žvejyba

Ar kada nors pagalvojote, kad žuvies nevalgysite, nes apetito nekelia jos pavadinimas? O štai Jungtinių Valstijų žuvininkystės ekspertai įsitikinę, kad būtent dėl savo pavadinimo invaziniai azijiniai karpiai – retai atsiranda amerikiečių lėkštėse. Tad sugalvojo juos pervadinti.  Žvejoti iš vandens šokinėjančius azijinius karpius – išties labai smagu. Kartais pakanka tik tinklą kiek aukščiau pakelti ir karpis pats į jį įšoka.

Aplinkos ministerija ketvirtadienį pranešė ketinanti drausti naudoti žvejybai skritulius, keisti draudimo žvejoti lašišas ir šlakius terminą. Tai numatyta Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių ir limituotos žvejybos tvarkos aprašo pakeitimuose.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė nepritarti Seimo nario, socialdemokrato Lino Jonausko siūlymui mėgėjų žvejybos reguliavimą iš Žemės ūkio ministerijos perduoti Aplinkos ministerijai. Tokią išvadą Vyriausybė teiks Seimui.

Dar prieš keletą metų vaikščiodami Palangos tiltu būtumėte prasilenkę su žvejų būriu. Dabar čia jų tik keletas. Vienas tokių – kretingiškis Arvydas, žvejybą Baltijos jūroje nutaręs iškeisti į žvejybą mariose. Jo teigimu, situacija pajūryje žvejams per pastaruosius metus „kardinaliai pasikeitė“. „Niekas nekimba, tik visokie grundulai. Va, keletą valandų stoviu, jų iki dešimt pagavau.

Kėdainių rajone užkietėjusiam ir nusipelniusiam žvejui Andriui Liniauskui ir vėl nusišypsojo sėkmė – žvejys Mantviliškio tvenkinyje sužvejojo daugiau nei 20 kilogramų sveriantį amūrą. Tokios didelės žuvies iki šiol nėra sugavę nei Andriaus bičiuliai, nei jis pats, nors žvejoja daugybę metų ir labai rimtai bei bendrauja su visos Lietuvos žvejais. Milžiniška žuvis Ši vasara žvejui A. Liniauskui ir vėl įsimins visam gyvenimui.

Iki rugpjūčio 31 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonę „Rinkodaros priemonės“ (Priemonė). Priemonės tikslas – žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimas.

Japonijoje vienas žvejys prisipažino mirtinai subadęs dešimtis saugomų jūrinių vėžlių, kai šie įsipainiojo į jo žvejybos tinklus prie vienos pietinės salos, antradienį pranešė vietos pareigūnai. Praeitą ketvirtadienį atokios Kumedžimos salos, esančios maždaug už 1 600 km į pietvakarius nuo Tokijo, paplūdimyje buvo rasta 30–50 nudobtų arba gaištančių žaliųjų vėžlių. Gyvūnams buvo subadyti kaklai ar kitos kūno dalys.

Pagauti kuo didesnę žuvį yra kiekvieno žvejo svajonė. Tačiau kartais didžiuliai laimikiai užkimba ant kabliuko tikrai ne prieš gerą ir pranašauja rimtas nelaimes. Čilėje, Arikos mieste, žvejai pagavo daugiau nei 5 metrų ilgio juostažuvę, dar kitaip vadinamą Silkių karaliumi, rašoma „mirror.co.uk“. Pasižiūrėti žvejų laimikio sugūžėjo ne vienas vietinis gyventojas, o socialiniame tinkle „TikTok“ šio laimikio vaizdo įrašas sulaukė net 10 milijonų patiktukų.

Sučiupę neleistino dydžio karpius žvejojusį vyrą, pareigūnai tokių tolesnių įvykių nesitikėjo. Su galimu brakonieriumi buvęs vyras aplinkosaugininkus puolė įžeidinėti, o bandant jį sulaikyti, su visais rūbais šoko į upę ir išnėręs kitame krante toliau plūdo pareigūnus. Galų gale sučiuptas taip priešinosi, kad net teko panaudoti dujas. Karpiai i ir pasipriešinimas pareigūnams dviems vyrams gali atsieiti ir beveik po 1000 eurų. Aplinkosaugininkai filmuoja galimo brakonieriaus grobį.

