Vienas didžiausių Danijos prekybos tinklų „Salling Group“, kuriai priklauso parduotuvės „Bilka“, „Netto“, „Føtex“ paskelbė žinią apie neatidėliotinus planus iki 2028 m. atidaryti neatidėliotinų atvejų parduotuves.
Mažmeninės prekybos grupės atstovai žada, kad įrengtos parduotuvės galės mažiausiai dvi dienas veikti nutrūkus elektros tiekimui ar sutrikus ryšiui.
Jų vertinimu, atidaryti tokio tipo parduotuves verčia geopolitinis neapibrėžtumas, ekstremalios orų sąlygos bei galimos kibernetinės atakos.
Turėdama didžiausio prekybos tinklo Danijoje statusą, bendrovės vadovo nuomone, atverti tokias parduotuves kyla ir jaučiant socialinę atsakomybę. Esą privalu, kad visi klientai bet kokių atvejų metu turėtų galimybę įsigyti būtiniausių maisto prekių.
Bendrovės atstovai planuoja, kad parduotuvės Danijoje bus statomos ne bet kaip, o išdėstomos strategiškai, kad iki 80 proc. šalies gyventojų galėtų bent vieną iš tokių apsipirkimo vietų pasiekti 50 kilometrų spinduliu.
Kaip ruošiasi atremti iššūkius Lietuvos prekybininkai?
Naujienų portalui tv3.lt „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Snieguolė Valiaugaitė pasakojo, kad prekybos tinklas ekstremalioms situacijoms bei įvairioms krizėms ruošiasi pagal Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) ir Policijos departamento gautas rekomendacijas.
„Savo iniciatyva mes jau anksčiau, prasidėjus karui Ukrainoje, sudarėme kritinių parduotuvių sąrašą bei paruošėme atskirą planą, kaip jos turėtų savarankiškai veikti tam tikram laikui nutrūkus ryšiui su kitais įmonės padaliniais, sutrikus elektros tiekimui ar Informacinių technologijų sistemų veikimui.
Savarankiško veikimo planas sudarytas ir mūsų svarbiausių sandėlių veikimui, taip pat turime sąrašą būtiniausių prekių bei planą, kaip užtikrintume jų tiekimą į parduotuves net ir įvykus ekstremaliai situacijai. Šie planai yra reguliariai peržiūrimi ir tobulinami“, – kalbėjo S. Valiaugaitė.
Pasak prekybos tinklo atstovės, rekonstruojant, tvarkant parduotuves, yra svarstoma, kaip jos veiktų ekstremaliomis sąlygomis.
„Investuojame į elektros generatorius, patalpų pritaikymą, darbuotojų mokymus. Prioritetą teikiame kasmetinėms neplaninėms pastatų, kuriuose yra įsikūrusios mūsų tinklo parduotuvės, techninės būklės patikroms.
Kiekvienais metais detaliai tikriname evakuacijos valdymo, gaisro aptikimo ir kitas saugumo sistemas, peržiūrime jų efektyvumą. Visiems savo darbuotojams primename civilinės ir gaisrinės saugos mokymų programas“, – vardijo ji.
S. Valiaugaitė atkreipė dėmesį, kad prekybos tinklas maisto atsargų nekaupia, tačiau produktų sąraše yra ilgai negendančių prekių.
„Tarp šių produktų daugiausia yra bakalėjos prekės: kruopos, konservai, mišiniai sriuboms ruošti – jų savo parduotuvėse ir sandėliuose turime tiek, kad pakaktų šalies gyventojams įsigyti, be abejo, jei prekyba vyktų normaliais, įprastais kiekiais“, – vylėsi pašnekovė.
Ji sako, kad labai tikėtina, jog atraminėse parduotuvėse – prekybos vietose, kurios veiktų pavojaus ar karo metu – „Maximos“ pirkėjai galėtų atsiskaityti bankinėmis kortelėmis, pavyzdžiui, jei sutriktų ryšys, t. y. mokėjimai veiktų vadinamuoju „offline“ režimu, panašiai kaip lėktuve skrydžio metu.
