vyriausybė

Vokietijos centro kairiųjų vadovaujamas partijų aljansas trečiadienį paskelbė sudaręs susitarimą suformuoti naują vyriausybę, kurioje pirmąkart per pastaruosius 16 metų pirmuoju smuiku grieš Socialdemokratų partija (SPD), sakoma koalicijos sutartyje, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP.

Vyriausybei pritarus siūlymui atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį, aplinkos ministras tikina, kad beveik penktadalis automobilių savininkų jo mokėti neturėtų.  Naujas mokestis būtų renkamas nuo 2023 metų ir visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais, iš jo tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų. „Pagal dabartinį turimą parką 18 proc. automobilių nemokėtų šito taršos mokesčio.

Vyriausybė pritarė atsisakyti dabar galiojančio automobilių registracijos mokesčio, vietoj jo įvedant kasmetinį taršos mokestį. Jei Seimas pritars, mokestis įsigalios jau nuo 2023 metų ir vidutiniškai sieks 138 eurus automobilio savininkui, o vėliau tik augs. Kol kas motorinių transporto priemonių registravimo mokestis mokamas kaskart, kai automobilis Lietuvoje registruojamas pirmą kartą arba keičiasi jo savininkas ir jis registruojamas naujo savininko vardu.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui nuo 2023 metų pamažu didinti akcizus taršiausio kuro rūšims, atsisakant lengvatų iškastiniam kurui. Tam bus reikalingas ir Seimo sprendimas.  Aplinkos ministerija spalį pranešė, kad naujos Akcizų įstatymo pataisos taip pat numato nuo 2024 metų suvienodinti dyzelino ir benzino akcizus. Jos teigimu, kartu su automobilių taršos mokesčiu tai paskatins gyventojus vengti taršiausių dyzelinių automobilių.

Vyriausybei trečiadienį svarstant Aplinkos ministerijos naujai parengtus mokestinius pakeitimus dėl vadinamojo automobilių taršos mokesčio, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ragina tokio sumanymo atsisakyti. Pasak socialdemokratų, siūlomas mokestis bėdų dėl didėjančios oro taršos neišspręs ir labiausiai per kišenę smogs ne didžiausiems teršėjams, o žmonėms, kurie turi senesnius automobilius.

Lietuvos verslo konfederacija, Asociacija „Investors‘ Forum“ ir Lietuvos darbdavių konfederacija kreipiasi į Seimo Pirmininkę, Seimo Valdybą ir Vyriausybę dėl teisėkūros procedūrų laikymosi Seimui svarstant Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba pirmadienį aptars užimtumo reformą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pristatys siūlymus, pagal kuriuos darbo neturinčiam žmogui per pusmetį du kartus atsisakius pasiūlymo dirbti, jis netektų bedarbio statuso.

Sveikatos apsaugos ministerijai rengiant Lietuvos sveikatos sistemos reformą, ministras Arūnas Dulkys teigia, jog investicijoms yra suplanuota 800 mln. eurų, tačiau pabrėžia netvirtinsiantis projektų tik tam, kad pinigai būtų įsisavinti. „Kitiems metams mes turime tikrai gerą PSDF (Privalomojo sveikatos draudimo fondo) biudžetą. (...) Bet kad galėtų egzistuoti toks pats tinklas, galėtų egzistuoti necentralizuota greitosios medicinos pagalba – jo vis tiek neužteks ir niekada neužteks.

Prezidentūra iš esmės pritaria Vyriausybės planams dėl mokyklų tinklo pertvarkos.  „Pagrindinis tikslas yra ne mokyklų jungimas ar uždarymas, bet mokymosi rezultatų skirtumų mažinimas“, – ketvirtadienį LRT sakė prezidento patarėjas Paulius Baltokas.  Anot jo, Prezidentūra yra linkusi tikėti, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rengiama reforma nebus skirta tik infrastruktūrai gerinti ar galimybei pakeisti neįtinkančius mokyklų vadovus.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad, jei Lietuvoje reikėtų imtis dar griežtesnių ribojimų COVID-19 pandemijai valdyti, jie pirmiausiai būtų įvedami žmonėms nesiskiepijusiems. „Niekas nėra suinteresuotas karantinu ir manau, kad žmonės taip pat nėra juo suinteresuoti.

Vyriausybė galutinai įtvirtino griežtesnes COVID-19 pandemijos valdymo priemones, kurios įsigalios nuo gruodžio. Pakeista galimybių paso išdavimo tvarka, jį gaus vaikai nuo 12 metų amžiaus. Taip pat nustatyta, kuriems nesiskiepijusiems darbuotojams bus privalu apmokėti savo testus. Nauja galimybių paso tvarka Vyriausybė įtvirtino, kad galimybių pasas nuo gruodžio 28 dienos bus išduodamas vaikams ne nuo 16 metų, o nuo 12 metų amžiaus, mat tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami.

