vyriausybė

Vyriausybei pakenkė sukurtas lūkestis, kad ministrai atsistatydins dėl tebesitęsiančio baltarusiškų trąšų tranzito, ir palikti juos postuose buvo premjerės Ingridos Šimonytės klaida, sako politologė Ainė Ramonaitė. Taip ji komentavo antradienį paskelbtą visuomenės nuomonės apklausą, rodančią gruodį smukusius šalies Vyriausybės reitingus.

„Lietuvos Vyriausybė puikiai suvaldė pandemiją, suvienijo ir mobilizavo visuomenę krizės akivaizdoje, pagaliau, per trisdešimt metų tinkamai sutvarkė švietimo ir socialines sferas, sumažino energetikos kainas, padidino žmonių pajamas, o Lietuvos visuomenės laimės indeksas išaugo iki dangaus.

Nepaisant JAV sankcijų tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą smukdė šalies Vyriausybės reitingus, o nepasitikėjimas susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu išaugo beveik dvigubai, rodo antradienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Gruodį atliktoje apklausoje pasitikėjimą Vyriausybe išreiškė vos 17,3 proc. respondentų, nepasitikėjimą – 47,8 apklaustųjų. Lapkritį Vyriausybe pasitikėjo 21 proc., nepasitikėjo – 39,6 proc. respondentų.

Koronavirusu jau naudojasi ir kenkėjiškų tikslų siekiantys asmenys. Vyriausybė perspėja, kad šiomis dienomis plinta tariamai NVSC siųstas elektroninis laiškas dėl privalomo darbuotojų koronaviruso testavimo. Šia žinia pirmadienį pasidalijo pati Vyriausybė, tikindama, kad NVSC šiuo metu tokių laiškų nesiunčia. „DĖMESIO: el.

Pasaulyje sparčiai plintant naujajai omikron atmainai, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad Lietuvoje būtų įvestas karantino režimas. Premjerė teigia, kad „griežtas, bet trumpas“ karantinas būtų galimas reanimacijoms užsipildžius iki tokio lygio, kai sveikatos priežiūros sistema imtų strigti. Tai ir kitas svarbiausias aktualijas premjerė aptarė su TV3. Ją kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Visai neseniai, prieš gerą savaitę virė aistros dėl Vyriausybės likimo.

Vyriausybė per tris savaites žada priimti galutinį sprendimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ sutarties su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija, šią savaitę pripažinusi sutartį ir jos pakeitimus keliančiais grėsmę šalies saugumui, dar ketvirtadienį turėtų pateikti savo išvadą Ministrų kabinetui.

Konservatorių Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis pakliuvo į keistą situaciją. Politikas padarė viską, kad Lietuva nenumuilintų JAV įvestų sankcijų Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“, bet sulaukė savų kolegų pasmerkimo ir raginimo trauktis iš pareigų.

Vyriausybės ir konkrečių ministrų veiklą sprendžiant situaciją dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą prezidentas vertins iš naujo po sausio 31-osios, pranešė valstybės vadovo patarėjas. Povilas Mačiulis ketvirtadienį LRT teigė, kad šią savaitę su Gitanu Nausėda susitikę susisiekimo ir užsienio reikalų ministrai pateikė konkrečių pasiūlymų, kaip spręsti baltarusiškų kalio trąšų tranzito klausimą.

Vyriausybė nepritarė dalies Seimo narių pasiūlymui, kad vaiko pinigai augtų iki 84 eurų. Tai siūlyta pasiekti vaiko pinigus didinant nuo 1,75 iki dviejų bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžių.  Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadai nepritarti parlamentarų pasiūlymui, nes tai iš valstybės biudžeto papildomai pareikalautų apie 87,5 mln. eurų kasmet.

JAV vyriausybės pareigūnai, susiduriantys su kylančia koronaviruso omikron atmainos banga, išplatins 500 mln. nemokamų COVID-19 testų, mobilizuos karinį medicinos personalą ir padidins skiepijimo pajėgumus, antradienį pranešė Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnas. „Turime priemonių išgyventi šią bangą“, – sakė pareigūnas. Jis pridūrė, kad naujų apribojimų įvesti neplanuojama.

