žvejyba

Seimas užsimojo keturis kartus branginti leidimus meškerioti, neva už mėgėjišką žvejybą Lietuvoje žmonės moka per mažai. Kai kurie meškeriotojai griebiasi už galvos ir sako, kad iš viso to išeis tik šnipštas. Esą ir taip nėra ką žvejoti, nes vandenyse žuvų mažai, o infrastruktūra prie vandens telkinių – prasta. Ministras žada, kad infrastruktūra pagerės, o žuvų neva daugės dėl to, kad bus smarkiai ribojama verslinė žvejyba.

Seimas antradienį mažiau nei planavo pabrangino leidimus žvejams mėgėjams žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose.  Už tokias Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas balsavo 74 , prieš buvo 37, o 19 susilaikė. Prieš balsavimą dalis parlamentarų abejojo dėl surinktų lėšų panaudojimo, pasigedo kontrolės. Jie taip pat aiškino, kad metinis bilietas galios konkrečiuose ežeruose ar upėse, o ne visoje Lietuvoje ir visuose vandens telkiniuose.

Seimas antradienį balsuos, ar du-keturis kartus pabranginti leidimus žvejams mėgėjams žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose.  Tai bus antras bandymas priimti tokias Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas – praėjusią savaitę opozicija paprašė atidėti balsavimą.  Viena pakeitimų iniciatorių Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė anksčiau sakė, kad leidimų įkainiai nebuvo keisti 11 metų.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar du-keturis kartus pabranginti leidimus žvejams mėgėjams žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose.  Viena Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimų iniciatorių Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė anksčiau sakė, kad leidimų įkainiai nebuvo keisti 11 metų.  Per pataisų svarstymą dalis parlamentarų abejojo dėl surinktų lėšų panaudojimo ir pasigedo kontrolės.

Šiuo metu žvejai brakonieriai, jeigu ir yra baudžiami, tai tik gana nedidelėmis baudomis, kurios esą nė kiek neatbaido nuo pažeidimų. Dėl to nesilaikantiems taisyklių ruošiamas naujas baudų kabliukas. Antradienį Seime po pateikimo buvo pritarta Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisoms, kurios ir numato didesnes baudas.

Seimui po svarstymo pritarė Aplinkos apsaugos komitete patobulintam Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisų projektui, kuriuo siekiama nustatyti racionalesnę teisės mėgėjų žvejybai suteikimo tvarką, surinkti daugiau lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, aiškiau reglamentuoti žuvų išteklių tyrimų atlikimo reikalavimus.

Nuo trečiadienio įsigalioja draudimas žvejoti šamus. Kaip nurodo Aplinkos ministerija, šis ribojimas tęsis iki balandžio 1 dienos. Nuo spalio 1 iki metų pabaigos taip pat draudžiama gaudyti marguosius upėtakius ir sykus. Toks ribojimas taikomas siekiant apsaugoti neršiančias žuvis. „Paskutinį rudens mėnesį ir žiemos pradžioje, atšalus orams, žuvys nebėra tokios aktyvios. Kol vandens telkinių nedengia saugus ledas, daugelis žvejų šiuo laikotarpi nežvejoja“, – nurodo ministerija.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad per dvi dienas trukusias derybas Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybai pavyko pasiekti kompromisą dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2024 metais.  Anot ministro, esminis pasiekimas – tai, kad šprotų žvejybos kvota mažės ne taip drastiškai, kaip siūlė Europos Komisija (EK).  „Patvirtintas kompromisinis variantas, mums svarbiausia, kad vietoj Komisijos siūlytų sumažinti šprotų kvotos 24 proc.

Europos Parlamentas antradienį priėmė atnaujintas pramoninės žvejybos taisykles, pagal kurias bus reikalaujama laivuose įrengti sekimo prietaisus, o didesniuose laivuose – vaizdo kameras, kuriomis būtų stebimas laimikis. Be to, naujosiomis priemonėmis reglamentuojama nauja baudų taisykles pažeidusiems laivams nustatymo tvarka – jos nuo šiol priklausys nuo laimikio vertės.