Nemuno deltos regioniniame parke masiškai krenta žuvys. Net kelių upių pakrantės tiesiog nusėtos ir ešerių, ir gigantiškų lydekų gaIšenomis. Aplinkosaugininkai sako, kad toks likimas jas ištiko dėl besitęsiančios kaitros – vandenyje nelikus deguonies jos tiesiog uždūsta. Šilutiškis Anatolijus negali patikėti matomu vaizdu. Jo pamėgtoje žvejybos vietoje, netoli Rusnės, pilvais į viršų plūduriuoja šimtai žuvų. „Atvažiavau ryte ir išsigandau. Išlipau iš mašinos – kas čia per kvapas? Nesuprantu.

Alytaus rajone žvejai sugavo karpį milžiną – sveriantį net trisdešimt kilogramų. Tvenkinio savininkas ketina siekti rekordo, tad laimikį pasvėrė, išmatavo ir paleido atgal į tvenkinį. Tiesa, likimą šis karpis bando jau ne pirmą kartą, jis buvo jau kelis sykius pagautas ir paleistas atgal. Milžinas net vardą jau turi – žvejai jį pakrikštijo Muslimuku.

„TV pagalbos“ veidas Žilvinas Žitkus savo pomėgį žvejoti pavertė verslu ir padeda lietuviams pildyti savo svajones sužvejoti įspūdingą laimikį. Naujienų portalui tv3.lt gelbėtojas Žilvinas papasakojo, kokios pramogos laukia atvykusių bei atskleidė, kas labiausiai palietė širdį.

Prie Lietuvos krantų neršti atplaukė pirmosios šiais metais vėjažuvės. Egzotiškai atrodančias, tarsi su snapais žuvis palangiškiai vadina gandriukais. Tiesa, kol kas laimikiai skurdūs, net stiprus vėjas nepadeda vėjažuvių gaudyti. Tačiau užkietėję meškeriotojai žino – dar kelios dienos ir meškerės lūš nuo laimikio. Meškeriotojas Mykolas rodo, kokios egzotiškai atrodančios žuvys jau pasirodė prie Lietuvos krantų. Tai – pirmosios šiais metais vėjažuvės. Dabar jos kimba ties Palangos tiltu.

Šalyje įsibėgėja lydekų žvejybos sezonas. Meškeriotojai jau dvi savaites traukia šias vandens plėšrūnes, o laimikiai pasitaiko tikrai įspūdingi – metro ir didesnės. Tačiau vis daugiau tokių didelių trofėjinių spiningautojai paleidžia atgal į vandenį – populiarėja sąmoningų žvejų principas – „pagavai – paleisk“. Ministerija taip pat sumažino lydekų kvotas – jei anksčiau žvejys galėjo parsinešti namo iki 5, tai dabar tik dvi lydekaites ne mažesnes nei 50 centimetrų.

Itin pavojingos ir retos žuvų rūšies – gėlavandenės rajos – gelbėjimo operacija. 180 kilogramų sveriančią žuvį gyventojai skubėjo gelbėti po to, kai ją pagavo žvejys. Vis tik gyvūnų tyrinėtojai šiuo žvejo laimikiu džiaugiasi – esą tai rodo, kad Kambodžoje tekanti Mekongo upė gali būti namais įvairiausioms žvynuotųjų rūšims. Mat pastaraisiais metais šiame vandens telkinyje dėl užterštumo ir perteklinės žvejybos drastiškai mažėja žuvų populiacija.

Į Lietuvos ežerus išleista paslaptingiausia laikoma žuvis – unguriai. Mokslininkai dar nežino, kiek ilgiausiai šios žuvys gyvena bei kodėl dauguma neršia tik išskirtinėje, krantų neturinčioje Sargaso jūroje. O neiškeliavę atsiduria ir ant lietuvių stalų. Tiesa, gan brangiais unguriais pasimėgauti gali ne kiekvienas. Vandens telkinys netoli Klaipėdos yra vienas iš daugelio, kuriame laikinus namus netrukus ras net 5000 ungurių jauniklių.

Seimas svarstys pataisas, kurios leistų iki 18 metų žvejoti be žvejo bilieto, taip pat naikintų Rusnės gyventojams taikomą lengvatą nemokamai žvejoti Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose. Šią savaitę po pateikimo už tokius Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimus balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo keturi ir susilaikė 41 parlamentaras. Toliau projektą svarstys Aplinkos komitetas, Seimo posėdyje jis turėtų būti svarstomas gegužę.

