lie­kų degini­mo įren­gi­nį. Šio pe­rė­mi­mo kai­na – žmo­nių svei­ka­ta ar net gy­vy­bė.

Vyriausybė, į laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) sukišusi per 130 mln. litų, dabar jose leis kurtis monstrams. Seimo narys Vaidotas Bacevičius siūlo šiose pramoninėse teritorijose leisti deginti ir gaminti plastiką bei kitas aplinkai pavojingas medžiagas. Taip esą naudingiau verslui.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, reglamentuojančioms medicininių atliekų tvarkymą. Jose patikslintos Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos – ši institucija nustatys žmonių sveikatos priežiūros ir su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekų tvarkymą rūšiavimo ir susidarymo vietose, surinkimo, pakavimo, ženklinimo, pradinio apdorojimo ir laikino laikymo sveikatos priežiūros įstaigose.

Medicininės atliekos gydymo įstaigose susidaro nuolat. Tinkamai nenukenksmintos, jos gali kelti grėsmę žmonių sveikatai. Didžioji šių atliekų dalis neutralizuojama deginant, kitos neutralizuojamos autoklavuose ar specialiuose mikrobangų įrenginiuose. Taip turėtų būti. Bet taip būna ne visada. O dėl Lietuvoje neseniai kilusios medicininių atliekų krizės kaltos Ūkio ir Aplinkos ministerijos –  šių metų vasarą konstatavo Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Romas Valentukevičius.

„Medicinos įstaigos dirba ir atliekos jose susidaro nuolat, todėl, kai gegužės mėnesį sustojo „Toksika“ ir Lietuvoje nebeliko nė vienos įmonės, kuri naikintų medicinos atliekas, jos pradėjo kauptis“, – „Balsas.lt“ sakė sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis, paprašytas prisiminti, dėl kokių priežasčių vasaros pradžioje mūsų šalyje teko skelbti ekstremalią situaciją.

„Įrenginys Šiauliuose , „Toksikoje“ kada nors pradės veikti, o „Senovėje“ esančio įrenginio panaudojimas yra tik laikina išeitis. Sveikatos apsaugos sistema turi būti paruošusi atsarginius variantus, kad situacija, dėl kurios šiemet net kelis kartus buvo paskelbta ekstremali padėtis, nesikartotų“, – šiuos žodžius kartojo ne vienas Druskininkuose vykstančios kasmetinės konferencijos „Atliekų tvarkymas2011“ dalyvis, kalbėdamas apie medicinos atliekų tvarkymą Lietuvoje. „Tik apie 10 proc.

Iš ekstremalios situacijos dėl susikaupusių medicinos atliekų Lietuvai šiaip ne taip išsikapsčius, valdžia tikisi, jog gydymo įstaigos pačios pradės ieškoti būdų tokias atliekas utilizuoti pas save. Tačiau tai nėra taip lengva, kaip atrodo. Ekstremali situacija šalyje buvo paskelbta, kai medicinos atliekos pradėjo kauptis gydymo įstaigose, sustabdžius jų deginimą statomoje gamykloje Šiauliuose. Jos čia buvo deginamos per bandymus.

Vyriausybė atšaukė ekstremalią situaciją dėl šalyje susikaupusių medicinos atliekų didelio kiekio. Tokį sprendimą Vyriausybė priėmė per trečiadienį vykusį posėdį. Pasak Premjero Andriaus Kubiliaus, sprendimas įsigalios nuo pirmadienio. Ekstremali padėtis šalyje buvo paskelbta birželio 8-ąją, kai susikaupė pavojingas medicinos atliekų kiekis.

Šalyje dar tebesant ekstremaliai padėčiai dėl susikaupusių tonų medicininių atliekų, joms naikinti pasitelktas papildomas įrenginys. Jei jis ir deginimo gamykla dirbs visu pajėgumu, susikaupusias dešimtis tonų planuojama sunaikinti per mėnesį, praneša LTV naujienų laida „Panorama“. Skaičiuojama, kad deginimo gamykloje Vilniuje, kurioje naikinamos medicininės atliekos, ir ligoninėse dar yra likę per 50 tonų nesudorotų atliekų.

Ministerijų klerkai tarsi futbolo kamuolį vieni kitiems stumdo atsakomybę dėl epidemija grėsusios pavojingų medicininių atliekų sankaupos.Net ekologinės katastrofos grėsmė negali prikelti atsakingų valdininkų nuo kėdžių. Kelias savaites nerasta sprendimų dėl susikaupusių apie 50 tonų pūvančių pavojingų medicininių atliekų.

