A. Bukauskas savo socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje pasidalijo žinia apie tai, kad ketina rinkti pinigus Adomo Bukausko labdaros ir paramos fondui.
Vyras pranešė, kad šios lėšos bus skirtos teismo išlaidoms tarptautiniam teismui Strasbūre, kuriame ketins toliau ieškoti teisybės.
A. Bukauskas su savo sekėjais pasidalijo duomenimis, kuriais visi norintieji gali prisidėti prie jo tolimesnės kovos.
Gavėjas: Adomo Bukausko labdaros ir paramos fonas.
Bankas: „Swedbank“
Sąskaitos nr.: LT687300010171446817
Adomo istorija
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt A. Bukauskas yra pasakojęs savo istoriją. Vyras tikino, kad patyrus smegenų insultą ir kreipusis į Lazdijų ligoninės medikus – liko ne tik nusivylęs, bet ir paralyžiuotas.
Istorija vyko prieš keturis metus, o vyras šiuo metu jau yra praėjęs visų Lietuvos instancijų teismus.
„Tai – tikra mano gyvenimo istorija, kurios metu dėl Lazdynų ligoninės darbuotojų, skyrių ir visos sveikatos apsaugos sistemos aplaidumo ir nepriežiūros likau paralyžiuotas visam gyvenimui. Man buvo 29-eri“, – su portalu tv3.lt sutikęs pasidalinti savo istorija pradėjo dėstyti vyras.
Ligoninė gi apgailestavo, kad šiam pacientui labai nepalankiai susiklostė visa virtinė aplinkybių – sunki ir labai reta liga, pasireiškusi nespecifiniais simptomais, ūmi ir nenuspėjama jos dinamika, komplikuota pooperacinė būklė, situaciją apsunkino ir pats susirgimo laikotarpis, kuomet buvo pats COVID-19 pandemijos įkarštis.
Tuo metu ligoninės aplaidumą pripažinęs Vilniaus apygardos teismas vyrui priteisė 25 529 eurų turtinę ir 100 tūkst. eurų (iš prašytų 200 tūkst.) neturtinę žalą. Tiesa, A. Bukauskas dar prašė priteisti 1 315 244 eurų turtinę žalą dėl negautų pajamų, tačiau tai nebuvo tenkinta.
Suleido nuskausminamųjų ir pasiūlė užsisakyti masažą
Po mokyklos baigimo išvykęs į Didžiąją Britaniją ir ten sėkmingai verslus kūręs aktyvus jaunas vyras prieš ketverius metus, kaip sako pats, pasiilgęs lietuviškų miškų ir ežerų nusprendė grįžti į gimtinę.
„Tik nepagalvojau, kad gyvenimas taip pasisuks – Vilniumi, lietuviškais miškais ir ežerais pasidžiaugsiu tik maždaug šešis mėnesius“, – su apmaudu sakė jis.
Pasakodamas apie lemtingą gyvenimą pakeitusį įvykį A. Bukauskas grįžta į COVID-19 pandemijos purtomų 2020 m. lapkričio 29-ąją.
„Tą lemtingą rudens rytą atsikėliau ir sukniubau nuo stipraus skausmo kakle. Išsikviečiau greitąją pagalbą, paramedikai suleido nuskausminamųjų, atsikėlęs nuėjau iki GMP automobilio, kuris nuvežė mane į Lazdynų ligoninę. Tuo metu dar nežinojau, kad tai bus tik pradžia kelionės, kuri visam laikui pakeis mano gyvenimą...
Pirmasis mano vizitas Lazdynų ligoninėje ryte baigėsi tik nuskausminamųjų suleidimu ir gydytojos patarimu užsisakyti masažą, nors dėl skausmo vienu metu negalėjau net atsistoti, o į ligoninę mane atvežė greitosios pagalbos automobilis. Jis mane atvežė 11.44 val., o gydytoja paleido namo nepraėjus nė 2 valandoms“, – įvykių eigą dėstė vyras.
