„Alfa Romeo“ į sportiškų sedanų žaidimą sugrįžo po pakankamai ilgos pertraukos. 2015 metais pristatyta „Giulia QV“ ne tik pademonstravo nuostabų ir pritrenkiantį Niurburgringo trasos įveikimo laiką, bet ir daugelyje palyginamųjų testų sugebėjo įveikti segmento karalių – „BMW M3“.
Italų gamintojai – tai puikus įvertinimas ir labai rimtas signalas kitiems automobilių gamintojams, kurie anksčiau laiko palaidojo bet kokias „Alfa Romeo“ ambicijas.
Jeigu atsiverstume nesėkmingų „Alfa Romeo“ projektų vadovėlį, jame surastume kelias dešimtis modelių, kurie buvo sukurti tik dėl vieno tikslo – tapti geriausiu sportišku kupė arba sedanu, tad jeigu reikėtų išrinkti vieną, vienintelį „Alfa Romeo“ projektą, kuris turėjo milžinišką potencialą, tačiau dėl įvairiausių priežasčių nesugebėjo patekti į serijinę gamybą, mes ant pjedės stalo užkeltume štai šį „155 GTA Stradale“ prototipą.
GTA
„GTA“ raidėmis pažymėti modeliai „Alfa Romeo“ markės inžinieriams visuomet turėjo kitokią prasmę. Tai nėra tik eilinis trijų raidžių kratinys – „GTA“ raidės visuomet simbolizavo išskirtinių, itin greitų modelių liniją, kuri tam tikru laikotarpiu dominavo automobilių sporto arenoje.
Puikus to pavyzdys – „Alfa Romeo 156“, kuri nuo 1998 iki 2003 metų dominavo skirtingose žiedinių lenktynių disciplinose. Tuometiniai kompanijos vadovai norėdami tinkamai paminėti „156“ modelio pergales lenktynių trasoje, 2001 metais, po 33 metų pertraukos, pristatė „GTA“ simbolika pažymėtą modelį – „156 GTA“.
Vis dėlto, legendinės „GTA“ simbolikos atgimimas galėjo įvykti žymiai anksčiau – maždaug 1992-1993 metais, kuomet „Alfa Romeo“ inžinieriai pradėjo darbuotis prie sportiškos „155“ modelio versijos – „155 GTA Stradale“ – pilnaverčio „BMW M3“ žudiko, kuriam koją į serijinę gamybą pastojo tuometiniai „Fiat“ koncerno vadovai.
Lenktyninio automobilio DNR
Apie pajėgesnę „Alfa Romeo 155“ modelio versiją įvairiausi gandai sklandė ne vienerius metus iki dienos, kuomet Italijoje leidžiamo žurnalo „Ruoteclassiche“ redakcija sugebėjo surasti vienintelio „Alfa Romeo 155 GTA Stradale“ prototipo šeimininką – Rino Anello.
Po ilgų diskusijų ir prašymų, daugelį metų nuo smalsuolių žvilgsnių slėptas prototipas buvo pademonstruotas visuomenei ir „Ruoteclassiche“ žurnalo skaitytojams.
„155 GTA Stradale“ prototipas buvo sukurtas laikotarpiu, kuomet „Fiat“ koncernas nusprendė nutraukti „Lancia“ markės dominavimą Pasaulio ralio čempionate ir didesnį dėmesį skirti „Alfa Romeo“, kuriai buvo suregztas grandiozinis atgimimo planas.
Kaip tik tuo metu „Alfa Romeo“ pradėjo serijinę „155“ sedano gamybą, o buvę „Lancia“ ralio komandos nariai ir grupelė „Abarth“ inžinierių pradėjo darbuotis prie lenktyninės „155“ modelio versijos.
https://www.youtube.com/watch?v=mrqDATilXJ0
1992 metais „155“ startavo Italijoje vykusiame „Superturismo“ žiedinių lenktynių čempionate. Šios varžybos buvo kaip maža treniruotė prieš rimtąjį išbandymą Vokietijos „DTM“, kuriame „Alfa Romeo“ startavo su kardinaliai pasikeitusiu bolidu. „DTM“ čempionatui skirtas modelis turėjo ne 4, o 6 cilindrų motorą, visos kėbulo dalys buvo pagamintos iš anglies pluošto, o visų keturių varančiųjų ratų pavara variklio išvystomą galią tarp priekinės ir galinės ašies paskirstydavo 33:67 koeficientu.