Maišai permirkusios tvarsliavos, naudotų švirkštų, kitokių pavojingų medicininių atliekų iš Respublikinės Šiaulių ligoninės nugabentos prie neveikiančios utilizavimo gamyklos Vilniuje ir paliktos sunkvežimyje. Pavojingų medicininių atliekų šalyje nebėra kur dėti. Prie Šiaulių pastatytas deginimo įrenginys antra savaitė yra išjungtas.

Faktas, jog medicininės atliekos šalyje jau kuris laikas nebenaikinamos, Panevėžyje dar nekelia panikos – kol yra, kur jas išvežti. Bet gali atsitikti taip, kad vietos joms saugoti teks ieškoti pačioje miesto ligoninėje. Kai kuriose šalies ligoninėse jau kyla nerimo banga: joms gresia tapti tiksinčiomis ekologinėmis bombomis. Mat medicininės atliekos Lietuvoje jau kuris laikas nedeginamos, o specialios saugyklos greitai nebesutalpins tų, kurios kaupiasi kiekvieną mielą dieną.

Kasdien iš šalies ligoninių surenkama dešimtys tonų atliekų, tačiau kol kas jų naikinimas sustabdytas. Nes vienintelė atliekas deginanti įmonė nusprendė sustabdyti veiklą. Ligoninės perspėja – šylant orams atliekas jos pajėgios laikyti ne ilgiau kaip savaitę. Ar per tą laiką atsakingos ministerijos ras sprendimą, ką daryti, negali pažadėti.

Ankščiau pavojingas atliekas naikinti į užsienį vežusi Lietuva dabar tai darys pati. Planuojama, kad jų naikinimas atpigs trečdaliu. Šiaulių rajone šiais metais dirbti pradės vienintelė Baltijos šalyse pavojingų atliekų deginimo įmonė. Skaičiuojama, kad Lietuvai vieno atliekų deginimo įrenginio turėtų pakakti, praneša LTV „Panorama“. Daugiau kaip tūkstančio laipsnių karštyje dega pavojingos atliekos: medicininiai tvarsčiai, vaistai, įvairūs tepalai ir cheminės medžiagos.

Už valstybės pinigus savo pasiekimais besireklamuojantis aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas tvirtina, jog jo vadovaujamoje institucijoje darbas darbą veja. Prezidentė Dalia Grybauskaitė atkerta to nematanti ir nesutinka, jog ministras sėdi savo kėdėje. Pasiskelbė pasitaisęs Praėjusių metų rudenį Prezidentūra atskleidė bent 200 aplinkos ministro Gedimino Kazlausko neatliktų darbų. Vieni buvo vilkinami kelis mėnesius, kiti – ir metus.

Klaipėdos rajono politikai, palaikydami vietos bendruomenę, užkirto kelią verslininkų planams statyti atliekų deginimo jėgainę. Lietuvos įmonė, priklausanti koncernui „Icor“, ir viena Prancūzijos kompanija atliekas deginsiančią jėgainę norėjo statyti šalia Dumpių sąvartyno. Per metus įmonėje planuota sudeginti iki 150 tūkst. tonų atliekų. Tokiems verslininkų planams iškart pasipriešino aplink gyvenantys žmonės. Jie rinko parašus, rengė protesto akcijas.

Vilniuje kol kas dar nebus statoma atliekų deginimo gamykla. Taip nusprendė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas. Tokie sprendimai, pasak departamento vadovo Rolando Masilevičiaus,  turėtų būti priimami įtraukiant į planavimą ir visuomenę, o šiuo metu padėtis Vilniuje yra priešinga. Norint statyti gamyklą, reikės atlikti naują poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą „Pirmiausia, neužtikrintos Orhuso konvencijos nuostatos, kur visuomenė turi teisę dalyvauti sprendimų priėmime.

Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos (toliau LŽSP) iniciatyvinė grupė ir šimtai jos aktyvistų yra prieš nerūšiuotų komunalinių atliekų deginimą Lietuvoje. Toks atliekų utilizavimo būdas yra taršus, rizikingas, brangus ir gali kelti grėsmę žmonių sveikatai. Deginant nerūšiuotas atliekas išsiskiria platus spektras nuodingų medžiagų, kurias išvalyti yra labai brangu arba beveik neįmanoma.