Todėl neatsitiktinai spalio 10-ąją minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, pasinaudota proga prabilti pirmiausia į tas moteris, kurios tyliai kenčia bijodamos sugriauti visuomenės aktyviai puoselėjamą įvaizdį, neva motinystė turi būti išskirtinai pozityvi patirtis.
J. Stasiukynienės teigimu, iš tikrųjų daliai moterų motinystė gali tapti sunkiai pakeliama našta, tačiau svarbu žinoti, kad tokiu atveju yra daugybė būdų sau padėti, rašoma pranešime spaudai.
Tas pat galioja ir vyrams, kurie kol kas šiuo klausimu palikti užribyje, nepaisant to, kad turėdami pakankamai žinių galėtų sumažinti savo partnerių ligos riziką ar tapti pirmaisiais pagalbininkais ligą atpažįstant ir kreipiantis pagalbos į specialistus.
„Jau nekalbant apie tai, kad tapę tėčiais vyrai patys gali susirgti ir išgyventi tuos pačius jausmus bei simptomus, su kuriais susiduria moterys“, – apibendrino projekto „Mama mums rūpi“ pristatyme taip pat dalyvavęs Depresijos gydymo centro psichologas Antanas Mockus. Specialisto teigimu, Lietuvoje, deja, kol kas šia tema kalbama mažai, ir niekaip neatsikratoma stipraus, nepalūžtančio vyro bei vaikais ir buitimi besirūpinančios moters stereotipų.
Susirgti gali bet kas
„Depresija po gimdymo susirgti gali bet kuri moteris, nepriklausomai nuo to, kaip atsakingai ji ruošėsi gimdymui, kelintas tai vaikas ir ar jis buvo planuotas, laukiamas, ar, priešingai, netikėtas ir nelauktas“, – pristatydama depresijos po gimdymo problematiką sakė psichologė Jurgita Stasiukynienė.
Ne vienerius metus depresija sergančius žmones konsultuojanti psichologė paminėjo, kad depresiją po gimdymo sukelia ne viena konkreti priežastis, o daugybė tarpusavyje persipynusių biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių, todėl juos visus suvaldyti ir visai užkirsti depresijai kelią nėra realu. „Tačiau laiku imantis prevencinių priemonių rizika susirgti smarkiai mažėja“, – teigė J. Stasiukynienė.
Kaip apsisaugoti?
Vardindamas galimus prevencinius veiksmus psichologas Antanas Mockus pateikė daug pavyzdžių: „Pirmiausia, patiriamus emocinius sunkumus (įtampą, nerimą, depresiškumą, perdegimą) patartina aktyviai spręsti dar iki vaiko gimimo, pavyzdžiui, lankant psichologo konsultacijas.
Taip pat reikėtų didinti atsparumą esamam ir būsimam stresui, skiriant daugiau laiko poilsiui, miegui, fiziniam aktyvumui, mokantis atsipalaiduoti meditacijos praktikų, pavyzdžiui, dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness), pagalba, be to, rūpinantis pilnaverte ir sveika mityba“, – vardino A. Mockus.
Psichologas pridūrė, jog ypatingai svarbu gerai apgalvoti ir planuoti gyvenimą po vaiko gimimo – kaip bus pasiskirstoma vaidmenimis, darbais, kokias resursais bus remiamasi – gal yra pagelbėti galėsiančių artimųjų, o gal verta jungtis prie jaunų šeimų bendruomenių, kur būtų terpė pasidalinti rūpesčiais ir išgirsti, kaip kiti sprendžia tuos pačius sunkumus.
Galiausiai, pasak A. Mockaus, svarbu nebijoti kalbėtis apie savo sunkumus su artimaisiais, draugais – taigi, neužsidaryti. „Visi patiria ne tik džiugų, bet ir emociškai sudėtingų akimirkų, todėl jausti nerimą, depresišką nuotaiką neturėtų būti gėda“, – atkreipia dėmesį psichologas ir prideda, kad vienas svarbiausių uždavinių, jo manymu, yra įveikti visuomenėje vis dar juntamą žinių stygių ir neigiamas nuostatas psichikos sutrikimų atžvilgiu, nes tai neretai užkerta kelią padėti sau ar artimajam.
Kas normalu po gimdymo?
„Pasimetimas ir neužtikrintumas po gimdymo – tai visiškai normalūs jausmai jau vien todėl, kad įgūdžių dažniausia dar nėra arba jie nepakankami, o lūkesčiai sau labai aukšti“, – sako psichologė J. Stasiukynienė. Ji pabrėžia, kad tokiu atveju labai svarbu nespausti savęs, duoti sau laiko.