Vyriausybė trečiadienį planuoja spręsti dėl galimybių paso vaikams nuo 12 metų, taip pat apriboti paso galiojimą iki septynių mėnesių. „Bus tikslinamas Vyriausybės nutarimas, kad galimybių pasas, noriu pabrėžti, pramogoms, o ne neformaliajam švietimui ir juo labiau ne ugdymui, būtų taikomas ir asmenims nuo 12 metų, o ne nuo 16, kaip šiuo metu“, – antradienį Seime sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Naujausiuose partijų reitinguose – ekspertų dėmesį atkreipiantys rezultatai. Valdančiųjų stovykloje įtampoms negęstant, jie prakalbo apie galimas grėsmes ir koalicijai, už kurio stovi buvęs premjeras Saulius Skvernelis ir jo suburta partija „Vardan Lietuvos“. Politologų teigimu, bičiulystė su S. Skverneliu yra labai pavojinga, jis – rimtas konkurentas premjerei Ingridai Šimonytei. Spalį naujienų portalo delfi.

Seime pasigirsta siūlymai plėsti 100 eurų už skiepą nuo koronaviruso. Tiek valdančiųjų, tiek opozicijos gretose šios idėjos vertinimai skirtingi. Premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad didelė dalis vyriausios amžiaus grupės gyventojų pasiskiepijo be jokių raginimų ir išmokų, tad turi nuliūdinti tuos, kurie mano, kad 100 eurų padarė proveržį vakcinacijos kampanijoje.

Pirmadienį būrelis tėvų susirinko protestuoti prie Vyriausybės prieš galimybių paso įvedimą vaikams nuo 12-os metų. Akcija organizuojama siekiant atkreipti valdžios dėmesį į tai, jog galimybių paso įvedimas esą diskriminuotų vaikus ir sukeltų psichologinių problemų ypač jautriai paauglių amžiaus grupei.

Vyriausybinei fizinio barjero pasienyje su Baltarusija įrengimo priežiūros komisijai penktadienį bus pateikta informacija, kaip energetikos grupės „Epso-G“ sekasi įgyvendinti projektą.  „Epso-G“ komisijai pristatys projekto eigą“, – BNS sakė „Epso-G“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.  Pasak jo, projektas vyksta pagal planą – „Tetas“ sėkmingai tiesia koncertiną, sklandžiai vyksta ir antrojo etapo darbų rangovų pasirinkimo procesas.

Europos Parlamentas ketvirtadienį pasmerkė Lenkijos neseniai priimtą beveik visišką abortų draudimą ir paragino šalies vyriausybę užtikrinti, kad jis nebesukeltų daugiau kūdikių besilaukiančių moterų mirčių. Rezoliucija buvo priimta pasklidus žiniai apie 22 nėštumo savaitę nuo sepsinio šoko mirusią moterį, kuriai gydytojai nenutraukė nėštumo, laukdami, kol vaisius numirs pats.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad valdantiesiems nėra svarbu pasipriešinti prezidento valiai ir atmesti jo veto dėl mokamo testavimo, Vyriausybei svarbiausia yra, kad žmonės skiepytųsi. Ministrų kabineto vadovės teigimu, testų kompensavimas turi būti panaikintas dėl to, kad vakcinos yra prieinamos visiems, o jų gauti nesutinkantys, turėtų už tokį savo pasirinkimą susimokėti iš savo kišenės.

Vyriausybė trečiadienį sutarė dėl naujų priemonių valdyti neslopstančią COVID-19 pandemiją. Galutinius sprendimus šią savaitę ir kitos savaitės pradžioje dar turės priimti Vyriausybė bei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kaip ekstremalios situacijos vadovas. BNS pateikia svarbiausius planuojamus pakeitimus.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patvirtino, kad dalyje Lietuvos įvedus nepaprastąją padėtį ministerija ligoninėms davė specialius nurodymus, kaip pasiruoši. Vis dėlto ministras nesutiko detalizuoti, apie kokius nurodymus kalbama. „Nenorėčiau detalizuoti, kokie tie konkretūs nurodymai. Bet, kaip suprantu yra tam tikros informacijos pasklidę ir socialiniuose tinkluose.

