Konferencijos metu D. Jakučionis pristatė keturis gyvenimo būdo principus, kurių laikosi dėka Okinavos salyno gyventojai. Tačiau, kaip pabrėžė gydytojas psichoterapeutas, genai yra svarbūs – salyno gyventojai turi mažiau išreikštą APOE4 geną ir daugiau išreikštą FOXO3 geną. Šie du genai daro įtaką ilgaamžiškumui ir širdies kraujagyslių ligoms. Todėl Okinavos salyno gyventojai yra atsparesni insultams ir infarktams.
Nuchi gusui arba maistas kaip vaistas
Kaip pasakojo D. Jakučionis, Okinavos salos gyventojams maistas yra vaistas. „Jiems šiek tiek nepasisekė – jų klimatas yra toks, kad ten neauga ryžiai. Tai ką gi jie valgė? XVI amžiuje olandai jiems atvežė saldžiąsias bulves. Nuo to laiko jie jas labai pamėgo ir labai daug suvalgo vaisių bei daržovių,“ – apie salyno gyventojų mitybą kalbėjo gydytojas psichoterapeutas.
Salyno gyventojai maitinasi ankštiniais maisto produktais, vartoja grūdinės kilmės maisto produktus. „90 % jų raciono yra augalinis maistas ir 10 % yra gyvulinis. Kodėl gi tai turėtų daryti įtaką? Pasirodo, kad dabartiniai 50-mečiai Okinavos salos gyventojai turi daugiausiai metabolinių ligų, t. y. širdies ir kaujagyslių ligos, insultai, infarktai. Jie yra nutukę.
Kodėl taip nutiko? Aplink amerikiečių karines bazes pradėjo steigtis greito maisto restoranai ir tenykščiai žmonės juos pamėgo. Tačiau šimtamečiai liko prie savo ištakų,“ – aiškino gydytojas.
Gydytojas pateikė faktų, kurie įrodo, kad augalinė mityba gali padėti. „Vokiečių mokslininkai, ištyrę ir susisteminę 39 studijas, pasakė, kad augalinė mityba gali sumažinti uždegimą. Uždegimas yra visiškai normalus procesas mūsų kūnuose. Jis atsiranda tada, kai mes susiduriame su ligų sukėlėjais.
Mūsų imuninė sistema išskiria uždegimines medžiagas, kai reikia kovoti su virusais arba bakterijomis. Kai mes juos sunaikiname, uždegimas sumažėja. Tačiau žmonės nebūtų žmonės, jeigu nesugebėtų kažko padaryti kitaip. Valgydami daug lengvųjų angliavandenių, taipogi transriebalų bei mažai skaidulų turinčio maisto, mes sugebame palaikyti uždegimą.
Pagal naujausias teorijas, uždegimo padidėjimas organizme sukelia širdies ir kraujagyslių ligas bei Alzhaimerio ligą,“ – pasakojo gydytojas.
Chara haci bu arba pakilk nuo stalo su 80 % pilnu skrandžiu
D. Jakučionis pasakojo, kad salyno gyventojai visada laikosi šio principo. Jų sąlygomis tai daryti labai patogu, nes maistas, kurį jie valgo, turi mažai kalorijų: „Jeigu paimtume 100 g saldžios bulvės arba avinžirnių, bus apie 100 kalorijų. Bet 100 g kiaulienos iškart atsineša triskart daugiau kalorijų – 300, todėl jie suvalgo mažiau kalorijų.“
D. Jakučionis taip pat paminėjo tyrimą, kuriame mokslininkas nustatė, kad valgymas 8–12 valandų laikotarpyje leidžia žarnynui pailsėti: „Toks mitybos įprotis gerina ląstelių apsaugą nuo oksidocinio streso ar išorinių veiksnių, tokių kaip radiacija, sunkiosios dalelės ar sunkieji metalai.
Kodėl tai svarbu? Pasirodo, tyrimuose su gyvūnais ir su žmonėmis buvo išsiaiškinta, kad tai mažina širdies ligų, insulto, antro tipo cukrinio diabeto bei Alzheimeris ligos riziką.“
Undo arba judėjimo svarba
Dauguma Okinavos gyventojų yra žemdirbiai, todėl labai daug juda, apie 10–12 valandų per dieną. „Netgi sulaukę garbaus amžiaus, 100 metų arba daugiau, jie vis dar rūpinasi savo daržu arba didesniu sodu. Kartais netgi jie bando įlipti į medį ir nusiskinti vaisių, kas pas mus Lietuvoje būtų neįmanoma. Jau 60-mečiai prašo pagalbos, o ten yra kitaip,“ – sakė gydytojas.
D. Jakučionis sako, kad judėjimas yra labai svarbus. Pagal Pasaulinės sveikatos rekomendacijos, vakariečiams užtektų judėti 150 minučių per savaitę. Norintys būti labai aktyvūs, gali judėti 300 minučių per savaitę.
Be to, kitas vokiečių tyrimas parodė, kad reguliarus fizinis aktyvumas gali prailginti gyvenimo būdą 4–7 metais. „O jeigu tie žmonės, kurie išvis neturi jokių žalingų įpročių, nerūko ir nevartoja alkoholio, jie gali dar gyventi bent 12 metų ilgiau. To pačio tyrimo metu paaiškėjo, kad sumažėja 30 % mirštamumas nuo visų ligų,“ – aiškina gydytojas.
Moai arba mažos socialinio palaikymo grupės
Kaip aiškina D. Jakučionis, moai yra 4–5 žmonių grupė, kuri pasižada vienas kitam būti šalia visa gyvenimą. Be šeimyninio gyvenimo, asmenys turi ir tokias grupes, kuriose susitinka popietėmis išgerti arbatos, pakalbėti apie vaikus, anūkus ar net proanūkius. „Jie yra labai bendruomeniški. Jeigu kaimyną ištiko nelaimė, jie nori jiems padėti. Jeigu reikia pinigų, kažkaip grupė kaimynų susimeta,“ – aiškina gydytojas.
Gydytojas psichoterapeutas sako, kad vienišumas iš tikrųjų žudo. „Suomijos mokslininkai iš Helsinkio universiteto išsiaiškino, kad žmonės, kurie priskiria save vienišiems, t. y. įvardija, kad jaučiasi vieniši, gyvena trumpiau.
Didelės studijos duomenimis, kurioje buvo apibendrinta 70 tyrimų, o dalyvių skaičius buvo apie 3,5 mln žmonių, buvo išsiaiškinta, kad žmonės, kurie sako, kad aš esu vienišas, gyvena 26 % trumpiau. Deja, bet vyrams yra sunkiau.
Teorija tokia, kad jeigu vyrai tampa našliais vyresniame amžiuje, jie nesugeba pasirūpinti savimi, buitimi ar atsakyti už visą savo šeimos gerovę,“ – sako gydytojas psichoterapeutas.
