vyriausybė

Vyriausybės 2019-ųjų spalį priimtas nutarimas labiau apmokestinti komandiruojamų vilkikų vairuotojų dienpinigius pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, pirmadienį konstatavo Konstitucinis Teismas (KT). „Priimant šį nutarimą nepaisyta iš Konstitucijos (...) kylančios Vyriausybės pareigos leidžiant teisės aktus paisyti teisėkūros procedūrinių reikalavimų, be kita ko, laikytis galiojančių įstatymų, kuriuose nustatyta teisės aktų priėmimo tvarka, pačios Vyriausybės nutarima...

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančiai Trišalei tarybai pradedant kitų metų minimalios mėnesio (MMA) svarstymus, profsąjungos siūlo ją didinti 108 eurais iki 750 eurų, tuo metu darbdaviai bendros pozicijos kol kas neturi. Anot jų atstovo, MMA gali augti, tačiau svarbu atsižvelgti į labiausiai nukentėjusį verslą ir jaunimo nedarbą.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dvylikos metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 3900 dienų, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 10 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,288 procento. Ši emisija pradėta platinti 2020-ųjų vasario 10 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione šių metų gegužės 3 dieną obligacijų taip pat parduota už 10 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,274 procento.

Lietuva suteiks humanitarinę pagalbą su COVID-19 pandemija kovojančiam Nepalui. Vyriausybė pirmadienį leido šiai šaliai perduoti medicininės įrangos iš valstybės rezervo: penkis dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus „Weinmann Medumat Standard“ ir 20 deguonies inhaliatorių „Oxygen plus“. Šios įrangos bendra vertė siekia beveik 50 tūkst. eurų. Humanitarinės pagalbos siuntos nugabenimą pavesta organizuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugiasi sumažėjusiu naujų koronaviruso atvejų skaičiumi, bet ragina gyventojus ir institucijas neprarasti budrumo. „Noriu pasidžiaugti, kad vakar kirtome ribą tarp tamsiai raudonos ir vidutiniškai raudonos zonos, to turbūt nebuvo pusę metų, matyt, paskutinį kartą rudenį buvo atvejų skaičius toks mažas“, – per Vyriausybės posėdį pirmadienį sakė I. Šimonytė.

Vyriausybė pirmadienį priėmė sprendimą nuo rugsėjo 1 dienos įsteigti Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje. Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas sako, kad šiuo sprendimu siekiama sustiprinti diplomatinius ir politinius ryšius su bendramintėmis partnerėmis Rytų Azijos regione ir atverti Lietuvos eksportuotojams naujų pažangių rinkų galimybes.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo Vyriausybei papildomai nebepirkti 616 tūkst. „Janssen“ vakcinos dozių. Sprendimą dėl to planuojama priimti pirmadienį. Pagal parengtą projektą, Lietuvos Vyriausybė nepritartų išankstinėje sutartyje su farmacijos kompanija „Janssen Pharmaceutica NV“ numatytam papildomų vakcinos nuo COVID-19 ligos dozių pirkimui. „Vakcina dėl savo platformos nėra tinkama imunitetui palaikyti“, – teigia SAM. Be to, anot jos, Lietuva jau yra pritarusi 0,7 mln.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sutarė su Vyriausybės atstovais šiemet padidinti gynybos biudžetą, kad asignavimai krašto apsaugai pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pranešė Prezidentūra. Grėsmė neįvykdyti įsipareigojimo NATO kilo Lietuvos ekonomikai šiemet augant sparčiau, nei anksčiau prognozuota. Šalies vadovas su finansų ministre Gintare Skaiste ir krašto apsaugos viceministru Žilvinu Tomkumi sutarė, kad gynybos finansavimas šiais metais bus 20,5 mln.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui leisti originalią pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose. Trečiadienį Ministrų kabinetas patvirtino išvadą Seime svarstomiems projektams ir siūlo asmens dokumentuose leisti „q“, „x“ ir „w“ raides asmenims, sudariusiems santuoką su užsieniečiu, bei tautinių mažumų atstovams. Dėl šių projektų dar turės balsuoti visas Seimas.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė Seimui teikti Nacionalinei klimato kaitos valdymo darbotvarkę. Šis planas numato tikslus, kokius iki 2050 m. Lietuva turės įgyvendinti kovoje su klimato krize. Po šio Vyriausybės pritarimo, planas bus teikiamas Seimui patvirtinti. Parlamentui priėmus šį planą, Vyriausybė patvirtins galutines priemones ir jos įsigalios visos jame numatytos klimato kaitos mažinimo priemonės.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį su Vilniuje viešinčiu Europos Komisijos nariu Thierry Bretonu aptarė Lietuvos galimybes prisidėti prie vakcinos nuo koronaviruso gamybos. Eurokomisaras teigė, kad liko sužavėtas Lietuvos mokslo galimybės ir tikino, kad mūsų šalyje būtų galima gaminti vakcinas nuo koronaviruso. Susitikimo metu aptartos ir sankcijos Baltarusijai, kurios, anot I. Šimonytės, turi būti kompleksinės.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su Vilniuje viešinčiu Europos Komisijos nariu Thierry Bretonu. Po susitikimo šalies vadovas tikino, kad žiemą užsibrėžtas tikslas iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. šalies suaugusių gyventojų bus pasiektas, kadangi Lietuva iki metų vidurio sulauks 3 mln. vakcinos dozių. Šalies vadovas turėjo priekaištų pirmadienį prasidėjusiam masinės vakcinacijos procesui.

