vyriausybė

Švedijos konservatorių lyderis Ulfas Kristerssonas pirmadienį parlamente buvo išrinktas ministru pirmininku per balsavimą, kuriame dešiniuosius pirmą kartą parėmė kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų (SD) partija. U. Kristerssonas buvo išrinktas 176 balsais prieš 173. Penktadienį jis paskelbė apie susitarimą sudaryti trijų partijų vyriausybę tarp jo Nuosaikiųjų partijos, krikščionių demokratų ir liberalų, kuriuos parlamente remia jų pagrindinė sąjungininkė SD.

Ar „skylėtas“ kitų metų valstybės biudžetas nuvarys Lietuvą į skolas? Tokį klausimą kelia opozicija, biudžeto projekto sulaukusi Seime. Valdančiuosius oponentai kaltina ir didžiulės skolos auginimu, ir rožinėmis svajonėmis apie būsimą ekonomikos augimą. Dalis politikų mano, kad Lietuva neišsisuks ir turės skolintis brangesnėmis palūkanomis. Apie raudonas linijas, kurių peržengti nevalia, kalba ir finansų ministrė. Visgi ekonomistai aiškina, kad politikai ginčijasi dėl to, ko patys nežino.

Trys Švedijos dešiniojo sparno partijos sutarė formuoti vyriausybę su beprecedente kraštutinių dešiniųjų „Švedijos demokratų“ (SD) parama, penktadienį paskelbė konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderis Ulfas Kristerssonas. „Nuosaikieji, krikščionys demokratai ir liberalai kurs vyriausybę ir parlamente bendradarbiaus su „Švedijos demokratais“, – reporteriams sakė U. Kristerssonas, turintis tapti naujuoju Švedijos premjeru.

Lietuvos respublikos prezidentas Gitanas Nausėda teigiamai vertina kitų metų biudžeto projektą. Anot jo, matyti, kad Vyriausybė įvertino ir politinę, ir ekonominę situaciją šalyje bei atsižvelgė į prašymus, verslo reakciją ir socialines nuotaikas šalyje. Antradienį Seimui buvo pristatytas kitų metų biudžeto projektas. Jį jau įvertino ir daugybė ekspertų, ir verslininkų.

Vokietijoje ekonominė veikla kitais metais susitrauks 0,4 proc., o infliacija gali siekti 7 proc., šalies vyriausybė trečiadienį paskelbė prognozę, didžiausiai Europos ekonomikai kovojant su sparčiai didėjančiomis energijos kainomis sumažėjus rusiškų dujų teikimui.

Švedijos konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderiui Ulfui Kristerssonui trečiadienį, po rugsėjį laimėtų rinkimų, pratęstas terminas vyriausybės suformavimui.

Vyriausybė trečiadienį perskirstė 15,77 mln. eurų šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, iš kurių didžioji dalis – 15,37 mln. – eurų skiriama valstybininių kelių dangoms taisyti. Anot Susisiekimo ministerijos, šiuos kelius prižiūrinčiai įmonei „Kelių priežiūra“ reikia didesnio finansavimo, nes padidėjo darbų įkainiai, pasikeitė reikalavimai kelių dangos priežiūrai žiemą, be to, bendrovė tapo atsakinga už pėsčiųjų ir dviračių takų, šaligatvių priežiūrą gyvenvietėse.

Kultūros ir pramogų sektorius sako vos spėjęs atsigauti po koronaviruso pandemijos, kai užklupo nauja energijos kainų krizė, todėl norėtų mažesnio Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ilgesnį laiką, nei Vyriausybės siūlomam pusmečiui. Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovas konservatorius Mykolas Majauskas pritaria tokiai kūrybinių industrijų atstovų pozicijai ir sako, kad pusės metų terminas yra nepakankamas, bei siūlo politikams tartis, kad mažesnis 9 proc.

Seime antradienį pristatytas kitų metų valstybės biudžeto projektas yra dosnus, tačiau nebūtinai padedantis tiems, kam labiausiai reikia ir nebūtinai skatinantis žmones atsakingiau planuoti finansus bei taupyti, laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sako „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis ir „Verslo žinių“ redaktorius Rolandas Barysas. Finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimui antradienį pateikė 2023 metų valstybės biudžetą. Toliau jį svarstys Seimo komitetai ir komisijos.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei Seimui antradienį pateikus 2023 metų valstybės biudžetą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai teigia jame pasigendantys ilgalaikių sprendimų, galinčių užtikrinti tvarias pajamas. Jie taip pat bado pirštais į valstybės biudžeto deficitą, atsidūrusį prie „raudonos linijos“, ir ragina nedelsiant imtis veiksmų.

