depresija

Nors žodis „ruminuoti“ Lietuvoje dar visai naujas, vis dėlto, nuo šio nemalonaus įpročio kenčia beveik kiekvienas. Ruminuoti reiškia vis iš naujo galvoti apie iškilusią problemą ar praeities įvykį. Ruminuojant mintys neduoda ramybės, jos vis kartojasi, žmogus tarsi ieško išeities, tačiau jos niekaip nesuranda ir nepasiekia palengvėjimo.

35-erių metų Justina Kreivė turi du mažus vaikus, organizuoja renginius, valdo šeimos restoraną ir turi asmeninę „Instagram“ paskyrą, kurioje, kaip pati rašo, dalijasi „nesuvaidintomis gyvenimo akimirkomis per juoko prizmę“. Visgi, moters intensyvų gyvenimo ritmą stabdo sunki liga, su kuria birželio mėnesį Justina skaičiuos jau penktuosius metus. Justina naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakojo, kaip viena Norvegijoje įsisiurbusi erkė jos gyvenimą pakeitė neatpažįstamai.

Tapimas mama – euforijos kupinas laikotarpis, tačiau skaičiuojama, kad viena iš penkių mamų po gimdymo susiduria su pogimdyvine depresija. Vilnietė dviejų vaikų mama Gintarė, atvirai prabilusi apie savo patirtis, kai gimus antrajam vaikui užklupo pogimdyvinė depresija, atvirai sako – tai buvo laikas, kai bijojo pati savęs.

Socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“, iki vasario 29 d. kviečianti visuomenę prisidėti prie labdaros fondo depresijai gydyti #nebe(NORIUGYVENTI), pristato atvirą pokalbį su garsia atlikėja, televizijos laidų vedėja Jurga Šeduikyte. Žymi moteris ragina visuomenę prisijungti prie labdaros fondo įgyvendinimo, dalindamasi savo patirtimi apie depresiją, baimės pojūtį kasdienybėje ir neseniai praėjusį nervinį išsekimą.

Socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ iki vasario 29 d. kviečianti visuomenę prisidėti prie labdaros fondo depresijai gydyti #nebe(NORIUGYVENTI) pristato atvirą pokalbį su garsia aktore Gelmine Glemžaite. Žymi moteris ragina visuomenę prisijungti prie labdaros fondo įgyvendinimo, taip dalindamasi prisiminimais apie vieną iš sunkiausių savo gyvenimo etapų, išgirstą bipolinio sutrikimo diagnozę, patirtis ligoninėje ir norą pasitraukti iš gyvenimo.

Per pastaruosius metus auga depresijos simptomus jaučiančių gyventojų skaičius. Paskutiniais duomenimis, Lietuvos gyventojų savo sveikatos tyrimas parodė, kad 2019 m. švelnius depresijos simptomus jautė 13,1 proc. visuomenės, o tarp 15-34 metų gyventojų šis skaičius siekė 31 proc. Emocinę sveikatą visuomenėje taip pat stipriai paveikė ir pandemija bei karantinas.

Gydytojui diagnozavus depresiją, nerimo sutrikimą ir išrašius vaistų ne vienam kyla baimių: gal priprasiu ir be jų negalėsiu gyventi, gal sutriks miegas, priaugsiu svorio ar išvis prarasiu asmens tapatumą, gebėjimą logiškai mąstyti, adekvačiai jausti. Atsisakyti vaistų ir pasikliauti psichoterapija taip pat atrodo pavojinga: o jei nepasveiksiu, jei simptomai tik stiprės. Svarbu derinti medikamentinį ir nemedikamentinį gydymą.

Žiemos metu gausu virusinių susirgimų, peršalimo ligų. Ar esate girdėję, kad haloterapijos procedūros yra veiksminga priemonė tiek prevencijai, tiek sveikstant po ligų? Vilniaus miesto klinikinė ligoninė kviečia išmėginti nemokamas haloterapijos procedūras Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje, esančiame Antakalnio g. 124, Ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų centre. Haloterapija – tai nevaistinis gydymo būdas, kai kvėpuojama druskomis prisotintu oru.

Vilnietė Rusnė Kuliešiūtė (33) studijavo psichologiją, savo bakalauro darbą rašė nemigos tema ir teoriškai puikiai žinojo kaip išspręsti su miegu susijusias sveikatos problemas, tačiau nesitikėjo, jog šios žinios neapsaugos nuo kas naktį kamuojančių miego sutrikimų. Nors su nemiga Rusnė kovojo keturis metus, dabar mergina savo praktikoje ir socialinio tinklo paskyroje dalijasi nemigos simptomais, kaip ją iveikti bei kaip greičiau užmigti.