Demokratų frakcijos Seime „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis skatina parlamente pradėti „Belaruskalij“ tranzito aplinkybių tyrimą, kadangi ministrų teikiamos versijos vis keičiasi. Anot parlamentaro, atsakomybę turi prisiimti visi prie skandalo prisidėję asmenys. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su Seimo nariu S. Skverneliu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Komentuodamas baltarusiškų kalio trąšų tranzito skandalą sakėte, kad ši valdžia bankrutavo.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį Seime sulaukė opozicijos kritikos dėl savo vadovaujamo ministrų kabineto etikos standartų. Vis dėlto premjerė teigia, kad Vyriausybė kelia sau labai aukštus reikalavimus.

Gilėjant Lietuvos ryšiams su Taivanu, Vyriausybė trečiadienį nusprendė steigti Lietuvos prekybos atstovybę Taibėjuje. Ši sala rudenį atidarė Vilniuje Taivaniečių atstovybę, o dėl jos pavadinimo įniršusi Kinija pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį. Vyriausybės nutarimas dėl atstovybės Taibėjuje įsigalios sausio 1 dieną. Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė BNS sakė, kad artimiausiu metu bus paskelbtas konkursas atstovybės vadovo pareigoms užimti.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė turi priekaištų tam, kaip „Lietuvos geležinkeliai“ sprendė baltarusiškų trąšų skandalą. Ji sakė nesutinkanti su įmonės valdybos pirmininko teiginiu, jog reputacinės rizikos įmonei kilo dėl neatitikimo tarp politinės valios nutraukti „Belaruskalij“ tranzitą ir teisinių instrumentų ją įgyvendinti.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymui tobulinti Adresų formavimo taisykles – nuo šiol, nurodant siuntos gavėjo adresą, kartu reikės nurodyti ir pašto kodą. Visoje Lietuvoje yra vienodai pavadintų gyvenamųjų vietovių ir gatvių, todėl pašto darbuotojams, papildomai peržiūrintiems netiksliai adresuotas siuntas ir mėginantiems patikslinti nurodytus gavėjų adresus, pašto kodai padės nustatyti tikrąjį adresatą. „Visiems svarbu, kad siuntos gavėjus pasiektų saugiai ir laiku.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė paaiškino, kodėl jos sprendimas dėl ministrų kabineto ateities užtruko iki vėlyvo antradienio vakaro. Jos teigimu, galutinis sprendimas buvo susijęs ir su tuo, kaip pasibaigė „Lietuvos geležinkelių“ valdybos posėdis. Savo sprendimą dėl užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio ateities ministrų kabinete premjerė paviešino antradienį 22 val.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje įtvirtino rodiklį, pagal kurį ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms būtų naikinami arba švelninami. Jis priklausys nuo ligoninių lovų užimtumo. Ministrų kabinetas pritarė, kad šalyje dėl COVID-19 įvesti ribojimai bus panaikinami arba švelninami, kai per kalendorinę savaitę ligoninėse nebus gydoma daugiau nei 300 koronavirusu sergančių pacientų. Čia turimos omenyje ligoninių lovos be vietų reanimacijoje.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesutiko priimti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio prašymų atsistatydinti. G. Landsbergis atsistatydinimo pareiškimą I. Šimonytei išsiuntė dar penktadienį, M. Skuodis – sekmadienį. Abu ministrai prašė būti atleisti dėl baltarusiškų trąšų „Belaruskalij“ skandalo, kuris kilo praėjusią savaitę.

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi dėl priimto 2022-ųjų biudžeto. Vyriausybės vadovės teigimu, jei biudžetas būtų buvęs nepatvirtintas, kiekvieną mėnesį būtų tekę remtis viena dvyliktąja praėjusių metų biudžeto, o tai neleistų planų kelti atlyginimus. Premjerė nedramatizavo, kad biudžetas priimtas vos daugiau nei pusės Seimo narių balsų dauguma. „Tai tokio daugiau mažiau dydžio yra dauguma. Nieko čia neturėtų labai stebinti.

Premjerė Ingrida Šimonytė neatskleidžia, ar apsisprendė dėl savo ir dviejų ministrų likimo. Vyriausybės vadovė pakartojo, kad sprendimą paskelbs antradienio vakarą. „Šiandien yra sudėtinga diena, šiandien yra daug sudėtingų balsavimų Seime, tai leiskite tą darbo dieną pabaigti. Turbūt jus yra informavusi Rasa Jakilaitienė, kad sprendimą paskelbsiu šiandien vakare, o komentarai bus rytoj po Vyriausybės posėdžio“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį pareiškė neatmetanti galimybės visai Vyriausybei atsistatydinti dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. Pasak premjerės, sprendimą dėl Vyriausybės ateities lems tai, kaip ji pati vertins situaciją. Bet ar tikrai Vyriausybė atsistatydins ir bus sudaryta nauja? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariais Pauliumi Saudargu ir Gintautu Palucku.

