Primename, kad legendinė aktorė Gražina Balandytė po ligos mirė pirmadienio dieną. Trečiadienį ir ketvirtadienį jos kolegos, bičiuliai ir artimi žmonės rinkosi atsisveikinti su aktore Nacionaliniame Kauno dramos teatre.
Ketvirtadienį po pietų aidint plojimams buvo išnešta G. Balandytės urna, o ji amžino poilsio atgulė Petrašiūnų kapinėse.
Gražių žodžių negaili kolegės
Naujienų portalui tv3.lt anksčiau susisiekus su artima Gražinos Balandytės kolege aktore Larisa Kalpokaite, moteris neslėpė, kad ši žinia jai be galo skaudi.
„Mano galva, ji buvo viena šviesiausių mano sutiktų žmonių. Ji niekada nekabindavo savo problemų kitiems, visada su humoru žiūrėjo į save ir savo vietą šioje žemėje. Ji be galo mylėjo savo šeimą“, – patikina L. Kalpokaitė.
Aktorė prisimena, kad G. Balandytė jai negailėdavo gerų profesinių patarimų, už kuriuos ji yra be galo dėkinga:
„Ji buvo be galo graži moteris. Tai buvo ne tiek fizinis grožis, kiek ji spinduliavo iš vidaus. Kai susitikdavome, dažniausiai Palangoje, ji visada būdavo su humoru. Pamenu, ją pakviečiau į koncertą, matėsi, kad ji jau yra pavargusi, gal ir nenorėjo eiti, bet atėjo, pasėdėjome po jo, pašnekėjome.
Ji man dalijo labai daug gerų patarimų. Gailėdama mano sveikatos, duodavo gerų profesinių patarimų. Esu dėkinga jai už tai, kad ji buvo mano gyvenime“, – jautriai kolegę prisimena aktorė L. Kalpokaitė.
Šiltų žodžių ne tik kolegei scenoje, bet ir gerai draugei realiame gyvenime negaili ir aktorė Nijolė Narmontaitė, kuri sako, kad pirmiausia G. Balandytė jai asocijuojasi su džiaugsmu.
„Visų pirma, Lietuva neteko džiaugsmo. Neteko žmogaus – džiaugsmo. Tikrai labai daug spalvų sumažės šitame gyvenime, nes tokio žmogaus, tiek džiaugsmu trykštančio man gyvenime neteko sutikti. Aš asmeniškai netekau labai geros draugės, bičiulės, su kuria susiskambindavau kasdien, su kuria bent jau mintimis susimatydavau kasdien“, – jautriai kalba N. Narmontaitė.
Ji sako, kad yra apdovanota, jog visai neseniai turėjo galimybę paskutinį kartą pamatyti G. Balandytę ir su ja atsisveikinti.
„Viską jaučiau ir žinojau. Visai neseniai, prieš kelias dienas, kaip ir įvyko mūsų atsisveikinimas, nes ji panorėjo su manimi pasimatyti, aš nuvažiavau į Kauną. Ji man laikė ranką, jai riedėjo ašaros, buvo trumpam sąmonę atgavusi, bet aš jau supratau, kad tai yra paskutinis kartas, kada aš ją matau. Tačiau prisipratinti tokių minčių neįmanoma.
Kaip aktorė ji buvo nepaprastai žaisminga, įdomi, o kartu ir labai gili. Niekada gyvenime net ir sirgdama baisiausiomis ligomis ji nebijojo ir iki paskutinės minutės sakė: „Aš labai noriu gyventi“. Tai yra didžiulė netektis“, – graudinasi aktorė.
Ji neslepia, kad einant aktorystės keliu, būtent G. Balandytė jai buvo tarsi kelrodės žvaigždė, rodžiusi teisingą kelią.
„Aš iš viso laiminga esu dėl to, kad man teko su ja susitikti. Jeigu prisiminti visus vakarus, kai aš dirbau Kauno dramos teatre, tai buvimas pas ją namuose būdavo didžiulė šventė. O apie jos kulinarinius dalykus aš net nekalbu... Tai buvo labai visapusiškas žmogus.
