Gamtos ženklus stebinti dzūkė sako, kad artimiausiu metu laukiantiems pavasariškų orų teks nusivilti, nes, pasak moters, dar sulauksime ir šlapdribos.
„Šiaip laikoma, kad pavasaris prasideda nuo kovo 21 dienos, pagal visus senovinius papročius. Nuo tos dienos mes turėtume laukti truputį šiltesnių orų. Šis sniegas turi išsilaikyti tris mėnesius.
Tai, vadinasi, jeigu prisnigo kažkur sausio 5–6 dienomis, tai ir balandžio 5–6 dienomis norim tikėti, kad jau to sniego nebebus. Aišku, balandžio pradžioje dar turėtų būti šlapdribų“, – atskleidžia ji.
Orai per Velykas turėtų nudžiuginti
Tačiau marcinkoniškė turi ir gerų žinių – pasak jos, per Velykas turėtų nors trumpam atšilti. Tačiau toks atšilimas truks neilgai ir balandis vis dėlto nebus labai šiltas:
„Per Velykas turėtų greitai atšilti. Tačiau tas atšilimas bus trumpas ir pereis į darganotą orą. Šiemet balandis nebus labai šiltas kaip, pavyzdžiui, pernai jau kovo mėnuo buvo šiltas ir jau miškus sodinome. O jau tos tikros šilumos sulauksime balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje.“
Pasak gamtos ženklus suprantančios dzūkės, apie tai, kad tikrosios šilumos dar teks palaukti, praneša skruzdės.
„Kadangi skruzdės atsibudo kovo pradžioje ir jos savaitę pabuvo ir vėl dingo, todėl tas pavasaris ir vėl atšals. Per Velykas jis atšils ir paskui vėl turėtų atidrėkti. Nebus taip šilta, kaip visi planuoja ir galvoja, kad jau greitai pavasaris.
Žinoma, viskas ateis laiku, jau ir žibutės vietomis pražydo, ir gulbės jau sugrįžę“, – sako J. Janušauskienė.
Pavasaris nebus labai šiltas
Moteris pasidžiaugia kasdien pastebinti vis daugiau iš po žiemos bundančios gamtos ženklų, tačiau pabrėžia, kad šis pavasaris nebus toks šiltas kaip anksčiau:
„Šis pavasaris bus, kaip aš sakau, lietuviškas. Jis nebus toks saulėtas kaip buvo pernai ar užpernai. Dabar yra toks pereinamas laikotarpis, kai tas sniegas laikosi.
Nors gamta jau iš tikrųjų bunda: ir kačiukai, ir paukšteliai parskrido, aš kiekvieną rytą išbėgusi į lauką jau tikrai jaučiu tą pavasarį.
Tačiau jis nėra toks kaip buvo tuos tris metus. Mes turime priprasti ir prie to lietuviško pavasario, kai dar kovas būdavo laikomas žiemos mėnuo, tai taip ir yra.“
Perspėja, kad pasak gamtos ženklų – žmonių sveikata ims prastėti
Anot J. Janušauskienės, labai svarbus, kad kiekvienas džiaugtųsi gamta ir ją mylėtų, mat gamta, pasak jos ženklus suprantančios moters, yra tikras mūsų atspindys.
Dzūkė nuogąstauja, kad šiuo metu gamta siunčia ne itin palankius ženklus apie žmonių sveikatą, kurie jai kelią didelį nerimą.
„Mes turime pasidžiaugti gamta, tik medžiai labai sulaužyti, tai pagal medžius galima spręsti, kad žmonės labai daug sirgs. Pagal medžių išlaužymus, sužalojimus, tai atsiliepia ir žmonių sveikatai, kas mane labai liūdina.
Neatsimetu nė vieno sezono, nors man 57-eri metai ir tikrai daug vaikštau po miškus, kad būčiau mačius tiek prilaužytų medžių. Nesvarbu, kad žiema buvo labai graži, bet medžiai labai nukentėjo.
Viskas, kas vyksta gamtoje, vyksta ir mūsų sąmonėje. Taip dievas sukūrė visą pasaulį ir mes turime gyventi kitaip, nes graudu žiūrėti vaikščiojant po mišką“, – neslepia apmaudo J. Janušauskienė.
Gamtą turėtų stebėti kiekvienas
Marcinkoniškė naujienų portalui tv3.lt yra pasakojusi, kad toks gamtos ženklų stebėjimas tikrai nėra koks nors raganavimas ar kitokie burtai. Moteris mano, kad stebėti gamtą turėtų kiekvienas žmogus, o tuomet ir lengvai suprastume jos siunčiamus ženklus:
„Mano tėtis daugiau suprasdavo gamtą, bet aš nuo vaikystės gamtoje esu. Visą laiką stebėjau ir upę, ežerą, medžius. Kaip vanduo nusileidžia, pakyla, tai rodo orus pati gamta. Kiekvienas žmogus turi stebėti gamtos dėsnius, ją mylėti, nes tai yra įprasta.
Anksčiau niekas neturėdavo radijų, televizorių, mamos ir močiutės stebėjo gamtą ir žinojo, kokie bus orai. Labai paprasta tai suprasti, kai stebi“, – sako ji.