Lietuvoje blogėjant epidemiologinei situacijai, Vyriausybė trečiadienio pasitarime apsvarstė naujas COVID-19 valdymo priemones. Tarp jų – ir jau nuo kito pirmadienio įvedamas privalomas medicininių kaukių dėvėjimas. Pasitarime ministrų kabinetas pritarė siūlomoms COVID-19 priemonėms, tačiau, anot ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės, galutinius sprendimus Vyriausybė turėtų priimti kitą savaitę. Tiesa, dalis sprendimų operacijų vadovo sprendimu įsigalios jau nuo pirmadienio.

Vyriausybės parengtas 2022 metų biudžeto projektas kitąmet turės įtakos vartojimo kainoms ir infliaciją gali padidinti maždaug 0,3 procentinio punkto, teigia Lietuvos banko ekonomistas Vaidotas Tuzikas.

Seimas antradienį svarsto Lietuvoje iki šiol dar nenaudotą priemonę – Vyriausybės siūlymą nuo vidurnakčio dalyje Lietuvos mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį. Dalis Seimo narių nerimauja, ar ribojimai palies gyventojus, kurie gyvena ir dirba teritorijose, kurios papuola į nepaprastosios padėties teritoriją.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ramina, kad dalyje Lietuvos įvedus nepaprastąją padėtį, aplinkiniams gyventojams neteks patirti kokių nors apribojimų. „Yra dvi grupės reikalavimų, kurios yra numatytos nutarimo projekte. Tai tie reikalavimai, kurie yra taikomi žmonėms, neteisėtai kritusiems sieną, ir tas režimas galioja pasienio ruože, plius dar penkis kilometrus nuo pasienio ruožo.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuvai saugant savo sieną su Baltarusija nuo nelegaliai plūstančių migrantų, neužtenka vien taktinių sprendimų, reikia ir užsienio partnerių pagalbos. „Buvo tikimasi, kad pastangos kirsti sieną gali suintensyvėti, ir taip ir vyko pastarąsias savaites. Tačiau tai, kas vyksta šuo metu, kai yra itin didelis būrys žmonių susikaupęs visai netoli Lenkijos Respublikos sienos, <...> žinoma, reikalauja papildomų sprendimų ir papildomos reakcijos.

Vyriausybės siūlymas dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienyje bus teikiamas antradienį popiet, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad jis bus ir priimtas. „Planas būtų laikytis to sprendimo, kuris buvo priimtas per seniūnų sueigą – šiandien popietinėje darbotvarkėje turėti nutarimą dėl nepaprastosios padėties paskelbimo ir tikiuosi, jį ir priimti“, – antradienį po susitikimo su Seimo frakcijų seniūnais žurnalistams sakė V. Čimlytė-Nielsen.

Vyriausybėje pirmadienį svarstyta situacija pasienyje su Baltarusija, kai šimtai neteisėtų migrantų mėgino jėga įsiveržti į Lenkiją. Premjerė Ingrida Šimonytė surengė ministerijų, teisėsaugos ir specialiųjų tarnybų atstovų susitikimą. „Aptarta situacija pasienyje su Lenkija bei potenciali tokios pat situacijos eskalacijos galimybė Lietuvos pasienyje“, – BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Kova tarp prezidento ir Vyriausybės jau tapo chroniška, ilga ir nesibaigianti, teigė VU Komunikacijos fakulteto dėstytojas Mantas Martišius. Savo mintį jis paaiškino TV3 žinių „Dienos komentare“.  Pone Martišiau, kaip turėtume vertinti karą tarp prezidento ir valdančiosios daugumos? Kada yra pandemija, migrantų krizė, kitos grėsmės – nėra gerai, kai valstybės vadovai konfliktuoja ir konfliktuoja beveik nesirinkdami priemonių.

Vyriausybė iš esmės pritarė Seime šiuo metu svarstomiems pasiūlymams dėl prekybos alkoholiu švelninimo, tačiau pateikė ir savo pasiūlymų. Vyriausybė siūlo dar švelninti prekybą alkoholiu, leidžiant jį parduoti asmenims nuo 18 metų amžiaus, neatsižvelgiant į alkoholio stiprumą. Trečiadienio posėdyje ministrų kabinetas iš esmės pritarė dalies valdančiųjų inicijuotiems Alkoholio kontrolės ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektams, kurie šiuo metu svarstomi Seime.

Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar skirti Energetikos ministerijai 174 tūkst. eurų šių metų arbitražo išlaidoms apmokėti, valstybei bylinėjantis su Prancūzijos energetikos bendrove „Veolia“.  „Energetikos ministerija prašo papildomai skirti 200 tūkst. JAV dolerių arbitražo procedūrinėms išlaidoms padengti. Lėšų šiam tikslui 2021 metų valstybės biudžete nenumatyta“, – teigiama Vyriausybės kanceliarijos pažymoje.

