vyriausybė

Vyriausybė penktadienį pritarė siūlymui nuo liepos mokėti 28,63 euro papildomą išmoką skurdžiausiai gyvenantiems vienišiems senjorams ir neįgaliesiems. Pataisos bus teikiamos Seimui.   Išmoka būtų lygi našlių pensijai, o nuo kitų metų siektų jau 32 eurus ir būtų mokama visiems vienišiems senjorams ir neįgaliesiems, nepriklausomai nuo to, ar jie yra našliai, išsiskyrę ar niekada nesukūrę šeimos.

Šiaulių ligoninės tragedija palietė visą šalį. Šią savaitę šalies vadovai, Vyriausybės nariai reiškia užuojautas ir tikina, kad turime daryti viską, jog užtikrintumėme pagalbą medikams. Ketvirtadienio rytą medikai uždegė žvakutes taip pagerbdami mirusią medikę. Savo mintimis pasidalijo Seimo pirmininkė, o trečiadienio vakarą – profesorius Vytautas Kasiulevičius. Savo „Facebook“ paskyroje profesorius pasidalijo savo mintimis apie šią tragediją.

Smukę Vyriausybės reitingai nestebina politologo Lauro Bielinio. Jo teigimu, tokia tendencija normali ir Vyriausybė tikrai neprivalo dėl to aiškintis, nes dėl to visuomenės pasitikėjimas gali dar labiau sumažėti.  Tokią mintį jis išsakė TV3 Žinių „Dienos komentare“, kuriame jį kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius. Naujausia „Spinter“ apklausa rodo, kad auga visuomenės nusivylimas dabartine Vyriausybe ir jos vadove Ingrida Šimonyte.

Vyriausybė iš savo rezervo trečiadienį skyrė 98 mln. eurų pandemijos padariniams šalinti: dalis šių lėšų skirta hibridinių klasių įrengimui iki rudens, siekiant užtikrinti efektyvų nuotolinį ugdymą. „Hibridinės klasės yra reikalingos tam, kad mokyklose galėtume kokybiškai vykdyti mišrų ugdymą, tai yra, kad ugdymas galėtų vykti ir gyvai, ir vykti nuotoliu. Turint tokią įrangą, mes tą galime daryti kokybiškai“, – posėdyje sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Kol kas epidemiologinė situacija neleidžia labiau švelninti karantiną, pažymi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji akcentuoja, kad epidemiologinė situacija Lietuvoje nesikeičia kelias savaites ir lieka vienodai sudėtinga.  Vyriausybė trečiadienio posėdyje ėmėsi tik techninio karantino pakeitimo dėl savivaldybių, kur gali būti taikomas švelnesnis karantinas, sąrašo. Erdvės pokyčiams nėra „Tikrai nėra šią savaitę jokių pasiūlymų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros vietų skaičiaus didinimui iki 365-ių – 45-iomis daugiau nei buvo numatyta iki šiol. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, papildomos 45 rezidentūros vietos skiriamos prioritetinėms specializacijoms, kurių specialistų trūksta: šeimos medicinai, skubiajai medicinai, vidaus ligoms, vaikų ligoms, psichiatrijai, vaikų ir paauglių psichiatrijai, geriatrijai ir akušerijai bei ginekologijai.

Lietuvoje plintant įvairioms COVID-19 atmainoms, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ramina, kad jos neturės įtakos po dviejų savaičių veikti pradėsiančiam galimybių pasui. Nebent, kaip teigia premjerė, epidemiologinė situacija pasidarytų tokia bloga, kad galimybių paso išvis nebūtų galima naudoti.  Vyriausybės ekspertų teigimu, Lietuvoje intensyviai plinta naujai aptikta COVID-19 atmaina.

Rinkėjai baudžia Ingridos Šimonytės Vyriausybę – jos reitingai vėl smunka. Teigiamai ministrų kabinetą vertina jau tik kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų, o neigiamai – daugiau kaip pusė. Patys rinkėjai ir ekspertai vardija įvairiausius pavyzdžius, kuo Vyriausybė neįtinka tautai. Premjerė savo ruožtu tikina, kad valdžia visų žmonių poreikių patenkinti niekada negali ir negalės, tad menkstančio populiarumo esą nesureikšmina.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį teigė, kad kol kas karantino režimo pakeitimų Vyriausybė neplanuoja. Nors užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičius kiekvieną dieną laikosi apie tūkstantį, Vyriausybės vadovė dabartinę epidemiologinę situaciją įvardijo kaip stabilią. Pirmadienį į posėdį rinkosi prie Vyriausybės suburta sveikatos ekspertų taryba.

46 proc. Lietuvos gyventojų yra patenkinti premjerės I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės darbu, nepatenkintųjų – keturiais procentais mažiau, rodo LRT antradienį skelbiama „Norstat“ apklausa. Anot portalo, dar 12 proc. apklaustųjų į klausimą „Ar esate patenkinta(s) I. Šimonytės Vyriausybės darbu?“ atsakė neturintys nuomonės.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog visoms įmonėms, kurios atitiko nustatytus kriterijus, nurodytus Subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms skyrimo ir administravimo tvarkos apraše, bei iki Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo buvo gavusios vienkartinę subsidiją, papildomai paskirta dar beveik 28 mln. eurų. „Bent 30 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė kritiškai vertina kai kurių savivaldybių veiksmus vakcinavimo procese. Vyriausybės vadovė sutinka, kad pagrindinis tikslas – paskiepyti kuo daugiau gyventojų, tačiau atkreipia dėmesį, kad dar nemaža dalis vyresnio amžiaus gyventojų negavo pirmosios vakcinos dozės, tad savivaldybės pirmiausia turėtų susitvarkyti su šia grupe, kuriai koronaviruso grėsmė didžiausia, o tik vėliau prioritetų eile eiti žemyn. Premjerė penktadienį lankosi Vakarų Lietuvoje.

Vilniaus miesto savivaldybė vyresnius nei 35 metų amžiaus gyventojus ketina pradėti skiepyti jau nuo penktadienio. Tačiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nenori, kad skirtingos savivaldybės gyventojus skiepytų skirtingais greičiais. Antraip, anot premjerės, gyventojai vyks į kitas savivaldybes skiepytis nuo COVID-19. „Mes norėtume, kad labai didelių skirtumų nebūtų.

Prezidentūra palankiai vertina Vyriausybės trečiadienį patvirtintą galimybių pasą, tačiau ragina užtikrinti skaidrų ir sklandų šios priemonės įgyvendinimą.  „Šiaip tai yra sveikintinas sprendimas. Gerai, kad tas galimybių pasas pagaliau priimtas, gerai, kad, atrodo, susitarta, kokias galimybes suteikia šitas pasas.

Kitų metų pradžioje turėtų pradėti veikti nauja Inovacijų agentūra – ji taps vienintele įstaiga, atsakinga už visos inovacijų ekosistemos vystymą nuo idėjos iki produktų pateikimo rinkai. Inovacijų agentūros koncepcijai trečiadienį pritarta Vyriausybės pasitarime. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, dabar inovacijas versle fragmentiškai kuruoja kelios nesusijusios institucijos, trūksta sisteminio ir ilgalaikio požiūrio.

Vyriausybė trečiadienyje posėdyje pavedė Statistikos departamentui analizuoti daugiau duomenų, susijusių su koronaviruso pandemija. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, be šiuo metu viešai skelbiamų COVID-19 ligos paplitimo, testavimo, sergamumo, mirtingumo, vakcinacijos, sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ir resursų rodiklių, siūloma įtraukti ir duomenis apie sekoskaitos tyrimus.

Nemokamų testų skaičius, kurį galės pasidaryti galimybių pasą norintis gauti žmogus, nebus ribojamas, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Vyriausybė apsisprendė nenustatyti normavimo per asmenį, kiek tų testų būtų apmokama, nes tiesiog pats administravimas tokios priemonės, mūsų vertinimu, būtų gana brangus, palyginti su nauda, kurią mes galėtume sutaupyti“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė ministrė pirmininkė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui leisti įmonių pavadinimus registruoti ir užsienio kalba lotyniškais rašmenimis – su raidėmis q, x ar w. Tam dar reikės Seimo pritarimo.  Įstatymų pakeitimus pasiūliusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako, kad galiojantis reguliavimas neleidžia kurti pavadinimų užsienio kalba, išimtis numatyta tik su užsienio kompanijomis susijusioms bendrovėms. Dalis įmonių imasi ieškoti teisinių spragų.

Vyriausybė trečiadienyje posėdyje spręs, ar Statistikos departamentui pavesti analizuoti daugiau duomenų, susijusių su koronaviruso pandemija. Kaip rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame nutarimo projekte, be šiuo metu viešai skelbiamų COVID-19 ligos paplitimo, testavimo, sergamumo, mirtingumo, vakcinacijos, sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ir resursų rodiklių, siūloma įtraukti ir duomenis apie sekoskaitos tyrimus.