Prieš septynerius metus vilniečiui Devidui (16) diagnozuotas kojos ilgųjų kaulų piktybinis navikas – kairės šlaunies Ewingo sarkoma nėra vienintelė liga, su kuria susiduria berniukas. Jam taip pat buvo nustatyta kairiojo kelio sąnario kontraktūra. Šiuo metu vaikinui yra remisija, tačiau dėl susidariusios kontraktūros, jis gali prarasti koją.   Prieš sužinant sūnaus diagnozę, Viktorijos vyrui diagnozuota depresija, o moteris liko vienintelė dirbanti šeimoje.

Gydytojas Michaelas Mosley garantuoja, kad pigus kasdienis vitaminų papildas stiprina imuninę sistemą ir gali padėti išvengti demencijos rizikos. Televizijos laidų vedėjas gydytojas Michaelas Mosley teigia, kad vieną pigų vitaminą jis vartoja kasdien ir pataria jums daryti tą patį. Medicinos ekspertas pataria, kad visi turėtų įtraukti šią tabletę į savo kasdienius įpročius, nes ji padeda sustiprinti imuninę sistemą, ypač žiemą.

Praėjus vienoms gražiausių metų šventėms, grįžimas į ne tokią džiaugsmingą kasdienybę daugeliui gali tapti tikru emociniu išbandymu. Dėl šios priežasties, trečiasis sausio pirmadienis pasaulyje vis dažniau vadinamas liūdniausia metų diena, tačiau kiek šis pavadinimas iš tikrųjų yra pagrįstas? Kauno „InMedica“ klinikos Psichikos sveikatos konsultacijų centro medicinos psichologė Vaida Lukaševičienė teigia, kad šios dienos pavadinimas daugiau siejamas su reklaminiais tikslais, tačiau pirmąjį metų ...

Kiekvienas žmogus turi savo pašaukimą, tačiau ne kiekvienam toje srityje pavyksta save realizuoti. Jurgitos Danylienės teigimu, ne pelno siekianti iniciatyva „Niekieno vaikai“ yra ją išgelbėjęs savirealizacijos būdas. 41-erių klaipėdietė pasakoja, kodėl pasirinko savanorystės kelią, kaip pagalba žmonėms pakeitė jos pasaulėžiūrą bei su kokiais sunkumais tenka susidurti.

Emocinis perdegimas prieš šventes gali tapti nepastebimu, bet realiu reiškiniu, kuris daro įtaką daugeliui žmonių. Šventinės nuotaikos, dovanų pirkimas, šeimos susibūrimai ir kitos tradicijos gali sukelti didelį stresą ir nerimą, o kai kuriuos žmones tai gali privesti ir prie emocinio perdegimo. „Perdegimo sindromo simptomatikai reikštis įtakos turi tiek vidiniai, tiek išoriniai faktoriai ir stimulai.

Galbūt nesuvokiate, kad šie simptomai susiję su miego sutrikimu, nuo kurio kenčia 5-10 proc. žmonių visame pasaulyje. Klivlendo klinikos duomenimis, miego apnėja yra nedažnas, bet plačiai paplitęs sutrikimas. Tai atvejis, kai miegant sustoja ir prasideda žmogaus kvėpavimas, kurį reikia gydyti, nes jis gali sukelti rimtesnių problemų, pavyzdžiui, širdies ligų ir didesnę insulto tikimybę.  Vienas iš labiausiai atpažįstamų simptomų yra garsus knarkimas.

Pogimdyvinė depresija yra viena iš dažniausiai moteris po gimdymo veikiančių emocinių problemų. Neseniai Lietuvą sukrėtusi istorija apie galimai savo vaikus nuskandinusią mamą, kuri šiuo metu gydosi psichiatrinėje ligoninėje, sukrėte nemažai šalies gyventojų.​​​ Ar tai pogimdyvinės depresijos pasekmės – nėra žinoma, tačiau laiku nepastebėta arba nesuprasta pakitusi mamos būklė gali daryti įtaką ne tik motinai, bet ir naujagimiui bei šeimai.

