Vyras džiaugiasi, kad kiekvienais metais pavyksta užauginti nemažus arbūzus, o prieš keletą metų jam pavyko užauginti vieną didžiausių arbūzų, kuris siekė net 13 kilogramų.
„Tais metais internete rašė, kad didžiausias arbūzas Lietuvoje buvo 15 kilogramų. Beveik pasiekiau Lietuvos rekordą“, – šypsosi vyras.
Arbūzų augintojas Benas sako, kad visą gyvenimą praleido kaime ir darė tai, ko nedaro kiti įvairių augalų augintojai. „Vaikystėje mano kieme buvo paskiepinti visi alksniai, karklai, šermukšniai, obelys, slyvos. Tėviškėje vis dar auga mano į alksnį įskiepinta obelis“, – pasakoja vyras.
Auksinis arbūzų auginimo patarimas
B. Markevičius prisimena, kad anksčiau arbūzus taip pat augindavo iš daigų, tačiau suprato, kad taip prisideda labai daug darbo – daigai nušala, neprigyja. „To nebūna su sėklomis – kiek pasėjai, tiek turi. Pamenu, kai pirmais metais užauginau 5 kilogramų arbūzą – labai apsidžiaugiau (šypsosi).
Geriausiai arbūzai auga iš sėklų. Galbūt neužauginsi 15-20 kilogramų arbūzo, bet darbo daug mažiau – visai kaip su agurkais: pasėjai, palaistei ir užauginai“, – teigia arbūzų augintojas.
B. Markevičius sako, kad arbūzas nėra reiklus augalas. Svarbiausia – parūpinti tinkamą, prisotintą žemę. „Kai parenki tinkamą žemę, arbūzui tereikia vandens. Žemę ruošiu pats:
- Kibiras naminio komposto;
- Kibiras daržo žemės;
- Kibiras gero smėlio (ne žvyro);
- Trečdalis kibiro pelenų.
Reikia iškasti kibiro dydžio duobę, įdėti paruoštos žemės, tuomet į žemę įdėti 3 arbūzų sėklas, gerai palieti, uždengti politelenine plėvele ir savaitę laiko „nekišti nosies“. Po savaitės sėklos būna sudygę, todėl tereikia palieti ir uždengti agroplėvele ir vėl savaitę laiko palikti arbūzus ramybėje.
Viskas priklauso nuo orų. Šiais metais po savaitės laiko atidengiau, palaisčiau ir daugiau nebedengiau“, – patarimais dalijasi Benas.
Vyras priduria, kad jis nenaudoja jokių trąšų, nes daržo gėrybes ragauja ne tik jis, bet ir anūkai: „Pas mane darže jokių trąšų nebūna, kadangi gėrybes valgau kartu su anūkais. Netręšiu nei dilgėlėmis, nei azotu. Žemė, į kurią pasodinami arbūzai, jau būna prisotinta, todėl nereikia jokių pridėtinių medžiagų.“
Neperliekite savo arbūzų
B. Markevičius sako, kad arbūzas yra pusdykumių augalas, todėl jam nereikia daug vandens. O svarbiausia – lengva žemė tam, kad prilijus, lengvai susigertų vandens perteklius.
„Jei arbūzai gauna per daug vandens, nupūva jų kotas bei šaknys. Arbūzus derėtų laistyti vieną kartą per savaitę, o temperatūros stulpeliui pasiekus 30 laipsnių, derėtų į dvi savaites laistyti tris kartus. Kandagi turiu 10-12 daigų, tai jiems paskirstau 2 laistytuvus“, – pataria Benas.
Arbūzų augintojo teigimu, parduotuvėje įsigyti arbūzai niekada neatstos namuose užauginto ir puoselėto vaisiaus. O visiems arbūzų bei kitų augalų augintojams Benas turi tik vieną patarimą – individualiai domėtis augalu ir jo priežiūra:
„Kai nusprendi, ką nori auginti, tai per žiemą reikia apie tai skaityti. Kitaip, kažko nesuprantantys žmonės, patarimų klausia lygiai taip pat nieko nežinančių žmonių. Pavyzdžiui, kai aš sugalvojau auginti arbūzus, skaičiau įvairią literatūrą.“
Didžiausios arbūzų augintojų daromos klaidos
Vyras sako, kad interneto platybėse pastebi įvairių žmonių daromų klaidų, kurių galima išvengti.
„Mano nuomone, viena iš problemų ta, kad žmonės arbūzus vis dar augina iš daigų. Įsigytus daigelius jie augina kambaryje, vėliau išneša į šiltnamį, o po to neparinkę tinkamos augimo temperatūros, pasodina ir daigai sunyksta dėl staiga pakitusių augimo sąlygų.
Kiti deda šiaudus, laisto dilgėlių raugu, mielėmis – mano nuomone, tai didelės klaidos, nes arbūzui reikalingi mikroelentai jau būna žemės mišinyje esančiuose pelenuose, o maisto medžiagos – naminiame komposte.
Trečioji klaida – arbūzų nušaldymas. Jei rugpjūtį prasideda šalnos ir arbūzai dar neprinokę, juos reikia uždengti. Nuo 15 laipsnių ir daugiau arbūzas auga, jei 15 laipsnių ir mažiau, jis vegetuoja, o jeigu 10 laipsnių – pradeda žūti“, – įžvalgomis dalinasi B. Markevičius.
Arbūzų augintojas taip pat pasidalina žiniomis, kada derėtų nuskinti arbūzą, kad jis nebūtų nei pernokęs, nei neprinokęs: „Prie pat arbūzo yra „virkštelė“. Kai ji suvysta, arbūzas būna tikrai prinokęs. Žinoma, nutinka ir taip, kad kai kurie arbūzai dera ilgai, o kiti nespėja prinokti.
Todėl prieš šalnas, galima juos sudėti į šiltą patalpą ir per mėnesį, du jie sunoksta. Aišku, kuomet juos sunokiname namuose, jie nebus tokie skanūs, bet bent jau nenušalę ir valgomi.“