Psichologė motinoms pataria: gimus kūdikiui, ypač pačioje pradžioje, aiškiai apsibrėžkite pagrindines savo, kaip mamos užduotis. Pagrindinė motinos užduotis, anot J. Stasiukynienės, yra atpažinti ir atsiliepti į kūdikio poreikius, bet ne perdėtai juos tenkinti. Taip pat motina turi pasirūpinti savimi, kad būtų pajėgi fiziškai ir emociškai pasirūpinti kūdikiu.
„Kūdikio poreikių pagrindinė žinovė ir ekspertė yra jo mama. Visiškai nesvarbu prieš kiek dienų ar mėnesių ji tapo mama. Nėra kito artimesnio žmogaus kūdikiui kaip jo mama. Tik labai svarbu neblaškyti mamos primetant savo patirtį ir užverčiant patarimais. Geriausias būdas jai padėti greičiau pažinti savo kūdikį – leisti pačiai ieškoti, bandyti, atrasti palaikant ir paskatinant, laikantis pagarbaus atstumo”, – drąsina mamas J. Stasiukynienė.
Nereikėtų pernelyg išsigąsti ir taip vadinamos motinystės melancholijos (angl. baby blues), kurią patiria nuo 60 iki 80 proc. visų gimdžiusių moterų. Skirtingai nei depresija, melancholija nėra liga. Ji gali prasidėti vos kelios dienos po gimdymo ir tęstis apie dvi savaites, tačiau praeina savaime.
Padidėjęs jautrumas, staigūs nuotaikos pokyčiai, verksmingumas, nerimas, liūdesys ir pasimetimo jausmas, apetito pokyčiai, miego sutrikimai nėra tokie pastovūs kaip depresijos po gimdymo atveju ir gali būti dienos eigoje nesunkiai išblaškomi gavus palaikymą iš artimųjų, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus.
Kada reikia kreiptis pagalbos
Psichologės J. Stasiukynienės teigimu, „dažnai pasitaiko, kad moterys ilgai ignoruoja savo sunkumus ir kantriai laukia palengvėjimo, guodžiantis, kad, ko gero, didelė dalis moterų motinystę patiria panašiai, tačiau sugeba kažkaip susitvarkyti“. Todėl paklausėme psichologę, kiek galima laukti palengvėjimo ir kokie ženklai rodo, kad jau būtina kreiptis pagalbos.
„Depresija po gimdymo dažniausiai pasireiškia per pirmas keturias savaites pagimdžius, tačiau gali pasireikšti ir vėliau – per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus.
Svarbu suprasti, kad depresija po gimdymo yra liga. Ji nesibaigia savaime, tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, simptomai neišblaškomi trumpalaike malonia veikla ar gavus emocinį palaikymą, būsena gali sunkėti, savijauta prastėti, nuovargis nepraeina net gerai išsimiegojus“, – tokiais atvejais, pasak J. Stasiukynienės, derėtų kreiptis profesionalios pagalbos.
Depresijos gydymo centro psichologų teigimu, sunerimti reikėtų, jeigu dvi savaites ir ilgiau tęsiasi šie simptomai: nesibaigiantis intensyvus liūdesys bei tuštumos jausmas; interesų bei malonumo jausmo praradimas; užsisklendimas savyje, vengimas bendrauti net su pačiais artimiausiais žmonėmis; nuolat besitęsiantis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas; nemiga arba padidėjęs mieguistumas; energijos, motyvacijos stoka ir nesibaigiantis nuovargis; verksmingumas; kūno svorio bei apetito pokyčiai (padidėjęs arba sumažėjęs); kaltės ir nevisavertiškumo jausmas; dėmesio sutrikimai (sunkumas susikaupti); sunkumai priimant sprendimus; įkyrios, gąsdinančios mintys apie baimę sužeisti, pakenkti kūdikiui ar susižeisti pačiai, nesidomėjimas, abejingumas kūdikio atžvilgiu; mintys apie savižudybę.
Apskritai, pastebi A. Mockus, savo suprastėjusią savijautą reikia mokytis suvokti kaip ženklą, įspėjamąjį signalą, mus informuojantį, jog kažką savo gyvenime turime keisti. Toks signalas visuomet turėtų paskatinti pažvelgti į save ir sau atsakyti, kokie svarbūs asmeniniai poreikiai lieka nepatenkinti.
Kai žmogus pats nenori ar negali to matyti, pagelbėti turėtų artimieji. „Jie gali anksti pastebėti pirmuosius depresijos po gimdymo ženklus, atkreipti į tai moters dėmesį, ir padėti surasti pagalbos tiekėjus“, – pasakoja A. Mockus. Pasak jo, labai svarbus emocinis palaikymas, padrąsinimas, pagalba kūdikio priežiūroje ir buityje – šie paprasti kasdieniški dalykai gali moteriai labai padėti, net jeigu ji problemos nepripažįsta ir nenori kreiptis į specialistus.
