vyriausybė

Vyriausybė trečiadienį svarstys nutarimą, kuriuo siūloma pritarti globos namų „Užuovėja“ reorganizacijai, juos prijungiant prie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT). Nutarimo projekte numatoma, kad pritarus šiam siūlymui VVTAĮT pereitų visos reorganizuojamos įstaigos teisės ir pareigos. 2023 m. buvo atlikta „Užuovėjos“ funkcijų peržiūra, kurios metu dalies paslaugų atsisakyta – liko tik Pagalbos centro teikiamos paslaugos.

Trečiadienį Vyriausybė svarstys dar metams pratęsti Ukrainos karo pabėgėliams suteikiamą laikinąją apsaugą. Šiuo metu išduodami leidimai gyventi galioja iki 2025 m. kovo 4 d., priėmus Vyriausybės nutarimą jie būtų pratęsiami dar metams.

Pirmadienį baigėsi 13-os Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas. Kaip skelbia Finansų ministerija, gyventojai 414 sandorių jų įsigijo už 4,7 mln. eurų. Pernai atnaujinus VTL platinimą, per trylika emisijų pirkėjai viso įsigijo VTL už 214,9 mln. eurų. Tryliktos emisijos VTL žmonės galėjo įsigyti rugpjūčio 5–19d. Ši emisija bus išperkama 2025 metų rugpjūčio 20 dieną. VTL platinami „Swedbank“ ir SEB bankus.

Pirmadienį prasidėjo jau 16-ąjį kartą Vyriausybės kanceliarijos rengiamas projektas „Moksleiviai – į Vyriausybę“. Pranešime nurodoma, kad projekto dalyviai visą savaitę turės galimybę lankytis įvairiose valstybinėse institucijose, iš arti susipažinti su institucijų darbuotojų bei politikų darbu. Savaitę truksiančią praktiką moksleiviai atliks vienoje iš keturiolikos ministerijų arba Vyriausybės kanceliarijoje, rašoma pranešime.

Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį vidutinės palūkanos siekė 3,326 proc. Per biržą pranešta, kad 60 mln. eurų pasiskolinta 5 metams ir beveik 4 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriais bus išpirkti 2029 m. gruodžio 15 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 134,2 mln. eurų.

Vyriausybė pritarė nutarimų projektams, kuriais suderinami anksčiau priimti įstatymų pakeitimai, kurie leidžia lanksčiau ir racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas. Tokiems Finansų ministerijos siūlymams Ministrų kabinetas pritarė trečiadienį. Taip pat šiais pakeitimais norima leisti perkelti likusias lėšas į kitus metus, sudaryti ilgesnes nei vienų metų biudžeto naudojimo sutartis, prailginti strateginių veiklos planų patvirtinimo terminus.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė švelninti reikalavimą nuo rugsėjo 1 d. III ir IV gimnazijų klasėse turėti po 21 mokinį. Naujos taisyklės šiais mokslo metais leis sudaryti vieną klasę su mažesniu mokinių skaičiumi, tačiau mokykloje bus stebimos mokinių skaičiaus augimo tendencijos. Visgi, šio reikalavimo ugdymo įstaigos galės nesilaikyti tik tuo atveju, jei praėjusių mokslo metų pradžioje atitinkamos mokyklos 8 klasėje ir I arba II gimnazijos klasėje buvo ne mažiau kaip po 21 mokinį.

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad nustojus kaldinti 1 ir 2 centų monetas, pirkėjui atsiskaičius grynais, jam bus nurodomos apvalinimo sumos. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. pirkėjui apsipirkus grynas, jam pateiktame kasos aparato kvite turės būti tiek apvalinimo suma, tiek bendra mokėtina suma, pritaikius apvalinimą. Taip pat siūloma, kad lengvuosiuose taksi su taksometrais, kurie sujungti su Kelių transporto kodekse nurodytais spausdintuvais, nebūtų reikalaujama naudoti kasos aparatų.

Vyriausybė papildomai skyrė 0,44 mln. eurų  advokatams, ginantiems Lietuvą Vašingtono arbitraže nagrinėjamame ginče su Prancūzijos koncernu „Veolia“ ir jos partnerėmis „Vilniaus energija“ bei „Litesko“. Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė, kad valstybės vardu pasiskolintos lėšos būtų skirtos Energetikos ministerijai. Šių metų biudžete jų numatyta nebuvo.