Valdantieji konservatoriai antradienį išreiškė nepasitikėjimą savo partiečiu Žygimantu Pavilioniu ir ragina jį atsistatydinti iš Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų. Politikas tikina, kad svarstys šį raginimą tada, kai paaiškės atsistatydinimo prašymą premjerei pateikusio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio likimas. „Šiandien frakcija pasiūlė man pačiam apsispręsti dėl pirmininkavimo Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Premjerė Ingrida Šimonytė vakare žadą sprendimą dėl ministrų ir dėl Vyriausybės ateities. Antradienį I. Šimonytė susitiko su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu ir susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu. Po susitikimo su premjere prakalbo ir pats G. Landsbergis. Užsienio reikalų ministras teigė, kad jau kalbėjosi su premjere I. Šimonyte. Pasiteiravus, kokios nuotaikos, G. Landsbergis atsakė vienu žodžiu. „Nelengvos, sakyčiau. Tiksliausias žodis toks būtų“, – teigė jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį į kritiką dviem ministrams reagavo piktokais svarstymais atsistatydinti visai Vyriausybei, bet antradienį jau, tikėtina, buvo sugalvojusi, ką daryti. Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos narių, remiantis Vyriausybės įstatymu ministrų kabinetas tikriausiai teiks siūlymą Seimui balsuoti dėl pasitikėjimo. Taip iš esmės visa Vyriausybė iš situacijos išeis sausa ir beveik nenukentėjusi.

Premjerei Ingrida Šimonytei paskelbus, kad neatmeta galimybės atsistatydinti, Seimo narei į tokius pareiškimus reaguoja skirtingai. Parlamento vadovė tiki Vyriausybės vadovės žodžių nuoširdumu, opozicija kalba apie dirbtinai keliamas įtampas, o socialdemokratas Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad šioje situacijoje turėtų pasitraukti tik užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis mano, kad premjerės pareiškimai dėl Vyriausybės atsistatydinimo – sukelta drama, kuri skirta nukreipti dėmesį nuo kitų dramų. Jo nuomone, niekas iš Vyriausybės nepasitrauks, premjerė ir ministrai toliau sėkmingai dirbs, o sukeltas ažiotažas leido sutelkti valdančiąją daugumą balsavimui dėl biudžeto.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad susidariusią krizę reikia spręsti tokiais sprendimais, kurie nesudarytų papildomų problemų. Parlamento vadovės teigimu, atskirų ministrų ar visos Vyriausybės atsistatydinimas situacijos tikrai nepagerintų. „Turėjome ne vieną pasitarimą, tai nieko naujo neturiu ką pasakyti. Šią problemą reikia spręsti tokiais sprendimais, kurie nesukelia didesnių problemų.

„Lietuvos geležinkelių“ sutarties su „Belaruskalij“ turėjo būti pristatyti Vyriausybės nacionalinio saugumo komisijai, teigė premjerė Ingrida Šimonytė. LRT laidai „Dienos tema“ premjerė tvirtino, kad spalį „Lietuvos geležinkeliai“ pakoregavo sutartį su „Belaruskalij“, joje numatydama įpareigojimą už trąšų gabenimą atsiskaityti iš anksto, ir tai yra suprantama.  „Tačiau atrodo, kad sutarties pakeitimų būta ir daugiau.

Ingrida Šimonytė trąšų skandalą ir ministrų likimą aptarė su prezidentu, bet sprendimo kol kas dar neatskleidžia. Apie savo likimą nenoriai šneka ir šiandien oficialų atsistatydinimo raštą parašęs Susisiekimo ministras. Vis tik opozicija nuomonė vieninga – ministrų kalbos apie pasitraukimą yra viso labo blefas ir bandymas visuomenėje pasirodyti geresniais, nei iš tiesų yra.

