Įraše atskleidžiama, kaip greitai jis auga ir kokį vaidmenį jo nemalonus kvapas atlieka gamtoje. Taip pat pateikiama informacijos apie Lietuvoje aptinkamas poniabudžių rūšis ir jų paplitimo vietas.
Grybas skleidžia nemalonų kvapą
Tai puiki proga pažinti mažiau žinomą, bet gamtiniu požiūriu svarbų grybų pasaulį.
„Ši smirdinti ponia – keistokas grybas.
Pirmiausiai poniabudė išaugina kiaušinio formos užuomazgą, kuri būna pusiau išlindusi iš žemės. Jos viduje susiformuoja darinys, panašus į roplių kiaušinį.
Kai tik reikiamas medžiagų kiekis sukaupiamas ir kai subręsta sporos, „kiaušinis“ pradeda augti.
Paskui jis viršutinėje dalyje praplyšta ir labai greitai iš jo išlenda visas vaisiakūnis, tik jo koto pagrindas lieka išnarose. Auga tikrai greitai – net 5 mm per minutę!
Tik pradėjęs augti grybas pradeda skleisti labai stiprų ir nemalonų kvapą. Šis kvapas privilioja netoliese esančias muses. Grybo sporos priplimpa prie jų kojų ir musės jas išnešioja.
Poniabudė dar vadinama žemės taukais, vilkagrybiu.
Lietuvoje iš viso yra 2 poniabudžių genties rūšys – paprastoji poniabudė ir hadriano poniabudė.
Jos išoriškai panašios, bet hadriano poniabudė auga tik pajūrio kopose ir yra labai reta bei saugoma Raudonosios knygos rūšis.
Paprastoji poniabudė aptinkama ūksminguose miškuose, pavėsyje, lapuočių miškuose ir eglynuose. Jų nerasime pušynuose.
Gražinos Balčiūnienės tekstas.
Renatos Ulinskienės vaizdo įrašas“, – rašoma įraše.
Poniabudės – išskirtiniai grybai
Apie šį įdomų Lietuvoje augantį grybą anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo gamtininkas Almantas Kulbis.
Įdomu, kad sklinda kalbos apie neva šio grybo įvairiausias gydomąsias savybes, tačiau tąkart gamtininkas neskubėjo sutikti su tokia nuomone.
Seniau, pavyzdžiui, Viduramžiais, šis grybas buvo šlovinamas, apipintas mistika, nes buvo naudojamas įvairioms burtininkų ir raganų apeigoms. A. Kulbis sakė, kad vien jo išvaizda ir biologinės ypatybės yra ganėtinai keistos.
„Matome neįprastą grybo formą, kuri primena falą. Kai kuriomis kalbomis grybas taip ir vadinamas, pavyzdžiui, lotyniškai Phallus impudicus. Tad galbūt ši neįprasta grybo forma ir paragindavo žmones jį išbandyti įvairiems gydymams“, – sakė vyras.
Kita keista grybo savybė – jis labai greitai užauga. A. Kulbis teigė, kad teko kalbėtis su žmogumi, kuris prisirinko dar visai nedidelių poniabudžių gumbų, juos paliko mašinoje ir per porą valandų šie visiškai užaugo.
„Grybas vystosi po žeme, jis būna nedidelis, panašus į kiaušinį. Kiaušiniui sprogus grybas užauga labai greitai, per porą valandų.
Negana to, poniabudė skleidžia ir ypatingą kvapą, kuris yra nemalonus, primenantis dvėselienos kvapą. Todėl jo sporas išplatina musės“, – pasakojo gamtininkas.
Poniabudė dažniausiai auga ūksminguose miškuose, gali augti ir miesto parkuose. Pajutę keistą kvapą, galime iš karto dairytis, bet dar nereiškia, kad grybas bus šalia, nes jo kvapas sklinda ganėtinai toli.
Įdomu tai, kad šis grybas nėra valgomas, nors ir nėra nuodingas, anot gamtininko, tikriausiai taip yra dėl jo nemalonaus kvapo.
„Grybo užuomazgos, gumbai yra valgomi, nes dar neturi kvapo. Perpjovę pamatysime tris sluoksnius, vienas iš jų bus drebučių pavidale. Drebučiai tinkami, pavyzdžiui salotoms. Bėda tame, kad neišsivysčiusius grybus sunku rasti, kadangi jie auga po žeme“, – teigė vyras.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