Vyriausybei siūloma, kad galimybių pasas pradėtų galioti gegužės 24 dieną, su juo būtų galima dalyvauti renginiuose iki 500 žmonių, lankytis maitinimo įstaigų viduje bei naudotis kitomis lengvatomis. Tai numatyta Vyriausybei Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktame nutarimo projekte dėl karantino režimo pakeitimo. Ministrų kabinetas projektą svarstys trečiadienį.

Pirmadienį vakare buvusi Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė pasidalijo džiugia žinia – moteris laukiasi. Socialinėje paskyroje M. Dargužaitė rašė: „Karantino projektas“. Naujienų portalas primena, kad 2016–2017 m., kuomet Vyriausybei vadovavo buvęs premjeras Saulius Skvernelis, M. Dargužaitei buvo pavesta vykdyti Vyriausybės kanceliarijos, viešojo sektoriaus pertvarką, tačiau vėliau iš šių pareigų nusprendė pasitraukti.

Skiepijimo prioritetų tvarkos Vyriausybė jau norėtų nebekeisti, o judėti žemyn vakcinuojant gyventojus pagal amžiaus grupes, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Skiepijimo tvarkos mes jau norėtume keisti kuo mažiau, aišku, Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijoje yra priimti sprendimus ir siūlyti kitokią tvarką, bet aš negirdėjau tokių intencijų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymui kompensuoti 2 158,7 tūkst. eurų statutinių tarnybų 2021 metų kovo mėnesį patirtas darbo užmokesčio išlaidas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neslepia, kad artimiausiu metu galimybės masinei Lietuvos gyventojų vakcinacijai yra ribotos. Premjerės teigimu, viskas priklauso nuo Lietuvos gaunamų vakcinų kiekiu. „Masinė vakcina prasidės tada, kada bus vakcinų masinei vakcinacijai. O sistemos, reikalingos tam, tikiuosi, bus paruoštos, bet, kiek masiškai galėsime tuo metu skiepyti, atviras klausimas.

Dėl prastos epidemiologinės situacijos dalyje savivaldybių Vyriausybė pakoregavo sąrašą savivaldybių, kur galima taikyti švelnesnį karantiną. Tai reiškia kad šiame sąraše esančių savivaldybių moksleiviai išvengs COVID-19 testų eidami į mokyklas. Trečiadienį iš sąrašo išbrauktos šešios savivaldybės: Joniškio, Kelmės, Kretingos, Mažeikių, Šakių rajonų bei Šiaulių miesto.  Švelnesnio karantino sąraše lieka 18 savivaldybių, kur sergamumas COVID-19 100 tūkst.

Vyriausybė atveria kelią Lietuvoje pradėti įgyvendinti didelius vietos ir užsienio kapitalo investicijų projektus.  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad jei pandemija nesugriaus investuotojų planų, per penkerius metus Lietuvoje jiems pavyks sukurti apie 2 tūkst. naujų darbo vietų, pranešė ministerija.

Kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), Lietuvoje per pandemiją sumenko pasitenkinimas gyvenimu, tačiau šalies gyventojai linkę manyti, kad ateinantys metai bus geresni, rodo naujausi Eurobarometro duomenys. Žmonių, kurie teigia esantys patenkinti savo gyvenimu, Lietuvoje nuo 2019 metų rudens sumažėjo trimis procentiniais punktais iki 71 procento. Lyginant su ES vidurkiu, pasitenkinimas smuko mažiau, tačiau išlieka mažesnis: ES vidurkis 2019 metais buvo 84 proc., šių metų žiemą – 79 proc.

Vyriausybei siūloma, kad 5–11 klasių moksleiviai į klases galėtų grįžti po beveik dviejų savaičių, nuo gegužės 10 dienos. Moksleiviams, išskyrus tuos, kurie mokytųsi lauke, ir mokyklų darbuotojams būtų privalomi periodiniai testai dėl COVID-19. Tokius pasiūlymus ministrų kabinetui pateikė Sveikatos apsaugos ministerija. Galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti trečiadienį.

Vyriausybė trečiadienį planuoja svarstyti valstybės valdomų įmonių pertvarką, grįžtant prie „Problematikos“ privatizavimo, taip pat įvertins „Regitros“ ir Registrų centro pertvarką į biudžetines įstaigas.  Ekonomikos ir inovacijų ministerija atnaujino Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą, iš kurio šios įmonės buvo išbrauktos.

Jau kuris laikas girdime apie svarstymus įvesti „galimybių pasus“, kurie leistų grįžti prie normalaus gyvenimo. Šią idėją stabdo dalies opozicijos ir valdančiosios koalicijos partnerių pasipriešinimas. Ar sulauksime pavasarį „galimybių paso“? Pokalbis su premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos apsaugai Živile Gudlevičiene. Jau nuo vasario mėnesio, paskelbus apie karantino ribojimų atlaisvinimus, atsitikdavo taip, kad Vyriausybė persigalvodavo ir tie atlaisvinimai būdavo atšaukiami.

