Europos tautos mikologų sąlyginai yra susiskirstytos į mikofobines, nemėgstančias grybų, ir mikofilines, mėgstančias grybus ir grybauti, tautas. Skandinavijos, anglosaksų tautos grybams nejaučia didelės simpatijos, tad lietuvių emigrantai atsidūrę tų šalių miškuose, lieka nustebinti grybų gausos.
„Užsienio grybų pažinimo knygose tenka pamatyti grybavimo reikmenis ir tautiečiai nustemba, kodėl pavaizduoti tokie maži krepšiai. Grybavimas dalyje užsienio valstybių suvokiamas, kaip laisvalaikio leidimo forma, nes grybų mylėtojai ir gurmanai visada gali tiesiog nusipirkti (gal net importuotų iš Lietuvos?). Todėl į miškus nedidelius krepšelius nešasi tam, kad pasirinktų grybų vienam pavalgymui“, – teigia gamtininkas.
Grybavimas bagažinėmis
Prasidėjus grybavimo sezonui, lietuviai sugūžėjo į miškus. Neužilgo socialiniuose tinkluose pasipylė nuotraukos, kuriose vieni džiaugėsi gana kukliais pirmaisiais laimikiais, o kiti savo rastus grybus skaičiavo dešimtimis ar net šimtais. Pasak A. Kulbio, tokie vaizdai ne visada mieli gamtininko akiai.
„Tikrai esame grybų mylėtojai. Lietuvoje yra paplitęs „grybavimas bagažinėmis“, kai keliaujama į mišką ir renkami pilni krepšiai nepagalvojant apie tai, ar tie grybai bus sunaudoti maistui, ar jie yra reikalingi.
Svarbiausia – jų kiekis. Netgi dalinasi socialiniuose tinkluose, rašo skaičių surinktų baravykų. Grybai net kraunami į plastiko maišelius, kur jie gali sugesti dar iki parvežimo iki namų“, – sako pasakoja Mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtos skyriaus vedėjas.
Pasak jo, toks įprotis galėjo užsilikti nuo sovietmečio, kai įsigyti grybų nebuvo kur bei buvo jaučiamas kito maisto trūkumas. Tačiau šiais laikais toks požiūris yra pasenęs: grybų įsigyti galima bet kurioje didesnėje parduotuvėje, turguje. O jei patinka grybauti patiems – grybavimas turėtų būti pramoga.
„Prieš dedantis grybą į pintinę, reikėtų labai gerai pagalvoti. Svarbiausia yra saikas, įvertinimas kiek grybų suvalgysime, o kiek keliaus į šiukšlių kibirą, ar mes tikrai spėsime juos suvartoti, o gal tik sportuosime ir norėsime nusifotografuoti prie pilnos grybų automobilio bagažinės.
Iš tikrųjų, konservuotus grybus reikėtų suvalgyti per vieną sezoną. Švieži (taip pat virti, kepti) grybai – greitai gendantis maisto produktas. Jų negalima laikyti ilgai, derėtų suvartoti per parą. Tad geriausia, kai jie pasilieka miške, kaip maistas kitiems gyvūnams, arba paliekama galimybė daugintis sporomis, joms plisti, taip užimant naujas teritorijas“, – sako A. Kulbis.
Nebeuždraustas vaisius
Didysis kukurdvelkis, dar vadinamas didžiąja langermanija, nuo sausio 1 dienos buvo išbrauktas iš Raudonosios knygos. Didysis kukurdvelkis gali užaugti ir iki futbolo kamuolio dydžio.
Gamtininkas sako, kad šis grybas nebesaugomas, nes kukurdvelkiui išnykimas, pasak mikologų, negresia. Todėl labiausiai A. Kulbį stebina patarimai, kaip gaminti šį grybą.
„Tačiau tai nereiškia, kad pamačius būtinai reikia jį išrauti. Jis niekada nebuvo puikus valgomas grybas, kaip ir kitos kukurdvelkių rūšys, o dabar paskaitau komentarus, kad žmonės, kaip ypatingą skanėstą mini. Na, aišku, skonio reikalas, bet kai pamatai, kad visą „derlių“ žmogus tiesiog susirenka į plastikinį maišą... reikėtų paragauti vieną grybą ar jis iš tiesų skanus, o ne visą maišą jų sunaikinti“, – apgailestauja A. Kulbis.
Gamtininkas priduria, kad grybo vaisiakūnių sunaikinimas populiacijai, kurioje augo grybas, didelės žalos nepadarys, nes išlieka grybiena. Tačiau taip atimama galimybė subręsti sporoms, joms plisti ir kurtis grybui naujose vietose.
Pjauti ar rauti?
Klausimas, kuris visada sukelia grybautojų diskusijas: grybą reikia išrauti ar nupjauti? Gamtininkas teigia, kad šis klausimas yra atviras, nes abu variantai grybienai žalos nepadarys.
„Galima ir pjauti, ir rauti, kaip mums patinka: nors kai kurie sako, kad pjaunant yra pažeidžiama grybiena. Iš tikrųjų, didelės žalos nepadaroma abiem būdais“, – grybautojus ramina gamtininkas.
Didžiausia žala miškui ir grybienai yra daroma tuomet, kai renkami itin jauni grybai: ieškant mažų voveraičių ar baravykų išdraskant samanas yra pažeidžiama grybiena ir toje vietoje grybų gali sumažėti. Tad A. Kulbis įspėja, kad rinkti grybus su samanomis arba rinkti labai jaunus – nederėtų.
„Yra net tam tikri nurodymai, kuriuose rašoma, kad negalima imti labai mažų voveraičių, netgi ir baravykų nederėtų imti labai mažų. Grybaujant pamačius nediduką grybą, derėtų jį palikti kitiems grybautojams, leisti jam augti. Grybų yra pakankamai miške.
Juolab neverta neštis namo senų grybų. Teko matyti, kad patyrę grybautojai, seną grybą tiesiog padeda vaisiakūnio apačia į žemę, kad byrėtų sporos. Kiti net bando tokius grybus „pasisėti“ arčiau namų“, – sako gamtininkas.
Rinkite tik pažįstamus grybus
A. Kulbis pabrėžia, kad svarbiausia grybaujant imti tik gerai pažįstamus grybus. Tačiau pabrėžia, kad kartais juos atskirti gali būti sunku.
„Yra baravykinių grybų, kurie saugomi, pavyzdžiui bronzinis, Fechtnerio, kislusis baravykai, jie iš dalies panašūs į tikrinį baravyką, auga lapuočių miškuose, ąžuolynuose. Jeigu mes rinksime tik gerai pažįstamus grybus, tuomet mažėja galimybė, kad nukentės saugomos grybų rūšys.
Labai naudinga būtų keliaujant grybauti su savimi turėti ir grybų pažinimo vadovą. Gaila, bet lietuvių kalba turime labai mažai tokių leidinių. Grybautojas su knyga miške – labai pageidautina, nes jis taip labiau pažins ir grybus, ir jį supančią gamtą“, – sako gamtininkas.
Už saugomų grybų rinkimą gresia bauda
Administracinių nusižengimų kodekse rašoma, kad neteisėtas saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas, žalojimas, naikinimas, paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 300.
Taip pat gresia nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimas. Už saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų augaviečių sunaikinimą gresia bauda nuo 110 iki 300 eurų.
Saugomų grybų sąrašą rasite čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.219902/asr
