Šia tema pasikalbėti sutiko Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) atstovė viešiesiems ryšiams Auksė Kontrimienė.
Ji pasakojo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymu aiškinama, kaitinamojo tabako gaminys yra „naujoviškas tabako gaminys, kuris kaitinamas tam, kad iš jo išsiskirtų nikotinas ir kitos cheminės medžiagos, kuriuos įkvepia vartotojas (-ai), ir kuris pagal savybes yra bedūmis tabako gaminys arba rūkomojo tabako gaminys.“
Specialistė taip pat atskleidė, kad, remiantis 2024 m. NTAKD užsakymu vykdytos 18-74 metų Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, paaiškėjo, kad kaitinamasis tabakas – antroji šalyje labiausiai paplitusi rūkymo forma.
„23 proc. gyventojų kasdien rūko tabako cigaretes, cigarus ar pypkę (29 proc. rūkė bent kartą per paskutines 30 dienų). 7 proc. gyventojų kasdien vartoja kaitinamojo tabako gaminius (11 proc. vartojo bent kartą per paskutines 30 dienų). 4 proc. gyventojų kasdien vartoja elektronines cigaretes (10 proc. vartojo bent kartą per paskutines 30 dienų)“, – pasakojo ji.
Mitai apie kaitinamąjį tabaką
Ėmus analizuoti kaitinamojo tabako patrauklumą, A. Kontrimienė pasakojo, kad tendencija tokia, kad per paskutiniuosius penkerius metus elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako gaminių vartojimas dažnėjo.
Paklausta apie tai, kodėl kaitinamasis tabakas tampa patrauklia rūkymo forma Lietuvos gyventojams, ji tikino, kad pagrindinės priežastys yra trys.
„Kaitinamasis tabakas dažnai pateikiamas kaip mažiau kenksminga alternatyva tradicinėms cigaretėms. Jis patrauklus dėl:
- mažesnio dūmų kvapo;
- marketinge naudojamos „sveikesnės alternatyvos“ idėjos;
- inovatyvaus dizaino ir naujovės įspūdžio“, – aiškino ji.
Anot specialistės, marketinge naudojama „sveikesnės metimo rūkyti alternatyvos“ idėja iš tiesų nėra patvirtinta moksliniais duomenimis.
Dėl to A. Kontrimienė ragino neapsigauti ir netikėti kiekvienu prekybininkų tariamu žodžiu, mat mokslinių įrodymų tam dar nėra:
„Nors tabako pramonė skelbia, kad kaitinamasis tabakas gali padėti mesti rūkyti, nepriklausomų mokslinių tyrimų, kurie tai patvirtintų, trūksta. Pasaulio sveikatos organizacija nerekomenduoja kaitinamųjų tabako gaminių kaip priemonės mesti rūkyti.“
Ar kaitinamasis tabakas sveikiau už cigaretes?
Pokalbio metu taip pat paaiškėjo, kad nors kaitinamojo tabako poveikis nėra pilnai ištirtas, tačiau tam tikri faktai apie jį yra žinomi.
Pasak A. Kontrimienės, visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį, kad kaitinamajame tabake yra cheminių medžiagų, įskaitant ir nikotiną, kurios sukelia priklausomybę ir kenkia sveikatai.
Taip pat ji pasakojo, kad, anot mokslininkų, kaitinamojo tabako gaminiai gali būti tokie pat žalingi, kaip ir tradicinės cigaretės, o reguliaraus rūkymo pasekmės priklauso nuo vartojimo trukmės ir intensyvumo.
„Nėra nežalingo rūkymo būdo, todėl net ir pakeitę įprastas tabako cigaretes cigaru, pypke, kaljanu, kaitinamojo tabako gaminiu ar elektronine cigarete, neišvengsite su rūkymu susijusios rizikos sveikatai.
Reguliaraus rūkymo pasekmės sveikatai priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus (patenkančių į organizmą kenksmingų medžiagų kiekio), rūkymo trukmės (stažo) ir individualių organizmo savybių, todėl ne visiems rūkantiems rūkymo sukeltos pasekmės pasireiškia vienodai.
Taip pat rūkymas yra viena iš išvengiamų mirčių priežasčių, tikimybė mirti nuo širdies kraujagyslių ligų yra 1,6 karto didesnė nei nerūkančiųjų“, – faktus dėstė A. Kontrimienė.
