Didžiosios Britanijos knarkimo ir miego apnėjos asociacijos duomenimis, knarkia apie 30 mln. britų. Tačiau su šiuo erzinančiu triukšmu yra siejamos įvairios ligos, pavyzdžiui, širdies ligos ir plyšusios kraujagyslės, todėl knarkimas yra ne tik nepatogumas, bet ir atskira problema, dėl kurios sumažėja deguonies kiekis organizme.
Knarkimas dažnai yra tokių kenksmingų ligų kaip obstrukcinė miego apnėja, simptomas.
Šia liga serga vienas iš aštuonių žmonių. Knarkimas taip pat siejamas su keliomis gyvybei pavojų keliančiomis ligomis, pavyzdžiui, aukštu kraujospūdžiu ir 2 tipo diabetu, rašo mirror.co.uk.
Plyšusios kraujagyslės
Mokslo bendruomenė intensyviai tiria visus galimus šalutinius knarkimo padarinius. Tyrėjai iš „The Lancet Regional Health“ išnagrinėjo daugiau nei 82 000 suaugusiųjų Kinijoje duomenis.
Analizuodami jų DNR, mokslininkai tyrė, ar jie genetiškai linkę knarkti ir kaip tai susiję su tuo, kiek jų patyrė insultą. Galiausiai jie priėjo prie išvados, kad knarkimas didina insulto, kurį sukelia užsikimšusios ir plyšusios kraujagyslės, riziką.
Per dešimtmetį insultą patyrė 19 623 dalyviai, iš jų 11 483 patyrė išeminį insultą, kuris ištinka užsikimšus smegenų kraujotakai.
Be to, 5710 asmenų patyrė hemoraginį insultą, kai plyšta krayjagyslė ir kraujas išsilieja į smegenis. Knarkiantieji daug dažniau patyrė abi insulto versijas.
„Knarkimas nuolat buvo įvardijamas kaip galimas priežastinis veiksnys, lemiantis padidėjusią bendro insulto, hemoraginio insulto ir išeminio insulto riziką, – sakė gydytojas Yunqing Zhu iš Pekino universiteto. – Be to, tokie priežastiniai ryšiai išliko stabilūs, nepriklausomai nuo kūno masės indekso.“
Širdies ligos
Širdies ligos yra didžiulė knarkiančiųjų problema. Moksliniame žurnale „Sleep“ paskelbtame tyrime buvo analizuojami 2320 suaugusiųjų, kurių amžiaus vidurkis buvo 74 metai, duomenys, sukaupti per dešimties metų laikotarpį.
Mokslininkai dalyvius suskirstė į tris grupes – žmonės, kurie miegojo, bet neknarkė, tuos, kurie knarkė, bet nemiegojo, ir tuos, kurie miegojo ir knarkė.
Jų tyrimas atskleidė, kad tie, kurie knarkė ir dieną jautėsi pavargę, 46 % dažniau turėjo problemų dėl širdies ligų.
„Manome, kad šie simptomai galėtų būti naudojami kaip paprastas ir nebrangus metodas nustatyti, kuriems vyresnio amžiaus žmonėms gresia didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika“, – teigė Atlantos Morehouse medicinos mokyklos gydytojas Yohannesas Endeshaw.
Aukštas kraujospūdis
Ryšys tarp aukšto kraujospūdžio ir miego apnėjos yra gerai ištirtas, tačiau apie paties knarkimo poveikį žinoma stebėtinai mažai. Tyrimus šioje srityje atliko Irano Kermanšacho medicinos mokslų universiteto profesorius Habibolah Khazaie ir savo išvadas paskelbė žurnale „Journal of International Medical Research“.
Akademinėje įstaigoje buvo stebimi 181 suaugusio žmogaus knarkimas, apnėja ir kraujospūdis. Jų amžiaus vidurkis 49 metai. Mokslininkų išvadose teigiama, kad knarkiančiųjų tikimybė sirgti aukštu kraujospūdžiu ir turėti antsvorio buvo kur kas didesnė.
„Hipertenzija sergantys pacientai dažniau knarkė, taip pat turėjo viršsvorio, – aiškino H. Khazaie. – Knarkimas buvo patikimiausias hipertenzijos rodiklis.“
2 tipo diabetas
Pietų Korėjos mokslininkai žurnale „Diabetes & Metabolism Journal“ paskelbė tyrimus, kurių metu buvo tiriami 3948 suaugę žmonės, nesergantys širdies ligomis.
Jų tikslas buvo išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp knarkimo ir 2 tipo diabeto. Ir jų prognozė pasitvirtino. Stebint cukraus kiekį kraujyje, paaiškėjo, kad dalyviai, kurie stipriai knarkė, turėjo 84 % didesnę tikimybę susirgti prediabetu, kuris atsiranda prieš 2 tipo diabetą.
Taigi, jų šansai susirgti cukralige buvo daugiau nei dvigubai didesni nei neknarkiančiųjų.