Pranešama, jog Floridoje žuvo milijardieriaus sūnaus Carlosas Escotetas Alviarezas (31). Nelaimė nutiko tada, kai netyčia buvo išstumta iš už borto jo sužadėtinė ir šis norėjo ją išgelbėti. Pora dalyvavo žvejybos varžybose, skelbė people.com. Teigiama, jog jo sužadėtinė iškrito iš už borto ir mylimasis norėjo ją išgelbėti.

Antradienį įsigaliojo draudimas žvejoti kiršlius ir sterkus, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Sugavus tokias žuvis, gresia bauda iki 300 eurų ir žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimas – 240 eurų už vieną žuvį, taip pat konfiskuojami ir pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės.  Aplinkosaugininkai primena, kad šiuo metu vis dar draudžiama žvejoti ir lydekas. „Norime priminti, kad šiuo metu draudžiama gaudyti sterkus, kiršlius ir lydekas.

Su Lietuvos vėliava plaukiojantis antras didžiausias žvejybinis traleris pasaulyje prie Prancūzijos krantų pametė 50-ties tonų laimikį. Apie 100 000 negyvų žuvų užklojo didžiulį vandenyno paviršiaus plotą ir sukėlė pasipiktinimo bangą Prancūzijoje. Lietuvos laivas kaltinamas, kad žuvis pametė tyčia. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad Lietuva aplinkybėms išsiaiškinti jau pradėjo tyrimą.

Klaipėdos molų rekonstrukcija atėmė iš stintautojų laimikį. Apie tai vis garsiau kalba ne tik eiliniai meškeriotojai ar žvejai verslininkai, o ir mokslininkai. Uostininkai atšauna, jog tai netiesa. Vis tik mažas stintų laimikis gerokai kilstelėjo ir šių žuvelių kainas. Klaipėdos turgavietėse kilogramas stintų dabar kainuoja net 11 eurų. Užkietėjusi meškeriotoja Teresė traukia stintą iš Kuršių marių. Vis tik šių žuvelių sezonas šiemet labai vėlyvas, sako moteris.

Ledui sukausčius vandens telkinius dienas ten leidžia poledinės žūklės ir žiemos pramogų mėgėjai. Nors ledo storis daug kur jau siekia virš 10 centimetrų ir atrodo saugus, pavojingų vietų apstu, tad ugniagesiai gelbėtojai įspėja ant ledo elgtis atsargiai. Jiems vien per šį sausį jau teko ištraukti ir 3 nuskendusius žmones. „Tai užsidėsiu, užsidėsiu, reikia pirma galvot, kaip ant ledo užlipti per kur“, – kalba žvejys Arūnas.

Kuršių mariose greitai nebeliks žuvies – taip gąsdina meškeriotojai. Jie piktinasi, kad užuot uždraudęs verslininkams žvejoti mariose, aplinkos ministras ruošia jiems naujas lengvatas. Ministras aiškina, kad bus ir ribojimų, tačiau verslininkų iš marių išvaryti nesirengia. Senovinis stintų žvejybos būdas vadinamas bumbinimu.

Kinijpke tęsiama tūkstančio metų senumo tradicija. Tai – poledinė žūklė su tinklais, kuriuos iš ekečių ištraukia arkliai.  Poledinė žūklė Čagano ežere vilioja ne tik žvejus, bet ir turistus, mat jie čia gali išvysti daugiau nei tūkstantmetį gyvuojančią tradiciją. Dideles eketes iškirtę žvejai, į vandenį įleidžia milžiniškus tinklus ir laukia savo laimikio.

TV6 laidos vedėjas Paulius Korsakas leidosi į žieminę ešerių ir lydekų žvejybą. Šįkart žvejybos asas žuvis gaudė „Jig Rig“ ir „Drop Shot“ sistemomis. „Šaltame vandenyje masalą mes padavinėsime labai labai lėtai, vis dėlto žuvys yra labai neaktyvios ir visai nenorės pulti mūsų. Naudosime ne kulverstukus, o pailgus svarelius. Dabar taip pat ypatingai svarbu atsirinkti guminukus, kad maždaug aišku būtų, ko nori žuvis“, – dėstė patyręs žvejas.