Ji pridėjo, kad rūkymas taip pat gali stipriai paveikti sveikatą, tad ragino atkreipti dėmesį į kaitinamojo tabako pasekmes organizmui.
„Rūkymas (taip ir kaitinamojo tabako) turi daugybę neigiamų pasekmių sveikatai, įskaitant:
- kvėpavimo sistemos ligas: rūkymas sukelia lėtines obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) formas, bronchitą ir plaučių vėžį.
- širdies ir kraujagyslių ligas: rūkymas padidina infarkto ir insulto riziką.
- imuninės sistemos sutrikimus: rūkantieji dažniau serga peršalimu ir kitomis infekcijomis.
- kitas sveikatos problemas: rūkymas taip pat yra susijęs su įvairiomis kitomis ligomis, įskaitant diabetą, inkstų ligas ir tam tikrų rūšių vėžį“, – apie problemas sveikatai remdamasi Jungtinių Amerikos Valstijų Sveikatos ir žmogiškųjų išteklių tarnybos informacija pasakojo A. Kontrimienė.
„Philip Morris Baltic“ Išorinių reikalų direktorius Baltijos šalims Liudas Zakarevičius situaciją komentuoja taip:
„Visada gerai, kai visuomenės diskusijoje yra skiriama dėmesio klausimams, kuriais žmonėms ir institucijoms gali trūkti informacijos. Vis dėlto, gaila, kai informacija yra pateikiama vienpusiškai ir rūkantiesiems siūlo cigaretes bent jau pakeisti kaitinamojo tabako gaminiais ir galėtų suteikti tikslią informaciją šiais klausimais.
Aiškią komunikaciją čia apsunkina praktikoje taikoma ypač plati tabako reklamos draudimą interpretacija – taip apribojama diskusija apie mokslo duomenis ir aklai atmetamos inovacijos. O tokia politika ir yra tiesus kelias į mitų sklaidą.
Atkreipiame dėmesį, kad mūsų žinia suaugusiems rūkantiesiems yra labai aiški – kaitinamojo tabako produktai nėra nerizikingi, tačiau yra geresnė alternatyva, nei tolimesnis cigarečių rūkymas. Neteigiame, kad gaminiai yra „saugūs“ ar „saugesni“. Taip pat nepristatome kaitinamojo tabako gaminių kaip priemonės mesti rūkyti ar atsisakyti nikotino vartojimo.
Rūkantiesiems sakome – perėjimas prie kaitinamojo tabako sumažina riziką lyginant su cigarečių rūkymu. Tikime, kad turėdami pasirinkimą suaugę rūkantieji priims jiems tinkamus sprendimus.
Vis daugiau visuomenės sveikatos ekspertų pripažįsta, kad didžiausia rizika išlieka, jei vartojami degieji tabako gaminiai, o mažiausia – kai tabako atsisakoma visiškai. Alternatyvūs, bedūmiai tabako gaminiai, kurie suteikia nikotino be degimo proceso, išskiria mažesnius kiekius toksinių medžiagų ir yra arčiau žemiausio rizikos lygio.
„Philip Morris“ (PMI)gaminami bedūmiai gaminiai buvo nuodugniai moksliškai įvertinti, patvirtinant, kad jie yra daug mažiau kenksmingi suaugusiems rūkantiesiems, nei cigaretės.
Žinoma, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pagrįstai reikalauja griežtų mokslinių įrodymų bet kokiems teiginiams apie mažesnę naujoviškų tabako ir nikotino gaminių riziką.
Mūsų atveju tokią moksliškai pagrįstą ir kelis metus trukusią PMI produktų apžvalgą atliko JAV Maisto ir vaistų administracija FDA – viena autoritetingiausių pasaulyje tokių institucijų. 2020 m. FDA paskelbė tvirtus įrodymus, kad šie gaminiai iš esmės skiriasi nuo cigarečių. Agentūra leido PMI kaitinamojo tabako sistemą laikyti modifikuotos rizikos tabako gaminiu (MRTP) ir pateikti informaciją apie sumažintą poveikį. Kadangi šis gaminys išskiria gerokai mažesnį vidutinį kenksmingų medžiagų kiekį, palyginti su cigaretėmis, priimdama aptariamą sprendimą JAV institucija konstatavo, kad galima teigti, jog PMI kaitinamojo tabako sistema padeda siekti visuomenės sveikatos tikslų.
