Krizių įveikimo centre savanoriaujantys psichologai ragina žmones neignoruoti patiriamų psichologinių sunkumų ir, jeigu reikia, kreiptis pagalbos į specialistus.
Du mėnesiai
„KOG instituto“ atlikto tyrimo duomenis komentavusi Krizių įveikimo centro psichologė-psichoterapeutė Simona Glodenienė sako, kad visi žmonės bent kelis kartus gyvenime patiria psichologinę krizę. Šią krizę sukelia įvairios priežastys, tarp kurių ne tik negatyvios patirtys (t. y. netektys ar skyrybos), bet ir pozityvios. Pasirodo, pasikeitusios pareigos ar santuokinio gyvenimo pradžia kai kuriais atvejais atneša ne tik malonius pokyčius.
„Paprastai sužinome, kad patiriame krizę, iš ją lydinčios psichologinės kančios. Jei ji tęsiasi du mėnesius ir mūsų įprasti įveikos būdai, kurie anksčiau padėdavo – pasikalbėjimas su artimaisiais, išėjimas į gamtą, bet kas, kas veikė anksčiau – visiškai nebepadeda, nuolat jaučiamės blogai, jau reikėtų kreiptis pagalbos“, – sako S. Glodenienė.
Vienas iš ženklų - prastas miegas
Tyrimo duomenys rodo, kad 45 % Lietuvos gyventojų pripažįsta bent kartą patyrę psichologinių problemų. „KOG instituto“ direktorė, socialinių mokslų daktarė Eleonora Šeimienė sako, kad šis skaičius rodo didėjantį žmonių sąmoningumą ir atvirumą. Lietuviai nebijo pripažinti, kad turi problemų, tačiau kartais ne visada laiku kreipiasi pagalbos.
Krizių įveikimo centro psichologė-psichoterapeutė Asta Groblytė, sako, kad žmonės dėl įvairių priežasčių laiku nesikreipia pagalbos į specialistus: „Kartais žmonės nemoka identifikuoti, kad kažkas yra negerai, todėl reikia savimi pasirūpinti. Kai kurie nesupranta, kad prastai miegoti 2 savaites ar mėnesį jau yra negerai. Tai sukelia pasekmes psichologinei būsenai ir tokiu jau reikėtų ieškoti pagalbos.“
Psichologė pastebėjo, kad dažniausiai žmonės į psichologus kreipiasi tada, kai jau kažkas vyksta arba jų psichologinė būsena drastiškai paūmėja. „Kita kliūtis – suvokimas, kad psichologinių problemų turi tik nenormalūs. Dėl to mūsų dabartinė reklaminė kampanija yra apie normalumą. Psichologinių problemų normalu turėti. Čia ne dėl to, kad bandome apibrėžti, kas yra normalu, o kas ne. Todėl, kad mes bandome praplėsti normalumo ribas“, – kalbėjo A. Groblytė.
Išryškėjo skirtingos psichologinės problemos
Kaip parodė tyrimo duomenys, 52 % moterų yra labiau linkusios pripažinti, kad turėjo vienokių ar kitokių psichologinių problemų ir apie tai nebijo kalbėti. Pasak S. Glodenienės, tai rodo didesnį moterų sąmoningumą ir atvirumą. Ir tik 37 % vyrų teigia, kad turi psichologinių problemų.
Psichologė-psichoterapeutė A. Groblytė išskyrė skirtingas vyrų ir moterų psichologines problemas. Kaip parodė tyrimas, moterys dažniau kreipiasi dėl santykių, o vyrai - dėl psichikos sveikatos sutrikimų (nerimo, nuotaikos kaitos, priklausomybių ir pan.). Kaip pabrėžė A. Groblytė, tai nereiškia, kad vyrai neturi jokių problemų dėl santykių. Šiuo atveju skaičius vyrų, kurie patiria šias problemas, buvo santykinai mažiau.
Ketvirčio amžiaus krizė
Tyrimo metu išryškėjo jautri gyventojų grupė - jaunimas iki 24 metų. E. Šeimienė sako, kad ši žmonių grupė susiduria su nerimu, kaltės ar naštos kitiems jausmu: „Kaip rodo gyvenimo ciklas, jie šiuo metu baigia mokslus, pradeda pirmus darbus ir nėra visiškai nepriklausomi nuo tėvų ar asmenų, kurie jiems padeda. Šie žmonės jaučia tikriausiai tiek iš tėvų, tiek iš visuomenės spaudimą įsitvirtinti, kuo greičiau pradėti gyventi savarankiškai. Ir tai sukelia tiek naštos pojūtį, kad aš esu našta kitiems, tiek apskritai kaltės.“
Psichologė A. Groblytė siūlo pradėti kalbėti apie ketvirčio amžiaus krizę, kurią patiria 24–25 metų amžiaus žmonės. Kaip paminėjo psichologė, šio amžiaus žmonės susiduria ne tik su spaudimu iš tėvų ar visuomenės, bet ir iš savęs paties. „Geroji žinia yra tai, kad tokio amžiaus žmonės kreipiasi psichologinės pagalbos į specialistus. Jie žino, kad pagalba yra galima ir jiems gali padėti. Jie jos ieško, ją randa, ir rūpinasi,“ – teigia psichologė.
Psichologinė pagalba prieinama visiems
E. Šeimienė sako, įvairios visuomenės grupės (senjorai, bedarbiai, mažas pajamas gaunantys asmenys ir kt.) turi psichologinių problemų. Pavyzdžiui, mažiau uždirbantys arba bedarbiai susiduria su finansiniais sunkumais ir iš to kyla psichologinės krizės.
Tačiau psichologinė pagalba yra prieinama visiems, net jei žmogus ir neturi daug pinigų ar finansinio stabilumo. Kaip pasakoja E. Šeimienė, Krizių įveikimo centre pirma pagalba-konsultacija yra nemokama, o antra – 10 eurų. „Turime programą, kai ypatingais atvejais galime teigti ir nemokamą konsultaciją. Pas mus savanoriauja profesionalūs psichologai. Viskas vyksta anonimiškai, be išankstinės registracijos. Taip pat pagalba teikiama gyvai ir per Skype programą,“ – apie teikiamą pagalbą pasakoja E. Šeimienė.