Tuo metu „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė sako, kad prekybos tinklas dėlioja galimus scenarijus, kaip reikėtų vykdyti darbą kriziniu laikotarpiu.
„Veiksmai, esant galimoms ekstremalioms situacijoms, tobulinami ir bendradarbiaujant su NKVC.
Ruošiamės, kad parduotuvės būtų pasirengusios dirbti nutrūkus elektros tiekimui, taip pat, kad būtų galimybė pirkėjams atsiskaityti sutrikus interneto ryšiui – tai įgyvendinama glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos banku“, – kalbėjo L. Skersytė.
Ar atraminės parduotuvės veikia tinkamai, pasak jos, bus išbandoma ir pratybų metu.
„Dirbame, kad, esant poreikiui, galėtume užtikrinti didesnius būtinųjų prekių kiekius ir jais aprūpinti šalies gyventojus.
Atraminės prekybos vietos veiklą taip pat išbandysime ir artėjančių pratybų metu, kurios leis dar labiau pasiruošti“, – sakė L. Skersytė.
O prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė įvardijo, kad pagrindiniai planai, ką reikėtų daryti dingus elektrai, ryšiui, įvykus stichinėms nelaimėms, susidūrus su pandemija, gaisrais ar kibernetinėmis atakomis.
„Skirtingoms situacijoms esame parengę vidinius planus, kuriuos atnaujiname atsižvelgdami į kintančius poreikius ir situaciją pasaulyje, aktyviai bendradarbiaujame su NKVC, kad būtų užtikrintas būtinųjų prekių ir maisto tiekimas atraminėms parduotuvėms.
Vien šiemet į saugumo priemones investuojame kelis šimtus tūkstančių eurų. O per kelerius artimiausius metus ši suma išaugs kelis kartus. Tai ilgalaikė strategija, leidžianti būti arčiau klientų ir užtikrinti paslaugų tęstinumą tada, kai jų labiausiai reikia“, – pasakojo ji.
„Rimi Lietuva“ Viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė patvirtino, kad prekybos tinklas bendradarbiauja su NKVC atstovais, tačiau daugiau detalių dėl pasirengimo, kaip būtų sprendžiami iškilę iššūkiai, neatskleidė.
O prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis mano, kad visų galimų scenarijų ir veiksmų sudėlioti iš anksto nepavyks.
Todėl, pasak pašnekovo, prekybos tinklo parduotuvės „veiktų pagal situaciją“.
Veiktų mažiausiai 125 maisto parduotuvės
NKVC atstovai dar šių metų gegužę sakė, kad krizės metu visoje Lietuvoje veiktų mažiausiai 125 maisto, vaistų ir kitų būtiniausių prekių parduotuvės. Beveik 20 parduotuvių dirbtų sostinėje, o kiekviename rajone – bent po vieną.
Krizių valdymo centras parduotuvių sąrašą sudaro pagal gyventojų tankį, lankomumą.
„Tarkim, Vilniuje mes esame paskaičiavę mažiausiai 20 parduotuvių. Kiekvienas Lietuvos rajonas – 60 rajonų – tokia parduotuvę turės ir dažniausiu atveju ne po vieną. Pagrindinis kriterijus į kurį orientuojamės, kad 30 tūkstančių žmonių būtų vienoje parduotuvėje“, – tąkart kalbėjo NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Beje, atraminių parduotuvių sąrašas nebus viešai prieinamas. Žmonės parduotuvių sąrašą sužinotų tik įvykus ekstremaliai situacijai ir gautų pranešimus į telefonus arba per radiją ir televiziją.
Lietuvos bankas numato, kad ekstremalios situacijos atveju mokėjimo kortelių skaitytuvai gali būti atjungti nuo ryšių linijų. Todėl bankai turi užtikrinti, kad su jų išduota kortele atraminėse prekybos vietose būtų galima atsiskaityti atjungtu nuo tinklo režimu neviršijant Lietuvos banko nustatytos sumos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