Tuo tarpu PSO atskirų gamintojų produktų nevertina ir tokių mokslo duomenų neanalizuoja.
Be to, Vokietijos federalinis rizikos vertinimo institutas (BfR) 2018 m. atliktame tyrime teigia, kad „labai sumažėjęs kenksmingų ir potencialiai kenksmingų sudedamųjų dalių kiekis analizuoto kaitinamo tabako prietaiso išmetamuose teršaluose turėtų sumažinti toksinių medžiagų poveikį. Reikalingi tolimesni tyrimai, kad būtų galima nustatyti poveikio sumažėjimo mastą, tačiau patvirtintas toksinių medžiagų sumažėjimas maždaug 80-99 proc. yra reikšmingas, ir galima diskutuoti apie galimai mažesnę riziką sveikatai.“
Jungtinės Karalystės Toksiškumo komitetas pabrėžė, kad kaitinamojo tabako produktai nėra nerizikingi, tačiau pareiškė, kad jie „gali būti mažiau rizikingi nei rūkyti įprastas cigaretes. Tikėtina, kad rizika sumažėtų, jei rūkantieji nuspręstų vietoj cigarečių naudoti kaitinamojo tabako gaminius. Abiejų produktų, kuriuos vertino komitetas, tyrimai parodė, kad kenksmingų ir potencialiai kenksmingų junginių (HPHC), kurių vartotojas įkvėptų, sumažėtų, lyginant su HPHC iš įprastų cigarečių. Tiriant abu produktus paaiškėjo, kad kai kurių HPHC sumažėjo maždaug 50 %, o kitų HPHC sumažėjo daugiau nei 90 %.“
Norėdami nustatyti mūsų gaminių rizikos mastą, vykdome pasaulinę mokslinio vertinimo programą. Nuo 2008 m. pagal šią programą parengta daugiau nei 500 publikacijų, kurių dauguma yra viešai prieinamos. Esame atviri kritiškam mokslo duomenų vertinimui ir diskusijai visais institucijoms ir specialistams svarbiais klausimai. Pasidalintume visa reikalinga tyrimų informacija, jei mokslo duomenys sulauktų dėmesio.
Palaikome institucijų išsakomą poziciją, kad saugaus rūkymo būdo nėra, tačiau kartu iš statistikos matome, kad rūkančiųjų dalis Lietuvoje ilgainiui nemažėja ir išlieka ties 29 proc. Šiems žmonėms siūlome alternatyvą, jei jie nemeta rūkyti.
Rūkymo žalos visuomenei nesumažinsime, jei kovosime prieš inovacijas ir atmesime mokslo duomenis. Tokiu atveju pasieksime tik tai, kad žmonės toliau rūkys cigaretes, o visuomenėje plis mitai.“
Kaitinamojo tabako poveikis aplinkai
Prabilus apie tai, kaip kaitinamojo tabako poveikis veikia aplinką, specialistė pasakojo, kad poveikis greta rūkančiojo stovintiems asmenims tikrai yra.
Dėl to ji pasidalijo Lietuvos Respublikos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsniu, kuris apibrėžė vietas, kuriose draudžiama rūkyti.
„Rūkyti yra draudžiama šiose vietose:
1) visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose;
2) darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti. Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
3) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kitose bendrosios dalinės nuosavybės teisės patalpose ir kitose pastato dalyse;
4) visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems;
5) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus. Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
6) transporto priemonių salonuose, jeigu juose yra asmenų iki 18 metų ir (ar) nėščių moterų;
7) dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse ir vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtas vietas;
8) lauke vykstančių sporto varžybų ar kitų lauke vykstančių renginių metu, išskyrus rūkymui skirtas vietas;
9) daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui <...>“, – draudžiamas vietas pristatė ji.
Galiausiai, specialistė pabrėžė, kad saugaus rūkymo būdo nėra, o norint apsaugoti save ir aplinkinius, rekomenduojama tokio įpročio atsisakyti visiškai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
