vyriausybė

Aplinkosaugos aktyvistų organizacija „Greenpeace“ antradienį padavė į teismą Jungtinės Karalystės vyriausybę tvirtindama, kad bendrovei „Shell“ buvo leista vystyti vieną dujų telkinį Šiaurės jūroje neatlikus reikiamo poveikio aplinkai vertinimo. Grupė sakė, kad leidimas eksploatuoti telkinį „Jackdaw“ netoli Škotijos krantų buvo suteiktas neįvertinus išgautų dujų deginimo žalos.

Vyriausybėje antradienį bus pagerbti geriausiai brandos, profesinio mokymo, tarptautinio bakalaureato diplomo programos egzaminus išlaikę abiturientai ir profesinių įstaigų absolventai. Pasak Vyriausybės, į šventę pakviesta apie 60 jaunuolių, tarp jų septyni iš Ukrainos, brandos egzaminuose pelnę po vieną šimtuką. Abiturientus pasveikins ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė bei švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Prancūzijos naftos grupė „TotalEnergies“ ir laivybos milžinė CMA CGM penktadienį paskelbė mažinančios kainas, pasidavusios vyriausybės reikalavimams. „TotalEnergies“ pareiškė, jog mažmenines benzino ir dyzelino kainas nuo rugsėjo iki lapkričio sumažins 20 euro centų už litrą, o paskiau – 10 centų.

Lietuvos centrinio banko (LB) vadovo nuomone, atsižvelgiant į infliacijos mastą Vyriausybė rudenį turėtų pateikti naują antiifliacinių priemonių paketą, tačiau tik įvertinusi pavasarį priimtų priemonių efektyvumą. Gediminas Šimkus taip pat pabrėžia, kad būtina laikytis fiskalinės drausmės, dar labiau neskatinti infliacijos, o naujos priemonės turi būti nukreiptos labiausiai pažeidžiamiems gyventojams.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog naujausias Europos Centrinio Banko sprendimas 0,5 procentinio punkto didinti bazines palūkanų normas neturėtų keisti Vyriausybės planų įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. „Palūkanų normų kilimas ir NT mokestis nėra niekaip susiję“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

Japonijos ministrų kabinetas penktadienį oficialiai nusprendė nužudyto buvusio premjero Shinzo Abe valstybines laidotuves surengti rugsėjo 27 dieną, šalyje vykstant debatams dėl šio plano, kurį kai kas kritikuoja kaip bandymą išgarbinti visuomenę skaldžiusį politinį veikėją. Sh. Abe buvo nušautas anksčiau šį mėnesį, kai sakė kalbą per rinkimų kampanijos renginį vakariniame Naros mieste. Jo nužudymas sukrėtė saugumu ir griežta ginklų kontrole garsėjančią šalį.

Vyriausybė penktadienį oficialiai pateikė Užsienio reikalų komiteto pirmininkės konservatorės Laimos Liucijos Andrikienės kandidatūrą į Europos Audito Rūmus. Kaip nurodoma nutarime, oficialus siūlymas teikiamas, pasikonsultavus su Seimu ir prezidentu Gitanu Nausėda. Remiantis Vyriausybės įstatymu, Lietuvos kandidatą į Europos Audito Rūmų narius turi pateikti Ministrų kabinetas, gavęs prezidento pritarimą ir pasikonsultavęs su parlamentu.

Trys Italijos ministro pirmininko Mario Draghi koalicijos partijos trečiadienį pareiškė, kad nedalyvaus balsavime dėl pasitikėjimo jo vyriausybe, žlugus įnirtingoms deryboms siekiant rasti bendrą kalbą. Centro dešinioji partija „Forza Italia“, dešiniojo sparno „Lyga“ ir populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S) pranešė Senatui, kad nedalyvaus balsavime, todėl M. Draghi bandymai išspręsti politinę krizę iš esmės žlugo.

Vyriausybė sutinka su Darbo kodekso pakeitimais, kuriais darbdaviai įpareigojami suteikti iki penkių darbo dienų neapmokamų atostogų per metus darbuotojų savišvietai. Tokiam Seimo narių pasiūlymui Vyriausybė pritarė trečiadienį. Jam gegužę pritarė ir Darbo santykių komisijos prie Trišalės tarybos socialiniai partneriai.  Taip pat pritarta pasiūlymui suteikti vieną papildomą poilsio dieną darbuotojams, turintiems vyresnius nei 75 metų slaugomus, sunkiai sergančius ar nedarbingus tėvus.

