vyriausybė

Vyriausybė pirmadienį posėdyje pavirtino 4 mln. eurų siekiančią medicininę paramą Ukrainai, nuo praėjusios savaitės kovojančiai su Rusijos pajėgomis. Ukrainiečiams parama siunčiama tiek iš valstybės rezervo, tiek iš Sveikatos apsaugos ministerijos turimų išteklių. „Mūsų nutarimo esmė yra formalumas, siuntos jau paruoštos“, – posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) palaikys Vyriausybės siūlymus didinti šių metų krašto apsaugos biudžetą, sako šios politinės jėgos pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. „Aš neabejoju, kad palaikysime, nes mes suprantame esamą situaciją ir mes tikrai nebūsime prieš finansavimo padidinimą“, – penktadienį Žinių radijui sakė ji.

Į Ukrainą įsiveržusi Rusija ketina nušalinti šalies vyriausybę ir įkurdinti naują, Maskvai palankią administraciją, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas. Pasak jo, rusų kariuomenė puolimą pradėjo paleidusi maždaug 100 balistinių raketų, daugiausia į karinės infrastruktūros objektus, taip pat surengė 75 sunkiųjų ir vidutinių bombonešių antskrydžius.

Ukrainos parlamento, vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos ir Okupuotų teritorijų reintegracijos ministerijų oficialieji tinklalapiai trečiadienį tapo neprieinami, tvyrant nuogąstavimams, kad Rusija gali pradėti karinę invaziją į kaimyninę šalį. Taip pat sutiko Ukrainos saugumo tarnybos (SBU), Vidaus reikalų ir Gynybos ministerijų tinklalapių darbas. Tuo metu Nacionalinės policijos ir Ukrainos prezidentūros svetainės kol kas veikia įprastu režimu.

Pavasarį Lietuvoje planuojamuose karinėse specialiųjų operacijų pajėgų pratybose „Liepsnojantis kalavijas 2022“ dalyvaus per 1 tūkst. užsienio karių. Trečiadienį Vyriausybė davė leidimą atvykti iki 1157 kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų. Bendras pratybose dalyvausiančių karių skaičius neskelbiamas.

Vyriausybė trečiadienį sugriežtino strateginių įmonių sandorių patikrą bei suteikė daugiau įgaliojimų vyriausybinei tokius sandorius tikrinančiai komisijai. Tam dar turės pritarti Seimas. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisas parengė Susisiekimo ministerija.

Vienas Ukrainos karys žuvo ir dar šeši buvo sužeisti antradienį per susirėmimus su Maskvos remiamais separatistais šalies rytuose, pranešė kariuomenė. Ši žinia buvo paskelbta suintensyvėjus susirėmimams Donbase ir didėjant susirūpinimui, kad Rusija gali pradėti didelio masto įsiveržimą. „Vienas karys žuvo“ per apšaudymą iš separatistų kontroliuojamų teritorijų Luhansko srityje, naujienų agentūrai AFP sakė kariuomenės atstovas Pavlo Kovalčukas.

Vengrija pasiųs karių sienos su Ukraina apsaugai sustiprinti, baiminantis galimo pabėgėlių antplūdžio, jeigu Rusijos priešprieša su Kijevo vyriausybe eskaluotųsi, antradienį pranešė gynybos ministras Tiboras Benko.

2020-aisiais, besibaigiant Seimo kadencijai, tuometė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdžia pritarė Lietuvoje steigti valstybinį plėtros banką. Tačiau užduotis įgyvendinti projektą teko anuomet jį kritikavusiems konservatoriams, po Seimo rinkimų atsidūrusiems valdžioje.

Pavasarį Lietuvoje planuojamos didelės karinės pratybos „Liepsnojantis kalavijas 2022“. Jose vienu metu dalyvaus iki 1157 kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų, teigia Krašto apsaugos ministerija (KAM). Bendras pratybose dalyvausiančių karių skaičius neskelbiamas. Anot ministerijos, pratybos rengiamos, siekiant gerinti Baltijos regiono ir kitų valstybių specialiųjų operacijų pajėgų vienetų sąveiką bei pasirengimą Baltijos regiono kolektyvinei gynybai.

Vyriausybei skatinant gyventojus tapti gaminančiais elektros vartotojais, Energetikos ministerija siūlo pailginti saulės elektrinių prijungimo prie elektros tinklų sąlygų galiojimą.  „Siūlomi pakeitimai užtikrintų sklandesnį gaminančių vartotojų augimą, paprastesnį elektros sistemos tinklo pajėgumų ir investicijų į atnaujinimą planavimą, o gaminantys vartotojai taip pat išvengtų papildomų mokesčių už tą pačią paslaugą“, -- pranešime teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.

