Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės centro gydytoja otorinolaringologė Daina Šimulynienė konstatavo, kad pacientų, kurie skundžiasi ausų, nosies ir gerklės bėdomis, sukeltomis vasaros pramogų, sulaukia vis daugiau.
„Pacientų netrūksta ir nemažėja, drįsčiau pasakyti – net daugėja. Kodėl? Gyvenimo kokybė gerėja, žmonės keliauja, aktyviai pramogauja, turi galimybę skristi, pamatyti kitas šalis, užsiimti įdomiomis veiklomis, pavyzdžiui, kopimu šį kalnus, nardymu, išbandyti jėgos aitvarus. Deja, po tokių neįprastų mums pramogų atsiranda šiokios tokios bėdelės, kurios, laimei, yra sprendžiamos“, – kalbėjo ji nuotolinė konferencijos metu.
Kam gresia „plaukiko ausis“?
Ypač dažnas vasaros ir vandens pramogų palydovas – ausų uždegimas, dar kitaip vadinamas „plaukiko ausimi“.
„Šiltuoju metų laiku dažniausiai susiduriama su išorinės klausomosios landos uždegimu. Kodėl taip nutinka? Susidaro gana palankios sąlygos infekcijai plisti – yra šilta, leidžiame laiką prie vandens telkinių. Kaip vadinu, tada susidaro šiltnamio sąlygos ir jei patenka infekcija, ji puikiai dauginasi ir tą darydama pagadina mums sveikatą“, – kalbėjo ji.
Pasak gydytojos, žmonės, kurie užsiima aktyvu vandens sportu – banglentininkai, kaituotojai ar nardymo specialistai didelę laiko dalį praleidžia prie vandens arba ant jo.
„Mūsų ausys ir oda labai skirtingi, ir jei tai darai metai iš metų, organizmą pažįsti, žinai, ko reikėtų vengti, bet jei tai tau nauja veikla, tuomet ir būna šiokių tokių iššūkių, mūsų oda sureaguoja ir į padidintą drėgmę, ir, jei neišsivalius išorinio klausomojo kanalo čia užsilaiko drėgmė, vystosi uždegimas.
Mes nesame sterilūs, ant odos gyvena įvairūs sukėlėjai, jie iki tam tikro laiko gali būti „geriečiai“, bet pasikeitus gyvenimo sąlygoms jie pradeda daugintis, tada ir ima tinti, skauda, blogėja klausa, gali atsirasti ausies pilnumo jausmas, galvos skausmai, gali būti ir išskyros iš ausų. Tai dažnai išgąsdina pacientą, sako, buvau sveikas, tik pralėkiau su kateriu, kas čia dabar atsitiko? Tad labai svarbu saugoti ausis nuo vandens patekimo“, – pabrėžė D. Šimulynienė ir patarė naudoti ausines, gobtuvą ar kitas nuo vandens apsaugančios priemones.
Pasak jos, jei metai iš metų žmogus plaukiojo ir viskas buvo gerai, bet staiga prasidėjo ausų uždegimas, kaltas gali būti odos uždegimas ar liga (pavyzdžiui, psoriazė), ausies valymas su krapštukais.
Ausų krapštukams ne vieta ausyse
Jei kažkas kelia nerimą, nors žmogus kaip ir jaučiasi sveikas, gydytoja patarė atvykti profilaktiškai pasikonsultuoti, ar nėra uždegimo požymių, kitų problemų.
„Tokią praktiką dalis žmonių taiko jau daug metų – prieš vykdami į svečias šalis atvyksta išsitirti, ar nėra sieros kamščio, uždegimo, kad jų atostogų neapkartintų ausies ligos“, – pasakojo pašnekovė.
Tiesa, ji atkreipė dėmesį, kad baimindamiesi sieros kamščio kai kurie nori, kad jos išvis neliktų. „Tai ne, siera turi būti, ji mums reikalinga. Yra du sieros tipai – viena siera gali būti skysta kaip vaškas, gelsvos spalvos, kita kaip tik būna kieta, tamsios spalvos.