Susisiekimo ministerija, Muitinės departamentas ir bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, kontroliuodami sankcionuotų Rusijos prekių tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą, jo apimtis šiemet turėtų skaičiuoti pagal geležinkeliais 2019-2021 metais pervežtų prekių vidurkį.

Italijos premjeras Mario Draghi trečiadienį pareiškė, kad jo vyriausybei visuomenės reiškiama parama yra „beprecedentė, ir jos neįmanoma ignoruoti“, svarstydamas raginimus atšaukti savo atsistatydinimą, apie kurį jis pranešė vienai koalicijos partnerei išprovokavus vyriausybės krizę. M. Draghi praeitą ketvirtadienį įteikė Italijos prezidentui atstatydinimo raštą.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs žemės ūkio atašė pareigybės steigimo Jungtinėje Karalystėje ir panaikinimo Kinijoje. „Įsteigta žemės ūkio atašė pareigybė JK padėtų užtikrinti dar spartesnį informacijos apsikeitimą, glaudesnį bendradarbiavimą tarp atsakingų Lietuvos ir JK institucijų po „Brexit“, – nurodė Žemės ūkio ministerija.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl Seimo narių siūlomo Darbo kodekso pakeitimo, kuriuo norima įpareigoti darbdavius suteikti iki penkių darbo dienų neapmokamų atostogų per metus darbuotojų savišvietai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pritarti tokiam projektui.

Energetikos ministerija siūlo Lietuvos savivaldybėms ir jų šilumos tiekimo įmonėms  pasirinkti kuo pigesnes kuro rūšis bei žiemą vartotojams tiekti šilumos energiją kuo mažesne kaina. Siūlymą trečiadienį svarstys Vyriausybė.  „Būtina užtikrinti, kad būtų galima saugiai, stabiliai ir operatyviai apsirūpinti energijos ištekliais, užsitikrinant energijos tiekimo saugumą ir patikimumą ekonomiškai naudingiausiomis sąlygomis“, – nurodo ministerija.

Prieš kelias dienas Lietuva iš Briuselio gavo nesmagių žinių dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą. Premjerė Ingrida Šimonytė nedžiugiai pakomentavusi šį sprendimą pasakė, kad Lietuva vykdys tai, ką paliepė Briuselis. Tiesa, plačiau komentuoti, aiškintis ar bent jau atskleisti daugiau detalių apie šį sprendimą Vyriausybės vadovė nepanoro.

Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas pirmadienį trečiai pagal dydį parlamentinei partijai suteikė mandatą formuoti vyriausybę po dviejų ankstesnių nesėkmingų bandymų. Nors Socialistų partijos sėkmės tikimybė maža, frakcijos lyderis Georgis Svilenskis sakė, kad partija pakvies kitas tris buvusios koalicijos grupes pabandyti dar kartą. G. Svilenskis R. Radevui pasakė dėsiantis visas pastangas mandatui įvykdyti, nes visuomenei, jo teigimu, reikia ramybės ir tikrumo.

Estijos parlamente pirmadienį buvo prisaikdinta nauja Kajos Kallas vyriausybė. Prieš prisaikdinimą prezidentas Alaras Karis oficialiai paskyrė naują vyriausybę, sudarytą iš centristinės Reformų partijos, dešiniosios partijos „Isamaa“ („Tėvynė“) ir Socialdemokratų partijos (SDE). „Saugumo krizė. Energetikos krizė. Infliacijos krizė. COVID-19 krizė. Pabėgėlių krizė. Tai Estijos rūpesčiai – visos Europos rūpesčiai“, – naujam ministrų kabinetui sakė prezidentas.

Estijos parlamentas pirmadienį popiet susirinks į neeilinį posėdį, kuriame bus prisaikdinta nauja Kajos Kallas vyriausybė.   Apie tai BNS informavo Rygikogo spaudos tarnyba, nurodžiusi, kad posėdis prasidės 15 valandą. Prieš parlamento posėdį, 14 valandą, prezidentas Alaras Karis oficialiai paskirs naują vyriausybę.

Valdančiųjų komunikacija Europos Komisijai (EK) pateikus gaires dėl Kaliningrado tranzito buvo pasyvi ir pavėluota, sako BNS kalbinti ekspertai. „Iš esmės ta komunikacija valdančiosios partijos atstovų, tame tarpe ir Prezidentūros, ji tokia pasyvi.

