Pavyzdžiui, neseniai Lietuvos muitinės departamentas skelbė apie atvejį, kai lietuvis iš Balio lagamine parsivežė du koralus – taip buvo pažeista Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (CITES).
Apie tai, kokius draudžiamus daiktus lietuviai dažniausiai vežasi į tėvynę, kokios baudos už tai gresia ir kur šie daiktai nugula, „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjo Lietuvos muitinės departamento Muitinės informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Edita Stankūnienė.
Koralai, kriauklės lietuvių lagaminuose aptinkami dažniausiai
Paklausta apie minėtą atvejį, kai į Lietuvą buvo atsivežti du koralai, E. Stankūnienė pažymėjo, kad koralai – vieni dažniausiai pasitaikančių draudžiamų įvežti daiktų.
„Koralai nėra nekaltas daiktas, nes iš principo visi koralai apskritai yra saugomi, visi – ten nėra išimčių. Labai gerai reikėtų pagalvoti prieš renkant koralą paplūdimyje arba perkant kokioj suvenyrų krautuvėlėj.
O šiaip tai žmonėms patinka visokios kriauklės, akmenukai ir koralai, visi kažkokį prisiminimą bando atsivežti į Lietuvą, o kadangi tai yra saugoma rūšis CITES konvencijos, be abejo, atlikę muitinį patikrinimą, muitinės pareigūnai aptiko tuos koralus ir tada jau, kaip sakant, vyksta visos procedūros“, – aiškino muitinės atstovė.
Toliau aiškindama, kokie procesai laukia, ji teigė, kad surašomas sulaikymo protokolas, prekės sulaikomos, aiškinamasi, kokia konkrečiai tai rūšis, ar ji patenka į CITES saugomų sąrašą, ar ne.
„Šiuo atveju koralai pakliūna, bet būna, pavyzdžiui, kad įsiveža kriaukles – mes tada turime išsiaiškinti, ar būtent ta kriauklė yra saugoma, ar ne, ir žmogui surašomas administracinio nusižengimo protokolas“, – pridūrė ji.
Už tokius parsivežtus daiktus – baudos nuo 200 iki 6 tūkst. eurų
Paklausta apie gresiančias baudas, Muitinės informacijos skyriaus vyresnioji patarėja pažymėjo, kad jos apibrėžtos Administracinių nusižengimų kodekse (ANK). Ir baudos už tokį, kaip kai kuriems atrodo, paprastą veiksmą – didelės:
„ANK numato baudą, jos įvairios yra, siekia nuo 200 iki 6 tūkst. Ir daikto konfiskavimas. Mes konfiskuodami tuos daiktus praplečiame mūsų Muitinės muziejaus eksponatų gretas ir visus labai maloniai kviečiame atvykti, pažiūrėti.“
Pasiteiravus, ar visais atvejais skiriamos baudos, pašnekovė pažymėjo, kad ANK už administracinius nusižengimus numato įspėjimą, baudą arba viešuosius darbus, tačiau už tokio pobūdžio pažeidimus taikoma bauda, tad jos išvengti nepavyksta.
Muitinės muziejuje atsiduria įvairiausi eksponatai, kuriuos bandoma įvežti į šalį – dirbiniai iš krokodilų odos, eršketų ikrai, koralai, kriauklės.
Paklausta, kokie eksponatai ar situacijos nustebina labiausiai, E. Stankūnienė neslėpė, kad labiausiai šokiruoja gyvi „eksponatai“. Ji pateikė pavyzdį: prieš maždaug 10 metų žmogus per Vilniaus oro uostą siunta gabeno papūgėles, suvyniotas į popierines tūtas – didelė dalis jų nugaišo dar transportavimo metu.
„Tokie atvejai tikrai šokiruoja, ir baisūs, ir gaila gyvūnų iš tikrųjų, nes žmogus nepagalvoja. Jisai parsivežė 100, liko gyvi jam 10 egzempliorių – jis uždirbs vis tiek iš tų 10 egzempliorių, galbūt jam net apsimokės visa ta kelionė ir tai, ką jis sumokėjo egzotinėje šalyje, bet gamtos prasme tai yra baisus nusikaltimas dėl to, kad tu realiai kankini tuos gyvūnus“, – sakė ji.
Lagaminuose aptikus draudžiamus daiktus – įvairios reakcijos
Jei į šalį bandoma atgabenti didesnį kiekį egzempliorių, pasak E. Stankūnienės, akivaizdu, kad jie gabenami komerciniais tikslais, t. y. pardavimui. Kita dalis žmonių draudžiamus daiktus gabena nežinodami, kad to daryti negalima, tačiau nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.