Jo aiškinimu, nepaisant labai stiprių ir aiškių simptomų – didžiulio skausmo kakle, rankų ir kojų tirpimo, kurie buvo užfiksuoti jo medicininėje kortelėje, gydytoja nenukreipė neurologo ar jokio kito specialisto konsultacijai, nebuvo atlikti kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimai (MRT).
Tyrimai atlikti tik ryte, o operacija – po 16 val. nuo simptomų pradžios
Namo grįžęs dar savo kojomis A. Bukauskas pasakojo po kelių valandų patyręs tai, kas vėliau pasirodė buvęs lemtingas momentas.
„Tos pačios lapkričio 29-tos dienos vakare vėl sukniubau dėl pasikartojusio žvėriško skausmo kakle, pajutau, kaip kažkas trūko ir sušilo nugaroje, kakle. Staiga nutirpo pusė kūno, kojos pasidarė tarsi guminės nuo juosmens žemyn. Greitoji pagalba mane vėl nuvežė į tą pačią ligoninę.
22.35 val. mane vėl atvežė į priėmimo skyrių, bet jau paralyžiuotą nuo juosmens žemyn. Vis dėl to dar galėjau pajudinti vieną pėdą, rankas turėjau visiškai sveikas, naudojausi telefonu, persiunčiau keletą medicininių dokumentų, kurių paprašė gydytojai. Dabar jau mane apžiūrėjęs neurologas iškart pasako, kad įtaria nugaros smegenų insultą. Reikalingas skubus magnetinio rezonanso tyrimas ir skubi operacija.
Tačiau, pasirodo, Lazdynų ligoninėje yra įrengtas tik privatus magnetinio rezonanso tyrimų aparatas ir jis savaitgaliais nedirba! Tad ištikto insulto būklėje esu paliekamas gulėti ir laukti pirmadienio ryto, kol atsidarys šis privatus MRT tyrimų kabinetas ir man galės jį atlikti, o tada galimai operuoti!
Tikslią įvykių seką sužinojau tik po 2–3 metų mano bylą nagrinėjant teisme. Kai tą lapkričio 29-ąją gulėjau priėmimo lovoje, niekas man nieko neaiškino. Be to, siautė COVID-19 ir ligonių lankymas ar palyda buvo draudžiami. Taigi, taip praguliu vienoje vietoje beveik 9 valandas, iki pirmadienio ryto ištiktas insulto, paralyžiuotas, kai tuo metu išsiliejęs kraujas spaudžia mano nugaros smegenis ir negrįžtamai jas žaloja...“ – dėstė A. Bukauskas.
Nors visų rūšių insulto atvejais pagrindinis veiksnys, lemiantis paciento išgyvenimą ir būklę po ligos, yra laikas, vyrui MRT buvo atliktas praėjus 7 valandoms, tyrimas įvertintas dar po kelių valandų. „Galų gale sulaukęs kitos dienos ryto, po 16 valandų tiesiog gulėjimo lovoje, insulto būsenoje, esu operuojamas“, – sakė jis.
Dėl sunkios būklės nusprendė nepervežti į kitą įstaigą
A. Bukauskas nurodė, kad vėliau ligoninė teismuose ginsis, kad esą „medikų konsiliumas“ nusprendė jo nevežti į kitą ligoninę, nes būklė buvo labai rimta.
„Nors būklė ir reikalavo skubių tyrimų ir operacijos, pervežimas į kitą ligoninę būtų buvęs per daug rizikingas, bet iš tiesų joks konsiliumas net nevyko“, – tvirtino jis.
Vyras pridūrė, kad vėliau teismas nustatęs, kad tyrimai privalėjo būti atlikti daug greičiau. „Remiantis trečiojo asmens (ligoninės) byloje pateiktu Gydytojų konsultacijų ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų atlikimo organizavimo tvarkos aprašu, pacientams, kurie priskiriami sunkios sveikatos būklės pacientų kategorijai ir konsiliumas nusprendžia tyrimą atlikti skubos tvarka, paslaugos teikėjas privalo MRT tyrimą atlikti ne vėliau kaip per 2 val. ir išvadą pateikti ne vėliau kaip per 3 val. nuo paciento registravimo momento. Be to, MRT tyrimai gali būti skiriami ir atliekami visą parą, 7 dienas per savaitę“, – teismo sprendimą citavo jis.