Jaunai merginai Aušrai iš Šilalės (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomas) apsilankymas VšĮ Šilalės rajono ligoninėje virto košmaru. Vėlyvą sekmadienio vakarą mergina patyrė stiprius ir nemalonius nerimo jausmus ir supratusi, kad gali vėl žvelgti savižudybei į akis, nieko nelaukusi nuvyko į ligoninę, kurioje tikėjosi sulaukti pagalbos, tačiau susidūrė su nemaloniu gydytojos elgesiu. „Taip jau nutiko gyvenime, kad vasario mėnesį man buvo diagnozuota vidutinio sunkumo depresija.

Beveik pusė lietuvių teigia, jog stresas turi įtakos jų kasdieniam gyvenimui, o daugiau nei trečdalis įvardija, kad jų patiriamo streso lygis yra vidutiniškas arba pernelyg aukštas, parodė reprezentatyvi apklausa. Psichologai atkreipia dėmesį, kad stresui suvaldyti gali dažnai pakakti net ir tokių mažų veiksmų, kaip trumpas pasivaikščiojimas gamtoje, pagulėjimas vonioje ar susikaupimas valgant.

Įžengėme į tamsiausią metų laiką – šviesusis paros metas iki Kalėdų vis labiau trumpės. Pasibaigus auksaspalviui rudeniui ir toliau vėstant orams, ne vieną mūsų gali apimti apatija, prastesnės nuotaikos, jaučiame mažiau motyvacijos kasdienei veiklai ar naujiems iššūkiams. Šiuo metu kaip niekad svarbu atkreipti dėmesį į kelias savo gyvenimo sritis: mitybą, fizinį aktyvumą, miegą, buvimą gryname ore, laisvalaikį, bet svarbiausia – į savo mintis ir nusiteikimą.

„Šiandien noriu pasidžiaugti nuostabia Lietuvos dainininke Liepa Mondeikaite-Norkevičiene, kad ji vienoje laidoje drąsiai ryžosi prabilti tokia jautria tema – psichine sveikata ir depresija. Turime tik saujelę žinomų žmonių, kurie apie tai kalba garsiai“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Viktorija. Klausydama Liepos žodžius viduje tyliai džiaugiausi. Ne dėl to, ką jai teko praeiti, o dėl to, kad ji išdrįso apie tai kalbėti garsiai.

Pogimdyvinė depresija – vis garsiau ir dažniau aptariama tema po to, kai Lietuvą sukrėtė siaubinga istorija. Praėjusių metų rugsėjį jauna 27-erių kaunietė išėjo iš namų ir ant rankų išsinešė tik į pledą suvyniotą savo 5 dienų pirmagimę. Kaunietės kūną ir mergytę vėliau ugniagesiai aptiko upėje.

Rudens melancholija, šaltojo sezono slogutis, tamsos depresija – yra daug būdų, kuriais žmonės vadina rudenį ir žiemą juos užklumpančias slogias nuotaikas. Psichoterapijos ir psichoanalizės centro „Asmens sveikatos klinika“ gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Vilija Vėbraitė sako, kad tokią būseną, jeigu ji užsitęsia, tikrai galima vadinti depresija ir tai nebus „per stipru“. Svarbu laiku atpažinti tiek savo, tiek savo artimųjų nuotaikos sutrikimą ir laiku užkristi kelią ligai įsisenėti.

Psichologinės ligos dažnai visuomenėje būna ne tokios svarbios kaip fizinės. Žmonės per mažai atvirai kalba apie savo psichologines problemas ir todėl vėliau kenčia. Dizaineris Mantas Mackevičius su psichologiniais sunkumais kovojo labai ilgą laiką, kol galiausiai juos įveikė. Manto gyvenimas pastaruosius metus buvo labai įvairus. Prieš dvejus metus jis pasiėmė verslui nemenką paskolą, daug dirbo ištisomis dienomis ir naktimis ir taip stipriai perdegė.

Dažnas turbūt žinome posakį rudeninė depresija ir nors tai labiau yra frazė, kuria apibūdiname besikeičiančią nuotaiką, psichikos sveikatos ekspertai sako: normalu, kad ateinant šaltesniems orams jaučiamės vangesni ir gali atrodyti, kad nuotaika prastėja.

Kai žmonėms kažką skauda – jie kreipiasi į gydytojus. Tačiau ką daryti jeigu negalavimo priežasties nepavyksta rasti? Psichosomatikos specialistė, numerologė Lina Krukauskienė sako, kad psichosomatika – tai vidinės žmogaus būsenos atspindys fiziniame kūne. Ji yra ne tik apie skausmus, bet apima praktiškai visus negalavimus.

