Kadaise tai buvo viena labiausiai skaldančių temų tarp grybų entuziastų, tačiau dabar mokslas pateikia aiškų atsakymą: nei vienas metodas nekenkia grybienai – požeminiam grybų tinklui, tačiau tam tikrais atvejais išrauti grybą iš žemės yra prasmingiau.
Ilgalaikiai tyrimai parodė: žalojimo nėra
1975 m. Šveicarijoje pradėtas ilgalaikis tyrimas, trukęs kelis dešimtmečius, atskleidė, kad tiek grybų pjovimas, tiek skynimas neturi ilgalaikio neigiamo poveikio laukinių grybų derliui ar rūšių gausumui.
Net ir sistemingas jų nuėmimas nepakenkė būsimam derliui. Tad klausimas tampa nebe apie žalą gamtai, o apie patogumą, tikslą ir etiką, rašoma wildfoodpeople.co.uk.
Kada geriau grybą rauti?
Yra situacijų, kai išrauti grybą iš žemės yra prasmingiau:
- Jei nori tiksliai atpažinti, koks tai grybas, kartais reikia ištraukti jį su visu kotu, kad pamatytum požymius prie pagrindo – pavyzdžiui, ar yra kokių plėvelių, spalvų ar kitų požymių;
- Jei grybas tau nepažįstamas ir kitaip negali nustatyti, kas tai per rūšis, geriau jį atsargiai išrauti;
- Jei randi tik vieną tokį grybą, gali būti protinga jį palikti – tegul subręsta ir paskleidžia sporas. Galbūt kitą kartą toje vietoje jų bus daugiau.
Tačiau net ir traukiant grybą būtina elgtis atsargiai – iškasti švelniai, stebėti aplinką ir, radus grybą, uždengti skylę lapais ar samanomis.
Pjovimas – praktiškas ir higieniškas
Valgomųjų grybų rinkėjai dažnai renkasi pjovimą – ir tam yra rimtų priežasčių:
- Mažiau purvo ir šiukšlių krepšyje – pjautas grybas neprineša tiek samanų, žemių ar šliužų pėdsakų;
- Mažiau laiko valymui namuose;
- Mažesnis poveikis miško paklotei – pjovimo žymės mažiau pastebimos;
- Tinka drėgnomis sąlygomis, kai grybai lengvai lūžta ar limpa prie žemės.
Pjovimas taip pat palieka dalį grybo – pagrindą – vietoje, tad jis gali tapti maistu miško gyventojams.
Tačiau jei svarbu tiksliai atpažinti rūšį arba rūpinatės, kad grybiena plėstųsi, švelniai ištraukti grybą vis dėlto yra geresnis pasirinkimas.
Svarbiausia – tvarumas ir pagarba aplinkai
Tačiau, kad ir kurį metodą pasirinktumėte, svarbiausia laikytis etiško maisto rinkimo principų:
- Neimkite visko – palikite subrendusių grybų sporoms plisti;
- Net ir nupjovus – uždenkite likusį kelmelį ar skylutę žemėje;
- Stebėkite aplinką – nebraidykite po tą pačią vietą šimtus kartų, kad nesutryptumėte grybienos paviršiaus;
- Rinkitės tik tiek, kiek iš tikrųjų sunaudosite – nešvaistykite gamtos dovanos.
Poveikis ne nuo pjovimo, o nuo mūsų elgesio
Tyrimai rodo, kad pats metodas – pjauti ar rauti – nėra pavojingas gamtai, jei grybaujama atsakingai. Kur kas daugiau žalos daro dirvožemio sutankinimas, beatodairiškas rinkimas ar netvarkinga elgsena miške.
Nors grybiena po žeme lieka nepažeista, nukenčia aplinka aplink ją – sutrypta paklotė, paliktos skylės ar šiukšlės. Todėl renkantis tarp pjovimo ir rovimo, verta galvoti ne tik apie patogumą, bet ir apie atsakomybę už miško ekosistemą.
Vis tik, tiek pjovimas, tiek rovimas gali būti tinkami, jei tai daroma atsargiai ir sąmoningai.
Tačiau rauti – ypač kai svarbus tikslus rūšies nustatymas ar stebima grybų įvairovė – vis dėlto yra geresnis pasirinkimas. Jis leidžia ne tik geriau pažinti grybus, bet ir suprasti miško gyvybės ciklą iš arčiau.
Išmintingas grybautojas žino: svarbiausia ne kiek surinksi, o kaip elgsiesi miške – su pagarba ir dėmesiu gamtai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