Depresija po gimdymo serga ir vyrai
Vyrų pogimdyminė depresija yra menkiau ištyrinėta ir apie ją žinoma bei kalbama kur kas mažiau, tačiau viena tikrai aišku – tėčiais tapę vyrai taip pat gali susirgti depresija po gimdymo.
Vyrų padėtį apsunkina ne tik informacijos trūkumas apie tai, bet ir juos supanti aplinka, kuri neretai palaiko ir skatina stipraus ir kieto vyro stereotipus – ypač dėl pastarosios priežasties vyrai slopina ir slepia savo jausmus, kartu dar manydami, kad tokiu būdu saugo žmoną ir vaiką. Be to, reikia turėti omenyje, jog didžioji dėmesio dalis po gimdymo tenka pagimdžiusiai moteriai ir kūdikiui, o vyrai dažnai lieka šešėlyje, todėl dalis jų pasijunta nereikalingi ir niekaip neatranda savo vaidmens pagausėjusioje šeimoje. Tokiu atveju svarbu kreiptis pagalbos.
„Gerai tai, kad pastaruoju metu vyrai pamažu vis labiau skatinami įsitraukti į vaiko priežiūrą, imti vaiko priežiūros atostogas. Manau, kad žinios apie tai, jog ir vyrai pajėgūs auginti vaikus, gali smarkiai pagerinti bendrą situaciją, kadangi ir vyrams tampa aiškiau, ką daryti gimus vaikui, ir moterims, ko jos gali tikėtis iš vyrų“, – projekto „Mama mums rūpi“ pristatymo renginyje džiaugėsi A. Mockus.
Kaip pasveikti?
Psichologas sako, kad pagalba artimajam – ar tai būtų sergantis vyras, ar moteris, gali susidėti iš tokių konkrečių žingsnių: 1. Sužinoti –įgyti reikiamų žinių apie tai, kas yra depresija po gimdymo ir kaip ji gydoma; 2. Būti šalia – siūlyti savo pagalbą, tapti komanda; 3. Kalbėti – apie tai, kas vyksta santykiuose, kaip juos išsaugoti ir stiprinti; 4. Organizuoti – surasti pagalbą ir aktyviai dalyvauti gydymo procese; 5. Pasirūpinti savimi – nepamiršti savo poreikių ir emocinės savijautos; 6. Įveikti stigmą – suprasti psichikos sutrikimus, susipažinti su šiuolaikiškais gydymo būdais ir taip keisti savo bei aplinkos požiūrį.
Priklausomai nuo depresijos po gimdymo priežasčių, eigos ir sunkumo laipsnio taikomi skirtingi gydymo metodai – psichologinė ar psichoterapinė pagalba, medikamentinis gydymas ar šių dviejų derinys.
Greta šių metodų, ypač lengvesnės depresijos po gimdymo atveju, ne mažiau svarbus ir paties žmogaus rūpinimasis savimi – vadinamoji savigalba. Yra daugybė būdų, kurių veiksmingumą sergantiesiems depresija patvirtina moksliniai tyrimai: kuo ilgiau būti natūralioje dienos šviesoje – bent pusvalandį kasdien; gerti kokybiškus žuvų taukus (rekomenduojama dozė 1000 mg EPA ir 500 mg DHA kasdien); daug judėti – trys pusvalandžio trukmės greiti pasivaikščiojimai per savaitę veikia kaip antidepresantai; žūtbūt išmiegoti rekomenduojamas 8 val. per parą; praktikuoti dėmesingo įsisąmoninimo meditacijas.
Visų šių būdu efektyvumas įrodytas moksliniais tyrimais ir jie prieinami visiems. Ir nors, anot psichologo A. Mockaus, gyvenantiems provincijoje neretai pagalbos prieinamumas yra menkesnis – tai vis dar opi Lietuvos problema – tačiau visada galima kreiptis į artimiausią psichikos sveikatos centrą, kur profesionali pagalba teikiama nemokamai.
Tinklalapyje „tuesi.lt“ galima rasti pagalbos tiekėjų sąrašą bei kontaktus ir pasirinkti prieinamiausias psichologinių paslaugų formas – internetu, gyvai ar telefonu. Taip pat pagalbos galima kreiptis svetainėje „depresijosgydymas.lt“, daugiau informacijos – ir klausimyną, padedantį įvertinti, ar jūs sergate depresija – svetainėje „mamamumsrūpi.lt“, kurios iniciatoriai ir partneriai yra Nida Vildžiūnaitė („Nėštumo kalendoriaus“ atstovė), psichologė Jurgita Stasiukynienė („Depresijos gydymo centro“ atstovė), naujagimių fotografė Asta Petraitienė („Asta Foto“ kūrėja).
Vytautas Raškauskas