Seimas po pateikimo pritarė Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma didinti mėgėjų žvejybos leidimų kainas.  Šias įstatymo pataisas pateikė Seimo nariai Linas Jonauskas, Aistė Gedvilienė ir Simonas Gentvilas, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime. Įstatymo projekte siūloma, kad populiariausių mėgėjų žvejybos leidimų kainos bus 3 eurai dviem paroms, 15 eurų mėnesiui ir 50 eurų metams. „Žvejybos leidimo mokesčio dydis nesikeitė jau daugiau kaip dešimtmetį.

 Įsigaliojant draudimui žvejoti lašišas ir šlakius, aplinkosaugininkai skelbia apie penktadienį prasidedančią akciją „Saugom lašišą“. Kaip ketvirtadienį skelbė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), nuo rugsėjo 1 dienos iki spalio 15 dienos visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į vandens telkinį. Paimti sugautą lašišą arba šlakį bus galima tik po šių žuvų neršto – nuo sausio mėnesio iki balandžio 30 dienos.

Į Klaipėdos universitetą žvejai atgabeno prie pat Klaipėdos sugautą retą žuvį. Mokslininkai išsiaiškino, kad tai tik pačiuose Baltijos pietuose ar Juodojoje jūroje gyvenantis paprastasis merlangas. Dėl taršos keičiasi Baltijos jūros vandens sūringumas bei nyksta menkės, tad mokslininkai mano, kad merlangai ruošiasi jas pakeisti, o dabar žvalgosi teritoriją. „Per paskutinius 20 metų, jei neklystu, merlangas pagautas antrą kartą.

Patyręs žvejas ir TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas leidosi į vis labiau mūsų šalyje populiarėjančią žvejybą method feeder'iu. Tokia žūklė – efektyvus karpių, karosų, karšių ir kitų žuvų žvejybos būdas stovinčiame vandenyje. Tokiu būdu galima žvejoti ir upėse su nedidele srove.

Meškeriotojai švenčia pergalę prieš tinklais žuvį gaudančius verslininkus. Besisvaidydami grasinimais ir aštriomis replikomis, parlamentarai uždraudė verslinę žvejybą. Nuo 2026 metų verslininkai negalės žvejoti ežeruose, Kuršių mariose ar upėse. Nors kol kas Kuršių mariose ir toliau bus leidžiama tinklais gaudyti žuvis, jiems suteiktos palankios galimybės pasitraukti iš verslo ir gauti milijonines kompensacijas.

Jau šį sekmadienį žiūrovai išvys paskutinę šio sezono TV3 kulinarinę laidą „La maistas“. Gian Luca Demarco rytą pradės su šypsena, nes ir vėl ryšis išbandys tai, ko Lietuvoje niekaip negali prisijaukinti – žvejybą. O svarbiausia, kad tą jis darys su bene žinomiausiu televizijos veidu Arūnu Valinsku. Gian Lucos laukia ir vienas malonus siurprizas – pažintis su Arūno žmona Inga. Nors Arūną esame įpratę matyti televizijoje, tai – ne vienintelė žinomo vyro veikla.

Prie Lietuvos krantų pasirodė kartą per metus mus aplankančios keistos išvaizdos žuvys – vėjažuvės. Dėl snapo meškeriotojai meiliai jas vadina gandriukais. o patogiausia vėjažuves gaudyti nuo Palangos tilto, tad dabar jis tapo ne tik turistų, bet ir meškeriotojų traukos objektu. Ant Palangos tilto net kelias meškeres užmetęs telšiškis Stasys juokiasi, kad dirba pavėžėju – į kurortą atvežė žmoną su drauge, o kol šios vaikštinėja vyras nusprendė pažvejoti.

Iniciatyvus biržietis užsimojo gelbėti vis labiau dumblėjantį seniausią ir didžiausią Lietuvoje dirbtinį tvenkinį – Širvėnos ežerą. Gamtos mylėtojas juokauja, kad jei lietuviai sugebėjo „susimesti“ bairaktarams, kodėl biržiečiai negali surinkti lėšų savo krašto pasididžiavimui. Kaip tarė, taip ir padarė. Mažiau nei per porą savaičių pavyko surinkti tiek pinigų, kad nupirktų beveik 400 kilogramų žuvų – amūrų ir plačiakakčių.