Praėjusią savaitę šalį sudrebino trąšų tranzito skandalas išklibino net dviejų ministrų kėdes. Po šio įvykio prabilta ir apie visos Vyriausybės galimą atsistatydinimą. Tačiau Ekomonikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi – valdantieji atlaikė jau ne vieną krizę, tad atlaikys ir šią. Tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą praėjusią savaitę sukėlė vieną didžiausių pastarojo meto politinių krizių Lietuvoje.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį pareiškė neatmetanti galimybės visai Vyriausybei atsistatydinti dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. „Neatmetu šitos galimybės, tą aš galiu labai tiesiai pasakyti“, – nacionalinio transliuotojo LRT laidai „Dienos tema“ sakė I. Šimonytė.

Konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis bei susisiekimo ministras Marius Skuodis praėjusį trečiadienį pranešė esą pasirengę atsistatydinti, kai, įsigaliojus JAV sankcijoms Baltarusijos trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės prekių tranzitas per Lietuvą nesustojo. G. Landsbergis sako, kad jo sprendimas atsistatydinti yra rimtas.

Vyriausybei ir Seimui siūloma įvesti sankcijas tiesiogiai ar netiesiogiai iš Baltarusijos importuojamiems, perkamiems ar perleidžiamiems produktams. Tai leistų užkirsti kelią ir bet kokiam „Belaruskalij“ trąšų tranzitui per Lietuvos teritoriją. Susisiekimo ministerija penktadienį įregistravo tai numatantį Nacionalinio saugumo užtikrinimui būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir įgyvendinimo įstatymo projektą.

Sustiprinančiąja vakcinos nuo koronaviruso doze jau pasiskiepijo trečdalis 65 metų ir vyresnių asmenų, pranešė Vyriausybė. Iš viso nuo spalio 18 dienos stiprinamąja vakcinos nuo COVID-19 doze pasiskiepijo daugiau kaip 14 proc. visų šalies gyventojų, remdamasi Statistikos departamento duomenis informuoja Vyriausybės spaudos tarnyba. 67 proc. visų šalies gyventojų yra pasiskiepiję bent viena vakcinos nuo COVID‑19 doze, o bendras Lietuvos gyventojų imunizacijos lygis šiuo metu siekia 79 proc.

Ketvirtadienio vakarą Seime – anksčiau neskelbtas koalicijos partijų lyderių susitikimas.  Naujienų portalo tv3.lt duomenimis, susitikime dalyvavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Seimo nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Vytautas Mitalas.  Po susitikimo politikai atsisakė jį komentuoti.

Ketvirtadienį posėdžiavusi vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija nutarė prašyti „Lietuvos geležinkelių“ papildomos išsamios informacijos. Į komisiją kreipėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis, prašydamas įvertinti, ar „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos bendrovės „Belaruskalij“ sutartis atitinka nacionalinio saugumo interesus.

Vyriausybė ieško būdų, kaip be didelės žalos valstybei nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su JAV sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“, pareiškė premjerė Ingrida Šimonytė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Tikrai rasime sprendimus dėl sutarties galiojimo nutraukimo taip, kad Lietuvos Respublikai dėl to kiltų mažiausios finansinės žalos rizika“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį teigė premjerė.

Seimo opozicija ragina Vyriausybę prisiimti atsakomybę, paaiškėjus, kad „Lietuvos geležinkeliai“ priėmė JAV sankcionuotos Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ avansinį mokėjimą ir teikė jai paslaugas po gruodžio 8-sios, jau įsigaliojus sankcijoms. Savo ruožtu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako pasitikinti Vyriausybės veiksmais.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas situaciją, kai „Lietuvos geležinkeliai“ apėjo JAV sankcijas „Belaruskalij“, pavadino dviveidišku pasirinkimu ir Lietuvos vertybinės užsienio politikos bankrotu. Jis tikino, kad atsakomybę už tai turėtų prisiimti tiek premjerė, tiek užsienio reikalų ministras. „Tai yra vertybinės užsienio politikos bankrotas, tai yra akivaizdu.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Jungtinių Valstijų sankcijų vienai didžiausių pasaulyje Baltarusijos trąšų gamyklai „Belaruskalij“ įgyvendinimas priklauso nuo įmonių, tačiau neatmeta ir Vyriausybės įsikišimo galimybės. Taip jis kalbėjo rugpjūtį paskelbtų JAV sankcijų įsigaliojimo išvakarėse. Lietuvos institucijos ir valstybės įmonės kurį laiką aiškinosi, ar sankcijos uždraudžia „Belaruskalij“ trąšų tranzitą Lietuvos geležinkeliais per Klaipėdos uostą.

Vyriausybės patobulintas kitų metų valstybės biudžetas yra pozityvus dėl augančių pensijų, neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo, dėmesio švietimui, tačiau svarbu, kad biudžeto deficitas toliau nedidėtų, o vėliau – ir mažėtų, teigia Prezidentūra.

Penktadienį Vyriausybė pritarė ir teiks Seimui siūlymą pratęsti nepaprastąją padėtį kiek ilgiau nei vienam mėnesiui, t. y. iki sausio 15 d. Pagal Konstituciją sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, priima Seimas. Seimui priėmus šį nutarimą nepaprastoji padėtis galiotų ne tik Lietuvos ir Baltarusijos, bet ir Lietuvos bei Lenkijos pasienyje siekiant užkardyti antrinę migraciją ir migrantų gabenimą Lenkijos kryptimi, tačiau tai neturės įtakos gyventojų judėjimui.

Penktadienį Vyriausybė pritarė patobulintam 2022 metų valstybės biudžeto projektą. Nuo jo priklauso, kiek kitais metais sumokėsime mokesčių ir kiek kam šių pinigų bus išdalyta. Palyginti su ankstesniu projektu, išlaidas numatoma didinti daugiau kaip 500 mln. eurų. Ministrų kabineto galutinai patvirtintas projektas dabar keliaus į Seimą. Jis artimiausiu metu ir turėtų priimti atitinkamą įstatymą.

Ministrų kabinetas penktadienį planuoja apsispręsti dėl nepaprastosios padėties pasienyje su Baltarusija pratęsimo ir pasienyje su Lenkija įvedimo. Galutinį sprendimą dėl to turėtų priimti Seimas kitą savaitę. Dar mėnesiui pratęsti nepaprastąją padėtį norima nemažėjant įtampai dėl neteisėtos migracijos iš Baltarusijos. Teisinis režimas galiotų dešimties kilometrų nuo sienos ruože ir migrantų apgyvendinimo vietose galiotų iki 2022 metų sausio 9 dienos 24 valandos.

Vyriausybė trečiadienį skyrė signataro rentą buvusiam premjerui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Aleksandrui Abišalai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu, valstybinė signataro renta A. Abišalai skirta nuo lapkričio 1-osios. 1955-aisiais gimęs fizikos ir matematikos mokslų daktaro išsilavinimą turintis verslo konsultantas A. Abišala vadovavo ketvirtajai Vyriausybei 1992-ųjų liepą-lapkritį.

Vyriausybė trečiadienio pasitarime pritarė pasienyje su Baltarusija dar mėnesiui pratęsti nepaprastąją padėtį dėl migrantų krizės. Kartu pritarta išplėsti nepaprastosios padėties teritoriją, įtraukiant Lietuvos-Lenkijos pasienį. Vyriausybė dar ketina posėdžiauti penktadienį, kur pritars nutarimo projektui, kuris bus pateiktas tvirtinti Seimui. Galutinai dėl nepaprastosios padėties pratęsimo dar turės apsispręsti Seimas.

Vyriausybė pritaria Seime svarstomam siūlymui naikinti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą (ULAC) bei kitas sveikatos apsaugos srities įstaigas, tačiau siūlo palikti atskirą Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją. Šią savaitę Vyriausybė patvirtino išvadą, kuria pritaria Valstybinio psichikos sveikatos centro, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro ir ULAC panaikinimui, jų funkcijas perduodant kitoms tarnyboms.

Vyriausybės parengtas 2022 metų biudžetas užtikrina valstybės sektoriaus darbuotojų bei pensininkų pajamų augimą ir tuo pačiu stabilizuoja valstybės skolos augimą, tvirtina premjerė.  Ingrida Šimonytė atmeta opozicijos kritiką dėl nepakankamo kai kurių sričių finansavimo, taip pat pabrėžia, kad jau kitąmet Vyriausybė pateiks siūlymų, kurie turėtų didinti valstybės pajamas.

Naujoji Vokietijos vyriausybė, formuojama socialdemokratų, žaliųjų ir liberalų, pasirengusi pradėti dialogą su Rusija, nurodoma trečiadienį paskelbtoje koalicinėje sutartyje. „Vokietijos ir Rusijos santykiai yra gilūs ir daugialypiai. Be to, Rusija yra svarbi tarptautinė veikėja. Žinome, kokie svarbūs yra stabilūs ir tvirti santykiai, todėl ir toliau jų siekiame. Esame pasirengę konstruktyviam dialogui“, – nurodoma dokumente.