„Vienas efektyviausių kelių būtų, jeigu bent dalį Lietuvos gyventojų būtų galima paskiepyti nemokamai arba kompensuotų kokią nors dalį vakcinos kainos. Tai realu, bent vieną dozę kompensuotų ar tam tikrose vietovėse gyvenantiems žmonėms kompensuotų vakcinas“, – BNS sakė entomologė.
Ji taip pat priminė, kad norint apsisaugoti nuo erkės įsisiurbimo, pavyzdžiui, einant į mišką, būtina pasirūpinti tinkama apranga ir kitomis atbaidymo priemonėmis.
„Tūlam lietuviui nebeįdomu daryti tai, ką mes rekomenduojame. Į mišką reikia įeiti saugiai – reikia, kad būtų tinkama apranga: rankogaliai užsegti, kelnių klešnės sukištos į kojines arba aulinius batus, galvos apdangalas“, – teigė M. Žygutienė.
Pasak jos, galvos apdangalas rekomenduojamas ypač vaikams.
„Erkės lipa maždaug metro aukštyje augalais ir vaikai kaip tik yra tokio ūgio. Jiems dažnai erkė įsisiurbia į galvos sritį: plaukuotą dalį, už ausų ir į kaklą. Juos reikia būtinai saugoti“, – sakė medikė.
Anot M. Žygutienės, būtina pasirūpinti ir erkes atbaidančiais chemikalais, tačiau tinkami tik tie, kurie skirti būtent erkėms – juose daugiau veikliosios medžiagos negu kitiems vabzdžiams atbaidyti skirtuose repelentuose.
Česnakas erkių neatbaidys
ULAC entomologė žmonėms pataria nesiremti „iš liaudies medicinos“ atėjusiais patarimais, kurie turėtų padėti apsisaugoti nuo erkės įsisiurbimo.
„Česnakas nuo daug ko atbaidyti siūlomas. Kad sakytum, jog erkė protingas gyvūnas, tai taip tikrai nėra. Labai primityvus sutvėrimas ir praktiškai nelabai, ko ir bijo“, – sakė medikė.
Ji teigė, kad kai kuriuos kitus vabzdžius galima atbaidyti eteriniais aliejais, tačiau erkė yra toks organizmas, kurio tokie dalykai neveikia.
„Jeigu uodą galime nubaidyti stipriais eteriniais aliejais, tai erkės tikrai ne. Česnaką valgyti sveika, bet erkės jo, manau, tikrai nebijo“, – teigė M. Žygutienė.
Jeigu jau įsisiurbė erkė, to neatpažinti neįmanoma. Kaip teigia medikė, joks kitas nariuotakojis nesugeba šitaip įsitvirtinti į odą.
Tačiau jeigu erkė dar nėra įsisiurbusi, bet vaikšto kūnu, ją galima atpažinti spaudžiant nagu arba skaičiuojant kojas.
„Siūlau pirmiausia susiskaičiuoti kojas: jeigu yra keturios poros kojų, vadinasi, tai yra erkė, nes visi kiti vabzdžiai turi keturias kojas. Taip pat erkės neįmanoma užmušti nagu, nes jos labai stipri oda – ji siurbia nepaprastai daug kraujo ir turi išsiplėsti, kad sutalpintų“, – sakė medikė.
SAM: skiepijimo galimybes ketinama svarstyti kitąmet
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad pasiūlymų valstybės lėšomis skiepyti nuo erkinio encefalito būta ir anksčiau, tačiau prioritetas suteiktas meningokokinei ir rotavirusinei infekcijai.
Teigiama, kad 2019–2023 metų Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje numatyta kitąmet nustatyti erkinio encefalito rizikos grupes ir svarstyti šių žmonių skiepijimo galimybes.
„Prie šio klausimo bus grįžtama artimiausiu metu“, – teigė ministro Aurelijaus Verygos atstovė Lina Bušinskaitė.
Ministerija taip pat primena, kad visų profesijų atstovai, kurie dirba gamtoje, turi būti paskiepyti nuo erkinio encefalito darbdavio lėšomis.
ULAC duomenimis, šiemet Lietuvoje erkiniu encefalitu susirgo 99 asmenys – 38 daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, taip pat du žmonės mirė.