Siekiant saugoti žuvų išteklius Seimas ketvirtadienį uždraudė verslinę žvejybą upėse ir ežeruose bei įteisino kompensacijas iš verslo pasitrauksiančioms įmonėms.  Išimtis bus taikoma seliavų, stintų, ungurių ir nėgių verslinei žvejybai – jas bus galima gaudyti iki 2026 metų, o vėliau – tik stintas. Kuršių mariose, kur per metus sužvejojama apie 1 tūkst. tonų žuvų, žvejyba nebus draudžiama ir po 2026-ųjų.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Žuvininkystės įstatymo pataisų, draudžiančių verslinę žvejybą upėse ir ežeruose ir Kuršių mariose bei įteisinančių kompensacijas iš verslo pasitrauksiančioms įmonėms.  Išimtis būtų taikoma seliavų, stintų, ungurių ir nėgių verslinė žvejybai – jas būtų galima gaudyti iki 2026 metų, o vėliau – tik stintas.   Kuršių mariose, kur per metus sužvejojama apie 1 tūkst. tonų žuvų, žvejyba nebūtų draudžiama ir po 2026-ųjų.

Žvejų pyktį sukėlė darbai Nemuno pakrantėje Kaune. Gyventojai sako, kad ten žemėmis ir statybinėmis atliekomis užverčiamas itin žuvingas telkinys, kuriame neršia ir gyvena lydekos, lynai, karosai ir net nykstantys vijūnai. Teritoriją valdanti Vidaus vandens kelių direkcija tikina viską daranti pagal įstatymus, o esą tvenkinys – sovietmečio palikimas. Tačiau situacija susidomėjo aplinkosaugininkai ten jau anksčiau radę pažeidimų.

Panašu, jog Lietuvoje, o ypač Neringoje, šviežiais, rūkytais unguriais pasimėgauti nebeteks. Reaguodama į Europos Sąjungos nurodymus, Lietuva pradeda drausti ungurių žvejybą. Dabar to daryti Kuršių mariose nebegali žvejai mėgėjai, o netrukus gaudykles susivynioti turės ir žvejai verslininkai. Specialistai neabejoja – ant lietuvių stalų guls tik šaldyti lenkiški ar net kiniški unguriai. Žvejys mėgėjas rodo ant meškerės kabliuko besirangantį ungurį, kurį tik ką pagavo Kuršių mariose.

Kas yra klasikinis lietuvių kultūros etalonas? Ar etalonu galima laikyti mėlynus džinsus, poilsį Lietuvos pajūryje ar žvejybą? Apžvelkime etalonų sąrašą Lietuvos kultūroje – ne tik maisto ir gėrimų, bet ir kitose srityse.

Per praėjusius metus į Lietuvos valstybinius vandens telkinius specialistai paleido net 13 milijonų žuvų. Daugiausia plėšrūnių, kurios ir ekologiją reguliuoja, ir meškeriotojams džiaugsmo suteikia. Tačiau už žuvų išsaugojimą kovojantys visuomenininkai pabrėžia, kad yra ir kita medalio pusė – nemažai tokių paleistų žuvų legaliai išgaudo ir parduoda žvejai verslininkai. Tad už valstybės pinigus kai kas kraunasi pelną. Vakarų regiono žuvivaisos skyriaus Rusnėje rezervuaruose spurda 1000 eršketų.

Trečiadienį dėl artėjančio neršto įsigalioja draudimas žvejoti kiršlius ir sterkus. Aplinkos ministerija nurodo, kad kiršlius bus draudžiama žvejoti nuo kovo 1-osios iki gegužės 15-osios, sterkus – iki gegužės 30-osios. Taip pat iki balandžio 30-osios tęsiasi prieš mėnesį įsigaliojęs draudimas žvejoti lydekas, o iki balandžio 1 dienos draudžiama žvejoti šamus.

Šventinę Vasario 16–osios dieną žvejybos leidimų nereikės, tačiau Aplinkos ministerija įspėja, kad dėl tirpstančio ledo pavojinga žvejoti. „Vasario 16–oji – viena iš dienų, kada nereikia mėgėjų žvejybos leidimų ir visi gali žvejoti nemokamai“, – skelbiama ministerijos „Facebook“ paskyroje. Ministerija taip pat įspėjo – šylant orams ir tirpstant ledui darosi pavojinga žvejoti. Vasario 1-ąją įsigaliojo draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30-osios.