Italija penktadienį atsibudo politinėje nežinomybėje dėl beprecedentės politinės krizės, pakabinusios ant plauko Mario Draghi ateitį premjero poste ir iškėlusios pirmalaikių rinkimų galimybę. Trečiosios pagal dydį Europos ekonomikos premjeras iki trečiadienio turi užsitikrinti pakankamą politinę paramą, kad išgelbėtų savo koalicinę vyriausybę, susidūrusią su daugybe iššūkiu – nuo sparčiai augančios infliacijos iki karo Ukrainoje.

Užsienyje saugoti valstybei svarbios informacijos kopijų negalės tiekėjai, registruoti nepatikimose šalyse, arba jeigu juos kontroliuos šiose valstybėse nuolat gyvenantys ir jų pilietybę turintys asmenys,  pirmadienį nutarė Vyriausybė. Pagal jos patvirtintą aprašą Ekonomikos ir inovacijų ministerija per devynis mėnesius galės peržiūrėti tvarką ir esant reikalui siūlyti ją keisti.  „Tokius dalykus reikia peržiūrėti nuolat“, – Vyriausybės posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Vyriausybei patvirtinus laikiną valstybinės medienos pardavimo aukcionuose tvarką, kuri turėtų apsaugoti vietos verslą nuo žaliavos trūkumo, baiminamasi, kad ji be medienos paliks tuos, kuriems jos labiausiai reikia – Lietuvos perdirbėjus.  Dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, iš kur buvo importuojami milžiniški kiekiai medienos, regione jaučiamas šios žaliavos trūkumas.

Ratifikuoti Suomijos ir Švedijos prisijungimui prie NATO nuo trečiadienio šaukiama neeilinė Seimo sesija. Seimo valdyba pirmadienį pritarė, kad neeilinė sesija būtų šaukiama liepos 13–20 dienomis. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen informavo, kad artimiausiu metu iš Prezidentūros laukiama dekreto dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso sutarčių protokolų ratifikavimo.

Vyriausybė pirmadienį posėdyje svarstys, ar grįžti prie Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimo, pasitelkiant tam viešąją ir privačiąją partnerystę (PPP). Teisingumo ministerijos Vyriausybei teikiamame sprendimo projekte siūloma, kad nauja įkalinimo įstaiga būtų statoma Malavėniukų kaime Šiaulių rajone. Miesto centrinėje dalyje esantį Šiaulių tardymo izoliatorių planuojama uždaryti.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Seimo narių siūlymui prekybininkams uždrausti nemokamai dalyti labai lengvus plastiko maišelius, tačiau projektą siūlo tobulinti. Anot Aplinkos ministerijos, turėtų būti numatytos kitos alternatyvos, kokius maišelius ar kitas pakavimo priemones pirkėjai galėtų nemokamai rinktis sveriamiems produktams supakuoti.

Ingridos Šimonytės Vyriausybės darbas jau kurį laiką audrina visuomenę ir ją dalija į kelias stovyklas. Vienas paskutiniųjų visuomenę įaudrinusių ir šurmulį sukėlusių klausimų – užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atostogos, kai Lietuva išgyvena vieną rimčiausių tarptautinių krizių.

Jungtinės Karalystės Šiaurės Airijos reikalų sekretorius Brandonas Lewisas ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš savo posto, pareiškęs, kad skandalų krečiama Boriso Johnsono vyriausybė „peržengė tą ribą, už kurios kelio atgal nėra“. Tai jau trečias aukšto rango B. Johnsono vyriausybės narys, per kelias pastarąsias dienas paskelbęs apie savo pasitraukimą.

  Siekiant sumažinti labai lengvų plastiko maišelių naudojimą bei neigiamą poveikį aplinkai Vyriausybė trečiadienį spręs dėl Seimo narių siūlymo prekybininkams uždrausti juos nemokamai dalyti.   Aplinkos ministerija siūlo pritarti tokiam tikslui, tačiau projektą tobulinti. Anot ministerijos, turėtų būti numatytos kitos alternatyvos, kokius maišelius ar kitas pakavimo priemones pirkėjai galėtų nemokamai rinktis sveriamiems produktams supakuoti.

Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) nariai, politikai antradienį Seime aptars planuojamas permainas siekiant didinti šaulių gretas ir paminės pirmojo LŠS įstatymo priėmimo 25-metį. Renginyje dalyvaus beveik 100 šaulių organizacijos narių iš skirtingų Lietuvos regionų, ministerijų atstovai, parlamentarai, visuomenininkai, pranešė organizatoriai.