Vyras su apmaudu teigė, kad tiek delsus pradėti gydymą jo „nugaros smegenys pirmadienio rytą jau buvo negrįžtamai pažeistos, o gal ir visai nebegyvos…“
Kilus nugaros smegenų uždegimui – antroji operacija
Vyras pasakojo, kad nors 10 metų turėjo kraujo krešumo sutrikimą (ANCA asocijuotą vaskulitą), o prieš operaciją kraujo krešumo rodikliai buvo pakilę, medicininiuose įrašuose esą nebuvo duomenų, kaip buvo koreguoti šie rodikliai prieš operaciją.
„Negana to, praėjus vos 6 val. po pirmosios operacijos ligoninės gydytojai man suleidžia antikoaguliantų, kurie suskystina kraują dar labiau. Pagal medicininius protokolus po nervų sistemos pažeidimų, kraują skystinantys vaistai gali būti skiriami ne anksčiau kaip 12 val. po operacijos. Tą vėliau teisme patvirtina ir ekspertų išvados.
Jų ankstyvas skyrimas sukelia antrą, naują kraujavimą ką tik operuotoje vietoje, mano nugaros smegenys yra vėl suspaudžiamos, pažeidimas kyla aukštyn į viršų, dėl to visiškai prarandu kojų kontrolę (prieš operaciją judinau vieną pėdą, po operacijos ir koją, kažkiek liemens raumenų) ir pradedu prarasti jėgą ir judėjimą rankose (prieš operaciją turiu visiškai sveikas rankas). Po pirmos operacijos man sukyla karščiavimas, bloga, vemiu. Gydytojai pradeda įtarti kylantį mielitą (nugaros smegenų uždegimą)…“ – tolesnius įvykius pasakojo A. Bukauskas.
Dar po dviejų dienų, gruodžio 2-ąją, apie 14 val. atlikus pooperacinį MRT ši diagnozė ir nustatoma. Gruodžio 3-ąją apie pietus vyras operuojamas dar kartą.
„Po antrosios operacijos atsibundu jau visiškai nevaldantis kojų ir turiu smarkiai pažeistą rankų motoriką“, – konstatavo jis.
Sunkias pragulas gydosi ketvirtus metus
Vyras tvirtino, kad pirmąsias 30 dienų lovoje jis išvis nebuvo judinamas, kaip to pasekmė atsirado net penkios sunkios pragulos.
„Vėliau buvau kartais paverčiamas nuo vieno iki dvylikos kartų, kuomet turėjau keisto kūno poziciją kas 2 val. t. y. bent 12-ką kartų per parą“, – tvirtino jis.
A. Bukauskas apgailestavo, kad tiek pacientų skundų komisija, tiek ekspertas, tiek teismas padėties keitimo grafiką įvertino kaip „pilnai ir tvarkingai užpildytą“ ir rėmėsi juo įrodant, kad slauga ligoninėje buvo suteikta tinkamai.
„Tik kažin iš kur tos 5-ios pragulos atsirado? – ironiškai stebėjosi jis ir pridūrė, kad jas ketvirti metai gydosi iki šiol. – Pirmą kartą iš mano klubo iškritus didžiuliam mėsos gabalui savo akimis pamačiau, kaip atrodo mano klubo sąnarys iš vidaus.
Beje, nerekomenduoju internete ieškoti vaizdų, kaip atrodo pragulos, ypač pavalgius. (...) Nors neurochirurgas-ekspertas teisme sakė, kad pragulų atsiradimas yra sietinas su mano būkle (paralyžiumi) ir išaugusia jų atsiradimo rizika.
Bet tai niekaip nepaaiškina tokios blogos būklės pragulų (4-to lygio iš esamų penkių) atsiradimo, ir tokio didelio jų kiekio – net 5-ios. Tai elementari visiška nepriežiūra“, – tvirtino jis.