Baltijos jūros priekrantės žvejai jaučiasi visų pamiršti ir niekam nebereikalingi. Nuolat įvairių institucijų tikrinami jūrų vilkai iš valdžios nesulaukia jokios pagalbos. Takai, kuriais gali privežti valtis prie jūros, užpustyti, trūksta sandėlių ir, kaip patys sako, pagarbos jiems ir jų verslui. Priekrantės žvejys Mindaugas rodė smėliu užpustytą privažiavimą prie jūros Preiloje.

Mokslininkai, visuomenininkai ir žvejai mėgėjai vienu balsu tvirtina, kad Kuršių mariose sparčiai mažėja žuvų. Blogiausia padėtis su starkiais. Jų populiacija nyksta dienomis. Dėl tokių pokyčių visų akys krypsta į žvejus verslininkus, esą šie taip godžiai traukia tinklus, jog žuvys nespėja daugintis. Patys verslininkai šia tema su žurnalistais kalbėti nenori, tačiau kviečia į diskusiją. Žvejybos gidas Edvinas ruošiasi kelionei į jūrą.

Trečiadienį, vasario 1-ąją, įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30-osios. Tuo metu baigiasi vėgėlių žvejybos draudimas, pranešė Aplinkos ministerija. Taip pat baigiasi nuo gruodžio 15-osios galiojęs draudimas tamsiuoju paros metu žvejoti visas žuvis Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto.

Kuršių mariose ties Klaipėda pagaliau pasirodė stintos, jas gaudančių meškeriotojų nuotaikos įvairios. Turintys daugiau jėgų ir laiko bei sėdintys per naktį, laimikiu džiaugiasi. O štai sėkminga žvejyba dieną reikalauja patirties ir gudrybių. Vis tik, didžiausia laimė nusišypsojo vienam klaipėdiečiui, kuris gaudydamas stintas, ištraukė didžiulę savo gyvenimo žuvį.

Siekiant saugoti žuvų išteklius Seimas raginamas apriboti verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Ji būtų draudžiama visuose vidaus telkiniuose, išskyrus stintų žvejybą ir žvejybą Kuršių mariose, polderiuose ir privačiuose telkiniuose, kur ji nelimituojama.  Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tokius pokyčiu numatančias Žuvininkystės įstatymo pataisas: už balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 24, o susilaikė 28. Toliau Seimas pataisas svarstys pavasarį.

Ketvirtadienį įsigalioja draudimas žvejams mėgėjams gaudyti vėgėles. „Vėgėlių išteklių būklė kelia susirūpinimą, todėl praėjusiais metais šių žuvų žvejybos draudimo trukmė buvo pratęsta, ir dabar jis galioja ne iki sausio 15 dienos, bet iki sausio 31 dienos“, – pranešė Aplinkos ministerija.

TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas žvarbų rudens rytą leidosi į žūklę spiningu sraunioje Šešupėje. Pasak patyrusio žvejo, spiningaujant rudenį, kuomet žuvys tampa gerokai vangesnės, svarbu nebijoti eksperimentuoti su masalais. „Aš esu įsimylėjęs šią upę ir ji man dalina čia žuvį. Nepasakysiu, kad čia prigaudai labai daug, nes jau metų laikas toks, kad jau labai stiprus atšalimas, bet iš principo įmanoma ir man tas labai patinka.

Žvejybos ir akvakultūros sektoriaus atstovai, patyrę nuostolių dėl karo Ukrainoje, netrukus galės kreiptis kompensacijų, penktadienį pranešė Žemės ūkio ministerija.  Pirmuoju etapu ketinama išdalinti 4 mln. eurų paramos.  Bus galima gauti kompensacijas už prarastas pajamas, papildomas išlaidas, patirtas dėl karo keliamų rinkos trikdžių ir jos poveikio šių produktų tiekimo grandinei.  Paraiškos priimamos nuo kitos savaitės iki sausio 5-osios.

Klaipėdiečiai būriais traukia į miesto žuvies turgų ieškodami stintų. Tačiau prekystaliai tušti. Prekeivės sako, kad prieš savaitę pasirodžiusios šviežiais agurkais kvepiančios žuvelės užsuko tik trumpam, dabar jų neliko. Vos kelis jų kilogramus nuo prekystalių pirkėjai nušluoja per porą minučių. Tačiau žvejai gerų žinių neturi. Žvejys iš Klaipėdos Mindaugas ropščiasi į savo laivą. Sako, krantinės taip jau suprojektuotos, kad tik tokiu būdu galima ant denio nusileisti.