Mes žinome, kad klimato krizė ir toliau niokos mūsų planetą, kol vyriausybės nesiims veiksmų, tačiau kiek blogiau bus 2014 m. gimusiam kūdikiui? Žymiai blogiau, remiantis naujausia informacija. Kaip pranešta žurnale „Science“, naujoji karta per savo gyvenimą susidurs su septynis kartus didesnėmis karščio bangomis nei tie, gimę prieš 60 metų, jau patyrė ir dar patirs, jei vidutinė pasaulio temperatūra pasieks 3 °C (5,4 °F), palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra.

Visuotinė kapų apgultis. Lietuvoje įsibėgėjo ilgasis savaitgalis, šalia kapinių formuojasi automobilių spūstys. Dalis žmonių valdžios prašymų susilaikyti nuo kelionių visgi neišgirdo ir atvirauja, kad kapines ir gimines lanko skrosdami visą Lietuvą. Tvarką visuose šalies keliuose prižiūrinti policija vardija šių metų tendencijas: pareigūnams darbo netrūksta, sugautus girtus vairuotojus skaičiuoja dešimtimis. Visų šventųjų dieną sostinėje Karveliškių kapinėse žmonių tikrai netrūksta.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas ketvirtadienį pareiškė paramą žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. TS-LKD prezidiumas, atsižvelgdamas į žemdirbių susirūpinimą dėl žemės ūkio sektoriaus problemų ir ateities, sudarė partijos frakcijos Seime narių darbo grupę, kuri sieks platesnio dialogo su žemės ūkio sektoriaus socialiniais parneriais, pranešė partija. Darbo grupei vadovaus buvęs žemės ūkio ministras, Seimo narys Kazys Starkevičius.

Tęsiantis įtampai dėl Taivano, Lietuvos Vyriausybė turėtų padėti verslui rasti alternatyvų Kinijos rinkai, jeigu ten dirbti jie nebegali, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Ji teigė, kad Taivano verslininkų vizitas Lietuvoje ir ateityje planuojamos investicijos šalyje yra svarbios ir vertingos, tačiau svarbu spręsti ir problemas, su kuriomis šalies verslas susiduria jau dabar.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad pensijų laukiantys pokyčiai užtikrins, jog pensijoms daugiau įtakos turėtų tai, kokias įmokas per gyvenimą moka asmenys.  Pasak ministrės, keisdama pensijų apskaičiavimo tvarką ministerija siekia vienodinti bendrąją pensijos dalį turintiesiems skirtingą stažą, kad kovotų su skurdu, o individualioji pensijos dalis, labiau priklausanti nuo darbuotojo įmokų, augs sparčiau.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad rengiama valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ nepavirs dar vienu dokumentu stalčiuje. Vyriausybės vadovė pirmadienį atidarydama valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ pradžios renginį MO muziejuje sakė, kad „labai nenorėtume padaryti šio proceso valdišku“. „Labiausiai norėtųsi, kad tų formatų, kuriuose mąstymas ir diskusijos apie Lietuvos ateitį tarpsta savaime, tarp bendraminčių, kartais tarp nesutaikomas nuomones turinčių oponentų, indėlis...

Vilniaus miesto apylinkės teisme sulaukta ieškinio dėl galimybių paso atšaukimo. Privatus asmuo siekė, kad jis būtų pripažintas diskriminaciniu. Pats ieškinys teismą pasiekė dar rugsėjo viduryje, tačiau tada priimta nutartis dėl ieškinio trūkumų pašalinimo. Ieškinį pateikusiam asmeniui buvo nustatytas terminas pašalinti teismo įvardytiems trūkumams. Vis dėlto, nors patikslintas ieškinys ir pasiekė teismą, tačiau jį priimti atsisakyta. Teismas išaiškino atsisakymo priimti šį ieškinį motyvus.

Vyriausybė siūlo naikinti draudimą dirbti vidaus tarnyboje padarius bet kokį tyčinį nusikaltimą. Ministrų kabinetas šią savaitę pritarė tokioms Vidaus reikalų ministerijos parengtoms pataisoms, jos teikiamos Seimui. Vidaus tarnybos statutą siūloma keisti, nes Konstitucinis Teismas draudimą visam gyvenimui būti vidaus tarnybos sistemos pareigūnu padarius bet kokį tyčinį nusikaltimą pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.

