Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Aplinkos ministerija siūlo diegti nuotolinę, realiu laiku veikiančią transporto priemonių taršos stebėsenos sistemą.

Aplinkos ministerija siūlo diegti nuotolinę, realiu laiku veikiančią transporto priemonių taršos stebėsenos sistemą.

REKLAMA

Speciali įranga, fiksuojanti pro šalį važiuojančio automobilio išmetamųjų dujų kiekį, leistų efektyviai nustatyti techniškai netvarkingas, labiausiai orą teršiančias transporto priemones ir riboti jų dalyvavimą eisme.

Daugiau naujienų apie saugų eismą galite perskaityti specialioje rubrikoje.

Remiantis oficialia statistika, kelių transportas yra didžiausias oro taršos azoto oksidais (NOx) šaltinis Lietuvoje, 2023 m. sudaręs beveik 60 proc. visos šalies taršos.

Lietuva yra įsipareigojusi ES ženkliai sumažinti šių teršalų kiekį, tačiau iki 2023 m. pavyko pasiekti tik 32,7 proc. sumažėjimą, kai planas 2020 metams buvo 48 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl šių neįvykdytų įsipareigojimų Europos Komisija 2023 m. pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Viena pagrindinių problemos priežasčių – senstantis automobilių parkas, kurio amžiaus vidurkis viršija 16 metų.

REKLAMA

Ministerijos užsakymu atlikta galimybių studija parodė, kad efektyviausias sprendimas būtų hibridinis stebėsenos modelis, naudojant tiek stacionarią, tiek mobilią nuotolinio matavimo įrangą.

Tai leistų patikrinti apie 80 proc. viso Lietuvos transporto parko ir identifikuoti maždaug 2 proc. pačių taršiausių automobilių, kuriems būtų taikomos sankcijos.

„Vilniaus bandymų rezultatai aiškiai parodė, kad vos keli procentai transporto priemonių sukuria didžiausią taršą. Nuotolinė kontrolė leistų šią problemą spręsti labai tiksliai – nustatyti pačius taršiausius automobilius ir juos eliminuoti iš eismo, o daugumai vairuotojų tai nesukeltų jokių nepatogumų“, – teigia laikinasis aplinkos ministras Povilas Poderskis.

REKLAMA
REKLAMA

Skaičiuojama, kad investicijos į tokią sistemą per 15 metų siektų apie 12,7 mln. eurų, tačiau sukuriama ekonominė ir socialinė nauda būtų beveik 600 mln. eurų. Įdiegus sistemą, kasmet azoto oksidų kiekis sumažėtų 6,4 proc., kietųjų dalelių – 10,3 proc., o anglies monoksido – net 50 proc.

„Už kiekvieną į šią sistemą investuotą eurą Lietuva atgautų keliasdešimt kartų daugiau vertės – tai švaresnis oras, mažesnės sveikatos priežiūros išlaidos, didesnis gyvenimo komfortas“, – sako P. Poderskis. Europos aplinkos agentūra skaičiuoja, kad Lietuvoje dėl oro taršos kasmet anksčiau laiko miršta daugiau kaip 2000 žmonių.

REKLAMA
Kuo brangesnė sistema, tuo minsterijai geriau. Nes yra smagu įsisavinti valdiškas babkes. Nors naudos iš to realios nebus. Pagaus pora kaimiečių, kurie neturi pinigų geresnei mašinai ir paskelbs viešai. Ir Vilniaus burbulas bus patenkintas, nes atseit aplinka išsaugota. Ir dar didelė tikimybė, kad tas kaimietis už neteisingą partiją balsuoja. Todėl taip jam ir reikia.
nuopisos matuos taršą per nuotolį? kaip tokią įrangą sertifikuosit su oriniais matavimų rezultatais, kosmonautai?
Tai gal pirmiausia tas lėšas ir personalo išteklius reikėtų skirti narkotikų platinimo užkardymui?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų