vyriausybė

Įvertinusi geriausią pasaulio valstybių patirtį Ramūno Karbauskio vadovaujama šešėlinė Vyriausybė siūlo, jog žmonėms, kurie patyrė sunkų vakcinos šalutinį poveikį, būtų atlyginta žala, rašoma pranešime spaudai.  Šešėlinis premjeras stebisi, kodėl iki šiol Ingridos Šimonytės Vyriausybė to nepadarė, kai tuo tarpu daugelis valstybių, rekomenduodamos vakcinas, yra numačiusios ir kompensacijas, jei asmuo dėl privalomų ar rekomenduojamų skiepų patiria neigiamas pasekmes.

Nėra buvę Vyriausybės, kuri turėtų teigiamą reitingą, analizuodamas kritusius politikų reitingus kalbėjo sociologas Vladas Gaidys.  Tokią mintį jis išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur jį kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.  Pastarosiomis dienomis matome, kad tiek prezidento, tiek premjerės reitingai nukrito apie 10 proc. Kodėl taip nutiko? Praktiškai visų politikų nukrito ir tos priežastys labai panašios.

Vyriausybė trečiadienį iš rezervo skyrė dar 121,4 tūkst. eurų neteisėtus migrantus apgyvendinusioms keturioms savivaldybėms. Druskininkų savivaldybei skirta 57,4 tūkst. eurų, Ignalinos – 32,1 tūkst. eurų, Lazdijų – 17,1 tūkst. eurų, Šalčininkų – beveik 15 tūkst. eurų.  „Tai yra trečias tokio pobūdžio nutarimo projektas. Jo tikslas yra panaudoti šįkart 121 tūkst. 421 eurą valstybės rezervo lėšų dėl ekstremalios situacijos“, – posėdyje kalbėjo finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino ketvirtąją viceministro pareigybę Vidaus reikalų ministerijai. Kaip per posėdį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, papildoma pareigybė leis „daugiau politinio dėmesio skirti civilinei saugai, ekstremalių situacijų valdymui ir priešgaisrinės saugos stiprinimui“. Ketvirtasis viceministras, anot ministerijos, padės užtikrinti veiksmingesnį ministerijai keliamų uždavinių įgyvendinimą, sumažins ministro ir viceministrų darbo krūvį bei kuruojamų klausimų sk...

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi išaugusiai skiepijimosi tempais, tačiau, kad Vyriausybė pakeistų arba visiškai atsisakytų ribojimų, vakcinacijos tempas turi būti itin didelis. „Esu minėjusi, kad jei skiepijimo tempai išsilaikys aukšti, tuomet Vyriausybė yra pasirengusi persvarstyti siūlomus apribojimus ir juos galimai modifikuoti, galbūt jų visiškai atsisakyti. Bet tam skiepijmosi tempai turi būti labai dideli. Mes per likusį mėnesį turėtume paskiepyti apie 400 tūkst.

Vyriausybei nusprendus, kad be galimybių paso būtinų prekių bus galima nusipirkti tik mažesnėse nei 1500 kv. metrų ploto parduotuvėse, gyventojai ėmė skaičiuoti ir matuoti netoliese esančių parduotuvių plotus. Didieji prekybos tinklai vardija, kad mažų parduotuvių tikrai turi, o vienas iš jų svarsto, kad ir didesnėse parduotuvėse nereikės galimybių paso, jei pirkėjai naudosis savitarnos kasomis.

Vyriausybė ketvirtadienį nutarė kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą, kad jis suteiktų papildomų įgaliojimų kariams veikti pasienyje. Prašoma leisti pasienyje su Baltarusija patruliuojantiems kariams duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, persekioti ir sulaikyti šių nurodymų nevykdančius asmenis, taip pat įtariamus padarius nusikaltimą, sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius, asmenis, bagažą, panaudoti specialiąsias priemones.

Vyriausybė ketvirtadienį pradėjo procedūrą dėl papildomų įgaliojimų kariams pasienyje suteikimo trims mėnesiams. Sprendimą, kuriuo tikimasi padėti pažaboti migrantų krizę Lietuvoje, turi patvirtinti prezidentas Gitanas Nausėda.

Vyriausybė priėmė verdiktą – asmenims be galimybių paso nuo rugsėjo 13 dienos bus uždarytos didžiųjų parduotuvių durys, grožio salonai, kirpyklos, kavinės ir restoranai. Nepasiskiepiję asmenys galės lankytis tik nedidelėse parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto prekės, taip pat optikos prekių parduotuvėse, vaistinėse. Tiesa, Vyriausybė atsitraukė nuo užmojų neleisti nepaskiepytiems asmenims naudotis viešuoju transportu ir patekti į gydymo įstaigas – tokių reikalavimų nebeliko.

Vyriausybei nusprendus apriboti dalį veiklų neturintiems galimybių paso, sporto klubų tinklo „GymPlius“ vadovas sako tikėjęsis, jog Vyriausybė atkreips dėmesį į sporto klubus kaip mažiau rizikingą verslą ir priims individualius sprendimus. Manto Badikonio teigimu, per pandemiją nuo praėjusių metų kovo tinklo klubuose buvo beveik 1 mln. unikalių apsilankymų, o užsikrėtė iki 30 žmonių. „Galime teigti, kad savo sporto klubuose užtikriname maksimalų saugumą lankytojams.

Vyriausybė iš pradžių svarstė uždrausti viešuoju transportu važiuoti galimybių paso neturintiems gyventojams, tačiau dabar nuo šios idėjos atsitraukė. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad šios sprendimo įgyvendinimas būtų per daug sudėtingas, ypač rudenį piko valandų metu. „Dėl to, kad buvo įvertintos administracinės galimybės viešojo transporto.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kultūringos protesto formos yra skatinamos, tačiau, to, kas antradienio vakarą vyko prie parlamento, pavadinti taikiu mitingu – neįmanoma. „Pirmiausia aš turėčiau reflektuoti tuos įvykius, kurie buvo vakar. Norėčiau pažymėti, kad demokratinėje valstybėje žmonių teisė reikšti savo nuomonę civilizuotais būdais yra absoliučiai nekvestionuojama ir neginčijama. Tai yra demokratinio proceso sudėtinė dalis.

Vyriausybė nusprendė, kad dar daugiau darbuotojų privalės testuotis dėl COVID-19. Į privalančių testuotis darbuotojų sąrašą įtraukiamas gamybos sektorius. Privalomas testavimas šio sektoriaus darbuotojams numatomas nuo rugsėjo 13 dienos. „Siūlome įtraukti gamybos įmonių darbuotojus. Pasiūlymas paremtas tuo, kad daugiausiai proveržių dabar fiksuojama gamybos įmonėse“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Nauji Vyriausybės svarstomi ribojimai turėtų įsigaliotų vienu metu – nuo rugsėjo 13 dienos, o ne dalimis, kaip planuota iki šiol, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Panašu, kad įsiklausysime į organizacijų ir asociacijų kvietimą, kad jiems reikia laiko pasiruošti, tai labai tikėtina, kad šiandien apsitarsime, jog startas būtų vieningas“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį teigė A. Dulkys.

Antradienį prie Seimo tūkstančiai žmonių protestavo prieš praėjusią savaitę paskelbtus Vyriausybės ribojimus nepasiskiepijusiems asmenims ir neturintiems galimybių paso. Dieną – aikštėje iškeltos kartuvės ir šūksniai, reikalaujant atsistatydinti visai Vyriausybei, naktį – riaušės, akmenų, butelių mėtymai į pareigūnus ir tarnybinius automobilius, ašarinės dujos. Pranešama apie sužalotus pareigūnus ir 26 sulaikytus riaušių dalyvius.

Po vėlų antradienio vakarą kilusių riaušių prie Seimo policijos pareigūnai trečiadienio rytą tebesaugojo parlamento prieigas. Pastatas atitvertas maždaug 75 metrų perimetru „Stop“ juosta. Automobilius, sukančius į A. Tumėno gatvę, kuri antradienio vakarą buvo užblokuota, pareigūnai stabdo ir klausia, kokiu tikslu vykstama. Trečiadienio rytą užtvertas ir priėjimas prie Vyriausybės rūmų Vilniuje. Ji aptverta metaline tvorele ir „Stop“ juosta. Čia taip pat budi policijos ekipažai.

Vyriausybė trečiadienį žada apsispręsti dėl ribojimų nuo koronaviruso (COVID-19) nepasiskiepijusiems žmonėms: jiems liktų atviros tik nedidelės parduotuvės ir vaistinės, smarkiai sutrumpėtų galimų paslaugų sąrašas. Tačiau Vyriausybė atsitraukia nuo planų neturintiems imuniteto arba neigiamo COVID-19 testo žmonėms uždrausti naudotis viešuoju transportu ir teikti tik būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas.

Valdžia planuoja darbdaviams suteikti galimybę nuo darbo nušalinti nepasiskiepijusius darbuotojus. Visgi nušalinimas grėstų ne visiems. Nuo jo išsisukti galėtų Seimo nariai, nes tam nėra konstitucinio pagrindo. Vyriausybė planuoja leisti darbdaviams nušalinti nuo darbo nepasiskiepijusius darbuotojus. Išimtis būtų taikoma tiems darbuotojams, kurie negali gauti vakcinos dėl medicininių priežasčių.

Vyriausybė užtikrins fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybų skaidrumą, nepaisant būsimų biurokratinių atlaisvinimų, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, įprastos viešųjų pirkimų procedūros prailgintų sienos statybas. „Yra ypatingos aplinkybės, kuomet tradicinės procedūros gali užimti labai daug laiko. Neatmesčiau ir to, kad gali būti ir intereso tas procedūras griauti.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad dauguma į ligoninę atsigulusių sunkių koronaviruso pacientų nebuvo pilnai vakcinuoti. Vyriausybės vadovė tikino, kad prievartinio skiepijimo Lietuvoje nebus, tačiau pažymėjo, kad žmonės, kurie sąmoningai atsisako skiepytis, pajus patuštėjusias pinigines. „Vakar mirė dar du žmonės. Iš keliolikos žmonių, kurie mirė per rugpjūčio mėnesį, paskiepytas buvo tik tai vienas ir tik viena doze. Žmonės į ligoninę gulasi dešimtimis kiekvieną dieną.

Vyriausybė ketina įvesti naujus ribojimus imuniteto neturintiems gyventojams. Be galimybių paso nebus galima ne tik lankytis kavinėje ar kino teatre, bet ir važiuoti viešuoju transportu ar patekti į gydymo įstaigą. Dalį visuomenės tokie valdžios ketinimai piktina, tad antradienį prie Seimo ketinama rengti protestą.

Vyriausybė galutinio sprendimo priėmimą dėl ribojimų nepasiskiepijusiems ir neturintiems Galimybių paso priims trečiadienį. Nors praėjusią savaitę buvo kalbama, kad tie sprendimai gali laukti pirmadienį, tačiau nusprendė to nedaryti. Apie tai naujienų portalui tv3.lt patvirtino ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės atstovė Rasa Jakilaitienė.

Vyriausybė pritarė fizinės tvoros Lietuvos pasienyje statybai, antradienį tam turėtų pritarti Seimas. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, sieną reikia pastatyti per maksimaliai trumpą laiką, tačiau kada tiksliai tvora išdygs Lietuvos pasienyje su Baltarusija, A. Bilotaitė atsakyti negali. Visgi ministrė džiaugėsi dėl priimto sprendimo apgręžti migrantus – jau 700 nelegalių migrantų nepateko į Lietuvą.

Penktadienį Vyriausybė pritarė teisės aktų projektams, turintiems sudaryti galimybę per kuo trumpesnį laiką pasienyje su Baltarusija pastatyti tvorą, skirtą stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį. Vyriausybė pritarė įstatymų projektams, kurie įpareigos ne tik statyti „fizinį barjerą“ pasienyje su Baltarusija. Jie numato ir itin plačius įgaliojimus kariams, jeigu šalyje paskelbiama ekstremali situacija. Jie ypatingos skubos tvarka antradienį bus svarstomi Seime.

Jau netrukus įsigalios nauji koronaviruso situacijai valdyti skirti ribojimai, kurie suvaržys galimybių paso neturinčių žmonių gyvenimą. Politikai tikina, kad nebūtų teisinga vienodai varžyti pasiskiepijusių ir to sąmoningai daryti atsisakančių žmonių gyvenimus, o prekybininkai baiminasi, kad nauji ribojimai iššauks dar nematyto pykčio bangą.

Kylančios šilumos kainos yra pasaulinė tendencija, kurios Lietuva sustabdyti negali, tačiau Vyriausybė gali imtis sprendimų ir kai kurioms gyventojų grupėms kompensuoti dalį šilumos sąskaitų, sako premjerė. Pasak Ingridos Šimonytės, šilumos kainų augimą lėmė padėtis tarptautinėse rinkose, sudėtinga žiema Europoje ir ekonomikos atsigavimas bei dėl to padidėjusi energijos išteklių paklausa.

Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad dauguma šią vasarą į ligoninės patekusių gyventojų buvo nepasiskiepiję nuo koronaviruso, tad būtų nesąžininga naujus pandemijos valdymo ribojimus taikyti vakciną gavusius asmenis. Vyriausybės vadovė teigė, kad iki griežčiausių ribojimų įsigaliojimo bus duotos penkios savaitės, per kurias tikrai įmanoma gauti dvi vakcinos dozes ir pasidaryti galimybių pasą.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė Seimui planuoja teikti įstatymų pakeitimo projektą dėl sienos su Baltarusija statybų. Lėšos jos statyboms būtų skiriamos iš valstybės biudžeto, kuris šiuo metu yra deficitinis. Pasak I. Šimonytės, Vyriausybė yra parengusi įstatymų projektus, kurie Seimui svarstyti bus teikiami dar antradienį turinčioje vykti neeilinėje Seimo sesijoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad už tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra atsakinga šios šalies valdžia. Taip ji komentavo Minsko režimo pranešimus apie pasienyje mirusį irakietį. Vyriausybės vadovė taip pat teigė neturinti informacijos apie „kokius nors ekscesus“ Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. „Man nėra žinoma jokia informacija apie kokius nors ekscesus, kurie būtų įvykę Lietuvoje arba ant Lietuvos ir Baltarusijos sienos.

Vyriausybė trečiadienį pritarė teisės aktų projektų pakeitimams, kuriais kariuomenei padedant valdyti kilusią migrantų krizę būtų suteikti didesni įgaliojimai kariams. Būtų keičiami Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas bei Karinės jėgos naudojimo statutas, juos priimti planuojama kitą savaitę šaukiamoje neeilinėje Seimo sesijoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu stebimi COVID-19 situacijos pokyčiai šalyje jos nedžiugina. Kai kuriose savivaldybėse epidemiologinė situacija yra itin prasta. Todėl, pasak premjerės, lokalių karantinų galimybė nėra atmestina. Sergamumo COVID-19 rodikliams šalyje prastėjant, Vyriausybė svarstė, kokius naujus pandemijos valdymo ribojimus reikėtų įvesti. Trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu svarstyta, kokias veiklas palikti atviras tik Galimybių pasą turintiems asmenims.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė naujoms pandemijos valdymo priemonėms. Planuojama, kad nuo rugsėjo Galimybių paso neturintiems gyventojams nebus leidžiama naudotis viešuoju, priemiestiniu, tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu. Imuniteto nuo koronaviruso neturintys asmenys nuo rugsėjo galės naudotis tik taksi ir pavėžėjų paslaugomis. Galutinis sprendimas dar nėra priimtas, tad dar galimi pakeitimai Vyriausybės nutarime, kokie nauji ribojimai įsigalios.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė naujoms pandemijos valdymo priemonėms. Jau artimiausiu metu Galimybių pasas bus reikalingas norint nueiti į kavinę, restoraną, naktinį klubą, barą ar didesnį renginį. Galutinis sprendimas dar nėra priimtas, tad dar galimi pakeitimai Vyriausybės nutarime, kokie nauji ribojimai įsigalios.

Vyriausybei planuojant ribojimus neturintiems galimybių paso žmonėms, renginių verslo atstovas teigia pasigedęs diskusijų su verslininkais. Be to, Valdas Petreikis sako, kad ribojant veiklas turėtų būti mokamos kompensacijos verslui.  „Yra gerai, jog Vyriausybė svarsto visokias išeitis, jog nereikėtų pilno karantino ir pilno uždarymo.

Vyriausybė trečiadienį ketina priimti naujus pandemijos valdymo ribojimus. Nuo rugsėjo Galimybių paso neturintiems gyventojams nebus leidžiama naudotis viešuoju, priemiestiniu, tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu. Imuniteto nuo koronaviruso neturintys asmenys nuo rugsėjo galės naudotis tik taksi ir pavėžėjų paslaugomis.

Vyriausybė trečiadienį turėtų suteikti įgaliojimus finansų ministrei pasirašyti  Lietuvos ir Europos Komisijos (EK) Ekonomikos gaivinimo plano finansavimo susitarimą.  Europos Sąjungos (ES) finansų ministrams praėjusį pirmadienį galutinai pritarus daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo planui „Naujos kartos Lietuva“, ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad šiais metais į ekonomiką turėtų būti įlieta 149 mln. eurų plano lėšų.

COVID-19 į ligonines paguldo vis daugiau sergančių. Dėl to Lietuvoje artimiausiomis savaitėmis valdžia planuoja įvesti daugiau ribojimų. Tarp siūlymų, nutaikytų į barus, restoranus, grožio paslaugas ar pramogas, valdžia su verslu diskutuoja ir apie vieną naują dar Lietuvoje netaikytą ribojimą: į pačius didžiausius šalies prekybos centrus įleisti tik žmones, turinčius galimybių pasus, pasiskiepijusius nuo COVID-19, persirgusius arba už savo pinigus atlikusius testą.

Valdžia svarsto vis naujų idėjų, kaip atvykėlius išprašyti iš mūsų šalies – galvoja jiems apmokėti lėktuvo bilietus į gimtinę ir skirti kišenpinigius kelionei. Visgi akivaizdu, kad neprognozuojamą kaimyną Rytuose turinti Lietuva pateko į akligatvį – kai kitos valstybės jau seniai apsistačiusios sienomis ar tiesiai šviesiai perspėja, kad jokių migrantų nepriims, Lietuva tapo kone patraukliausia vieta migrantams bandyti laimę prasmukti į Europą.

Europos Komisija (EK) leido suteikti 10,25 mln. eurų valstybės pagalbą Palangos oro uostui, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  Lėšos bus skirtos oro uosto kilimo-tūpimo bei riedėjimo takų ir pietinių bei šiaurinių orlaivių peronų rekonstrukcijai ir inžinerinių tinklų atnaujinimui. Pasak EK, investicijos pagerins susisiekimą su Palanga, palengvins regiono vystymąsi ir neturėtų daryti neigiamo poveikio kitų oro uostų toje pat pasiekiamumo zonoje padėčiai.

Ketvirtadienį Dieveniškių gyventojai renkasi į protestą Vilniuje. Prie Vyriausybės rūmų jie rengia mitingą prieš migrantų apgyvendinimą jų miestelyje. Tai antras Dieveniškių bendruomenės protestas, kuriame reikalaujama išgirsti gyventojus. Leidimas Dieveniškių bendruomenei 15-19 valandomis organizuoti protestą suteiktas 500 žmonių, informuoja Vilniaus savivaldybė. Jie atvyko ne tik iš Dieveniškių, bet ir iš kitų savivaldybių – Rūdininkų, Vilniaus, Alytaus.