Vyras teigė, kad kai pagaliau po dviejų mėnesių pasiekė jau kitos ligoninės reabilitacijos skyrių, personalas buvo šokiruotas jo būklės:
„Jie negalėjo suprasti, kaip galima atvykti su penkiomis itin sunkaus lygio pragulomis. Manęs klausė, ar nesu asocialus asmuo, ar nebuvau rastas kažkur gatvėje be priežiūros?“
Jis pridūrė, kad 2021 gegužės pradžioje pabaigus reabilitacijos jo būklė buvo tokia, kad visiškai nebevaldė savo kūno nuo krūtinės žemyn, išsaugojo apie 10–15 proc. kairės rankos jėgos ir apie 70 proc. dešinės.
„Beviltiško atvejo“ požiūris, su kuriuo susidūriau jau ir kitoje ligoninėje po išgirstos galutinės diagnozės, man asmeniškai atspindi gilesnę medicininės priežiūros problemą šalyje – kaip greitai sveikatos priežiūros specialistai gali nusivilti pacientais, kuriuos laiko nepagydomais.
Ir niekada nesibaigiantis nepotizmas, kuomet tau paskirti specialistai bet kada gali būti „patraukti“ nuo tavęs, nes kitoje palatoje paguldė „rimtą dėdę, vadovą iš Druskininkų sanatorijos“, – apgailestaudamas pridūrė vyras.
Teismas pripažino, kad žala galėjo būti mažesnė Dėl dabartinės savo būklės kaltindamas netinkamai medikų suteiktą pagalbą vyras ryžosi teisybės ieškoti teismo keliu. 2021 m. lapkričio 30 d. jis nurodė pateikęs ieškinį Pacientų skundų komisijai
„Šalyje įsigalioja naujasis žalos be kaltės modelis, kuomet komisija ir teismai neieško kaltųjų ir neteisia gydytojų, o aiškinasi procesų tvarką ir galimus pažeidimus, t. y. ar medicinos įstaigoje suteiktos paslaugos atitinka priimtus reglamentus, tvarką, įstatymus, ar pacientui kilusi žala kilo tikrai dėl medikų ar įstaigos aplaidumo, klaidų ir panašiai“, – tvarką aiškino jis.
Užsitęsus nagrinėjimui komisija sprendimą priėmė tik 2022 m. birželio 22-ą dieną. Anot pacientų skundų komisijos, kaip pasakojo A. Bukauskas, jokių pažeidimų nustatyta nebuvo.
„Techniškai man plyšo kraujagyslių jungtis, darinys, iš kurio išsiliejęs kraujas, užliejo nugaros smegenis (hemoraginis insultas) ir jas suspaudė, taip negrįžtamai sužalodamas. Komisija, sudaryta iš medikų ir ekspertų, tai įvertino kaip ligą, kuria jau neva sirgdamas atvykau į ligoninę (nes atvykau jau kai kraujagyslė buvo plyšusi ir buvau paralyžiuotas). Bet buvau juk atvykęs ir ryte, kai ji dar nebuvo plyšusi? Bet komisija, matyt, pamiršo šį faktą“, – svarstė vyras.
Pasak jo, pacientų skundų komisija neįžvelgė ir kitų momentų:
„2 mėnesius praleidžiu gulėdamas susirietęs, per mažoje lovoje, dėl ko išsivysto labai stiprios ortostatinės reakcijos (pasodintas praktiškai iškart nualpstu).
Taip pat palatoje nėra elementaraus pagalbos iškvietimo mygtuko, o higienos priežiūra neegzistuoja. Net kelis kartus esu gulėjęs kelias paras tiesiog savo vėmaluose.“
Toliau prasidėjo teismų maratonas: byla nagrinėta Vilniaus Apygardos Teisme (pirma instancija), Apeliaciniame Teime ir nukeliauja iki pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT).
„Anksčiau diagnozavus pagrindinę ligą, gydymo įstaigai anksti atlikus tyrimus bei paskyrus reikalingą gydymą, ir neskyrus kraują skystinančių vaistų, nepraėjus rekomenduojamam laikui, ieškovo neįgalumo ir nedarbingumo laipsnis (lygis) galėjo būti žymiai mažesnis, jis turėjo galimybę išvengti negrįžtamų neurologinių pasekmių, todėl gydymo įstaigos veiksmai (neveikimas) pripažintini kaip ligoninės darbuotojų neatidumas, nerūpestingumas ir nepakankamas profesinės pareigos atlikimas“, – tokią teismo išvadą cituoja A. Bukauskas.
