„Per metus esame pardavę daug F40 modelių, tačiau pasiūlyti du tokio lygio ir taip skirtingus egzempliorius vienu metu – tikras šio modelio geidžiamumo įrodymas“, – teigia „RM Sotheby’s“ prezidentas G. Duffas.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Technologiškai atnaujintas
Šis modelis buvo pagamintas 1992 m. ir iš pradžių pristatytas Italijos rinkai. Vėliau jis atkeliavo į Jungtinę Karalystę, kur buvo modifikuotas „Furlonger Specialist Cars“ dirbtuvėse. Tikslas – patobulinti važiavimo savybes, išlaikant originalų F40 charakterį.
Šis modelis išsiskiria „Michelotto“ LM specifikacijos pavarų dėže, „Tubi“ išmetimo sistema, atnaujintais turbinos slėgio reguliatoriais, reguliuojama „KW“ pakaba, „Brembo GT“ stabdžių sistema ir specialiai šiam automobiliui pagamintais 18 colių ratlankiais. Kėbulas perdažytas išskirtine „Azzurro Hyperion“ spalva.
Automobilis turi „Ferrari Classiche“ sertifikatą, vadinamąją „Raudonąją knygą“, ir yra parduodamas su pilna dokumentacija. Jo vertė aukcione vertinama nuo 2,5 iki 2,8 mln. JAV dolerių (apie 2,1–2,4 mln. eurų).
Autentiškumo pavyzdys
Antrasis modelis – 1990-ųjų europinės specifikacijos F40, be katalizatoriaus ir be reguliuojamos pakabos, nuvažiavęs vos 360 kilometrų.
Jis buvo pristatytas klientui iš Azijos ir visą laiką buvo laikytas sandėlyje, niekada nebuvo eksploatuojamas ar techniškai aptarnautas.
Šis F40 išlaikė visas gamyklines detales: originalias padangas, lipdukus, žymėjimus bei netgi tuos pačius gamyklos surinkimo ženklus. Variklio sandarumo testas parodė puikius rezultatus, tačiau prieš pradedant automobilį eksploatuoti, būtinas pilnas techninis aptarnavimas.
Vertė – nuo 2,4 iki 2,6 mln. JAV dolerių (apie 2,3 mln. eurų) – šiek tiek mažesnė nei pilnai paruošto „Blue Chip“ modelio.
Paskutinis modelis, kurį savo akimis matė Enzo Ferrari
„Ferrari F40“ buvo pristatytas 1987 m., minint gamintojo 40-metį. Tai paskutinis modelis, sukurtas dar gyvam esant Enzo Ferrari.
Iš pradžių jis buvo kuriamas kaip lenktyninis automobilis FIA B grupei, tačiau šiai klasei išnykus, iš „288 GTO Evoluzione“ prototipo gimė F40 – vienas pirmųjų tokio rūšies superautomobilių.
Jis turėjo lengvą konstrukciją su kevlaro ir anglies pluošto elementais, 2,9 litro V8 variklį su dviem turbokompresoriais, generuojantį 478 AG. Salone – griežtas asketizmas: plastikinės sėdynės, durų atidarymo dirželiai, gręžtiniai pedalai. Visa tai – tam, kad svoris būtų kuo mažesnis.
Iš pradžių planuota pagaminti tik 400 automobilių, tačiau dėl milžiniškos paklausos jų buvo pagaminta net 1 315.