Spalio 10-oji – Pasaulinė psichikos sveikatos diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į psichinės sveikatos svarbą. Tokią būtinybę pabrėžia ir prastėjanti statistika: vos per penkerius metus Lietuvos gyventojų asmeninės psichinės sveikatos vertinimas suprastėjo – pokytis siekė net 44 proc. Lietuvos gyventojų savo sveikatos vertinimo tyrimas atskleidžia reikšmingus psichikos sveikatos būklės pokyčius.

Miego kiekis, kurio reikia kiekvieną naktį, keičiasi kintant gyvenimo aplinkybėms ir augant. Todėl jūsų amžius gali padėti išsiaiškinti, kokiu laiku turėtumėte eiti miegoti, kad dieną jaustumėtės žvalūs ir galėtumėte tinkamai funkcionuoti.   Nacionalinis miego fondas (National Sleep Foundation) teigia, kad dauguma suaugusiųjų turėtų siekti miegoti septynias-devynias valandas arba vidutiniškai aštuonias valandas.

Lietuva jau daugybę metų pirmauja skaičiumi dėl savižudybių. Tačiau kodėl taip yra? Ar lietuviai nelaimingi žmonės? Psichiatras Eugenijus Laurinaitis sako, kad ruduo ir staigiai atvėsęs oras, žmonėms segantiems depresija yra itin sunkus pereinamasis laikotarpis. Kartu aptartas ir visą Lietuvą sukrėtęs įvykis, kai su mama buvusios dvi mažos mergaitės nuskendo Neryje.

Visą Lietuvą sukrėtė atvejis, kai Vilniuje, Neryje nuskendo dvi vos vienerių ir dvejų mergaitės. Keliamos versijos, kad jas paskandinti galėjo mama. Po šio atvejo mamos garsiai prabilo apie savo patirtis, kurias lydi ne tik gražios emocijos, bet ir sunkumai. Po skaudžios nelaimės, vis daugiau moterų išdrįso prabilti apie motinystėje patiriamus sunkumus.

„Pasikalbėkim“ studijoje vieši nuomonės formuotoja, tekstų autorė Agnė Kulitaitė. Daugiau nei 100 tūkstančių sekėjų turinti moteris jau metus gyvena Amsterdame, į kurį ryžosi išvykti dėl mylimojo. Tačiau visai neseniai Agnės santykiai nutrūko, todėl ji nuoširdžiai svarsto, ar dar grįžti į Olandiją, ar likti Lietuvoje, o gal keliauti į naują šalį? Prieš keletą mėnesių 30-ąjį gimtadienį paminėjusi Agnė pripažįsta, kad skyrybos paliko skaudų pėdsaką.

Nuošalioje vietoje, netoli Verkių malūno, kaip įtariama, mama nuskandino dvi dvejų ir nė metukų neturinčias dukras. Apie Neryje skęstančią dvejų metų mergaitę ir šalia jos neadekvačiai besielgiančią moterį žmonės pranešė sekmadienį po 11 valandos. Atvykę medikai dar gaivino mergaitę, bet ji mirė. Nors pareigūnams kalbėjo apie norą nusiskandinti, mamos drabužiai buvo sausi, jos ir dukters batus pareigūnai rado ant kranto.

Nors Lietuvoje savižudybių skaičius mažėja, šalies rodikliai vis dar yra vieni prasčiausių Europoje. Minint pasaulinę savižudybių prevencijos dieną diskutuojama, kodėl lietuviai vengia kalbėti apie savo emocinę sveikatą bei ką daryti, kad išbristume iš liūdnos statistikos liūno. Penktadienį Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ surengė spaudos konferenciją, kurios dalyviai kalbėjo apie savižudybių statistiką ir prevenciją Vilniuje.

Praėjusio sekmadienio įvykis, kuomet Neries upėje motinos buvo nuskandintos dvi mažametės mergaitės, atvėrė skaudžių šeimos tragedijų skrynią. Panašių įvykių per pastaruosius metus Lietuvoje buvo bent trys, kuomet nesuvokdamos veiksmų ir situacijos aplinkybių moterys pražudė savo vaikus.  Pastarųjų dienų įvykiai apie Neryje motinos paskandintas dvi mažametes mergaites palietė Lietuvos žmones iki širdies gelmių.

Dviejų sesučių žūties aplinkybės sukrėtė neabejingas mamas. Moterys socialiniuose tinkluose ėmė dalintis savo įžvalgomis, akcentavo, kaip yra svarbu nelikti vienoms kovoje su depresija.  Atvira išpažintimi savo paskyroje pasidalinusi Kristina Mustiacė pasakojo, kad su depresija ji susidūrė akis į akį ir šioje kovoje ji buvo viena. Laimei, moteris rado savyje stiprybės, tačiau dabar apie tai ji įspėja ir visus lietuvius.