Vyriausybė šiandien pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui pakeisti ir papildyti Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašą, o tai leidžia papildomai skirti 1,7 mln. eurų sporto šakų federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų 2021 metų aukšto meistriškumo sporto programoms.

Vyriausybė į migrantų krizės valdymą oficialiai įtraukė dar kelias ministerijas, savivaldybes. Ministrų kabinetas trečiadienį pakoregavo Valstybinį ekstremalių situacijų valdymo planą, į jį įtraukdamas Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei savivaldybių administracijų direktorius. Pabrėžiama, kad tai daroma šaliai susiduriant su neteisėtų migrantų antplūdžiu.

Premjerė Ingrida Šimonytė siūlo įvesti galimybę darbdaviams nušalinti darbuotojus, kurie nesutinka skiepytis. Ministrė pirmininkė taip pat kalba, kad dalis veiklų gali būti apribotos, tačiau tai paliestų būtent tuos gyventojus, kurie dar neturi imuniteto. I. Šimonytė taip pat prabilo, kada reikėtų įvesti karantino režimą šalyje.

Trečiadienį Vyriausybė nubrėžė, kada būtų priimti nauji ribojimai, kai šalyje blogėje koronaviruso situaciją. Vienas iš siūlymų, kuris gali būti priimtas artimiausiu metu – galimybė darbdaviui nušalinti darbuotoją, kuris atsisako skiepytis.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kokiomis priemonėmis bus valdoma koronaviruso pandemija, šalyje blogėjant epidemiologinei situacijai. Ministrų kabinetas nusibrėžė rodiklius, kada galėtų būti įvedami nauji ribojimai, o konkrečius sprendimus žada kitą savaitę. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad pagrindinis orientyras, sprendžiant dėl naujų ribojimų, būtų, kai šalyje užimtos būtų 300 koronaviruso ligoniams gydyti lovų užimtumas.

Vyriausybė pirmadienį tarsis dėl tolesnių COVID-19 valdymo priemonių, tarp siūlymų – sieti galimus ribojimus su COVID-19 pacientų skaičiumi ligoninėse, sako  premjerės patarėja sveikatos apsaugos klausimais Živilė Gudlevičienė.

Vyriausybė artimiausiu metu ketina apsispręsti, kaip kompensuoti gyvūnų ženklinimo išlaidas socialiai remtiniems asmenims, praneša LRT radijas.  Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad tokią paramą gausiantys žmonės galės nemokamai registruoti iki trijų kačių, šunų ar šeškų.  „Už vieno augintinio paženklinimą yra numatyta 15 eurų kompensacija, kuri bus išmokėta veterinarijos gydytojui arba teisę ženklinti turinčiam asmeniui, kaip numatyta įstatyme.

Išorinio jūrų uosto Klaipėdoje statybos klausimas šiuo metu nesvarstomas, nes uosto plėtra numatoma pietinėje jo dalyje, sako premjerė. Ingrida Šimonytė ir susisiekimo ministras Marijus Skuodis penktadienį lankėsi Klaipėdoje ir apžiūrėjo per pastaruosius metus išplėtotą Malkų įlanką bei perspektyvinę pietinę dalį, kurioje artimiausiais metais planuojami dideli darbai, pranešė Susisiekimo ministerija.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinė Vyriausybė, matydama, jog daugeliui LVŽS siūlymų buvo pritarta, rekomenduoja partijai pasirašyti Nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Iki 2030 metų projektuojame Susitarime apibrėžiamos tos švietimo sritys, kuriose būtina siekti proveržio vardan ugdymo kokybės ir tinkamos moksleivių brandos, studijų kokybės ir mokslo pasiekimų skatinimo. Daugelis įsipareigojimų atitinka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programines nuostatas.