Rusija ketvirtadienį vėl apkaltino Ukrainą daug kartų pažeidus 2015 metų susitarimus, turėjusius užbaigti konfliktą tarp Kijevo vyriausybės ir šalies rytuose įsitvirtinusių prokremliškų separatistų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako esąs pasirengęs kalbėtis su Užsienio reikalų ministerija dėl Lietuvos ambasadoriaus prie Europos Sąjungos kandidatūrų, tačiau pabrėžia, kad diplomatas turėtų būti paskirtas sutariant abiem pusėms.

Vasario 16-ąją Lietuva švenčia Atkurtos valstybės dieną. Tai priminimas, kad laisvę reikia saugoti ir ginti. „Lietuva, švęsdama Atkurtos valstybės dieną, gali jaustis saugiai – esame ir ES ir NATO šeimos nariai. Tačiau vis garsiau žvangant ginklams šalia Ukrainos sienų, švęsdami savo laisvę, reiškiame tvirtą paramą visiems Ukrainos žmonėms“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė. Ukraina trečiadienį mini vienybės dieną.

Vyriausybė apsisprendė nebetikrinti į Lietuvą iš Europos Sąjungos šalių atvykstančių asmenų dokumentų, susijusių su COVID-19.  Taip pat nuspręsta nebetaikyti draudimo užsieniečiams atvykti į Lietuvą iš trečiųjų šalių.

Vadovauti Vyriausybei Lietuvoje niekada nebuvo lengva. Premjerus klupdė bankų griūtys, į miškus išėję savanoriai ar sunkiai valdomas nusikalstamumas. Vėliau pagalius į ratus kišo Rusijos krizė, krintanti pinigų vertė ir tūkstančiai bedarbių. Politologai ir politikos apžvalgininkai vieningai sutaria, kad dabartinei premjerei taip pat teko nelengva dalia. Premjerė stipri, bet tuo pačiu ir silpna, ir tai, pasak politikos apžvalgininkų – kelia problemų visiems.

Prezidento ir valdančiųjų galios žaidimai nesibaigia. Gitanui Nausėdai primygtinai reikalaujant patvirtinti šimto eurų išmokas nepasiturintiesiems ir padidinti NPD, valdantieji sugalvojo būdą, kaip šiuos klausimus atidėti – staiga atšaukė planus kitą savaitę rengti neeilinę Seimo sesiją. Opozicija įsitikinusi – tai valdančiųjų klasta. Dalis koalicijos partnerių aiškina, kad prezidentas niekuo nesusijęs.

Valdančios daugumos ir Vyriausybės veiksmų, norint suvaldyti kylančias kainas ir infliaciją, nepakanka, teigė Vilija Blinkevičiūtė. Socialdemokratų partijos pirmininkė aiškina, kad visi veiksmai, kuriuos Vyriausybė padarė norėdama suvaldyti situaciją, jau nebeturi vertės. Gerbiama Vilija, valdantieji šiuo metu praktiškai daro viską, ką darytų ir socialdemokratai, ar tai reiškia, kad jūs nebeturite darbo? Ne visai norėčiau sutikti su jumis.

Vyriausybė trečiadienį iš rezervo fondo skyrė 119,5 mln. eurų tvorai pasienyje su Baltarusija įrengti. Trečiadienį Ministrų kabinetas priėmė nutarimą, numatantį, kad iš minėtos sumos 115,5 mln. eurų bus skirta pačiam fiziniam barjerui pasienyje su Baltarusija, dar apie 4 mln. teks prisidėti prie sienos stiprinimo priemonių, kurioms suteiktas Europos Sąjungos fondų finansavimas, įsigijimo.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė abejoja, ar prezidento Gitano Nausėdos pasiūlytos 100 eurų išmokos Lietuvos gyventojams bei NPD didinimas duos norimų rezultatų. Jos teigimu, bandant atsverti augančios infliacijos padarinius, turėtų užtekti Vyriausybės pasiūlytų sprendimų. Prezidentūra skubina valdančiuosius didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir mažiau uždirbantiems asmenims išmokėti 100 eurų vienkartines išmokas. „Vyriausybė yra jau pateikusi savo pasiūlymus Seimui.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Klaipėdos uosto rinkliavų pakeitimams – kai kurios rinkliavos sumažintos ar panaikintos, tačiau įvedama nauja – tonažo rinkliava. Ja bus apmokestintas tik transporto priemonių gabenimas Smiltynės perkėlos keltais. Smiltynės perkėla nurodė, kad įvedus tonažo rinkliavą keleiviniam keltui, bendrovės sąnaudos išaugs 20 proc., arba 1 mln. eurų, todėl brangs automobilių perkėlimas – nuo birželio bilieto kaina galėtų augti 23 procentais.