Siera atlieka apsauginę funkciją, paskaičiuota, kad jos terpė yra silpnai rūgštinė, tai reiškia, pati siera apsaugo mus nuo uždegimų, nes tokioje terpėje bakterijos neišgyvena. Jei keičiasi odos pH, pavyzdžiui, žmogus lankė baseiną, jo vanduo keičia odos struktūra, tuo pačiu ir sieros pH, ji darosi labiau šarminė ir tada prasideda bakterinės ligos“, – įspėjo D. Šimulynienė.
Tad ji primygtinai ragino nesirūpinti ausų higiena pernelyg akylai, jokiu būdu nenaudoti ausų krapštukų:
„Tai ne ta vieta, kurią reikia kasdien prižiūrėti, valyti, dezinfekuoti, plauti muilu. Tai – perteklinė higiena, nustatyta paties paciento. Jei nejaučiama jokio diskomforto, tikrai giliau ausies valyti nereikia, jei ta siera, kuri pasirodo ties ausies įeiga, estetiškai trikdo, ją galima ir reiktų pasivalyti. Bet kišti giliau pagaliuko nerekomenduojama, esant reikalui tą turėtų atlikti specialistai“, – patarė gydytoja.
Nors pacientai neretai sako, kad štai draugas ar kaimynas valo ir jam nieko nebūna, pašnekovė priminė, kad skirtingi, gal draugo išorinis klausomasis kanalas platesnis, neturi posūkio, yra paslankesnis: „Taigi lyginti negalima. Vieni valo ausis ir neturi jokių problemų, kitas porą kartų pabando ir turi ilgai užsilikusias problemas.“
Nepulti pirkti lašų
Gydytoja atkreipė dėmesį į dar vieną problemą – suskaudus ausį žmonės bėga ir perka vaistinėje bet kokius lašiukus.
„Kaip žmogus juos suprantu, bet kaip gydytoja tam nepritariu, visada saugiau išgerti vaistų nuo skausmo, taip nepakenksi, neiškreipsi ligos vaizdo. Rinkoje dabar apstu įvairiausių lašiukų į ausis. Jau žinome, kad mūsų siera yra silpnai rūgštinė ir jei ji po baseino tampa šarmingesnė, yra tam tikri tirpalai, purškalai į ausis, kurie tą sierą grąžina į silpnai rūgštinę terpę.
Yra purškalai, kurie savyje turi alkoholio, bet juos galima vartoti tik įsitikinus, kad nepažeista vidinė ausis, ausies būgnelis. Pacientui neturint žinių tuo sunku įsitikinti, tad reikėtų medikų apžiūros. Tad suskaudus ausį galima saugiau sau padėti išgeriant vaistų nuo skausmo, nebandyti valyti ausų krapštukais. Jei situacija negerėja, atsiranda nauji simptomai – karščiavimas, patinimas, skausmas tik intensyvėja, visada laukiame jūsų pas mus“, – kalbėjo D. Šimulynienė.
Greitoji pagalba dažnai sergantiems ausų uždegimu
Jei žmonės jau žino, kad maudynės vandens telkinyje paskatina ausies uždegimą, jie turi apsaugoti ją nuo vandens patekimo.
„Ausyje yra šilta, patekęs vanduo sudaro palankias sąlygas infekcijai plisti, tad maudantis arba reikia įsidėti kištukus į ausis, jei to nepakanka – plaukiojimo kepuraitę.
Jei nėra to po ranka, žmogus sugalvojau po darbo nuvažiuoti išsimaudyti, galima eiti trumpuoju buitiniu keliu – paimti vatos, ją suvilgyti į bet kokį riebaliuką – aliejuką, kremuką, nuspausti ir įsidėti į abi ausis.
Jei paplaukiojus jaučiama, kad vis tik į ausį pateko vandens, tada reikėtų išsiėmus vatą įdėti sausos vatos. Ji kaip kempinė į save sugers drėgmę. Gal užtruks ilgiau nei su ausų krapštuku, bet saugiau“, – patarė gydytoja.