Vyriausybė galėtų išbandyti naujų sprendimų, kurie padėtų Lietuvoje sumažinti sparčiai augančias maisto kainas, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Seimui antradienį teikiamas 2023 metų valstybės biudžeto projektas, kuriam praėjusį penktadienį pritarė Vyriausybė. Biudžeto projektas šiemet teikiamas anksčiau nei įprastai, jį priimti taip pat planuojama anksčiau – lapkričio 22 dieną, o ne gruodžio viduryje. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas yra sakęs, jog norima, kad visuomenė kuo anksčiau sužinotų, kaip augs žmonių pajamos ir ar keisis mokesčiai.

Vyriausybės siūlomas 2023-ųjų biudžeto projektas, prezidento Gitano Nausėdos vertinimu, yra „geras žingsnis į priekį“. Tačiau jame jis teigia pasigendantis taiklesnių priemonių itin pažeidžiamoms visuomenės grupėms. G. Nausėda tikisi, kad biudžetą svarstant Seime tai bus patobulinta, o tam pastangas sutelks tiek pozicija, tiek opozicija.

Vyriausybės planuojamas kitų metų biudžetas padės gyventojams ir verslui išgyventi smarkiai pabrangusių energetikos išteklių sąlygomis, smarkiai didinti viešąsias išlaidas valdžiai leidžia geros galimybės skolintis, sako analitikai. Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sprendimą dabartinėmis sąlygomis reguliuoti ekonomiką skolinantis vadina taikliu, nes Lietuva tam turi geras galimybes.

Vyriausybei ketinant dar pusmečiui iki kitų metų liepos pratęsti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokesčio lengvatą maitinimo įstaigoms, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad ji turėtų būti taikoma dar metus ar net ilgiau.

Vyriausybė dešimčia dienų anksčiau pateikė visuomenei planą, kaip gyvensime kitais metais. Jau dabar aišku, kad minimali alga kitąmet paaugs nuo 550 iki 633 eurų „į rankas“, viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms pareiginės algos bazinis dydis padidės nuo 181 iki 186 eurų, taip pat bus indeksuojamos visos socialinės išmokos, bet ne tiek, kad padengtų metinę infliaciją, kuri šių metų rugpjūtį Statistikos departamento duomenimis, sudarė 22,4 proc.

Šeimų sąjūdis organizuoja naują mitingą. Nusitaikę prieš valdančiuosius ir Civilinės sąjungos įstatymą, protestuotojai spalio 22 d. bendraminčius kvies susirinkti į Katedros aikštę ir „apginti Lietuvos Respublikos Konstituciją“. Tikimasi, kad protesto akcijoje dalyvaus iki 15 tūkst. žmonių. Kaip naujienų portalą tv3.lt informavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskas, leidimas mitingui jau yra išduotas.

Seimo narė Agnė Širinskienė registravo Vyriausybės įstatymo pataisas, siūlančias numatyti, kad ministrais ir ministru pirmininku galėtų būti skiriami tik asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą išsilavinimą. Tokias Vyriausybės įstatymo pataisas A. Širinskienė teikia, nes mano, kad būtina užtikrinti, kad ministrų kabinetą sudarytų tik aukštos kvalifikacijos asmenys. O šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato jokių kvalifikacinių reikalavimų Vyriausybės nariams.

Vyriausybė siūlo plėsti kultūros centrų funkcijas, atsisakoma jų akreditavimo. Tokie pakeitimai numatyti Kultūros centrų įstatymo pakeitimuose, kuriems trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas. Toliau pataisos bus teikiamos Seimui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo nuo kitų metų sausio vidutiniškai 13 proc. didinti atlyginimus valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams. Ministerija Vyriausybei siūlo 10 proc.

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis, ėmęsis iniciatyvos formuoti naują valdančiąją koaliciją, sakė manantis, kad galima visai kadencijai suformuoti stabilią vyriausybę, bet nesąs įsitikinęs, kad visi to nori.

Kolumbijos vyriausybė ir kairiųjų partizanų Nacionalinės išlaisvinimo armijos (ELN) delegacija antradienį paskelbė, kad kitą mėnesį atnaujins 2019-aisiais sustabdytas taikos derybas. ELN vadas Antonio Garcia Karakase sakė, kad dialogas bus atnaujintas „po pirmosios lapkričio savaitės“ ir kad laiduotojai bus Venesuela, Kuba ir Norvegija.