Finansų ministerija informuoja, jog nuo liepos 1 d. Lietuvos ekonomiką pasieks daugiau nei pusė milijardo eurų, skirtų amortizuoti dujų ir elektros kainų augimo dalį gyventojams. Be šio sprendimo energijos kainos augtų 2-3 kartus, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Dėl Rusijos sąmoningų veiksmų drastiškai pakilus energijos prekių kainoms, Vyriausybė žmonėms kompensuos dujų ir elektros kainų augimo dalį ateinantį sezoną, tam nuo liepos 1 d. skiriant 570 mln. eurų.

Vyriausybė trečiadienį priėmė nutarimą, kuriuo į Europos prokurorus teikia Dariaus Karčinsko, Vytauto Kukaičio ir Gedgaudo Norkūno kandidatūras. Europos Sąjungos Taryba atrinks vieną iš kandidatų ir paskirs jį Europos prokuroru. Kiekviena ES valstybė narė turi pateikti tris kandidatūras Europos prokuroro pareigoms užimti.    Dabartinio Europos prokuroro iš Lietuvos Tomo Krušnos kadencija baigsis 2023 metų liepos mėnesį.

Infliacijai birželį Lietuvoje peržengus 20 proc. ribą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad liepą kainų augimas gali būti dar didesnis.  „Tikėtina, kad šią vasarą dar matysime infliacijos augimą, tam turi įtakos ir tai, kad auga energetikos kainos, dujų ir elektros kainos nuo liepos 1 dienos“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį sakė ministrė.

Vokietija planuoja nuo 2023 metų grįžti prie vadinamosios „skolos stabdžio“ taisyklės, ribojančios sumą, kurią gali skolintis vyriausybė, trečiadienį pranešė šaltiniai iš Finansų ministerijos. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, ši taisyklė buvo sustabdytas trejiems metams, kad šalis galėtų įveikti pandemijos padarinius.  Laikydamasi konstitucijoje įtvirtintos taisyklės, pagal kurią Vokietijos vyriausybė per metus gali pasiskolinti sumą, neviršijančią 0,35 proc.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl garantijų limito padidinimo bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondui. Finansų ministerija siūlo nustatyti naujus limitus 2022 metais, atsižvelgiant į padidintą institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą nuo 426,06 mln. eurų iki 616,26 mln. eurų. Žemės ūkio paskolų garantijų fondui siūlomas limitas – 257,2 mln. eurų (anksčiau jis buvo 167 mln. eurų, 2021 metais – 153,6 mln.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl 8,117 mln. eurų paskolos Lietuvos muzikos ir teatro akademijai (LMTA) studijų miestelio statybai. Ši suma aukštajai mokyklai reikalinga, kad iki kitų metų rugsėjo būtų galima baigti šiuo metu vystomo naujo studijų miestelio statybų projekto pirmąjį etapą. Paskolą ketinama suteikti iki 23 metų. Per pirmąjį etapą studijų miestelio kompleksas turi būti suprojektuotas, taip pat pastatytas Teatro ir kino fakultetas bei Mažasis salių blokas.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje skyrė tarnybinę nuobaudą Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovui Ričardui Pociui. Jam skirtas papeikimas „už tarnybinį nusižengimą“, padarytą pažeidus Vidaus tarnybos statuto, Viešojo saugumo tarnybos nuostatų, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) darbo reglamento nuostatas.

Vyriausybė siūlo didinti gydytojų rezidentų atlyginimus ir priedus, skatinti regioninių gydymo įstaigų konkurenciją pritraukiant jaunus specialistus. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoms pataisoms, kurios, kaip teigiama, turėtų užtikrinti nuoseklų jaunų specialistų atlyginimų didėjimą ir plėsti rezidentų įsidarbinimo pasirinkimus.

Vyriausybė trečiadienį padidino galimą valstybės paramos limitą žiniasklaidai. Šiuo metu, vadovaujantis europine teise, vadinamoji nereikšminga (de minimis) parama kultūriniams leidiniams negali viršyti 500 tūkst. eurų per trejus metus, kitai žiniasklaidai – 200 tūkst. eurų per trejus metus. Vyriausybė Kultūros ministerijos siūlymu padidino šią ribą iki 2 mln. eurų per metus.