Ne paslaptis, kad dėl sunkių sveikatos sutrikimų žmonės Lietuvoje gali gauti neįgaliojo statusą ir išmoką, jei jų darbingumas vertinamas ne daugiau kaip 55 proc. Pažymėtina, kad negalia gali būti laikoma ne tik bloga fizinė būklė, bet ir psichikos sutrikimai. Specialistų teigimu, žmonės kreiptis dėl neįgalumo patys negali – siuntimą su išsamiu būklės aprašymu tarnybai turi parengti gydytojas. Svarbu tai, kad bet kuri psichikos liga, pavyzdžiui, depresija, kiekvienam žmogui gali būti skirtinga.

Sekmadienio vidurdienį nutikusi tragedija, kuomet Neryje, kaip įtariama, motinos buvo nuskandintos dvi 1-erių ir 2-ejų sesutės, sukrėtė visą Lietuvą. Internete pasipylė įrašai, kuomet daugelis lietuvių prabilo apie depresiją, ypatingai patirtą po gimdymo.  Savo itin atvira ir asmenine istorija apie pogimdyvinę depresiją pasidalino ir skaitytoja Evelina. Ji teigia, kad apie tai būtina pradėti kalbėti viešai ne tik socialiniuose tinkluose.

Aiškėja daugiau detalių kraupioje, kaip spėjama, vaikžudystės istorijoje. Sekmadienį dvi mergaites Neryje galimai nuskandinusi moteris dirbo policijoje. Pareigūne nebuvo, dirbo personalo skyriuje. Kolegos ją apibūdina kaip kruopščią ir tylią, kuri nesiskundė savo problemomis. Vis dėlto dabar aiškėja, kad ji turėjo bėdų šeimoje. Neries pakrantėje nematyti nė ženklo, kad sekmadienį ten įvyko tragedija. Tik didelių vyriškų batų, greičiausiai pareigūnų ar gelbėtojų pėdsakai.

Po skaudžios, gyvenimą apvertusios nelaimės, įvykusios dar prieš 20 metų, Brigita atrado fraktalinį piešimą. Šiandien, dizainerės išsilavinimą turinti moteris, fraktalų piešimo mokytoja ir jogos specialistė, kviečia pasinerti į save. Kartais nereikia laukti skaudžių patirčių ar išgyvenimų, kad pradėtum gyventi, sako, ir visiems linki laimės: „Kiekviena gyva būtybė trokšta vieno: būti laiminga. Tai tegul visomis formomis jums tai išsipildo.

Kalbant apie sezoninę depresiją dažniausiai turime galvoje vėlyvą rudenį ir žiemą, kai sumažėja saulės šviesos, ženkliai sutrumpėja dienos, būna šalta ir niūru. „Ateis vasara, atsigausi“, – sakome apatiškam, neturinčiam jėgų, kamuojamam liūdesio ir pesimizmo žmogui, tikėdamiesi, kad saulės šviesa išgydys. Tačiau daliai mūsų yra atvirkščiai – šviesa, vasariška saulė ir karštis veikia neigiamai.

Kontraceptinės tabletės yra populiariausia kontracepcijos priemonė, tačiau šių piliulių šalutinių poveikių sąrašas yra nepaprastai ilgas. Nedidelė pastaba, perspėjanti apie galimus „nuotaikos svyravimus“ ilgame vaisto apraše gali atrodyti nereikšminga, tačiau neigiamas poveikis psichinei sveikatai gali būti didesnis nei tik nuotaikos pokyčiai, rodo naujas tyrimas. Tyrime nustatyta, kad kontraceptinės tabletės per pirmuosius dvejus vartojimo metus padidina depresijos riziką 92 proc.

Ar depresija gali būti nuosprendis ir kaip suprasti, kad žmogui ne šiaip liūdna, o jį vargina itin sunki liga? Neretai visuomenėje emocinė sveikata atsiduria paraštėse, tačiau itin svarbu prisiminti, kad depresija, nerimo sutrikimai arba panikos atakos gali paliesti kiekvieną iš mūsų tada, kai mažiausiai to tikimės.