Singapūre planuojamos atidaryti Lietuvos ambasados steigimas ir išlaikymas kitąmet valstybei atsieitų 1,73 mln. eurų, joje turėtų dirbti šeši žmonės, nurodo Užsienio reikalų ministerija (URM). Dėl ambasados šioje Pietryčių Azijos šalyje galutinį sprendimą priims Ministrų kabinetas. Remiantis Vyriausybės nutarimo projektu, 2023-iaisiais ambasados išlaikymas atsieitų 1,4 mln. eurų. Anot Užsienio reikalų ministerijos, panašiai tiek lėšų reikėtų ir vėlesniais metais.

Prezidentas Gitanas Nausėda kalba sąmokslo teorijomis, teigė politologai. Jo pasisakymas apie Vyriausybės norą pristabdyti skiepijimosi procesą siekiant, kad neišsipildytų prezidento tikslas – peržengta riba. G. Nausėda Vyriausybę apkaltino kriminaliniu nusikaltimu, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ sakė politologai Bernaras Ivanovas ir Vytautas Dumbliauskas.

Prieš metus Seimo rinkimus laimėjusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šiandien nesipuikuoja populiarumu apklausų viršūnėje ir daugeliui šalies gyventojų pasitikėjimo nekelia. Nepaisant to, buvęs partijos lyderis Andrius Kubilius teigia nematantis priežasčių, kodėl ši Vyriausybė negalėtų tęsti savo darbo ir po kitų rinkimų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė po Vyriausybės posėdžio teikia informaciją apie svarbiausius priimtus sprendimus.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje svarstys įstatymo pataisas, numatančias galimybę tam tikrais atvejais migrantų laisvę, pasibaigus sulaikymui, apriboti ir be teismo sprendimo. Pataisomis taip pat teisiškai atskiriami prieglobsčio prašytojai ir neteisėti migrantai, spartinamos skundų nagrinėjimo procedūros.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad žmonių nenoras skiepyti turi ribas, tad šiuo metu, kai vakcinų, premjerės žodžiais, „yra sočiai“, nėra būtinybės kompensuoti darbuotojų testavimo biudžeto lėšomis. Vyriausybės vadovė, prisimindama praėjusius metus, kai po Vėlinių į viršų šoko užsikrėtimų koronavirusu skaičiai, išreiškė susirūpinimą dėl ilgojo savaitgalio. Seimas antradienį planuoja apsispręsti dėl pataisų, kad nevakcinuoti darbuotojai už COVID-19 testus mokėtų patys.

Seimas antradienį svarstys Vyriausybės planą, kaip amortizuoti nuo kitų metų smarkiai didėjančias dujų, elektros ir šilumos kainas gyventojams. Penkių įstatymų pakeitimai leistų energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant. Dujų kainų augimą vartotojams siūloma išdėstyti iki penkerių metų. Šilumos gamintojams siūloma leisti didesnę dalį gamtinių dujų įsigyti ne per biržą, o tiesiogiai iš dujų tiekėjo.

Latvijoje nuo ketvirtadienio keturioms savaitėms – iki lapkričio 15-osios – įvedamas karantinas, pirmadienio vakarą pranešė premjeras Krišjanis Karinis. Jo metu dauguma parduotuvių, pramogų vietų ir mokyklos bus uždarytos. Sprendimą antradienį dar turi patvirtinti vyriausybė. K. Karinis sakė, kad toks sprendimas priimtas dėl to, kad Latvijoje paskiepytų nuo koronaviruso gyventojų dalis yra pernelyg maža.

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti Vyriausybės siūlomas priemones, kaip amortizuoti smarkiai didėjančias dujų ir elektros kainas gyventojams.  Už tai, kad po pateikimo pataisoms būtų pritarta, balsavo 87 Seimo nariai, prieš nė vienas, o susilaikė 25. Pakeitimai bus svarstomi skubos tvarka ir į plenarinių posėdžių salę iš komitetų grįš spalio 19-ąją. Penkių įstatymų pataisos leistų energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant.

Seime toliau kelią skinasi idėja, kad dėl koronaviruso testuotis privalantys darbuotojai už testus mokėtų patys arba tai darytų darbdavys, valstybė šių testų nebekompensuotų. Parlamentarai po svarstymo pritarė šiam sprendimui. Vyriausybės parengtose pataisose norima įtvirtinti, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, būtų finansuojamas darbuotojo arba darbdavio lėšomis.

Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 3,907 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje sudarys apie 26,068 mlrd. eurų, arba 45,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius  (VVP), planuojama pasiskolinti apie 2,039 mlrd. eurų, 1,75 mlrd. eurų – užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas. Apie 118 mln.