Valdančiųjų vieningos nuomonės neturėjimas visuomenei svarbiais klausimais ir ne iki galo apgalvotų projektų siūlymas, anot politologų, gali pakišti jiems koją. Visuomenė jaučia susipriešinimą ir tai rodo apklausos, kuriose valdantieji vertinami ne visai palankiai. Pasak politikos ekspertų, opozicija laukia, kada pradės byrėti valdančiųjų koalicija ir jie galės perimti valdžią.

Ukrainos vyriausybė uždraudė Baltarusijoje registruotiems orlaiviams naudotis Ukrainos oro erdve nuo gegužės 29-osios, pranešė šaltinis vyriausybėje. „Ministrų kabinetas patvirtino Infrastruktūros ministerijos ir UkSATSE protokolinį nurodymą nuo gegužės 29 dienos 0 val. įvesti draudimą Baltarusijoje registruotiems orlaiviams naudotis Ukrainos oro erdve“, – sakė jis.

Seimui raginant greičiau asfaltuoti žvyrkelius, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl to gali nukentėti kiti ekonomikos sektoriai.  „Jeigu mes norime labai daug dėmesio skirti žvyrkeliams, tai kažkam to dėmesio teks mažiau“, –  ketvirtadienį Seime ketvirtadienį per Vyriausybės valandą teigė I. Šimonytė, paklausta apie galimybes daugiau lėšų skirti keliams.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad raginti gyventojus skiepytis nuo COVID-19 gali tekti pasitelkti ir papildomas priemones. Premjerė nuogąstauja, kad nepaskiepijus pakankamai žmonių ir išplitus viruso mutacijoms, perniek nueis iki šiol pasiektas rezultatas kovoje su COVID-19. „Lietuva yra pirmame penketuke Europos Sąjungoje [pagal skiepijimą]. Tačiau tempas galėtų būti ir greitesnis. Dabar vakcinų yra daugiau.

Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas skaičiuoja pirmąjį savo darbo pusmetį, per kurį daugiausiai dėmesio skyrė pandemijos suvaldymui šalyje. Premjerės pirmtakai gyrė I. Šimonytės lyderystę ir priimtus sudėtingus sprendimus, tačiau pabrėžė, kad ji neprivalo prisiimti visos atsakomybės, o turėtų paskatinti geriau ir daugiau dirbti kitus ministrų kabineto narius.

Vyriausybė šiandien pritarė nuostatai, kad ir pradinukai, ir 5-11 (III gimnazinės klasės) klasių mokiniai nuo birželio 1 d. galėtų mokytis mišriu būdu nesitestuodami savivaldybėse, kuriose nustatomos švelnesnės karantino sąlygos, rašoma pranešime. Šios sąlygos galios Birštono, Elektrėnų, Neringos, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Joniškio, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Mažeikių, Pakruojo, Pasvalio, Rokiškio, Skuodo, Šiaulių, Šilalės ir Telšių rajono savivaldybėse.

Baltarusijai sekmadienį perėmus „Ryanair“ lėktuvą ir privertus jį leistis Minske, į Vilnių iš Atėnų iš viso negrįžo penki juo skridę žmonės, informavo Vyriausybė. Iš Graikijos sostinės lėktuvu skrido 126 keleiviai, tačiau po priverstinio nusileidimo Minske į Vilnių grįžo 121 žmogus.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymi, kad Baltarusijos režimas galėjo užgrobti bet kurį, net tik į Lietuvą skrendantį, lėktuvą. Todėl, anot premjerės, diskusija dėl Baltarusijos veiksmų turi būti keliama tarptautiniu mastu.