TV3 projekto „Videoshotas“ dalyvis dalinasi kiek neįprasta karantinine žvejyba savo bute. Linksmame ir net kiek ironiškame vaizdo įraše vyras pasakoja, kad šiandien jis žvejos namuose, nes vandens telkinius yra sukaustęs ledas. „Nors ir vandens telkinys nėra didelis, šiandien išbandysiu laimę jame“, – vaizdo įraše kalba žvejo aprangą vilkintis vyras. Netrukus jis iš tikrųjų į savo akvariumą įleidžia guminuką, kuriuo greit susidomi ten plaukiojančios žuvytės.

Kiekvienas žvejys savo gyvenime pagauna tokią žuvį, kurią vadina savo gyvenimo žuvimi. Kraštietis žvejys Justinas Paulauskas lapkričio mėnesį Kėdainių rajono vandenyse sugavo gyvenimo trofėjų – net 18 kilogramų svėrusį plačiakaktį. Beje, žvejys tikrai turi kuo didžiuotis, mat jo trofėjų sąraše tikrai ne viena galiūnė. Milžinišką žuvį Justinas pagavo visai atsitiktinai dar pirmosiomis lapkričio mėnesio dienomis Kėdainių rajono Mantviliškio tvenkinyje.

Ilgąjį savaitgalį Tauragėje Donatas ir Dalius, karpininkai iš Kauno, sugavo įspūdingą 30 kilogramų karpį. Savo laimikio vaizdo įrašu jie pasidalijo ir su portalo tv3.lt skaitytojais. Vaizdo medžiagą ir laišką atsiuntę žvejai teigia, kad tai didžiausias jų žvejotame tvenkinyje iki šiol pagautas karpis, o galbūt ir pats didžiausias visoje Lietuvos istorijoje.

TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas leidosi į rudeninę lydekų žūklę didžiaisiais masalais spiningu, o kompaniją jam palaikė patyręs žvejas Darius. Lietuvoje tarp žvejų spiningautojų egzistuoja nuostata, kad kuo didesniais masalais gaudoma, tuo didesnės lydekos kimba.

Rugsėjo 1-ąją prasidėjus lašišų ir šlakių žvejybos sezonui, vis daugiau žvejų patraukė į šios žuvų karalienės paieškas. Į lašišų žūklę Neryje leidosi ir TV3 laidos „Vienam gale kablys“ veidas Paulius Korsakas. „Pernai buvo karantinas, niekas niekur nevažiavo. Porą metų mes su jumis jau praleidome rudenį prie upės. Žūklė kaip visada nebus lengva, bet žvejyba turi būti įdomi ir mes turėsime, ką veikti“, – prieš išsiilgtą lašišų žūklę džiaugėsi P. Korsakas.

Vieninteliame Lietuvos uostamiestyje Klaipėdoje neįtikėtinai sunku nusipirkti šviežios, tik ką iš jūros ištrauktos žuvies. Prieš daugiau nei dvidešimt metų prekyba vyko tiesiai iš laivų. Tačiau dėl teisinių niuansų ši tradicija išnyko. Dabar žvejai idėją bando vėl atgaivinti, vis dėlto kliūčių tam tiek daug, kad procesas stringa.  Restorane Klaipėdoje skaniai kepa upėtakis.

Savaitgalį baigiasi lašišų ir šlakių žvejybos rudeninis sezonas, pranešė Aplinkos ministerija. Žvejo mėgėjo kortelės suteikė teisę vykdyti limituotą šių žuvų žvejybą iki penktadienio, spalio 15-osios, tačiau šįmet spalio 16-oji yra šeštadienį, todėl draudimas žvejoti tam tikruose upių ruožuose įsigalios po savaitgalio.  Savaitgalį žvejoti leidžiama, tačiau visas atsitiktinai sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti. Toks reikalavimas galioja jau nuo spalio 1-osios.

Vos prieš mėnesį prasidėjusi neršti plaukiančioms lašišoms ir šlakiams apsaugoti skirta akcija „Lašiša 2021“ jau duoda pirmuosius rezultatus. Iš brakonierių atimti žūklės įrankiai rikiuojasi aplinkosaugininkų sandėliuose, užfiksuotas ir rekordas. Pas vieną brakonierių gamtosaugininkai aptiko net kelis kilometrus tinklų.  Šilutės aplinkosaugininkai atvyksta į brakonieriavimu įtariamo vyro brolio sodybą.

