vyriausybė

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui perduoti Kauno, Klaipėdos, Telšių ir Trakų rajonų savivaldybių nuosavybėn valstybei nuosavybės teise priklausančių ir šiuo metu akcinės bendrovės „Via Lietuva“ patikėjimo teise valdomų kelių dalį. Nuspręsta Kauno rajono savivaldybės nuosavybėn perduoti rajoninio kelio Nr. 1919 Ramučiai–Martinava dalį (ilgis – 3,035 kilometro), kurios likutinė vertė 2024 m. gegužės 31 d. – 889 tūkst. eurų.

Vyriausybė trečiadienį nutarė, kad kai kuriems energetiniams produktams nebus taikoma nuo 2025 sausio 1 d. įsigaliojančiame Akcizų įstatymo pakeitime nustatyta CO2 dedamoji. Kaip rašoma nutarimo pažymoje, CO2 dedamoji nebūtų taikoma energiniams produktams, kai jie naudojami įrenginių, kurių juridiniai savininkai yra Europos Sąjungos (ES) šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos (ATLPS) sistemos dalimi.

Vyriausybė iš esmės pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto pataisoms, kad asmenims, siekiantiems įgyti teisę vairuoti mopedus ir lengvuosius keturračius, būtų privaloma užbaigti teorinių žinių ir praktinių transporto priemonės vairavimo kursus bei išlaikyti atitinkamus egzaminus, tačiau siūlys Seimui įstatymo projektą tobulinti.

Vyriausybei siūloma skirti dar 42,3 mln. eurų biudžeto lėšų tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ bei A. Meškinio tilto per Nerį Kaune rekonstrukcijai. Sprendimą Vyriausybė ketina priimt itrečiadienį.   Susisiekimo ministerijos prašymu lėšos būtų skirtos dvigubos – civilinės ir karinės – paskirties transporto infrastruktūros projektams, kuriems pritrūko lėšų.

Vyriausybė uždraudė gyventojams uogauti ir grybauti valstybės saugomose teritorijose – nacionalinių ir regioninių parkų rezervatuose, kurie nesiriboja su kaimais ar viensėdžiais. Praėjusių metų gruodį Seimo priimtą Saugomų teritorijų įstatymą įgyvendinantys teisės aktai priimti trečiadienį.

Trečiadienį Vyriausybė patikslino nutarimą „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymą“, jį papildant nuo liepos 1 d. įsigaliojančiu naujos redakcijos Savanoriškos veiklos įstatymu. Ministrų kabinetas nustatė savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo sąlygas, dienpinigių dydžius ir dienpinigių skyrimo ir išlaidų kompensavimo tvarką.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė Seimui pateikti įstatymų pakeitimo projektą, kuriuo norima sudaryti sąlygas vystyti Lietuvos žaliųjų obligacijų rinką ir padėti verslui bei valstybei lengviau pritraukti finansavimą tvarioms investicijoms.

Vyriausybė priėmė galutinį sprendimą dėl europarlamentaro Andriaus Kubiliaus kandidatūros į Europos Komisijos (EK) narius. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl A. Kubiliaus kandidatūros prieš porą savaičių. Antradienį pretendentą į eurokomisarus patvirtino ir Seimas. Pats A. Kubilius anksčiau yra teigęs, jog orientuotųsi į EK portfelius, susijusius su užsienio ir gynybos politika. Anot jo, kol kas kitos Bendrijos valstybės, paskyrusios kandidatus į EK, siekia ekonominių portfelių.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad konservatorių sėkmės Seimo rinkimuose atveju imtųsi atsakomybės dar kartą vadovauti Vyriausybei. „Toks dabar yra mūsų matymas. Tai yra iš esmės deklaruota rinkiminiu sąrašu ir tuo, kad aš tą sąrašą vedu. Tai reiškia, kad jeigu konservatoriai formuos koaliciją, tai taip – tikėtina, kad tuomet koalicijos partneriams bus siūlomas toks variantas, jog Vyriausybei vadovaučiau aš“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.