Vyriausybė trečiadienį priims sprendimą šiemet dar padidinti gynybos finansavimą – ginkluotės sistemoms įsigyti papildomai bus skirta 130 mln. eurų. Anot Finansų ministerijos, šios papildomos lėšos gynybos finansavimą šiais metais padidins iki 3,2 proc.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad maitinimosi išlaidos būtų kompensuojamos 17-mečiams jaunuoliams, kai šie tikrinsis, ar yra tinkami atlikti šauktinių tarnybą. Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija, vienos paros maitinimo kompensacija siekia 12,5 euro.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė iš esmės pritarti siūlymui suderinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Aviacijos įstatymo nuostatas dėl atlyginimo už Transporto kompetencijų agentūros teikiamas administracines paslaugas dydžio nustatymo principus. Tačiau, Ministrų kabinetas siūlo tobulinti iniciatyvą ir nustatyti vėlesnį įstatymo projekto įsigaliojimą, 2025 m. sausio 1 d. Tokia Vyriausybės išvada, kuriai pritarta trečiadienį, bus teikiama Seimui.

Trečiadienį Vyriausybė iš esmės pritarė Pluoštinių kanapių įstatymo ir Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama patikslinti pluoštinių kanapių produktų panaudojimo apimtį, tačiau siūlo tikslinti kelias nuostatas. Ministrų kabinetas siūlo koreguoti pluoštinių kanapių gaminių, tarpinių pluoštinių kanapių produktų ir pluoštinių kanapių produktų apibrėžimus, siekiant aiškios atskirties tarp produkto bei gaminio.

Vyriausybė nusprendė spartinti daugiabučių atnaujinimo projektus – įgaliojo balandį Seimo atnaujintą valstybės paramos teikimo tvarką patvirtinti aplinkos ministrą Simoną Gentvilą. Šis nutarimas, kuris Vyriausybei sumažins biurokratinę naštą įgyvendinant paramos daugiabučių atnaujinimui projektus, Ministrų kabineto patvirtintas trečiadienį.

Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje buvęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad  prasidėjo „rinkiminis tango, kuris šokamas dviese“, todėl pritaria premjerės sprendimams.  „Visų pirma, norėčiau padėkoti šalies premjerei už pasitikėjimą, už kvietimą dirbti tikrai labai sudėtingu pandemijos metu, kai supranti, kiek šiame pasaulyje siaučia beprasmybės, tai tikrai labai ačiū jai už tuos metus, kurie buvo labai prasmingi.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašius dekretą dėl naujos Vyriausybės sudėties, Ministrų kabinete darbą baigę Kęstutis Navickas ir Arūnas Dulkys negaus išeitinių išmokų. Pasak Vyriausybės atstovų, tokios išmokos numatomos tik viso Ministrų kabineto atsistatydinimo atvejais.

Aiškėja naujosios Vyriausybės sudėtis. Premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui Gitanui Nausėdai išsiuntė dekretą, kuriame Ministrų kabineto sąrašas su keliomis naujomis pavardėmis. Naujoje Vyriausybėje nebelieka pastaruoju metu nuolat kritikuojamo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko. O Šimonytė leidžia suprasti, kad susitarimas dėl ministrų – tai kompromisas su prezidentu Nausėda, mat pati premjerė esą pretenzijų nė vienam iš savo ministrų neturi.

Prezidentas Gitanas Nausėda atmeta spekuliacijas, esą būsimi pokyčiai Ministrų kabinete yra susiję su šalies vadovo parama konservatorių kandidatūrai į eurokomisarus. Anot šalies vadovo, jis su premjere Ingrida Šimonyte sutarė, jog „politinio turgaus“ šiais klausimais nebus. „Jos (spekuliacijos – ELTA) nieko nevertos ir tą sakau labai atsakingai, nes paskutinio mūsų susitikimo su premjere metu, pačioje pabaigoje, sutarėme – jokių politinių turgų čia nebus.

Vyriausybė skyrė papildomus 7 mln. eurų prioritetiniams krašto apsaugos sistemos projektams. Tokį sprendimą Ministrų kabinetas patvirtino trečiadienį vykusio posėdžio metu. Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija (KAM), pastarosios lėšos susidarė gavus palūkanų už ministerijos ir Gynybos resursų agentūros laikomas lėšas komercinių bankų sąskaitose.

Ar ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės sprendimas pakeisti ministrus Kęstutį Navicką ir Arūną Dulkį reiškia premjerės pralaimėjimą šalies vadovui – politologai nesutaria. Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius mano, jog dabartinė situacija signalizuoja, kad prezidentas Gitanas Nausėda politinėje dvikovoje pirmauja.

Valdančiajai daugumai priklausančių partijų lyderės tikisi, kad premjerės sprendimas pakeisti du Vyriausybės ministrus leis tęsti pradėtus darbus ir sumažins tarp institucijų kilusias įtampas. Kaip teigia Liberalų sąjūdžiui vadovaujanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, šiuo atžvilgiu Vyriausybės vadovės sprendimas atsisveikinti su sveikatos apsaugos ir žemės ūkio ministerijoms vadovavusiems Arūnui Dulkiui bei Kęstučiui Navickui yra racionalus.

Premjerei Ingridai Šimonytei siūlant pakeisti du ministrus po įgaliojimų grąžinimo formuojamoje naujoje Vyriausybėje, prezidentas Gitanas Nausėda džiaugiasi, kad buvo išgirsti jo argumentai dėl reikalingų pokyčių kabinete, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas. Pasak Frederiko Jansono, prezidentas kitą savaitę susitiks su naujais kandidatais į žemės ūkio ir sveikatos apsaugos ministrus ir priims sprendimą dėl Vyriausybės sudėties.

Premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui Gitanui Nausėdai pateiks Ministrų kabineto sudėtį. Vyriausybėje ji pateikia komentarus žiniasklaidai dėl XVIII-osios Vyriausybės sudėties. Po šią savaitę Prezidentūroje vykusio susitikimo su šalies vadovu premjerė sakė tikinti, jog G. Nausėda pasirašys jos atneštą dekreto projektą. Tuomet I. Šimonytė neįvardijo nė vieno ministro, kuris galėtų būti pakeistas.

Trečiadienio popietę į Prezidentūrą susitikti su šalies vadovu Gitanu Nausėda atvyko premjerė Ingrida Šimonytė – politikai aptars galimus pokyčius Ministrų kabinete. Prieš savaitę, pirmadienį, G. Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė I. Šimonytę ministre pirmininke ir pavedė jai per 15 dienų sudaryti ir pateikti tvirtinti naują Vyriausybę. G. Nausėda yra teigęs, jog yra konkretūs ministrai, kurie, jo požiūriu, galėtų būti pakeisti po Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo.

Siekiant stiprinti Lietuvos pasienio su Baltarusija ir Rusija apsaugą, iki kitų metų balandžio Lietuvoje bus sukurtas inžinerinių priemonių parkų tinklas, nusprendė Vyriausybė. Trečiadienį Ministrų kabinetas patvirtino Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą nutarimą, kuriuo ketinama šalyje įsteigti kontrmobilumo priemonių parkus.

Vyriausybė nusprendė, kad parama gaunama ginkluote nebūtų apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Tokiam Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teikiamam Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo projektui trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas.

Vyriausybė ketina perduoti savivaldybėms įtraukiajam ugdymui skirtas kompiuterines programas. Kaip numatoma Vyriausybės nutarimo projekte, savivaldybės savarankiškai užtikrins Bender Geštalt ir ADM (angl. Assessment Data Manager) programų naudojimą.

Trečiadienį Vyriausybę pasieks Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtas nutarimo projektas dėl kontrmobilumo priemonių parkų steigimo. Siekiant stiprinti Lietuvos pasienio su Baltarusija ir Rusija apsaugą, siūloma iki kitų metų balandžio Lietuvoje išplėsti inžinerinių priemonių parkus.

 Prezidentui ir premjerei trečiadienį planuojant aptarti galimus pokyčius Vyriausybėje, daugiausiai šalies vadovo kritikos susilaukiantys žemės ūkio bei sveikatos apsaugos ministrai tikina nejaučiantys nerimo, kad jau šią savaitę gali būti nuspręsta su jais atsisveikinti.

Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška savo socialiniuose tinkluose vakar aštriai sukritikavo vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę dėl prasto pasiruošimo ir reagavimo siekiant suvaldyti vakar dienos audros padarinius šalyje. Kazlų Rūdos mero teigimu, su turėta informacija apie artėjančią audrą „ ir arkliui aišku, kad Lietuva plauks“. Kritikos negailėjęs M. Varaška savo socialinių tinklų įraše tiesiogiai kreipėsi į vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę.

Trijų ministerijų vadovai pirmadienį Vyriausybėje pristatys numatomas kontrmobilumo priemones ir darbus stiprinant Lietuvos sienos su Rusija ir Baltarusija saugumą, šalies atgrasomąjį ir gynybinį potencialą. Kontrmobilumo stiprinimo priemones, projektų įgyvendinimo laiko ašį, finansavimo poreikius pristatys krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė ir Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Naujausių apklausų duomenimis, birželį nežymiai augo gyventojų pasitikėjimas žemiausias reitingų lentelės vietas užėmusiomis institucijomis. Pirmąjį vasaros mėnesį teismais teigė pasitikintys 40 proc. gyventojų – tai 5 proc. daugiau nei gegužę. Tuo metu pasitikėjimas Vyriausybe išaugo 4 proc. – kliautis šia institucija yra linkę iš viso 36 proc.

Vyriausybė trečiadienį įvertino Miškų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo norima nustatyti, kad ekosistemų apsaugos paskirtis galėtų būti priskiriama ne tik draustiniuose esantiems ar priešerozinės paskirties miškams. Ministrų kabinetas, Aplinkos ministerijos siūlymu, šiam projektui iš esmės pritarė. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Tomo Tomilino parengtu įstatymo pakeitimo projektu taip pat siekiama nustatyti, kad ekosistemų apsaugos grupės miškų Lietuvoje negalėtų mažėti.

Lengvinant Lietuvos įmonių dalyvavimą Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) konkursuose, Vyriausybė pakoregavo patikimumo deklaracijų išdavimo tvarką, atsisakydama perteklinių reikalavimų organizuojant konkursus. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė, kad apie NATO konkursus nereikės informuoti Inovacijų agentūros, o apie tarptautinių sankcijų pažeidimus informaciją teiks tik Informatikos ir ryšių departamentas, o ne 13 institucijų.

Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė bus prijungta prie Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. „Sujungiant Alytaus ligonines užverčiamas vienas Lietuvos sveikatos sistemos lapas – Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė buvo likusi vienintele tokio pobūdžio monoprofiline ligonine šalyje.

Ministrų kabinetas trečiadienį užtikrino didesnę finansinę apsaugą eismo įvykyje nukentėjusių transporto priemonių savininkams. „Atliktas taisyklių pakeitimas užtikrins, kad tuo atveju, kai nėra galimybių sugadintų dalių suremontuoti ir remontui naudoti dėvėtų ar neoriginalių dalių, bus galima remontui naudoti naujas dalis ir nukentėjusiam asmeniui nereikės už jas primokėti“, – Finansų ministerijos išplatintame pranešime cituojama viceministrė Vaida Česnulevičiūtė – Markevičienė.

Ministrų kabinetas trečiadienį 46 savivaldybėms nusprendė perduoti planšetinių kompiuterių ir kitų mokymo priemonių. Iš viso perduotos 1444 Nacionalinės švietimo agentūros nupirktos priemonės, bendra jų vertė siekia per 250 tūkst. eurų.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos pasiūlytam „Naujos kartos Lietuva“ plano patikslinimui, kuris leistų Lietuvai rugsėjo mėnesį Europos Komisijai (EK) pateikti antrą mokėjimo prašymą. Kaip teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė, kartu su paskoline dalimi, šis prašymas leistų Lietuvai dar šiemet gauti 500 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) plano.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino nuostolių atlyginimo buitiniams elektros vartotojams tvarką, jei jų pasirinkti nepriklausomi tiekėjai taptų nemokūs, bankrutuotų ar kitaip nutrauktų veiklą.  Energetikos ministerijos siūlymu nustatyta vartotojų prašymų kompensuoti nuostolius teikimo ir nagrinėjimo, taip pat nuostolių apskaičiavimo ir kompensavimo tvarka.