Nors Lietuvoje žvejoti statomaisiais tinklais draudžiama, brakonieriai vis bando laimę. O pričiupti jie ginasi, kaip išmano ir netgi nusimauna kelnes. Nusikaltimo vietoje netoli Kauno įamžintas pažeidėjas plūdosi, grasino ir tarsi to būtų maža, demonstravo savo lytinius organus. Vaizdą Kauno mariose fiksuoja žvejys mėgėjas – tikrinti pastatytų tinklų plaukia brakonierius. Išvydęs, kad yra filmuojamas, pažeidėjas pašėlsta, nusismaukia kelnes ir makaluoja savo lytiniu organu.

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė du neteisėtos žvejybos atvejus Lazdijų rajono Dusios ir Metelių ežeruose. Žala gamtai siekia daugiau nei 4 tūkst. eurų, taip pat paimti 56 neleistini žvejybos įrankiai ir neteisėtai pagautos žuvys. Aplinkosaugininkai vykdydami reidą Lazdijų rajone sulaikė du asmenis, gaudžiusius žuvį 2 statomaisiais tinklais Metelių ežere.

Dviem Kretingos rajone žeberklais šlakius gaudžiusiems brakonieriams Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai skyrė baudas ir įpareigojimus atlyginti žalą gamtai, iš viso – per 3 tūkst. eurų. Kaip ketvirtadienį pranešė departamentas, pažeidėjus vykdant akciją „Lašiša 2022“ nustatė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos ir departamento Šiaulių valdybos pareigūnai, kartu su nevyriausybinės organizacijos „Lašišos dienoraščio“ atstovais.

Šeštadienį Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė du neteisėtos žvejybos atvejus Utenos ir Zarasų rajonuose – iš pažeidėjų paimta 11 statomųjų tinklų, dvi valtys ir žuvys. „Primename, kad aplinkosaugos pareigūnai dirba ir savaitgaliais, todėl sustiprinta žvejybos kontrolė vykdoma nuolat.

Šiuo metu Lietuvos aukštupiuose – pats karališkų žuvų lašišų neršto pikas. Ir gamtosaugininkai, ir žvejai pripažįsta – šiemet nerštas išties neeilinis ir įspūdingas dėl žuvų gausos. Prie Vilnelės upės šiuo metu vyksta tikras gamtos stebuklas – lašišų nerštas. Besisukiojančios karališkos žuvys ieško tinkamos vietelės meilės ritualams. Lietuvos aukštupiuose dabar didelių lašišų knibždėte knibžda.

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai vykdydami akcijos „Lašiša“ reidą Švenčionių rajone Meros upėje nustatė asmenį, nudūrusį lašišą žeberklu. Taip pat asmens sodyboje rastas neteisėtai laikomas tinklas.   „Prasidėjus lašišų ir šlakių nerštui vykdome aktyvią kontrolę prie lašišinių upių. Skiriame ypatingą dėmesį teritorijoms, kuriose pažeidimai labiausiai tikėtini.

Norvegija ir Rusija susitarė dėl žvejybos kvotų 2023 metams, pranešė Oslas, šalims pasiekus retą susitarimą karo Ukrainoje fone.  Nuo 1976 metų, kai buvo sudarytas pirmasis susitarimas Šaltojo karo metu, NATO narė Norvegija ir Rusija susitarė dėl žvejybos kvotų Barenco jūroje, kurioje esama vertingų menkių išteklių, bei prie abiejų šalių pakrančių.

TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas leidosi į rudeninę lydekų žūklę Atmatos upėje, kur išbandė žvejybą spiningu. „Mūsų šiandienos tikslas paieškoti ešerių, paieškoti lydekų, pasižiūrėsime vietų. Dabar juk ruduo, plėšrūnų metas“, – teigė ilgametės laidos apie žūklę vedėjas ir jos veidas.  Lietuvoje tarp žvejų spiningautojų egzistuoja nuostata, kad kuo didesniais masalais gaudoma, tuo didesnės lydekos kimba.