Vyriausybė pritarė valstybės valdomo Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) pertvarkai į akcinę bendrovę. Sprendimui dar turės pritarti parlamentas. Pertvarką nuo 2025 m. liepos 1 d. numatantį nutarimą Ministrų kabinetas priėmė trečiadienį. Projektus planuojama teikti Seimo rudens sesijoje. Po kelių įmonių sujungimo nuo praėjusių metų sausio veikiantis ŽŪDC administruoja valstybės informacinius išteklius, kuriuose saugomi šalies žemės ūkio duomenys.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė, kad minimalios mėnesinės algos dydis 2025 m. sieks 1038 eurus, o minimalus valandinis atlygis – 6,35 euro. Tokį nutarimą siūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Taip pat nutarta rekomenduoti socialiniams partneriams kolektyvinėse sutartyse nustatyti didesnius dydžius negu 2025 m. nustatyti minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžiai. MMA kitąmet didės 114 eurų arba 12,34 proc.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino Seimui rudenį siūlomų svarstyti teisės aktų projektų sąrašą – sesijos darbų programą. Tarp svarbiausių planuojamų įgyvendinti projektų – kitų metų valstybės biudžeto projekto pateikimas, pensijų kaupimo sistemos pokyčiai, mokesčių sistemos peržiūra, taip pat įstatymas dėl Tauragės ir Šilalės karinių poligonų įsteigimo bei ratifikuojamas Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimas dėl gynybos.

Vyriausybė trečiadienį nutarė reorganizuoti globos namus „Užuovėja“, juos prijungiant prie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT). Nutarimo projekte numatoma, kad VVTAĮT pereis visos reorganizuojamos įstaigos teisės ir pareigos. 2023 m. buvo atlikta „Užuovėjos“ funkcijų peržiūra, kurios metu dalies paslaugų atsisakyta – liko tik Pagalbos centro teikiamos paslaugos.

Vyriausybė nusprendė nuo šių metų rugsėjo mokytojų darbo užmokestį didinti 15,5 proc., vietoje planuotų 10 proc. Politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo numatyta pasiekti, kad 2024 m. pabaigoje vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į sutarimus, nuo šių metų rugsėjo mokytojų darbo užmokestis turėjo kilti ne mažiau kaip 10 proc.

Ministrų kabinetas trečiadienį planuoja dar metams pratęsti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams. Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, laikinosios apsaugos terminą siūloma pratęsti iki 2026 metų kovo 4 dienos. Dabar ši apsauga nustatyta iki 2025 metų kovo. Migracijos departamento duomenimis, kasdien registruojama po 30–40 naujų prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Šiuo metu daugiau kaip 44,3 tūkst.

Vyriausybė trečiadienį svarstys nutarimą, kuriuo siūloma pritarti globos namų „Užuovėja“ reorganizacijai, juos prijungiant prie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT). Nutarimo projekte numatoma, kad pritarus šiam siūlymui VVTAĮT pereitų visos reorganizuojamos įstaigos teisės ir pareigos. 2023 m. buvo atlikta „Užuovėjos“ funkcijų peržiūra, kurios metu dalies paslaugų atsisakyta – liko tik Pagalbos centro teikiamos paslaugos.

Trečiadienį Vyriausybė svarstys dar metams pratęsti Ukrainos karo pabėgėliams suteikiamą laikinąją apsaugą. Šiuo metu išduodami leidimai gyventi galioja iki 2025 m. kovo 4 d., priėmus Vyriausybės nutarimą jie būtų pratęsiami dar metams.

Pirmadienį baigėsi 13-os Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas. Kaip skelbia Finansų ministerija, gyventojai 414 sandorių jų įsigijo už 4,7 mln. eurų. Pernai atnaujinus VTL platinimą, per trylika emisijų pirkėjai viso įsigijo VTL už 214,9 mln. eurų. Tryliktos emisijos VTL žmonės galėjo įsigyti rugpjūčio 5–19d. Ši emisija bus išperkama 2025 metų rugpjūčio 20 dieną. VTL platinami „Swedbank“ ir SEB bankus.

Pirmadienį prasidėjo jau 16-ąjį kartą Vyriausybės kanceliarijos rengiamas projektas „Moksleiviai – į Vyriausybę“. Pranešime nurodoma, kad projekto dalyviai visą savaitę turės galimybę lankytis įvairiose valstybinėse institucijose, iš arti susipažinti su institucijų darbuotojų bei politikų darbu. Savaitę truksiančią praktiką moksleiviai atliks vienoje iš keturiolikos ministerijų arba Vyriausybės kanceliarijoje, rašoma pranešime.

Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį vidutinės palūkanos siekė 3,326 proc. Per biržą pranešta, kad 60 mln. eurų pasiskolinta 5 metams ir beveik 4 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriais bus išpirkti 2029 m. gruodžio 15 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 134,2 mln. eurų.

Vyriausybė pritarė nutarimų projektams, kuriais suderinami anksčiau priimti įstatymų pakeitimai, kurie leidžia lanksčiau ir racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas. Tokiems Finansų ministerijos siūlymams Ministrų kabinetas pritarė trečiadienį. Taip pat šiais pakeitimais norima leisti perkelti likusias lėšas į kitus metus, sudaryti ilgesnes nei vienų metų biudžeto naudojimo sutartis, prailginti strateginių veiklos planų patvirtinimo terminus.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė švelninti reikalavimą nuo rugsėjo 1 d. III ir IV gimnazijų klasėse turėti po 21 mokinį. Naujos taisyklės šiais mokslo metais leis sudaryti vieną klasę su mažesniu mokinių skaičiumi, tačiau mokykloje bus stebimos mokinių skaičiaus augimo tendencijos. Visgi, šio reikalavimo ugdymo įstaigos galės nesilaikyti tik tuo atveju, jei praėjusių mokslo metų pradžioje atitinkamos mokyklos 8 klasėje ir I arba II gimnazijos klasėje buvo ne mažiau kaip po 21 mokinį.

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad nustojus kaldinti 1 ir 2 centų monetas, pirkėjui atsiskaičius grynais, jam bus nurodomos apvalinimo sumos. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. pirkėjui apsipirkus grynas, jam pateiktame kasos aparato kvite turės būti tiek apvalinimo suma, tiek bendra mokėtina suma, pritaikius apvalinimą. Taip pat siūloma, kad lengvuosiuose taksi su taksometrais, kurie sujungti su Kelių transporto kodekse nurodytais spausdintuvais, nebūtų reikalaujama naudoti kasos aparatų.

Vyriausybė papildomai skyrė 0,44 mln. eurų  advokatams, ginantiems Lietuvą Vašingtono arbitraže nagrinėjamame ginče su Prancūzijos koncernu „Veolia“ ir jos partnerėmis „Vilniaus energija“ bei „Litesko“. Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė, kad valstybės vardu pasiskolintos lėšos būtų skirtos Energetikos ministerijai. Šių metų biudžete jų numatyta nebuvo.

Vyriausybė trečiadienį priims sprendimą šiemet dar padidinti gynybos finansavimą – ginkluotės sistemoms įsigyti papildomai bus skirta 130 mln. eurų. Anot Finansų ministerijos, šios papildomos lėšos gynybos finansavimą šiais metais padidins iki 3,2 proc.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad maitinimosi išlaidos būtų kompensuojamos 17-mečiams jaunuoliams, kai šie tikrinsis, ar yra tinkami atlikti šauktinių tarnybą. Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija, vienos paros maitinimo kompensacija siekia 12,5 euro.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė iš esmės pritarti siūlymui suderinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Aviacijos įstatymo nuostatas dėl atlyginimo už Transporto kompetencijų agentūros teikiamas administracines paslaugas dydžio nustatymo principus. Tačiau, Ministrų kabinetas siūlo tobulinti iniciatyvą ir nustatyti vėlesnį įstatymo projekto įsigaliojimą, 2025 m. sausio 1 d. Tokia Vyriausybės išvada, kuriai pritarta trečiadienį, bus teikiama Seimui.

Trečiadienį Vyriausybė iš esmės pritarė Pluoštinių kanapių įstatymo ir Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama patikslinti pluoštinių kanapių produktų panaudojimo apimtį, tačiau siūlo tikslinti kelias nuostatas. Ministrų kabinetas siūlo koreguoti pluoštinių kanapių gaminių, tarpinių pluoštinių kanapių produktų ir pluoštinių kanapių produktų apibrėžimus, siekiant aiškios atskirties tarp produkto bei gaminio.

Vyriausybė nusprendė spartinti daugiabučių atnaujinimo projektus – įgaliojo balandį Seimo atnaujintą valstybės paramos teikimo tvarką patvirtinti aplinkos ministrą Simoną Gentvilą. Šis nutarimas, kuris Vyriausybei sumažins biurokratinę naštą įgyvendinant paramos daugiabučių atnaujinimui projektus, Ministrų kabineto patvirtintas trečiadienį.

Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje buvęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad  prasidėjo „rinkiminis tango, kuris šokamas dviese“, todėl pritaria premjerės sprendimams.  „Visų pirma, norėčiau padėkoti šalies premjerei už pasitikėjimą, už kvietimą dirbti tikrai labai sudėtingu pandemijos metu, kai supranti, kiek šiame pasaulyje siaučia beprasmybės, tai tikrai labai ačiū jai už tuos metus, kurie buvo labai prasmingi.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašius dekretą dėl naujos Vyriausybės sudėties, Ministrų kabinete darbą baigę Kęstutis Navickas ir Arūnas Dulkys negaus išeitinių išmokų. Pasak Vyriausybės atstovų, tokios išmokos numatomos tik viso Ministrų kabineto atsistatydinimo atvejais.

Aiškėja naujosios Vyriausybės sudėtis. Premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui Gitanui Nausėdai išsiuntė dekretą, kuriame Ministrų kabineto sąrašas su keliomis naujomis pavardėmis. Naujoje Vyriausybėje nebelieka pastaruoju metu nuolat kritikuojamo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko. O Šimonytė leidžia suprasti, kad susitarimas dėl ministrų – tai kompromisas su prezidentu Nausėda, mat pati premjerė esą pretenzijų nė vienam iš savo ministrų neturi.

Prezidentas Gitanas Nausėda atmeta spekuliacijas, esą būsimi pokyčiai Ministrų kabinete yra susiję su šalies vadovo parama konservatorių kandidatūrai į eurokomisarus. Anot šalies vadovo, jis su premjere Ingrida Šimonyte sutarė, jog „politinio turgaus“ šiais klausimais nebus. „Jos (spekuliacijos – ELTA) nieko nevertos ir tą sakau labai atsakingai, nes paskutinio mūsų susitikimo su premjere metu, pačioje pabaigoje, sutarėme – jokių politinių turgų čia nebus.

Vyriausybė skyrė papildomus 7 mln. eurų prioritetiniams krašto apsaugos sistemos projektams. Tokį sprendimą Ministrų kabinetas patvirtino trečiadienį vykusio posėdžio metu. Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija (KAM), pastarosios lėšos susidarė gavus palūkanų už ministerijos ir Gynybos resursų agentūros laikomas lėšas komercinių bankų sąskaitose.

Ar ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės sprendimas pakeisti ministrus Kęstutį Navicką ir Arūną Dulkį reiškia premjerės pralaimėjimą šalies vadovui – politologai nesutaria. Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius mano, jog dabartinė situacija signalizuoja, kad prezidentas Gitanas Nausėda politinėje dvikovoje pirmauja.

Valdančiajai daugumai priklausančių partijų lyderės tikisi, kad premjerės sprendimas pakeisti du Vyriausybės ministrus leis tęsti pradėtus darbus ir sumažins tarp institucijų kilusias įtampas. Kaip teigia Liberalų sąjūdžiui vadovaujanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, šiuo atžvilgiu Vyriausybės vadovės sprendimas atsisveikinti su sveikatos apsaugos ir žemės ūkio ministerijoms vadovavusiems Arūnui Dulkiui bei Kęstučiui Navickui yra racionalus.

Premjerei Ingridai Šimonytei siūlant pakeisti du ministrus po įgaliojimų grąžinimo formuojamoje naujoje Vyriausybėje, prezidentas Gitanas Nausėda džiaugiasi, kad buvo išgirsti jo argumentai dėl reikalingų pokyčių kabinete, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas. Pasak Frederiko Jansono, prezidentas kitą savaitę susitiks su naujais kandidatais į žemės ūkio ir sveikatos apsaugos ministrus ir priims sprendimą dėl Vyriausybės sudėties.

Premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui Gitanui Nausėdai pateiks Ministrų kabineto sudėtį. Vyriausybėje ji pateikia komentarus žiniasklaidai dėl XVIII-osios Vyriausybės sudėties. Po šią savaitę Prezidentūroje vykusio susitikimo su šalies vadovu premjerė sakė tikinti, jog G. Nausėda pasirašys jos atneštą dekreto projektą. Tuomet I. Šimonytė neįvardijo nė vieno ministro, kuris galėtų būti pakeistas.