Sulaukusi klausimo, kaip žmonės reaguoja, kai jų lagaminuose aptinkami draudžiami daiktai, muitinės atstovė sakė, kad reakcijų būna įvairių. Pagal jas neretai galima suprasti, ar žmogus daiktą įsivežė iš nežinojimo, ar sąmoningai.
„Dažniausiai ir būna, kad aš nežinojau arba tiesiog ėjau pliažu, prisirinkau kažką – akmenuką, kriauklytę – ir net nepagalvojau, kad čia gali būti saugoma.
Tie, kurie dėl neatsargumo padaryti, kur žmogus tikrai vieną atsiveža, jie tikrai ir su išgąsčiu reaguoja, nes jie nesitikėjo ir jiems šokas yra.
O kuris jau gabena specialiai, jisai suks uodega visaip, kaip galės, kad tiktai išvengtų atsakomybės“, – kalbėjo E. Stankūnienė.
Pasak jos, nuvykę į svetimą šalį žmonės dažnai galvoja, kad jei prekės pardavinėjamos turgavietėse ar net prekybos centruose, jos parduodamos legaliai. Tačiau toks manymas – klaidingas.
Kaip pažymi muitinės atstovė, mes nežinome, kokios yra šalies rinkos priežiūros tarnybos, koks jų užimtumo mastas, ar viskas sužiūrima, tad net perkant, atrodytų, iš patikimos vietos – ne faktas, kad perkame legalias prekes.
Norint įsivežti legaliai – reikalingi leidimai
Vis dėlto, kai kuriais atvejais gelbsti sertifikatai – CITES konvencijos saugomas rūšis galima įsivežti legaliai, tačiau tam reikalingi leidimai.
„Galima legaliai parsivežti, importuoti kažkokį tai egzempliorių, bet iš eksportuojančios šalies, pavyzdžiui, Balio salos, turi gauti eksporto CITES leidimą.
Tada yra tokia procedūra, kad tu siunti į Aplinkos apsaugos agentūrą eksporto leidimą, pridedi lydinčius dokumentus, įsigijimo dokumentus visus ir žiūrima, ar tas eksporto leidimas yra galiojantis, kad nepadirbtas ir ar užtenka pridedamų dokumentų – tada išduodamas CITES importo leidimas“, – aiškino E. Stankūnienė.
Atvykus į Lietuvą būtina nepraleisti dar vieno žingsnio – deklaruoti muitinėje. Užpildoma importo deklaracija, pateikiamas leidimas, muitinė pažymi CITES leidimą. Vienas egzempliorius iškeliauja į leidimą išdavusią šalį, kitas – Aplinkos apsaugos agentūrai, trečiąjį saugo muitinė.
Keliaujantiems – svarbūs patarimai
CITES konvenciją, vienijančią apie 180 šalių, Lietuva ratifikavo 2001 m., o ji įsigaliojo 2002-aisiais. Į saugomų rūšių sąrašą įtraukta apie 41 tūkst. rūšių: apie 7 tūkst. gyvūnų ir apie 34 tūkst. augalų.
E. Stankūnienės teigimu, konvencija ne tik saugo nykstančias rūšis, bet ir padeda užtikrinti tvarią prekybą jais. Ir leidimai išduodami ne visada, pavyzdžiui, kai norima vežti ypatingai saugomą rūšį.
Todėl prieš vežantis iš egzotinių šalių ką nors prisiminimui ji pataria visada pasidomėti, ar tai leidžiama. Informaciją galima rasti Lietuvos muitinės svetainėje skiltyje „Keliaujantiems“, taip pat Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje ar pasiteirauti specialistų el. paštu.
„Ir dar vienas dalykas, kurį labai siūlau – pasidomėkite šalies, į kurią vykstate, įstatymais ir kokios ten taikomos nuobaudos. Lietuvoje galioja ANK, bet egzotinėje šalyje gali būti taikoma ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Liaudiškai tariant – gali grėsti grotos.
Plius, kiek žinau, irgi iš keliaujančių daug kas pasakojo – ten tiesiog oro uostuose sakė yra didžiausios iškabos, kad šiemet mes surinkome tiek tai milijonų iš baudų už laukinius augalus ir gyvūnus.
Tiesiog, kai važiuoji į šalį, pasidomėk, kuo kvėpuoja ir kokia įstatyminė bazė ir tvarka yra. Yra tos pačios konsulinės tarnybos, ambasados – reikia kreiptis į tos šalies ir pasidomėti, ką tu ten gali“, – pridūrė Lietuvos muitinės departamento muitinės informacijos skyriaus vyresnioji patarėja E. Stankūnienė.
Visą pokalbį „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ galite žiūrėti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