Kai aš baigiau konservatoriją, vienintelis teatras, į kurį norėjau eiti, tai buvo Kauno, nes ji ten dirbo, aš ja buvau labai susižavėjusi, ji man buvo etaloninė aktorė ir aš galvojau, kokia laimė būtų kartu su ja dirbti scenoje. Ir aš tokį dalyką turėjau...“, – su ašaromis akyse kalba N. Narmontaitė.
Gražina Balandytė nuo 1955 m. lankė Klaipėdos dramos teatro studiją.
1956–1957 m. ir nuo 1958 m. Kauno dramos teatro, 1957–1958 m. Klaipėdos dramos teatrų aktorė (daugiau, kaip 80 vaidmenų).
Nuo 1957 m. vaidino kine ir TV (daugiau, kaip 20 vaidmenų). 1997–2001 m. buvo TV laidos „Ponios Gražinos virtuvė“ vedėja.
G. Balandytė yra pelniusi daugybę apdovanojimų už indėlį į scenos meną ir reikšmingą kultūrinę veiklą.
2014 m. jai įteiktas Auksinės gervės apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus, festivalio „Teatrų pavasaris“ (Kaune) publikos prizas, Fortūna už Pamelos Kronki vaidmenį spektaklyje „Mūsų brangioji Pamela“.
2013 m. ji tapo geriausia aktorė už Pamelos Kronki vaidmenį D. Tamulevičiūtės vardo profesionalių teatrų festivalyje.
2008 pelnyta Kauno miesto savivaldybės kultūros ir meno premija už scenos meno puoselėjimą bei reikšmingą kultūrinę veiklą.
2006 m. – Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premija.
2004 m. – auksinis scenos kryžius už Ponios Šnaider vaidmenį spektaklyje „Kabaretas“.
1995 m. – Fortūna už moters vaidmenį spektaklyje „Japonijos naktys“.
Svarbiausi darbai teatre
2013 m.:
John Patrick Mūsų brangioji Pamela
Pamela Kronki, rež. Algirdas Latėnas, Nacionalinis Kauno dramos teatras
2005 m.:
Agatha Christie 10 Indėniukų
Emilė Brent, rež. Gintaras Varnas ir Rokas Ramanauskas, Kauno valstybinis dramos teatras
Johan Shnaider Kabaretas
Ponia Šnaider, rež. Aidas Giniotis, Kauno mažasis teatras
2003 m.:
Federico Garcia Lorca Donja Rosita arba Gėlių kalba
Teta, rež. Gintaras Varnas, Kauno valstybinis dramos teatras
2001 m.:
Jean-Luc Lagarce Tolima šalis
Motina, rež. Gintaras Varnas, Kauno valstybinis dramos teatras
1998 m.:
Athol Fugard Kelionė į Meką
Helen, rež. Algirdas Latėnas, Valstybinis jaunimo teatras
1995 m.:
Ken Miymoto, Shichiro Fukazawa Japonijos Naktys
Orin, rež. Shoichi Yamada ir Junji Ohmine, Kauno valstybinis akademinis dramos teatras
1997 m.:
James Goldman Liūtas Žiemą
Eleonora Akvinietė, rež. Gytis Padegimas, Kauno valstybinis akademinis dramos teatras
1994 m.:
Jean Michel Ribes Pilaitė, prie pat giraitės
Blinka Valai, rež. Arvydas Lebeliūnas, Kauno valstybinis akademinis dramos teatras
1991 m.:
Antonas Čechovas Vyšnių sodas
Ronevskoja, rež. Julius Dautartas, Kauno valstybinis akademinis dramos teatras
Edward Bond Jūra
rež. Cezaris Graužinis, Kauno valstybinis dramos teatras
1990 m.:
Helge Hageru Žmogus iš vakar dienos
Irena, rež. Vytautas Dapšys, Kauno valstybinis akademinis dramos teatras