Kaunietis dalijasi laimikiu – sugavo 42 kg šamą. Ne vienerius metus žvejyba užsiimantis vyriškis pasakojo, jog prieš du metus nusprendė vaikytis savo gyvenimo žuvies ir šį sezoną pavyko sugauti tikrą trofėjų. „Gal sudomintų mano sugauta žuvis? Šamas trofėjus jau. 42 kg. svorio, 195 cm ilgio“, – rašė žvejys Evaldas iš Kauno. „12 metų gaudžiau karpius – tiek laukinius mūsų ežeruose, tiek komerciniuose tvenkiniuose varžybose dalyvavau.

Pirmadienį Lietuvoje pradeda galioti draudimas žvejoti šlakius ir lašišas. Įprastai šis draudimas įsigalioja spalio 16-ąją, tačiau šiemet tai buvo sekmadienis, todėl draudimas pradeda veikti pirmadienį, informavo Aplinkos ministerija. Minėtų žuvų žvejoti nebus galima iki gruodžio 31 dienos. Visus sugautus šlakius ir lašišas privaloma paleisti. Šis draudimas galioja didesnėje Neries dalyje ir dar dvylikos Lietuvos upių ruožų.

5 tūkstančiai aštriašnipių eršketų mažylių pradėjo savo gyvenimo kelionę laisvėje – buvo paleisti į Nerį. Žuvininkystės tarnybos specialistai sako, kad į Raudonąją knygą įrašyta – karališka žuvis, galinti užaugti net iki 400 kilogramų, į Lietuvos upes turėtų grįžti neršti po 20-ies metų. O kol kas Lietuvoje prieš tai įžuvinti aštriašnipiai sėkmingai plaukioja Baltijos jūroje ir nuplaukia net iki Gotlando.

Istorija apie neįtikėtiną penkerių metų berniuko nuotykį. Žvejoti kartu su tėvu besimokantis Jokūbas pačiame sostinės centre, Neries krantinėje, pagavo lašišą, kuri ir svoriu ir dydžiu ne ką mažesnė, nei jis pats. Jau befilmuojant TV3 žinioms, pagavo kiek mažesnį, tačiau retą laimikį – jūrinį upėtakį šlakį. Jokūbo tėtis sako: sūnus net ne lygiaverčiu žvejybos partneriu tapo, bet savo tėtį pranoko. O pats berniukas pagautas žuvis jau ir sunkiai suskaičiuoja.

Jei Lietuvos grybautojai šiemet negali pasigirti baravykų laimikiais, tai meškeriotojai – tikrai nesiskundžia. Žvejai sako, kad šie metai – tikrai dosnūs metrinių ir gerokai virš 10 kg sveriančių laimikių. Tiesa, šiemet lašišautojai turi nepamiršti vienos svarbios taisyklės – rudenio sezono metu pagautų lašišų žvejai valgyti nebegali. Lietuvoje dabar pats rudens lašišų gaudymo sezono įkarštis. Užkietėję meškeriotojai skuba pagauti savo gyvenimo laimikį.

Norvegija apribos Rusijos žvejybinių laivų galimybes patekti į šalies uostus, kad Maskva negalėtų jais pasinaudoti siekdama apeiti sankcijas, ketvirtadienį pareiškė vyriausybė. „Atidžiai stebime Rusijos veiklą Norvegijos vandenyse ir Norvegijos uostuose, siekdami neleisti, kad Norvegija taptų tranzito šalimi neteisėtam prekių gabenimui į Rusiją“, – per spaudos konferenciją pareiškė Norvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt.

Bendruoju pagalbos numeriu paskambinęs asmuo pranešė, kad Kauno mariose iš valties iškrito žvejys ir jam reikia pagalbos. Į įvykio vietą kartu su pareigūnais nuvyko ir TV3 laidos „Farai“ operatorius.  Deja, prireikė ir visų kitų specialiųjų tarnybų – ugniagesių ir medikų – pagalbos. „Nemuno kitoje pusėje vyras iškrito iš valties ir skęsta, šaukiasi pagalbos“, – perdavė policininkai.  Ant kranto stovintys žvejai šnekėjosi su kažkur tamsoje plūduriuojančiu nelaimėliu.