Siekė prisiteisti netektas pajamas
Vis tik jis neslėpė nusivylimo, kad teismas netenkino svarbiausio reikalavimo – priteisti netektas pajamas.
„Pirmoje instancijoje teismas pripažįsta ligoninės aplaidumą, klaidas ir t.t., tačiau priima sprendimą tenkinti mano ieškinį tik iš dalies – man priteisia moralinę žalą už išgyvenimus, tiesiogiai patirtas išlaidas (medikamentams ir pan.), bet visiškai atmeta esminę ieškinio dalį – mano reikalavimą priteisti netektas pajamas.
Kadangi dėl ligoninės personalo klaidų esu negrįžtamai sužeistas ir pripažintas 0 proc. darbingu, reikalavau man priteisti pajamas, kurias būčiau uždirbęs iki savo pensinio amžiaus, bet dabar neuždirbsiu, nes darbo atlikti nebegaliu“, – su apmaudu aiškino vyras.
Vilniaus apygardos teismas vyrui priteisė 25 529 eurų turtinę ir 100 tūkst. eurų neturtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1644 eurų bylinėjimosi išlaidas.
Kaip nurodoma teismo nutartyje, tai pat buvo prašyta priteisti 1 315 244 eurų negautų pajamų ir 200 tūkst. eurų neturtinės žalos.
Pasak jo, tam pritrūko „įrodymų, kiek kiekviena greitesnė minutė atliekant tyrimus ir operacijas, būtų lėmusi mažesnius nugaros smegenų pažeidimus ir procentaliai mažesnę negalią“.
„Jei tai būtų įmanoma, tai mielai, ponia teisėja, bet nei neurochirugai, nei ekspertai nei kas nors kitas pasaulyje negali pasakyti, ypač vertinant retrospektyviai, kas būtų, jeigu būtų ir ypač šnekant apie tokią sudėtingą sritį, kaip neurologija.
Pasaulyje yra žmonių pilnai sveikai vaikštančių, su pažeistomis nugaros smegenimis ir tai yra stebuklingos neurologinės mįslės, kaip ir vis dar nėra sukurtų veiksmingų gydymo metodikų nugaros smegenų pažeidimams gydyti, būtent dėl šios srities sudėtingumo.
O jūs norit, kad aš moksliškai pagrįsčiau, kiek nugaros smegenyse esančių nervinių laidų (jų ten yra bene 2 milijonai) Lazdynų ligoninės gydytojai būtų išsaugoję, jei operacija būtų įvykusi pvz. 2 minutėmis anksčiau?“ – kalbėjo jis.
Stengiasi gyventi visavertį gyvenimą
A. Bukauskas teigė šiuo metu yra išnaudojęs visas teisines ir gynybines priemones šalyje.
„Man atlygintos tiesioginės išlaidos ir patirta moralinė žala. Atmesta netektų pajamų dalis. Esu pripažintas 0 proc. darbingas. Man yra likusi galimybė galbūt kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, nes tokie atvejai, kai kritinės svarbos tyrimai ir aparatai nėra prieinami bet kuriuo metu, o tokios prieigos ar alternatyvų joms neužtikrina valstybinės priežiūros institucijos, yra tiesiog žmogaus teisių pažeidimas“, – tvirtino vyras.
Jis pasakojo, kad dabar stengiasi gyventi normalų, visavertį gyvenimą.
„Keliauju, rūpinuosi likusiu savo kūnu ir tiesiog toliau stengiuosi eiti (ironiška) pirmyn. Koks jausmas būti paralyžiuotam? Sapnai tokie pat, norai, ambicijos ir siekiai irgi tokie pat kaip kiekvieno iš jūsų. Jautienos steikai vis dar kvepia skaniai, o saulė šildo smagiai – nors tai jaučiu tik dalyje kūno.