Savivaldybėms bus kompensuota už išlaidas perkant vaikiškas medicinines kaukes pradinukams, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. „Pagal pradinio ugdymo programas ugdomi mokiniai nuo gruodžio 1 dienos švietimo įstaigose įpareigoti dėvėti kaukes arba respiratorius, tinkamam kaukių dėvėjimo užtikrinimui buvo būtina aprūpinti pritaikytomis kaukėmis“, – per Vyriausybės pasitarimą sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Į Vyriausybės atstovų kritiką dėl pasiūlytų vienkartinių 100 eurų išmokų labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms jų iniciatorius prezidentas Gitanas Nausėda atsako, kad tokia priemonė jau išbandyta ir neigiamų pasekmių anksčiau nesukėlė. „Reikėtų labiau pasigilinti į infliacijos priežastis, aš esu įsitikinęs, kad šiuo metu mes patiriame infliaciją, kuri pirmiausiai yra sukelta energetinių išteklių spartaus kainų brangimo. Taip, po tam tikro laiko tai persiduoda ir kitų prekių kainoms.

Verslo tarybai siūlant palengvinti sąlygas įsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, Vyriausybės atstovai pritaria, kad būtų palengvintas kvalifikuotų darbuotojų atvykimas bei sumažintos biurokratinės kliūtys. Tuo metu profesinių sąjungų atstovai piktinasi, jog Trišalėje taryboje tai aptariama per vėlai.

Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja savivaldos ir regioninės plėtros klausimams paskirta Natalija Kazlauskienė, antradienį pranešė Vyriausybės kanceliarija. Socialinių mokslų daktarė N. Kazlauskienė profesinę patirtį yra sukaupusi valstybės tarnyboje, Europos Sąjungos ir kitose institucijose.  Ji yra dirbusi Agrarinės ekonomikos institute, JAV Ajovos valstijos universitete, Žemės ūkio ministerijos ir Finansų ministerijos vadovybėje.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas tikisi, kad komitetas pritars Vyriausybės siūlomam nuliniam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui už centralizuotą šildymą gyventojams nuo sausio iki šildymo sezono pabaigos.  „Manau, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritars Vyriausybės registruotam pasiūlymui.

Vargu, ar kas būtų atspėjęs, kad vos per vienerius bendro darbo valdant valstybę metus prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė įsivels į tokią galybę ginčų. Vieni jų – reikšmingesni, kiti panašesni į principų demonstravimą ir žodžių mūšį, tačiau visi jie įneša nemažai sumaišties į valstybės valdymo procesą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos lyderis Ramūnas Karbauskis bendravo su Kinijos valstybinės žiniasklaidos „Global Times“ šaltiniu. Jis kritikavo Lietuvos Vyriausybę ir tikino, kad ši sugadino santykius su Kinija. Apie tai penktadienį rašo naujienų portalas LRT. Tikinama, kad valstiečių partijos lyderis Vilniuje įsteigtą Taivano atstovybę laiko kaip valdžios neprofesionalumą ir iracionalumą, o tiltus tarp Pekino ir Vilniaus reikia statyti, o ne griauti.

Šalies prezidentui bei Vyriausybei skeptiškai vertinant galimybę sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams, Lietuvos prekybos įmonių asociacija šiuo klausimu laikosi neutralios pozicijos, sako jos direktorė.  Rūta Vainienė nekomentuoja galimo kainų pokyčio, jei būtų sumažintas PVM būtiniausioms maisto prekėms. Jos teigimu, šiuo metu prekybininkų konkurencija yra didžiulė, o kainos – mažiausios, kokios tik įmanomos.

Vyriausybei pritarus centralizuotam šildymui laikinai įvesti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą ir taip amortizuoti itin išaugusias šildymo kainas gyventojams, dalis Seimo narių tokią idėją kritikuoja, tačiau dalis ir palaiko .      Parlamentarai, priklausantys ir valdantiesiems, ir opozicijai, priekaištauja, kad paramos gyventojai gali ir nepajusti, nes ji bus labai maža.