Mėlynasis krabas skamba kaip šaunus laimikis, tačiau tik ne Prancūzijos Rivjeros pakrantėse žvejojantiems vietiniams. Žvejai nuogąstauja, kad čia ši prekė nėra paklausi ir baiminasi neteksią savo pajamų. Kiap matyti vaizdo įraše, prancūzas žvejys Yvesas Rougie iš ežero ištraukė pilną tinklą mėlynųjų krabų – šis vaizdas jo nei kiek nedžiugino, nes Prancūzijoje jie nieko verti.

Kol pasaulį kausto koronaviruso pandemija, vienuolikmetis prancūzas Raphaelis ragina žmones prisiminti, kad tai – ne vienintelė opi problema pasaulyje. Žvejodamas per Paryžių tekančioje Senos upėje berniukas gaudo ne žuvį, o niekam nereikalingus, seniai išmestus ar pamestus daiktus. Taip prancūzas bando priminti, kokią žalą gamtai daro mūsų kasdienė veikla.

Europos Komisija (EK) siūlo 2022 metais ir toliau riboti žvejybą Baltijos jūroje dėl prastos šių išteklių būklės. EK siūlo padidinti silkių žvejybos Rygos įlankoje galimybes, išlaikyti dabartinius šprotų, jūrinių plekšnių ir rytinės dalies menkių priegaudos dydžius. Likusių žuvų žvejybą siūlo mažinti, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Penktadienį po vidurnakčio Vilkaviškio rajone, Paežerių ežere, paskendo žvejys. Naktį tarnybos gavo pranešimą, kad Šeimenos seniūnijoje, Patunkiškių kaime, Paežerių ežere skęsta žmogus. Atvykę gelbėtojai išsiaiškino, kad žmogus žvejodamas nuslydo nuo kranto ir paniro, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Panaudojus gelbėjimo valtį, atlikta žvalgyba pakrantėje nurodytoje nelaimės vietoje. Po 2 val. naras ėmė ieškoti skenduolio po vandeniu.

Praėjusį savaitgalį Aplinkos apsaugos departamento Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo pranešimą, kad Lazdijuose aptiktas automobilis su dideliu kiekiu žuvies. Paaiškėjo, kad žuvys pagautos neteisėtai, už tai asmeniui teks atlyginti beveik 14 tūkst. eurų žalą žuvų ištekliams. Alytaus aplinkosaugininkams nuvykus į vietą, automobilio salone buvo rasti maišai su gyvomis žuvimis. Suskaičiavus nustatyta, kad asmuo vežėsi 126 lynus ir 13 karšių.

Į policiją kreipėsi pasipiktinęs pavežėjas, kuris teigė, kad agresyvūs klientai bando jį sumušti šalia greitkelio. Į įvykio vietą atskubėję policijos pareigūnai sulaikė vyrą ir jo sūnų, kurie atsisakė sumokėti pavežėjui pinigus už suteiktą paslaugą. Visą situaciją nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Nuo alkoholio apsvaigusiems ir sunkiai ant kojų pastovintiems keleiviams pyktį sukėlė ne ten nusukęs pavežėjas.

Socialiniuose tinkluose ir viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacijai apie Sartų ežere pagautą rekordinio dydžio šamą, kuris galimai buvo sugautas pažeidžiant mėgėjiškos žvejybos taisykles, Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcija nedelsiant ėmėsi priemonių ištirti šią informaciją ir atrasti pažeidėją ilgai netruko. „Esame dėkingi žvejams, neabejingiems žuvų ištekliams, kurie netoleruoja daromų pažeidimų ir kreipiasi į mus.

Palangos tiltas lūžta nuo žvejų. Prie Lietuvos krantų vėl pasirodė neįprastos išvaizdos atlantinės klajūnės – vėjažuvės. Nors dauguma meškeriotojų jau džiaugiasi pilnais kibirais laimikio, kibimo akimirkų tenka dažnai palaukti ne vieną valandą. Tačiau puikus oras ir gera kompanija traukia meškeriotojus tarsi magnetas.  Tiek meškeriotojų Palangos tiltas paskutinį kartą matė, kai kibo stintos.