Vasarį dėl Rusijos karo prieš Ukrainą Lietuvoje įvestą nepaprastąją padėtį Vyriausybė siūlo Seimui pratęsti iki rugsėjo vidurio. Pagal Vidaus reikalų ministerijos parengtą nutarimo projektą, kuriam trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas, nauja nepaprastoji padėtis galios nuo birželio 30 dienos iki rugsėjo 15 dienos imtinai. Galutinį sprendimą dėl to turės priimti Seimas. Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlomiems Turizmo įstatymo pakeitimams – jais dar labiau stiprinama turistų apsauga, gerinamos sąlygos smulkiems kelionių organizatoriams bei įtvirtinama Nacionalinė turizmo informacinė sistema.  „Turizmo įstatymą tobuliname siekdami dar geresnės turistų apsaugos nuo neįvykusių kelionių ar kelionių organizatorių bankroto.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl palankesnių sąlygų bendrovių steigimui ir veikimui. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, siekiama pagerinti verslo aplinką. Ministerija siūlo nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turėtų būti bent 1 tūkst. eurų (dabar – 2,5 tūkst. eurų). Be to, norima nustatyti smulkiųjų akcininkų akcijų išpirkimo institutą.

Ministrų kabinetas trečiadienį svarstys siūlymą iki rugsėjo 15-osios pratęsti vasarį dėl Rusijos karo prieš Ukrainą Lietuvoje įvestą nepaprastąją padėtį. Pagal Vidaus reikalų ministerijos parengtą nutarimo projektą, nauja nepaprastoji padėtis galiotų nuo birželio 30 dienos iki rugsėjo 15 dienos 24 valandos. Galutinį sprendimą dėl to turės priimti Seimas. Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą.

29 Kinijos karo lėktuvai antradienį įskrido į Taivano oro gynybos zoną ir tai trečias pagal dydį toks įsiveržimas šiais metais, paskelbė salos vyriausybė. Taivanas – savarankiškai valdoma demokratinė sala, nuolat gyvenanti Kinijos potencialios invazijos grėsmės sąlygomis. Pekinas šią salą laiko savo teritorija ir žada vieną dieną ją užimti, prireikus – jėga.

Vyriausybėje sudaryta darbo grupė, kuri koordinuos pagalbos teikimą krizinėse situacijose atsidūrusioms žmonių grupėms, pirmadienį pranešė Vyriausybės kanceliarija.

Siūloma iš esmės pertvarkyti Lietuvos šaulių sąjungą (LŠS): būtų plečiamos organizacijos civilinės veiklos sritys, pavaldumas iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM) perduodamas Vyriausybei, šauliai turėtų atskirą biudžetą, gautų didesnį finansavimą. „Labai svarbu į Lietuvos saugumą ir gynybą įtraukti visą visuomenę, ar bent aktyviąją dalį, kuri nori prisidėt“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Vyriausybė pirmadienį nusprendė nepritarti įstatymo pataisoms, kuriomis sprendimas dėl leidimo gyventi turėtų būti priimtas per ne daugiau kaip 30 dienų. Kaip posėdyje sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, dėl šio Seimo narių Justo Džiugelio ir Algirdo Syso siūlymo į Vyriausybę kreipėsi Užsienio reikalų komitetas, paprašęs skubos tvarka pateikti išvadą. Antradienį numatomas šio klausimo svarstymas Seime.

Dauguma ministrų ilsėtis ketina liepą, rugpjūtį, tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė savo atostogų dar nesuplanavo. „Nedrąsiai tikiuosi, jog pavyks bent savaitę gauti tokių atostogų, per kurias išvykčiau iš Vilniaus. Bet labai tvirtai kol kas neplanuoju, tai datų ir vietų pasakyti negaliu“, – BNS perduotame komentare sakė I. Šimonytė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad saugumo ir užsienio politikos srityse Vyriausybė ir prezidentas Gitanas Nausėda veikia kartu – ir tai yra svarbiausia. „Akivaizdu, kad tose srityse, kurios pagal Konstituciją reikalauja bendro Vyriausybės ir prezidento veikimo – saugumo, o ir užsienio politikos srityse – taip ir yra veikiama, kartu siekiant tų pačių geopolitinių tikslų.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė nuo 2023 metų stambiems pirkėjams aukcionuose laikinai apriboti galimybes įsigyti valstybinę medieną. Sprendimas priimtas medienos perdirbėjams nuogąstaujant dėl apsirūpinimo žaliava bei reaguojant į Europos Sąjungos sankcijų Rusijai ir Baltarusijai poveikį. Pasak projektą teikusio aplinkos ministro Simono Gentvilo, visiškai nutrūkus medienos importui iš Rusijos ir Baltarusijos, Baltijos regiono valstybėse išaugo vietinės medienos paklausa.