Vyriausybei trečiadienį nusprendus stabdyti galimybių paso galiojimą bei nustačius plotą vienam prekybos vietos lankytojui, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad tokie sprendimai tenkina prekybininkų lūkesčius.   „Visą laiką siūlėme pandemiją prekyboje valdyti ne taikant galimybių pasą, bet nustatant ribojimą kvadratiniais metrais vienam pirkėjui. Viskas, kas nustatyta, atliepia mūsų buvusius lūkesčius ir europinę praktiką“, – BNS sakė R. Vainienė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad galimybių paso atsisakymas gali būti laikinas ir šis dokumentas gali būti sugrąžintas, jei epidemiologinė situacija to pareikalaus. Ministrų kabinetas nutarė, kad galimybių pasas Lietuvoje bus laikinai sustabdomas nuo vasario 5 dienos. „Kokiam laikotarpiui, pasakyti negaliu, džiaugčiausi, jeigu visam laikui. Bet priklausys nuo to, kaip susiklostys epidemiologinė situacija.

Vyriausybė pakeitė tvarką dėl valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų įstaigų pasirengimo ekstremalioms situacijoms: jos privalės kaupti priemones, kad galėtų užtikrinti nepertraukiamą veiklą. Vyriausybė pritarė tokiam Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtam nutarimo projektui, kuris apima gamtinio ar techninio pobūdžio grėsmes, taip pat – Astravo atominės elektrinės galimą branduolinę ar radiologinę avariją.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė papildomai pagalbai nuo pandemijos nukentėjusiam turizmo sektoriui. Numatoma iš dalies apmokėti apgyvendinimo įstaigų sąskaitas bei subsidijuoti atvykstamojo turizmo organizatorius. Dėl 4 mln. eurų paramos dar bus kreipiamasi į Europos Komisiją.  „Matome, jog turizmo sektorius iki šiol yra paveiktas COVID-19 pandemijos, paklausa iki šiol nėra atsistačiusi, tai yra ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad kai kurie elektros gamintojai dar lanksčiau galėtų įsigyti gamtinių dujų.  Energetikos ministras Dainius Kreivys sakė, kad lankstumas tarptautinėje suskystintų gamtinių dujų rinkoje gali būti labai svarbus dėl geopolitinės situacijos Europoje, jeigu sutriktų gamtinių dujų importas iš Rusijos ar jų tiekiamas būtų nepakankamas.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino geležinkelio Vilnius–Klaipėda ir Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies – ruožo nuo Klaipėdos iki „Draugystės“ stoties – infrastruktūros vystymo planą.  Susisiekimo ministerija siūlymu, patvirtintas planas elektrifikuoti geležinkelių tinklą, kuris atitiktų Europos Sąjungos (ES) techninius ir vežimų poreikius. Be to, būtų numatytos plėtrai reikalingos teritorijos – visuomenės poreikiams reikėtų paimti apie 5,6 ha žemės.

Vyriausybė apsisprendė, kad nuo šeštadienio Lietuvoje nebegalios galimybių pasas. Šį dokumentą pakeis žmonių srautų ribojimai. Taip pat nuspręsta naikinti prievolę daliai darbuotojų testuotis dėl COVID-19. Sveikatos apsaugos ministerija atsisakyti galimybių paso Vyriausybei pasiūlė pastebint, kad omikron atmaina užsikrečia ir imunitetą turintys gyventojai. Vis dėlto ministerija neatmetė, kad galimybių pasas, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos, galėtų būti grąžintas ateityje.

Vyriausybei apsisprendus, kad baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvos teritoriją prieštarauja mūsų šalies nacionalinio saugumo interesams, krovininiai traukiniai nuo vasario sustojo, bet teisiniu aspektu gali kilti bėdų. Bent jau taip mano Prezidentūra, paprašiusi ministrų kabineto pateikti savo vertinimą, ką daryti su Lietuvos tarptautiniais ir europiniais įsipareigojimais.

Vyriausybei trečiadienį ketinant pritarti nuliniam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šildymu tarifui, taip amortizuojant itin išaugusias šildymo kainas gyventojams, ekonomistai kritikuoja siūlymą ir laiko jį populistiniu bei nesąžiningu kitų vartotojų atžvilgiu. Analitikai siūlo verčiau didinti kompensacijas mažiau uždirbantiems, investuoti į energetikos infrastruktūrą ir mažinti priklausomybę nuo brangių energijos šaltinių.