Iš esmės – tiesiog visos tos pačios gyvenimiškos užduotys dabar užtrunka kelis kartus ilgiau, nei įprastai, atima kelis kartus daugiau jėgų (o jų yra dar keliskart mažiau) ir viskas kainuoja kokius 3 kartus daugiau.
Prieinamumas yra didžiulė problema, tad kovoju su tuo. Šią vasarą inicijavau Vilniaus m. savivaldybės susitikimą dėl maitinimo įstaigų lauko kavinių prieinamumo vasaros metu.
Labai norėtųsi keisti mūsų visuomenėje paplitusį nebylų požiūrį į žmones su negalia, kaip tuos, kuriems neva „ir taip nepasisekė, sunku, negali ir neuždirba“, – apibendrino jis.
Ligoninė: šią istoriją gydytojai mena iki šiol
Paprašyta pakomentuoti situaciją RVUL konstatavo, kad tai išties skaudi istorija, kurią įstaigos personalas pamena iki šiol:
„Tikrai pripažįstame, kad šioje situacijoje buvo padaryta klaidų ir, žiūrint į praeitį, labai norėtume būti viską padarę nepriekaištingai. Apgailestaujame, kad niekaip negalime pakeisti to, kas jau įvyko, ir lieka tik nuoširdžiai atsiprašyti.
Šiam pacientui labai nepalankiai susiklostė visa virtinė aplinkybių – sunki ir labai reta liga, pasireiškusi nespecifiniais simptomais, ūmi ir nenuspėjama jos dinamika, komplikuota pooperacinė būklė, išsivysčiusi kitos, sunkios autoimuninės ligos fone ir privertusi atidėti reabilitacijos procedūras, situaciją apsunkino ir pats susirgimo laikotarpis, kuomet COVID-19 pandemijos įkarštis buvo sukaustęs visą sveikatos apsaugos sistemą.“
Pasak ligoninės, nepaisant šiuolaikinės medicinos pažangos, net ir turint visus ligos gydymo algoritmus bei jų kruopščiai laikantis, gydymas net ir dedant maksimalias pastangas ne visada atneša laukiamų rezultatų.
„Visada bus sudėtingų ligų ar būklių, kurių negalima išgydyti. Retas, gydytojų praktikoje beveik nesutinkamas ligas sunku diagnozuoti, juolab numatyti jų eigą ir išvengti ligos neigiamų pasekmių.
Pacientui diagnozuotos ūminės spontaninės (netrauminės) spinalinės subdurinės hematomos, esant arterioveninei malformacijai, tikimybė mokslinėje literatūroje nurodoma vos 0,00000003 proc., o šios būklės derinys su sisteminiu vaskulitu medicininėje literatūroje visai nėra aprašytas.
Skaudžiai išgyvename kiekvieną nesėkmę, tačiau nepalyginamai daugiau yra sėkmingų atvejų, kuomet mūsų medikai įveikia ligą ir grąžina pacientams sveikatą, o neretai – net ir gyvybę“, – rašoma RVUL atsiųstame atsakyme.
Priduriama, kad per metus Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės stacionare gydoma daugiau nei 30 tūkst. pacientų, atliekama beveik 25 tūkst. operacijų, o Skubios pagalbos skyriuje apsilanko beveik 100 tūkst. pacientų.
„Pastaraisiais metais ligoninėje įvyko didelių pokyčių – įsigytas MRT aparatas ir daug naujos diagnostinės įrangos, pilnai renovuotas vienas iš stacionaro korpusų, atnaujintas pacientų lovų ir slaugos priemonių arsenalas, taip pat nuolat tobuliname gydymo ir slaugos procesus, išskirtinius klinikinius atvejus aptariame klinikinėse konferencijose, didelis dėmesys skiriamas personalo profesinės kvalifikacijos kėlimui.
Tikimės, kad tai užtikrins tikslesnę diagnostiką ir kokybišką pacientų priežiūrą bei neleis pasikartoti tokiems atvejams“, – teigė ligoninė.
Gal zmoniems del to reiketu mitinguoti o ne del teisetu rinkimu rezultatu?