Trečiadienio popietę į Prezidentūrą susitikti su šalies vadovu Gitanu Nausėda atvyko premjerė Ingrida Šimonytė – politikai aptars galimus pokyčius Ministrų kabinete. Prieš savaitę, pirmadienį, G. Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė I. Šimonytę ministre pirmininke ir pavedė jai per 15 dienų sudaryti ir pateikti tvirtinti naują Vyriausybę. G. Nausėda yra teigęs, jog yra konkretūs ministrai, kurie, jo požiūriu, galėtų būti pakeisti po Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo.

Siekiant stiprinti Lietuvos pasienio su Baltarusija ir Rusija apsaugą, iki kitų metų balandžio Lietuvoje bus sukurtas inžinerinių priemonių parkų tinklas, nusprendė Vyriausybė. Trečiadienį Ministrų kabinetas patvirtino Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą nutarimą, kuriuo ketinama šalyje įsteigti kontrmobilumo priemonių parkus.

Vyriausybė nusprendė, kad parama gaunama ginkluote nebūtų apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Tokiam Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teikiamam Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo projektui trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas.

Vyriausybė ketina perduoti savivaldybėms įtraukiajam ugdymui skirtas kompiuterines programas. Kaip numatoma Vyriausybės nutarimo projekte, savivaldybės savarankiškai užtikrins Bender Geštalt ir ADM (angl. Assessment Data Manager) programų naudojimą.

Trečiadienį Vyriausybę pasieks Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtas nutarimo projektas dėl kontrmobilumo priemonių parkų steigimo. Siekiant stiprinti Lietuvos pasienio su Baltarusija ir Rusija apsaugą, siūloma iki kitų metų balandžio Lietuvoje išplėsti inžinerinių priemonių parkus.

 Prezidentui ir premjerei trečiadienį planuojant aptarti galimus pokyčius Vyriausybėje, daugiausiai šalies vadovo kritikos susilaukiantys žemės ūkio bei sveikatos apsaugos ministrai tikina nejaučiantys nerimo, kad jau šią savaitę gali būti nuspręsta su jais atsisveikinti.

Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška savo socialiniuose tinkluose vakar aštriai sukritikavo vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę dėl prasto pasiruošimo ir reagavimo siekiant suvaldyti vakar dienos audros padarinius šalyje. Kazlų Rūdos mero teigimu, su turėta informacija apie artėjančią audrą „ ir arkliui aišku, kad Lietuva plauks“. Kritikos negailėjęs M. Varaška savo socialinių tinklų įraše tiesiogiai kreipėsi į vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę.

Trijų ministerijų vadovai pirmadienį Vyriausybėje pristatys numatomas kontrmobilumo priemones ir darbus stiprinant Lietuvos sienos su Rusija ir Baltarusija saugumą, šalies atgrasomąjį ir gynybinį potencialą. Kontrmobilumo stiprinimo priemones, projektų įgyvendinimo laiko ašį, finansavimo poreikius pristatys krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė ir Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Naujausių apklausų duomenimis, birželį nežymiai augo gyventojų pasitikėjimas žemiausias reitingų lentelės vietas užėmusiomis institucijomis. Pirmąjį vasaros mėnesį teismais teigė pasitikintys 40 proc. gyventojų – tai 5 proc. daugiau nei gegužę. Tuo metu pasitikėjimas Vyriausybe išaugo 4 proc. – kliautis šia institucija yra linkę iš viso 36 proc.

Vyriausybė trečiadienį įvertino Miškų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo norima nustatyti, kad ekosistemų apsaugos paskirtis galėtų būti priskiriama ne tik draustiniuose esantiems ar priešerozinės paskirties miškams. Ministrų kabinetas, Aplinkos ministerijos siūlymu, šiam projektui iš esmės pritarė. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Tomo Tomilino parengtu įstatymo pakeitimo projektu taip pat siekiama nustatyti, kad ekosistemų apsaugos grupės miškų Lietuvoje negalėtų mažėti.

Lengvinant Lietuvos įmonių dalyvavimą Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) konkursuose, Vyriausybė pakoregavo patikimumo deklaracijų išdavimo tvarką, atsisakydama perteklinių reikalavimų organizuojant konkursus. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė, kad apie NATO konkursus nereikės informuoti Inovacijų agentūros, o apie tarptautinių sankcijų pažeidimus informaciją teiks tik Informatikos ir ryšių departamentas, o ne 13 institucijų.