Vyriausybei planuojant atsisakyti nuolatinio darbuotojų testavimo, vieni verslo atstovai sako, kad ši priemonė jau prarado prasmę, tuo metu kiti teigia, kad atsisakant galimybių paso toks testavimas galėtų išlikti.  Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sveikina tokius Vyriausybės planus. Anot jo, periodinis darbuotojų testavimas, kaip ir galimybių pasas – praėjusio etapo pandemijos valdymo priemonės.

Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje turėtų atsisakyti periodinio darbuotojų testavimo dėl koronaviruso. Toks siūlymas Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymu numatytas Vyriausybės nutarimo projekte.

Trečiadienio posėdyje ministrų kabinetas ketina atsisakyti galimybių paso, įvesdamas kitokius ribojimus. Tiesa, neatmetama, kad galimybių pasas, kaip COVID-19 pandemijos valdymo priemonė galės grįžti ateityje. Galimybių paso atsisakyti ir kitų pakeitimų imtis siūloma nuo vasario 5 dienos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako turinti abejonių dėl Vyriausybės siūlomo nulinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šildymui.  Pasak jos, tokia priemonė kainų labai nesumažintų, be to, abejonių kelia tai, kad ją siūloma taikyti atgaline data.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl galimybių paso atsisakymo, privalomojo testavimo pokyčių. Apie tai, kad Ministrų kabinetas turėtų panaikinti galimybių pasą, praėjusią savaitę pranešė premjerė Ingrida Šimonytė. Šiam sprendimui pirmadienį pritarė ir Vyriausybės nepriklausomų ekspertų taryba. Pernai gegužę Vyriausybė patvirtino galimybių pasą asmenims, turintiems imunitetą ar neigiamą koronaviruso testo rezultatą.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad galimybių paso naudingumas dėl vyraujančios omikron atmainos yra sumažėjęs, todėl prezidentūra sveikina Vyriausybės planus jo atsisakyti. „Galimybių pasą reikia stabdyti iš karto (...) Tai turėtų padaroma nieko nelaukiant“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė. Pasak prezidento patarėjos, ji nematanti prasmės kada nors dar pasinaudoti galimybių pasu. „Ateityje grąžinti (galimybių pasą – BNS) nelabai matau vertės.

Pirmadienį posėdžiavusi Vyriausybės nepriklausomų ekspertų taryba pritarė planams stabdyti galimybių paso taikymą. „Dėl ypatingo naujos atmainos omikron plitumo svarbiausios tampa asmeninės apsaugos priemonės – vakcinacija, respiratorių dėvėjimas, kontaktų mažinimas. Ekspertų tarybos nariai pritaria galimybių paso sustabdymui, galutinis sprendimas bus priimtas Vyriausybės posėdyje“, – BNS po posėdžio sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Darbą Ukrainoje pirmadienį pradeda Lietuvos Vyriausybės misija. Kaip pranešė Vyriausybė, Poreikių vertinimo misijos tikslas – įvertinti papildomos Lietuvos paramos Ukrainai poreikius ir koordinuoti jos teikimą Rusijos agresijos akivaizdoje.

Pirmadienį posėdžiaujanti Vyriausybės nepriklausomų ekspertų taryba aptars galimybių paso atšaukimo perspektyvą. „Nepriklausomų ekspertų tarybos posėdyje šiandien bus aptartas galimybių paso efektas pandemijos valdymui, jo taikymo perspektyvos bei tolesnės pandemijos valdymo priemonės“, – BNS informavo premjerės atstovė Rasa Jakilaitienė. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė penktadienį paskelbė, jog sprendimą dėl galimybių paso sustabdymo Vyriausybė turėtų priimti trečiadienį.

Talibanas ir jo sąjungininkai galimai nužudė daugiau kaip 100 buvusių Afganistano vyriausybės ir saugumo pajėgų narių bei žmonių, bendradarbiavusių su tarptautinėmis pajėgomis, rašoma Jungtinių Tautų ataskaitoje, su kuria sekmadienį susipažino naujienų agentūra AFP. Dar nepaskelbtoje ataskaitoje, kurios kopiją matė AFP, rašoma apie drastiškus žmogaus teisių suvaržymus, kurių ėmėsi naujasis Afganistano islamo fundamentalistų režimas.