Vyriausybė uždraudė vykdyti skrydžius iš ar į Lietuvos oro uostus per Baltarusiją. Draudimas įsigalios nuo antradienio, draudimo pabaiga nenumatoma. Trečiadienio posėdyje priimtas sprendimas drausti atvykti į Lietuvos oro uostus ir išvykti iš jų, jeigu skrydis vykdomas per Baltarusijos skrydžių informacijos regioną. Draudimas įsigalios 2021 m. gegužės 25 d. 3 val. „Skrydžiai, kurie vys per Baltarusijos skrydžių reguliavimo zoną, Lietuvoje nebus derinami“, – sakė I. Šimonytė.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė darbą pradėjo pandemijos sąlygomis, tad ir pirmasis naujojo ministrų kabineto prioritetas – kova su pandemija. Konservatorius Jurgis Razma įsitikinęs, kad, nors dalį dalykų ir buvo galima atlikti geriau, I. Šimonytė su komanda gerai valdo situaciją.

Nuolatine Vyriausybės atstovų įstaigos vadove siūloma skirti Vyriausybės atstovę Klaipėdos ir Tauragės apskrityse Daivą Kerekeš. Ji nuo 2019 metų liepos šias pareigas eina laikinai. Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, kurį planuojama svarstyti kitą savaitę, D. Kerekeš nuolatine vadove taptų nuo birželio 1 dienos. Pagal įstatymą, ministro pirmininko teikimu Vyriausybės atstovų įstaigos vadovu Vyriausybė skiria vieną iš pareigas einančių Vyriausybės atstovų.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė ėmėsi darbo prieš pusę metų ir jai teko dorotis su bene didžiausiu iššūkiu pastarąjį dešimtmetį – koronaviruso situacijos ir jos sukeltų padarinių valdymu.  Kaip su iššūkiais dorotis sekasi I. Šimonytės kabinetui ir ką jai būtų galima patarti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvę premjerai – Andrius Kubilius ir Gediminas Kirkilas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako palankiai vertinantis kelių ministrų aktyvią veiklą, tarp jų – ir ekonomikos bei inovacijų ministrės Laisvės partijos lyderės Aušrinės Armonaitės. Tačiau jai šalies vadovas išsakė pastabų dėl sunkiai kelią besiskinančių Viešųjų pirkimų ir Korupcijos prevencijos įstatymų projektų. Interviu lrt televizijoje ketvirtadienio vakarą G. Nausėda teigė pasigendąs paramos šioms iniciatyvoms.

Ingridai Šimonytei, kaip ir kiekvienam naujos kadencijos premjerui, kas ketverius metus, gegužę tenka paradoksali užduotis – pristatyti ataskaitą apie darbus, kuriuos Vyriausybė atliko pernai. „Čia turbūt toks keistesnis žanras, kai man į tribūną reikėtų ateiti su Sauliumi Skverneliu“, – ironizavo ministrė pirmininkė.  Deja, Skvernelio nebuvo net salėje, ataskaita jo, matyt, nesudomino. O Šimonytė su savo ministrais pernai dirbo tik tris savaites.

Vyriausybė paskelbė praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitą. Ketvirtadienį premjerė Ingrida Šimonytė ataskaitą pristatė Seimui. Kaip nurodoma ataskaitoje, vienas didžiausių iššūkių kilusių Vyriausybei, buvo pasaulyje siaučianti Covid-19 pandemija.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė ketvirtadienį teikia Seimui ministrų kabineto veiklos ataskaitą už 2020 metus. Dabartinė Vyriausybė darbą pradėjo likus kelioms savaitėms iki praėjusių metų pabaigos, tad ataskaitoje daugiau kalbama ką per pirmuosius penkis darbo mėnesius pavyko nuveikti I. Šimonytės kabinetui ir kas planuojama ateityje.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė ketvirtadienį teikia ministrų kabineto veiklos ataskaitą. Buvęs premjeras ir dabartinis opozicijos lyderis Saulius Skvernelis teigia, kad daugelio ministrų darbą vertinti sunku, kadangi nesimato nei jų pačių, nei jų darbų. S. Skvernelis atskirai įvertino ir sveikatos apsaugos ministrą, kuris, anot opozicijos lyderio, bijo komunikuoti.  Ketvirtadienį Vyriausybė Seimui pateiks praėjusių metų veiklos ataskaitą. „Susipažinau.