Tuo tarpu lenktynėms paruošta „GTA“ versija, kaip ir bendro naudojimo keliams skirta „Q4“ versija, naudojo daugelį „Lancia Delta Integrale“ modelio komponentų: nuo 2 litrų darbinio tūrio, keturių cilindrų motoro iki keturių varančiųjų ratų pavaros.
„Martini Racing“ spalvų schema papuošti bolidai 1992 metais vykusiame čempionate nepraleido progos uždominuoti „Super Turismo“ čempionato favoritais laikytus Gabriele Tarquini ar Roberto Ravaglia, kurie neturėjo absoliučiai jokių šansų prieš gamyklinę „Alfa Romeo“ komandą.
Įkvėpė sėkmė lenktynių trasoje
1992 metų pabaigoje „Alfa Romeo“ komandos nariai buvo pakilios nuotaikos. Jiems pavyko debiutiniame sezone pažeminti savo pagrindinį konkurentą ir laimėti Italijos „Superturismo“ žiedinių lenktynių čempionatą. Būtent tuomet lenktynių komandos vadovams kilo mintis sukurti bendro naudojimo keliams skirtą versiją, kuri mažai kuo skirtųsi nuo to, kuri siautėjo lenktynių trasoje.
Naujo projekto donoru tapu „Alfa Romeo 155 Q4“, kuri turėjo visus reikiamus ingridientus. Nepaisant to, projekto autoriai atliko keletą svarbių pakeitimų: sumontavo našesnę „Garrett T3“ turbiną, „Air-to-air“ tipo tarpinį suslėgto oro aušintuvą ir „Magnetti Marelli“ tiesioginio įpurškimo sistemą.
Norėdami pagerinti „155 Q4“ elgesį bendro naudojimo keliuose, priekinė ir galinė ratų tarpvėžė buvo praplatinta iki 1517 ir 1506 milimetrų. Standartinės kėbulo dalys buvo išmestos, o jų vietą užėmė naujos, kurios automobiliui suteikė daugiau agresyvumo, o ant bagažinės dangčio atsiradęs spoileris – daugiau stabilumo važiuojant didesniu greičiu.
Po visų atliktų pakeitimų automobilis buvo pristatytas „Fiat“ koncerno atstovams, kuriems iškart kilo dvi problemos. Pirmoji problema – tuomet projektą vertinę „Fiat“ atstovai norėjo, jog „155 GTA Stradale“ turėtų galingesnį variklį – legendinį 6 cilindrų „Busso“, kurio pritaikymo kaštai išgąsdino ne vieną projektą vertinusį specialistą.
Ir antroji problema – gamybos kaštai. Dėl daugybės atliktų pakeitimų automobilis privalėjo turėti atskirą surinkimo liniją, kuri būtų išpūtusi galutinę „Alfa Romeo 155 GTA Stradale“ kainą. Būtent ištarus šiuos žodžius „155 GTA Stradale“ likimas buvo nulemtas, o vienintelis prototipas buvo išvežtas į „Abarth“ markės dirbtuvėse.
Pardavė aukcione
Nuo pat pirmųjų dienų, sportiškiausia „Alfa Romeo 155“ modelio versija buvo konstruojama taip, jog tą pačią akimirką galėtų išvažiuoti į bendro naudojimo kelius.
Po ilgų metų svarstymų, automobilio savininkas nusprendė surasti naujus namus, entuziastą, kuris norėtų savo garaže turėti tikrų tikriausią legendą, vienetinį modelį.
Į „Bonhams“ aukcioną patekęs automobilis gana gretai surado smalsuolių, pasiryžusių atiduoti savo laisvalaikį vienetiniam „Alfa Romeo“ modeliui.