Ar depresija gali būti nuosprendis ir kaip suprasti, kad žmogui ne šiaip liūdna, o jį vargina itin sunki liga? Neretai visuomenėje emocinė sveikata atsiduria paraštėse, tačiau itin svarbu prisiminti, kad depresija, nerimo sutrikimai arba panikos atakos gali paliesti kiekvieną iš mūsų tada, kai mažiausiai to tikimės. Apie tai, kaip įveikti depresiją ir koks šios ligos gydymo kelias, „Sveikatos DNR“ kalbamės su vilniete, dviejų vaikų mama Egle Juozaitiene bei vaistininke Rūta Trakšlele.

„Perfekcionizmas gali turėti daugybę veidų: trukdyti užmegzti atvirus santykius, nes jausdamasis netobulas, žmogus niekaip negali atsiverti kitam; trukdyti siekti tikslo, nes kaskart ištikus nesėkmei paralyžuoja stiprios neigiamos emocijos; galų gale, trukdyti imtis naujų darbų, nes atrodo, kad vis tiek nepavyks jų įveikti“, – vardina „Depresijos įveikimo centro“ psichologė Gintarė Šėmytė, ragindama nebijoti kreiptis pagalbos visais atvejais, kai ima atrodyti, kad perfekcionizmas apsunkina ...

Dviejų vaikų mama Eglė Juozaitienė neslepia: buvo aktyvi mama, žmona, mados tinklaraščio kūrėja. Atrodė, kad gyvenimas einasi sklandžiai, tačiau netrukus pajuto, kaip viskas ėmė keistis. Panikos atakos, netrukus ir depresija, skausmo skandinimas alkoholyje, stiprūs vaistai. Iš aktyvios jaunos mamos Eglė tapo liūdna ir niekuo nebesidominčia moterimi.

Ketvirtadienio „TV Pagalboje“ – palūžusios moters istorija ir senolės bandymas išsaugoti namus. Jūratė sugrįžo iš Anglijos slaugyti sunkiai sergančios mamos. Šis laikas labai išvargino dukrą, ji jaučiasi išsekusi ir palūžusi. Moteris iš skausmo nori užsimiršti ir pasiduoda pražūtingam potraukiui. Įtampa jos gyvenime pasiekė aukščiausią tašką. Jūratės gyvybei kyla pavojus, nes ji nebemato prasmės gyventi.

Būdama 47 metų mirė viena pirmųjų mamoms skirto tinklaraščio Dooce.com autorių Heather Armstrong. Moteris ilgus metus kovojo su depresija bei alkoholizmu. Heather Armstrong buvo viena pirmųjų ir populiariausių mamų tinklaraštininkių visame pasaulyje. Ji atvirai rašė apie savo vaikus, santykius ir kitus iššūkius. Ji taip pat atskleidė ir savo asmenines bėdas, ilgametę kovą su depresiją bei alkoholizmu. Teigiama, kad mirtis moterį ištiko būnant 47-erių.

Iš „Tėvai paprastai“ studijos tėtis Simonas sveikinasi jau 30-ąjį kartą. „Tėvų darželio“ ir tv3.lt kartu rengiamoje tinklalaidėje kalbame įvairiausiomis temomis, ir visas šias temas galite rasti mūsų „Youtube“ kanale. Tema – „Pirmą kartą mama“. Kalbamės su verslininke, mama, tituluota gražuole Rūta Elžbieta Mazurevičiūte-Pitkauskiene ir tėvystės koučere, dvynukių mama, „Mylu“ portalo tėvams įkūrėja Dovile Šafranauske. „Kažkada buvote mergaitės, – šypsosi Simonas.

Iš „Tėvai paprastai“ studijos tėtis Simonas sveikinasi jau 30-ąjį kartą. „Tėvų darželio“ ir tv3.lt kartu rengiamoje tinklalaidėje kalbame įvairiausiomis temomis, ir visas šias temas galite rasti mūsų „Youtube“ kanale. Tema – „Pirmą kartą mama“. Kalbamės su verslininke, mama, tituluota gražuole Rūta Elžbieta Mazurevičiūte-Pitkauskiene ir tėvystės koučere, dvynukių mama, „Mylu“ portalo tėvams įkūrėja Dovile Šafranauske. „Kažkada buvote mergaitės, – šypsosi Simonas.

Šiuolaikinėje visuomenėje, kuomet kasdien lygi stresas ir įtemptas gyvenimo ritmas dažnai susiduriama su nerimo sutrikimais ar depresija. Šie negalavimai sutrikdo ne tik darbingumą, bet ir socialinį gyvenimą.  Nuolat gyvenant įtampoje, labai svarbu laiku pastebėti simptomus.