Vyriausybė skelbia 2020 metų veiklos ataskaitą, kurioje aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai. Šią ataskaitą premjerė Ingrida Šimonytė pristatys ketvirtadienį Seimo posėdyje. Kas ketveri metai, pasikeitus valdančiajai daugumai, Vyriausybė susiduria su paradoksu, nes gali atsiskaityti tik už pirmąsias tris darbo savaites. Pabrėžiama Vyriausybės ataskaitoje.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė atmeta galimybę, kad iki liepos 6 dienos bus pasiektas prezidento Gitano Nausėdos iškeltas tikslas, kad nuo COVID-19 bus paskiepyta 70 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Vis dėlto, jos teigimu, iki to laiko didesnė dalis gyventojų turėtų būti paskiepyti bent viena vakcinos doze. „Klausimas, kas yra „paskiepyti“. Paskiepyti viena doze – tai netoli to tikslo būsime. Bet pilnai paskiepyti tai tikrai nesugebėsime.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad dalis karantino apribojimų turėjo būti atšaukti dėl to, kad nebėra pagrįsti. Vis dėlto ji ragina gyventojus neatsipalaiduoti ir pažymi, kad Lietuva pagal sergamumą COVID-19 vis dar yra „juodojoje“ zonoje.  Vyriausybė trečiadienio posėdyje nuo kitos savaitės ėmėsi reikšmingai švelninti karantiną daugelyje sričių.

Vyriausybė praplėtė savivaldybių, kuriose taikomos švelnesnės karantino sąlygos, sąrašą. Šis Vyriausybės sprendimas įsigalios nuo gegužės 24 d. Nuspręsta, kad švelnesnis karantinas negu visoje šalyje galės būti taikomas Birštono, Biržų rajono, Ignalinos rajono, Joniškio rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Mažeikių rajono, Neringos, Pagėgių, Pasvalio rajono, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono savivaldybėse.

Vyriausybė apsisprendė švelninti karantiną verslui ir gyventojams. Nuspręsta valanda prailginti maitinimo įstaigų darbo laiką, prekybos centrams leisti dirbti ir savaitgaliais, taip pat atlaisvinti bendravimą tarp namų ūkių bei dvigubinti dalyvių skaičių renginiuose.

Savivaldybėms turėtų būti leidžiama daugiau skolintis, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.  Tai jis trečiadienį aptarė su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.  „Centrinė valdžia sau leidžia skolintis, o savivaldai draudžia. Savivaldos skola nuosekliai mažėja ir pastaruosius dešimt metų yra mažiausia, o valstybės skola pakankamai progresyviai auga“, – žurnalistams Seime sakė M. Sinkevičius.

Vyriausybei siūloma švelninti karantiną verslui ir gyventojams. Trečiadienį Vyriausybė turėtų apsispręsti, ar prekybos centrams leisti dirbti ir savaitgaliais, taip pat – valanda ilginti maitinimo įstaigų darbo laiką.

Iki kalendorinės vasaros pradžios liko vos dvi savaitės, o vaikų vasaros stovyklos skendi nežinioje. Prieš mėnesį didesnį aiškumą ir konkrečius sprendimus žadėjusi Vyriausybė minėtų nutarimų vis dar nepriėmė. Valdžios atsakymų ištisais mėnesiais nesulaukiantys Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos (VJNŠA) nariai skambina pavojaus varpais – auklėtinių skaičius sumažėjo perpus, o likusių psichologinė ir fizinė būklė kasdien kelia vis daugiau nerimo.

Vyriausybė yra nusiteikusi didinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) finansavimą, bet jau kitų metų biudžete, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Tikrai Vyriausybė yra nusiteikusi stiprinti (centrą) ir mano, kad reikėtų stiprinti ir tyrinėjimus, kuriuos atlieka centras, ir kurie yra labai svarbūs, ir tie patys tyrinėjimai Antakalnio kapinėse, ir daugelį kitų veikų, kuriuos centras atlieka“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Seimui antradienį teikiamas pakoreguotas šių metų biudžetas. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad atnaujinti biudžetą prireikė dėl papildomų išlaidų, susijusių su pandemine situacija. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis valstybės skolos augimą pavadino nepadoriu, tačiau I. Šimonytė atkerta, kad praėjusi Vyriausybė buvo numačiusi dar didesnę skolą.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad trečiadienį Vyriausybė gali svarstyti karantino režimo pakeitimą, visgi, premjerė akcentuoja, kad pakeitimai bus procedūriniai. Visgi Vyriausybės vadovė turi žinių darbo laiką prašantiems ilginti restoranams ir savaitgaliais uždarytoms parduotuvėms. Vyriausybė planuoji imtis ir vaikų vasaros stovyklų – numatyti schemą, kad jos vykti galėtų ir karantino ar ekstremalios situacijos metu. „Svarstys.

