„Vieną dieną atsikėliau ir supratau, kad nebenoriu keltis, nebenoriu būti, nebenoriu gyventi, nebenoriu nieko daryti ir apėmė begalinė tuštuma. Man atrodė, kad tai bus eilinis rytas, todėl kad visiems žmonėms būna tokių dienų, kai jiems liūdna, ir tai absoliučiai normalu“, – pasakojo atlikėja.
Bet, deja, tai buvo liūdesys, kuris nesibaigė nei kitą dieną, nei po savaitės, nei po mėnesio. I. Zasimauskaitei pripažinti, kad serga depresija, ir apie tai papasakoti artimiesiems buvo vienas didžiausių iššūkių, o išsipasakojusi atlikėja dažnai pasijusdavo nesuprasta:
„Bet kam, kam pasakai, visi sako, kad praeis, taigi normalu, visiems taip būna. Bet tu supranti, kad čia ne tas jausmas. Baisiausia tai, kad kai kažkas tau pasako, jog tai normalu, tu pradedi tuo tikėti ir tą problemą tu nustumi vis giliau ir nebandai jos ištraukti“, – pasakojo atlikėja.
Aukščiausias nerimo taškas atlikėjai buvo panikos priepuoliai, kurie tapo riba, įspėjusią apie ligos rimtumą. I. Zasimauskaitė pasakoja, kad ištikus panikos atakai moteris galvojo, kad ji miršta:
„Tau atrodo, kad tu miršti. Tu net nežinai, ką reiškia ta mirtis, bet toks jausmas, kad tau sustos širdis, nes ji pradeda plakti labai greitai, tau pradeda svaigti galva, tu visko pradedi bijoti. Tu bijai net iš namų išeiti“, – širdį veriančia istorija dalijosi dainininkė. Pasak jos, tokiu atveju nuvažiavus į greitąją gydytojai neranda nieko blogo ir viskas, ką jauti, būna tik tavo galvoje.
Dabar Ievos gyvenime daug daugiau šviesių spalvų, geros nuotaikos ir harmonijos. Atlikėja pripažįsta, kad darbas su savimi nėra lengvas, todėl išgijusi ji nepamiršo pažadų sau. Kas padėjo Ievai įveikti depresiją ir kodėl susidūrus su šia liga delsti nevalia, žiūrėkite TV3 laidoje „Būk sveikas“:
