Kalbėdamas apie bulves Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas priminė, kad kol Kolumbas nebuvo į Europą atvežęs bulvių, pagrindinė daržovė buvo ropė.
„Ir mes genetiškai užkoduoti valgyti ropes, tik po to bulvės išstūmė ropes, nes iš bulvių galima pagaminti daugiau įvairių patiekalų, jos ir skanesnės. Bulvės valgomos ir kaip garnyras ir ta teorija, kad mėsa su bulvėmis nedera, nepagrįsta.
Galima kartu valgyti, tik reikia žinoti, kad jei bulvės kepamos aliejuje, jos sugeria labai daug riebalų. Ir nors valgydami tų riebalų nejaučiame, mums skanu, bet jų labai daug patenka į organizmą“, – patarė „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ kalbintas profesorius.
Bulvės naudingos tik vienu atveju
Tuo metu išvirtas bulves būtina valgyti karštas, mat tik taip galima pasisavinti jose esantį vitaminą C.
„Juk ir kai aš buvau studentas, pagrindinis valgis tuo metu būdavo bulvės – išsivirdavo ir iškart valgydavo, taip susirinkdami daug vitamino C. Nors bulvėse jo nėra ypatingai daug, bet suvalgydavo daug bulvių ir Lietuvos gyventojams tai būdavo svarbus vitamino C šaltinis. Šiandien situacija jau tikrai kita.
Jei mes bulves išverdame ir jos atšalo, vitamino C ten sumažėjo maždaug per pusę, jei jų nesuvalgėme, pasidėjome į šaldytuvą, kitą dieną vitamino C ten liko tik pėdsakai. O kaip yra dabar. Žmonės nenori bulvių virti namuose, iš parduotuvės nusiperka jau išvirtas ar kažkokius gaminius, kur yra virtų bulvių. Tai ten vitamino C jau nėra“, – atkreipė dėmesį R. Stukas.
Jis priminė, kad vitamino C Lietuvos gyventojams apskritai trūksta, todėl mitybos racionas turi būti užpildytas kitais produktais – vaisiais, daržovėmis.
„Dabar gi jų suvalgoma tik apie pusė rekomenduojamo kiekio. Šiaip lietuvių mityba tikrai nėra sveikatinanti. Daug ko mums trūksta, kas gaunama su maistu. Taip pat valgome vartoti paruoštą maistą, kurio sudėtyje yra maisto priedų, įvairių konservantų. Taip maistas išlieka saugus, mes neapsinuodysime, nebus kažkokių protrūkių, bet jis jau yra dirbtinai pasendintas, nes jo tinkamumo laikas ilgas, tad jo biologinė vertė yra daug mažesnė“, – konstatavo profesorius.
Pasninkas dažnam – į naudą
Laidoje taip pat kalbėta ir apie prasidėjusį pasninką prieš gražiausias metų šventes. Nors pasninkas – sena tradicija, nemaža dalis žmonių jos laikosi ir dabar. Tai – tas metas, kai atsisakoma gyvulinės kilmės produktų – mėsos, pieno.
Paklaustas, kokia pasninko reikšmė ir ar vertėtų jo laikytis, R. Stukas pirmiausia atkreipė dėmesį į dvasinę šio reiškinio pusę.
„Viena vertus, galime sakyti, kad tai yra valios ugdymas. Bet šiaip kiekvienai šventei yra suteikiama kažkokia prasmė ir ji neturėtų būti suvedama į mitybą. Tuo metu tarsi sudaromas kažkoks ritualas tam, kad būtų galima apmąstyti savo gyvenimą, leidžiamas dienas, santykius su kitais. Tai ir yra pasninkas, kai atsisakoma tam tikrų, t.y. gyvulinės kilmės produktų.
Žmogus tuo metu juk nebadauja, valgo kitus produktus, maistą, kuris yra lengviau virškinamas, jį skaldant susidaro ne tokių toksiškų produktų. Tad galima pažvelgti ir iš biocheminės pusės, kad tam tikrų produktų atsisakymas sudaro sąlygas šviesesnėms mintims ir geresniam smegenų darbui. Ir tada žmogus gali orientuotis į šventę, jos prasmę, kažkokius savo apmąstymus, susikaupimą, gerų ar blogų veiklų susumavimą“, – svarstė profesorius.
Mėsos suvartoja per daug
Pasak pašnekovo, šia prasme pasninkas daug kam yra visai į sveikatą: „Jei pasižiūrėtume į Lietuvos gyventojų mėsos produktų ir mėsos suvartojimą, tai mes jos suvalgome per daug. Jei analizuotume biologinę vertę, daug žmonių valgo menkaverčius mėsos produktus, perdirbtos raudonos mėsos gaminius – tai įvairūs rūkyti gaminiai, kumpiai, skilandžiai, pusfabrikačiai.“
R. Stukas pabrėžė, kad jei mėsos patiekalas paruoštas iš šviežios mėsos, iškart suvartojamas, jis sveikatai gali duoti tik naudos.
„O perdirbtos raudonos mėsos gaminių Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja net mažinti, nes ir mokslinėje literatūroje nurodoma, kad tai kelia vėžio riziką. Taigi tai nėra sveikatai palankūs gaminiai“, – kalbėjo jis.