Vyriausybė trečiadienį pavedė Finansų ministerijai koordinuoti derybas dėl naujojo 2021–2028 metų Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų finansavimo laikotarpio, per kurį Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas Lietuvai skirs beveik 118 mln. eurų. Konsultuojantis su kitomis institucijomis dvišalėse derybose bus tariamasi dėl konkrečių finansavimo sričių Lietuvoje, pranešė ministerija.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė metus dirbusios lietuvių ir žydų darbo grupės pasiūlymams, kad metų metus nenaudojami sostinės centre esantys Vilniaus koncertų ir sporto rūmai turėtų tapti paminklu ten buvusioms žydų kapinėms. Pagal darbo grupės pasiūlymus, rūmuose turėtų būti išsamiai aprašyti kapinėse palaidoti žmonės – jų vardai, biografijos, raštai ir jų palikimas.

Pirmadienį baigėsi Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) platinimas. Gyventojai jų įsigijo už 6,2 mln. eurų, sudarytas 531 sandoris, pranešė Finansų ministerija. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,2 proc. metinių palūkanų. Pernai atnaujinus VTL platinimą, dvyliktos emisijos VTL gyventojai galėjo įsigyti liepos 1–15 dienomis. Ši emisija bus išperkama 2025 m. liepos 16 d. VTL platinami per „Swedbank“ ir SEB bankus.

Seime pasitikėjimą antradienį besitikrinanti Ingrida Šimonytė sako, jog Vyriausybė tebeveikia didžiausio neapibrėžtumo sąlygomis. „Tebeveikiame didžiausio neapibrėžtumo sąlygomis. Man atrodo, kad didžiausia problema sprendimų priėmimui visą laiką yra neapibrėžtumas, kur tikrai gana sudėtinga prognozuoti, nes yra rizikų, kurios yra pozityvios, bet visada yra rizikų, kurios yra negatyvios“, – Seimo nariams kalbėjo premjerė.

Seimas antradienį balsuos dėl premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūros, kadangi prezidentui prisiekus antrą kartą I. Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas turėjo grąžinti įgaliojimus ir dabar pareigas eina kaip laikinoji Vyriausybė. Tai vadinama „mandagumo atsistatydinimu“, tačiau net ir po tokios mandagumo procedūros Vyriausybėje gali keistis ministrai.

Jau skelbta, kad nuo kitų metų pradžios didės akcizai, taikomi degalams. Be ilgamečio didinimo prisidės ir papildoma saugumo dedamoji kuro akcize benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui bei atitinkamai ir transporto naftos dujoms. Tačiau degalai brangs ne tik dėl to. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos, yra įsipareigojusi mažinti įprastinių degalų suvartojimą ir didinti biodegalų vartojimą. Šie yra gaminami naudojant atsinaujinančius šaltinius (pvz.

Pirmadienį, prasidėjus metiniam šalies diplomatų susitikimui, Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė susitiko su ambasadoriais ir padėkojo už Lietuvos interesų gynybą ir aktyvią valstybės balso sklaidą. Susitikime, kuriame dalyvavo ir dauguma Ministrų kabineto narių, buvo aptarti saugumo ir gynybos, ES ir NATO darbotvarkių, ekonominės diplomatijos, santykių su Lietuvos sąjungininkais bei svarbiausiais partneriais klausimai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo Vyriausybei įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) parengti sąrašą įmonių, kurios turi galiojančias patikimumo deklaracijas dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) pirkimuose.

Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) pirmadienį vykusiame aukcione vidutinės palūkanos siekė 3,512 proc. Per biržą pranešta, kad 55 mln. eurų pasiskolinta 5 metams ir beveik 5 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriais bus išpirkti 2029 m. gruodžio 15 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 186 mln. eurų.

Penktadienį prisiekus perrinktajam prezidentui Gitanui Nausėdai, premjerė Ingrida Šimonytė grąžino šalies vadovui Vyriausybės įgaliojimus. Savo ruožtu prezidentas pavedė Ministrų kabinetui laikinai eiti pareigas. „Prezidente, grąžinu įgaliojimus ir prašau suteikti laikinuosius“, – ceremonijos metu sakė I. Šimonytė. I. Šimonytės Ministrų kabinetas grąžina G. Nausėdai savo įgaliojimus tarp politikų tvyrant įtampai dėl galimų pokyčių Vyriausybėje.