Savaitgalio lydekų žvejyba Sartų ežere rokiškėnui baigėsi netikėta sėkme. Ant spiningo užkibo milžiniško dydžio šamas. Didžiausią gyvenimo žuvį sugavęs žvejys džiaugiasi daugiau kaip 90 kg laimikiu. Į krantą ištraukti sunkiasvorę prireikė net 5 vyrų. Skirmantas Spundzevičius iš Rokiškio dar neatsigauna nuo patirto žvejybos nuotykio savaitgalį. Mat Sartų ežere netoli Dusetų pagavo didžiausią kada nors gyvenime žuvį.

Rokiškėnas Skirmantas Spundzevičius savo pomėgiui – žūklei – atidavė daugiau nei 35-erius metus. Nuo paauglystės žvejoti pradėjęs vyras atviras: šeštadienį Sartų ežere pagavo savo gyvenimo žuvį – daugiau nei 90 kg sveriantį šamą. Kurį po trijų valandų kovos į krantą išvilkti prireikė greta žvejojusių talkos: nuo kranto į kalniuką, ant kurio buvo palikti automobiliai, žuvį milžinę tempė penki vyrai. Įdomu tai, kad milžinišką laimikį sugavęs žvejas šamų žvejyba iš esmės nesidomėjo.

Siekiant apsaugoti plėšriąsias žuvis, nuo šeštadienio įsigalioja jų žvejybos ribojimai, pranešė Aplinkos ministerija.  Įsigaliojus naujoms Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėms, vienos žvejybos metu leidžiama paimti po dvi lydekas, sterkus, marguosius upėtakius, kiršlius, tris vėgėles, o bendras šių žuvų skaičius negali viršyti penkių. Kitų žuvų leidžiama sugauti tiek pat, kiek iki šiol.

TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas į pavasarinę lašišų ir upėtakių žūklę pasikvietė gerą savo draugą Marijoną Mikutavičių. Žinomi vyrai išbandė žūklę guminukais sraunioje upėje, o tą dieną sugautas laimikis nustebino garsųjį atlikėją. „Čia mažiukas? Ten, iš kur aš kilęs, tokių nėra“, – po pirmos sugauto upėtakio stebėjosi žvejybos fanatikas M. Mikutavičius.

Kuršių mariose ar kituose vidaus vandenyse žvejojančios įmonės nuo lapkričio privalės pildyti žvejybos žurnalus. Dabar tokio reikalavimo nėra.  Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Žuvininkystės įstatymo pataisas: už balsavo 78, o susilaikė 9 parlamentarai.   Žvejybos kvotos bus suteikiamos aukcione ar nebūtinai jame penkeriems metams vietoje dabar numatyto maksimalaus 10 metų termino.

Seime prasideda kovos dėl verslinės žvejybos uždraudimo. Meškeriotojai kaltina verslininkus tinklais išgaudant beveik visą žuvį ir prašo vyti juos tolyn į jūrą arba privačius vandens telkinius. Tačiau verslininkai savo amato atsisakyti neketina, mat sako neturį kito pragyvenimo šaltinio. Be to, gąsdina, esą uždraudus verslinę žvejybą Lietuvoje, labai apsidžiaugs latviai ir rusai – žuvies neva sugaus daugiau, o lietuviams teks valgyti įvežtinę žuvį.

Seimui antradienį pristatytos pataisos, siūlančios uždrausti verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Jomis būtų leidžiama tik specializuota stintų ir nėgių žvejyba. Kitas žuvis įmonės galėtų žvejoti tik jūroje, polderiuose ir privačiuose vandens telkiniuose.   Žvejams verslininkams, kurie neteks galimybių tęsti veiklos, numatomos kompensacijos.

Europos Sąjungoje siūlant riboti švino naudojimą lauko šaudmenyse bei žvejybos reikmenyse, Lietuvos medžioklės ir žūklės entuziastai sako, kad tai stipriai paveiks ne tik juos, bet ir susijusius verslus.  Europos cheminių medžiagų agentūra siūlo uždrausti naudoti šviną tuomet, kai techniniu ir ekonominiu požiūriu galima alternatyva. Taip norima sumažinti riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai.