Lenktynių trasa yra svarbi ne tik automobilių entuziastams. Kiekviena save gerbianti valstybė, turi bent vieną lenktynių trasą, kurioje paprasti piliečiai galėtų tobulinti savo vairavimo įgūdžius, ugdytų supratimą apie saugų elgesį ir eismą bendro naudojimo keliuose. Lenktynių trasa yra ne tik didžiulė žaidimų aikštelė tiems, kurie turi storą piniginę.
Kuomet automobiliai buvo retas reiškinys miestuose ir užmiesčiuose, įvairūs pasivažinėjimai ar net lenktynės vykdavo bendro naudojimo keliuose. Organizatoriai laikydamiesi tam tikrų saugumo sumetimų, lenktynių metu tam tikrą kelio ruožą uždarydavo. Iš tiesų, iki pat 1907 metų visi autosporto renginiai būdavo organizuojami būtent tokiu principu.
Vis dėlto, augantis susidomėjimas automobilių sportu paskatino Jungtinės Karalystės gyventoją pagalvoti apie kompleksą, uždarą teritoriją, kurioje autosporto varžybos galėtų vykti netrukdomai ištisus metus. Ši idėja kilo britų verslininkui ir automobilių entuziastui, Hugui Locke Kingui. Būtent jo iniciatyva buvo siekiama sukurti erdvę, leisiančią bendraminčiams išnaudoti visą automobilių potencialią, be jokių apribojimų.
Projekto autorius nusprendė, jog naujoji trasa būtų smagi ne tik lenktynininkams, bet ir būtų patogi varžybų dalyviams. Buvo nuspręsta, jog trasa privalo būti 30 metrų pločio ir 5,23 kilometro ilgio. Dėl neįprastos trasos konfigūracijos ir išdėstymo, pirmojoje pasaulio trasoje varžybas galėjo stebėti iki net 287 000 žiūrovų.
Pirmasis krikštas
Pirmosios lenktynės „Brooklands“ trasoje įvyko 1907 metais. Tuomet varžybų organizatoriai nusprendė, jog „Brooklands“ debiutinės varžybos privalo tęstis 24 valandas - tai buvo ilgųjų nuotolių lenktynės, kuriose laimi tas, kuris per 24 valandas nuvažiuoja daugiausiai ratų.
Pirmosiose lenktynėse startavo vos keturi automobiliai, tačiau tai buvo nesvarbu. Pirmųjų lenktynių metu buvo pasiektas rekordas. Varžybų nugalėtojas įveikė 2 545 kilometrų distanciją, sugebėdamas išlaikyti 106 km/val. vidutinį greitį. Tuomet šį reginį stebėjo daugiau kaip 10 000 žiūrovų.
„Brooklands“ vardas netrukus tapo žinomas ne tik visoje D.Britanijoje, bet ir Vakarų Europoje. Į šią trasą plūdo gausus būrys lenktynininkų ir entuziastų, kurie norėjo išbandyti savo jėgas labai greitoje lenktynių trasoje.
1934 metais buvo užfiksuotas „Brooklands“ trasos rekordas, kuris iki šiol nebuvo pagerintas. 24 litrų darbinio tūrio variklį turintis „Napier Railton“, ilgųjų nuotolių lenktynėse sugebėjo pasiekti 230,84 km/val. vidutinį greitį.
Karas sustabdė plėtrą
Sparčiai augantį „Brooklands“ trasos populiarumą sustabdė antrasis pasaulinis karas. Tuometinė D.Britanijos vadovybė nusprendė, jog „Brooklands“ trasa turi pasitarnauti būsimų lėktuvų pilotų mokymams.
Pasibaigus antrajam pasauliniam karui, nei tuometinė valdžia, nei entuziastai nedemonstravo menkiausio susidomėjimo kadaise prestižine buvusia „Brooklands“ lenktynių trasa. Kol kiti dairėsi į kitus D.Britanijos kampelius ir ten statė naujas lenktynių trasas, „Brooklands“ tapo aviacijos įmonių mėgstama vieta. Per kelis dešimtmečius šioje vietoje atsirado ne vienas angaras, kuriame buvo prižiūrimi arba taisomi įvairaus dydžio lėktuvai.
Šiuo metu „Brooklands“ teritorijoje veikia oficialus „Brooklands“ muziejus, kuriame demonstruojami įspūdingi lėktuvai ir lenktyniniai bolidai, kuriais galėtų didžiuotis kiekvienas automobilių entuziastas. Jame taip pat demonstruojamas ir rekordą pasiekęs „Napier Railton“ automobilis.
Prieš keletą metų buvo pasirodę pranešimų, jog D.Britanijoje atsirado entuziastų grupelė, kuri siekia atgaivinti legendinę „Brooklands“ trasą, tačiau ambicingi planai buvo labai greitai išmesti pro langą, nes vien važiuojamosios dalies rekonstrukcija siektų ne vieną milijoną eurų.
„Brooklands“ nebuvo vienintelė trasa
„Brooklands“ nėra vienintelė vieta pasaulyje, kurioje kadaise šurmuliavo entuziastai ir griaudėjo geriausių pasaulio automobilių varikliai. „Reims-Gueux“ vardu pavadinta trasa buvo atidaryta 1926 metais. Ši, daugiau kaip 7 kilometrų ilgio trasa ne vieną kartą priėmė Formulės 1 komandų pilotus.
Šį lenktynių trasa buvo įdomi ir ypatinga tuo, jog joje buvo galima pamatyti tikrąjį lenktyninių automobilių maksimalų greitį. Trasos konfigūracija buvo labai paprasta ir elementari. Joje buvo tik penki posūkiai, kurie sujungdavo tris ilgas tiesiąsias ir keletą trumpesnių atkarpų.
Septinto dešimtmečio viduryje lenktynių trasos valdytojai susidūrė su finansiniais sunkumais, kurie neleido atskleisti tikrojo trasos potencialo. Paskutinės lenktynės šioje trasoje įvyko 1969 metais.
Norint užbaigti šį straipsnį, norėtume paminėti dar vieną vietą, kurioje turėjo įsikurti garsiausios pasaulio komandos. Tai - „Phoenix Trotting Park“ - milžiniškas kompleksas Jungtinėse Valstijose, kuris buvo pastatytas septinto dešimtmečio pradžioje.
Šį trasa taip pat atsirado ne valdžios atstovų, o labai turtingo milijonieriaus iniciatyva. Trasos autorius ir pagrindinis investuotojas – iš Niujorko kilęs Jamesas Danniganas. Jis tikėjosi, jog lenktynių trasos statyboms užteks 2 milijonų dolerių. Vis dėlto, galutinėje sąmatoje figūravo 9,5 milijonų dolerių suma.
Ši trasa duris atvėrė 1965 metų spalį. Tuomet į pirmąsias varžybas susirinko 12 000 žiūrovų, kurie lažyboms išleido daugiau kaip 130 000 dolerių. Tačiau tai buvo tik optimistiškai nuteikiantis debiutas. „Phoenix Trotting Park“ trasos veikla buvo sustabdyta vos po vienerių metų - 1966 metais.
Pagrindinė uždarymo priežastimi tapo mažas lankomumas. Į lenktynių savaitgalį atvykdavo vos po maždaug 3000 žiūrovų - tai nėra itin įspūdingas rodiklis, ypač žinant kokio dydžio yra Jungtinės Valstijos.
Keletas autosporto ekspertų mano, jog „Phoenix Trotting Park“ galėtų atgimti naujam gyvenimui. Tam reikia tik surasti naują investuotoją, kuris sutiktų už šį kompleksą sumokėti 16,5 mln. dolerių.