Vyriausybei trečiadienį rengiantis tvirtinti planą, kaip grąžinti į mokyklas 5-11 klasių moksleivius, Vilniaus meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad sostinėje vyresnėliai tradicinių pamokų šiais mokslo metais greičiausiai nebeturės. Meras pabrėžia, kad 5-11 klasių moksleivių testavimas nėra numatomas, tačiau bus svarstoma galimybė per likusį pusantro mėnesio pusę pamokų organizuoti lauke.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė siūlo Vyriausybei leisti kitą savaitę grįžti į mokyklas 5-8 klasių moksleiviams, dar kitą savaitę galėtų grįžti visi likusieji. Ji taip pat teigia, jog grįžtantieji galės būti testuojami greitaisiais antigenų testais. „Trečiadienį Vyriausybei teiksiu pasiūlymą nuo gegužės 3 dienos leisti grįžti 5-8 klasių, o nuo gegužės 10 dienos – 5-11 klasių mokinius“, – savo „Facebook“ paskyroje antradienį informavo ministrė.

Vyriausybė ketina leisti pačioms savivaldybėms spręsti dėl 5–11 klasių grąžinimo į mokyklas, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak ministrės pirmininkės, epidemiologinė situacija savivaldybėse yra skirtinga, todėl Vyriausybė neturi galimybės priimti sprendimo, kuris būtų vienodai taikomas visose savivaldybėse privaloma tvarka.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame trejų su puse metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 1131 diena, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 65 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,365 procento. Ši emisija pradėta platinti pernai lapkričio 30 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione kovo 22 dieną obligacijų parduota už 60 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,326 procento.

Pirmadienį duris atveriančių sporto klubų vadovai piktinasi, kad jiems iškelti reikalavimai yra per griežti ir nelogiški. Nuogąstaujama, kad jei valdžia nepriims tinkamų sprendimų, ateityje gali tekti visiškai užsidaryti.   Vyriausybės sprendimu sporto klubams būtina užtikrinti 20 kv. m. plotą vienam lankytojui (įskaitant ir darbuotojus), o grupinės treniruotės gali vykti ne daugiau kaip 5 asmenims.

Vakcinavimo nuo COVID-19 situaciją Elektrėnuose aptarusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė negaili pagyrimų tam, kaip savivaldybė tvarkosi su skiepais. Vienintelis trūkumas, anot premjerės, kad Elektrėnai jų gauna per mažai. „Manyčiau, kad Elektrėnų problema – bet, tai, matyt, ir mūsų kaip valstybės problema, – kad vakcinų kiekis yra vis dar per mažas. Nes čia yra ta savivaldybė, kuri suskiepija viską, ką gauna.

„Sodra“ prisijungė prie Vyriausybės iniciatyvos, raginančios skiepytis vyresnio amžiaus gyventojus. „Sodros“ informacinis centras šią savaitę skambina daugiau nei 112 tūkst. senjorų visoje Lietuvoje, kurie iki šiol nebuvo pasiskiepiję, ir ragina tai padaryti. Informacijos apie skiepus senjorai sulaukia ir kartu su į namus pristatoma pensija. „Mieli senjorai, jei dar nesate pasiskiepiję nuo COVID-19 ligos, kviečiame gauti Jums priklausančią nemokamą vakciną.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad sprendimas vakcinas nuo COVID-19 įsigyti ne savarankiškai, o per Europos Komisiją (EK) turi nemažai privalumų. Lietuvos Vyriausybės vadovės teigimu, Europos Sąjungoje ir Europos Komisijoje šiuo metu vyksta diskusijos, kaip toliau pirkti vakcinas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybės ekspertų taryba daugiau dėmesio skirs skiepijimo klausimams, o ne karantino režimo pokyčiams. „Pagrindinis uždavinys dabar Lietuvai tiesiog nusibrėžti strategiją, (...) sutarti, kokio tikslo norime pasiekti vakcinavimo strategijoje, kaip pasiruošti rudeniui, taip pat, kaip pasiruošti naujam vakcinavimo ciklui, ateinantiems metams, kokia turėtų būti vakcinų įsigijimo strategija, kokia turėtų būti diversifikacija“, – žurnalistams trečiadienį sakė I....