Galimybių pasas startuos jau kitą savaitę. Ekspertai teigė, kad tai atvers kelią laisvesniam gyvenimui tiems žmonėms, kurie yra pasiskiepiję, persirgę koronavirusu ar atlikę testą. Galimybių pasą bus galima gauti tam skirtame puslapyje, tačiau dokumentą galės gauti ir tie, kurie su technologijomis „nedraugauja“ – valdžia tikina, kad užtikrins, jog šie žmonės taip pat galėtų naudotis galimybių paso suteikiamais malonumais.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame penkerių su puse metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 1709 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 30 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,174 procento. Ši VVP emisija pradėta platinti pernai liepos 20 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione balandžio 12 dieną obligacijų išplatinta už 65 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,246 procento.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikina Norvegiją Konstitucijos dienos proga. „Lietuva labai vertina itin aktyvius ir dinamiškus santykius su Norvegija, taip pat glaudų mūsų šalių bendradarbiavimą NATO bei Šiaurės ir Baltijos valstybių grupėje.

Vyriausybė penktadienį patikslino pagalbos priemones nuo pandemijos nukentėjusiam verslui ir darbuotojams – siūloma ilgiausiai iki rugsėjo pabaigos tęsti subsidijas už prastovas, tačiau keičiamas jų dydis, be to, vėliausiai iki liepos pabaigos subsidijos bus mokamos ir po prastovų. Įstatymo pakeitimams turės pritarti Seimas. Visoms subsidijoms papildomai reikėtų 67 mln. eurų.

Vyriausybė biudžeto deficitui finansuoti ir kitoms reikmėms šiemet iš viso ketina pasiskolinti 5,7 mlrd. eurų – apie 0,4 mlrd. eurų daugiau nei buvo planuojama priimant 2021 metų biudžetą (5,3 mlrd. eurų).  „Euroobligacijos šiemet turėtų sudaryti 2,75 mlrd. eurų, vidaus rinkoje planuojama pasiskolinti 2,1 mlrd. eurų, paskolos iš tarptautinių finansinių institucijų – 0,869 mlrd. eurų“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vyriausybė penktadienį pritarė 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo nacionaliniam planui „Naujos kartos Lietuva“ ir teikia jį Europos Komisijai.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad dar galimos plano korekcijos, bet jos jau būtų labiau techninės nei keičiančios turinį.  „Baigėsi derybos su socialiniais ekonominiais partneriais, įvyko tam tikri pokyčiai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad tikslinant valstybės biudžetą bandoma pasiruošti popandeminiam laikotarpiui, kuris, jei vakcinavimas klostysis sėkmingai, galėtų prasidėti jau šiemet. „Esminė žinutė, kurią norime formuoti šiame biudžete, tai būtent papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam laikotarpiui po pandemijos, kuris lauks atsižvelgiant į dabartines tendencijas. Matome, kad vakcinavimo tempai yra geri.

Sudaryta strateginė premjerės Ingridos Šimonytės darbotvarkė, apimanti svarbiausias planuojamas Vyriausybės reformas ir darbus, tarp jų – valstybės tarnybos pertvarka, švietimo srities iniciatyvos. Kaip pranešė Vyriausybės kanceliarija, Ministro pirmininko strateginių projektų portfelis sudarytas remiantis Vyriausybės programos prioritetais.

2021 metų „Sodros“ biudžeto pajamas siūloma didinti 60,214 mln. eurų (1,2 proc.), o išlaidas – 61,854 mln. eurų (1,2 proc.). Iš valstybės biudžeto „Sodros“ biudžetui planuojama papildomai skirti 60 mln. eurų ligos išmokoms, padidėjusioms dėl pandemijos, kompensuoti. Patikslintam „Sodros“ biudžeto projektui penktadienį pritarė Vyriausybė. Numatoma, kad „Sodros“ šių metų pajamos turėtų siekti 5,188 mlrd. eurų, išlaidos – 5,053 mlrd. eurų, o perteklius – 134,595 mln. eurų – 1,64 mln.