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad darbingo amžiaus ilginimas, kurį Lietuvai rekomenduoja Europos Komisija, yra komplikuotas klausimas. Premjerės manymu, pirmiausiai Vyriausybė turėtų susikoncentruoti į gyventojų sveikatos gerinimą. Norint užtikrinti pakankamas pensijas senatvėje, bet ne per dideles įmokas jaunajai kartai, Europos Komisija Lietuvai rekomenduoja iki 2040 metų prailginti darbingą amžių iki 72-ejų.

Vyriausybė nusprendė atsisakyti privalomo į mokyklas einančių pradinukų šeimų testavimo dėl COVID-19. Nuo šiol bus testuojami tik moksleiviai. Be to, praplėstas sąrašas savivaldybių, kur moksleivius bus privalu testuoti kaupinių metodu. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į didėjančias COVID-19 tyrimų apimtis ugdymo įstaigose bei į tai, kad iki šiol vykdytų tyrimų metu mokinio šeimos nariui nustačius COVID-19, ji būdavo nustatoma ir mokiniui.

Nors kino teatrams veikti leidžiama jau nuo pirmadienio, į kiną dar negalima. Salių durys žiūrovams liks uždarytos bent iki mėnesio galo. Kino teatrai sako, kad atidaryti sales nereiškia tik įjungti šviesą – iki tol reikia susigrąžinti darbuotojus iš prastovų, susidėlioti programą ir gauti filmų, o jų nuėjęs į rūsį irgi neprisirinksi. Vyriausybė dar praėjusį penktadienį paskelbė, kad nuo balandžio 19-osios kino teatrams leidžiama atnaujinti veiklą.

Buvusi finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė sako, kad Ingridos Šimonytės Vyriausybės pristatytas 2,2 mlrd. eurų vertės Ekonomikos gaivinimo planas jai kol kas primena „seniai girdėtų biurokratinių šūkių ir lozungų rinkinį“, o ne strateginį dokumentą, kaip realiai padėti tiems, kurie nuo pandemijos nukentėjo labiausiai.

Vyriausybei COVID-19 valdymo klausimais patariančių ekspertų tarybą palieka duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius. Anot mokslininko, šiai veiklai jam trūksta laiko. Kiek anksčiau iš premjerei Ingridai Šimonytei patariančios ekspertų grupės jau pasitraukė profesorius Vytautas Kasiulevičius.

Apie prastą Vyriausybės komunikaciją kalba ir opozicija, ir apžvalgininkai. Kai kuriuos aštriau pasisakančius kritikus konservatoriai jau spėjo išvadinti „susireikšminusiais influenceriais”. Ką apie Vyriausybės komunikaciją sako šios srities žinovai, kalbėjome su komunikacijos specialistu Mykolu Katkumi. Ingridos Šimonytės Vyriausybė sulaukė nemažai priekaištų dėl prastos komunikacijos.

Ketvirtadienį Vyriausybė priėmė visą šūsnį karantino atlaisvinimų. Per artimiausias savaites duris atvers ne viena ilgai uždaryta veikla. Visgi skirtingų sektorių atstovams kilo ne vienas klausimas dėl valdžios sprendimų – kodėl apribotas kavinių darbo laikas arba kodėl prekybos tinklai atsiveria anksčiau nei turgūs.

Premjerės Ingridos Šimonytės teiginys, kad pajutusi, kad konservatorių frakcija jos nebepalaiko, keltų klausimą dėl tolimesnio vadovavimo Vyriausybei, sukėlė nemažai emocijų ir diskusijų. Šias kalbas paaštrino ir smarkiai kritę tiek ministrės pirmininkės, tiek valdančiųjų reitingai. Tiesa, ekspertai įsitikinę, kad tai nėra realus ketinimas.

Lietuva karantiną pratęsia iki vasaros, tačiau jis bus švelnesnis nei iki šiol. Kitą savaitę pradeda veikti prekybos centrų parduotuvės, kurios neturi atskiro įėjimo iš lauko, atsidaro lauko kavinės, galės vykti renginiai iki pusantro šimto žmonių. Daugiausiai atlaisvinimų sulauks imunitetą turintys, COVID-19 persirgę ir paskiepyti asmenys. Jie galės rinktis į didesnes grupes, džiaugtis asmeninėmis šventėmis.

„Optibet A lygos“ 9-ojo turo rungtynės pirmą kartą šių metų sezone vyks su žiūrovais. Vyriausybė suteikė galimybę nuo balandžio 19 dienos rengti sporto renginius, kuriuose, neįskaičiuojant sportininkų ir aptarnaujančio personalo, galės dalyvauti ne daugiau negu 150 žiūrovų. Namų rungtynių šeimininkas privalės nustatyta tvarka organizuoti bilietų platinimą elektroniniu būdu ir žiūrovų registravimą kontroliuojant jų patekimą į stadiono tribūnas.