Vyriausybė trečiadienį spręs ar iš NATO fondo, skirto Afganistano pajėgoms remtis, susigrąžinti beveik 3 mln. eurų ir juos atiduoti Ukrainos reikmėms. Vyriausybei siūloma dėl to priimti protokolinį sprendimą. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, šiuo metu NATO Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų patikos fonde yra 2 mln. 876 tūkst. JAV dolerių (2 mln. 940 tūkst. eurų), kuriuos Lietuva sumokėjo nuo 2015 metų.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl Seimo nario Kasparo Adomaičio siūlymo atleisti nuo kelių naudotojo mokesčio važiuojant elektromobiliais. Susisiekimo ministerija siūlo iš esmės pritarti tokiam Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimui, tačiau jį tobulinti.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi šeštadienį paskelbė 5G ryšio paslaugos pradžią, pavadindamas tai „žingsniu naujos eros link“.  Kol kas paslauga bus siūloma tam tikruose miestuose, o per ateinančius porą metų apims ir visą šalį, sakoma vyriausybės pranešime.

Pragyvenimo išlaidų krizę išgyvenančios Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė pirmadienį atsisakė rinkas sukrėtusių ir kritikos bangą išprovokavusių planų sumažinti pajamų mokesčio tarifą, taikomą didžiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Iždo kancleris Kwasi Kwartengas antrąją valdančiosios konservatorių partijos metinės konferencijos dieną socialiniame tinkle „Twitter“ parašė „nebesiimantis veiksmų“ siekiant panaikinti didžiausią pajamų mokesčio 45 proc.

Opozicija užkūrė tikrą pirtį valdančiajai daugumai. Seime jau žlugo nepasitikėjimo procedūra energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, tačiau opozicija žada interpeliacijas inicijuoti ir užsienio reikalų bei aplinkos ministrams, o socialdemokratai nori surengti interpeliaciją ir ekonomikos ir inovacijų ministrei. Tiesa, opozicijos atstovas Andrius Mazuronis sako, kad daug konstruktyvesnis ir paprastesnis kelias būtų tiesiog bandyti pradėti nepasitikėjimo procedūrą visai Vyriausybei.

Lietuvos politinis elitas nei vertina prezidentą Gitaną Nausėdą, nei jo bijo, sako Nepriklausomybės akto signataras, buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Albinas Januška. Anot jo, prezidento komandai kol kas nepavyksta kurti įvaizdžio ir galios centro, kuris būtų ne tik toleruojamas, bet ir atidžiau išklausomas. Šią savaitę užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad į būsimą Europos vadovų tarybą (EVT) turėtų vykti premjerė Ingrida Šimonytė.

Vilniaus miesto savivaldybė pritarė teritorijos ribų keitimo planui ir teiks siūlymą Vyriausybei dėl ribų keitimo. Institucija aiškina, kad prie miesto nėra pridedamos naujos teritorijos, o jo ribos smarkiai pakisti neturėtų, skelbia portalas „Made In Vilnius“. Teritorijos ribų keitimo planas palies visas miesto seniūnijas. Planas buvo rengiamas todėl, kad iki šiol kai kurios teritorijos, kurios pagal logiką turėtų būti savivaldybės teritorijoje, nebuvo prijungtos prie Vilniaus.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nesitikinti, kad 22,5 proc. siekianti metinė infliacija artimiausiais mėnesiais pradės mažėti. Pasak jos, tam nėra pagrindo.   „Visa tai, ką Vyriausybė daro, ji daro, kad infliacija kuo lėčiau augtų, nes tikrai tikėtis, kad dabar ji galėtų pradėti ženkliai kristi, nėra pagrindo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministrė pirmininkė, paklausta, kokių veiksmų bus imtasi  stabdyti kainų augimą.

2023 metų biudžeto projektą Vyriausybė ketina svarstyti ir tvirtinti kitą penktadienį, pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.  „Ateinančių metų biudžetą Vyriausybė patvirtins posėdyje kitą penktadienį, tai yra maždaug 10 dienų anksčiau negu paprastai istoriškai tai būdavo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams pranešė ministrė pirmininkė.  Biudžeto projektą Seimui Vyriausybė žada pateikti iš karto, kai jam pritars, o jo pateikimas Seimo posėdyje numatytas spalio 11-ąją.

Vyriausybė ekstremalių situacijų metu galės laikinai pratęsti energetikos įmonių taršos leidimų galiojimą, o savivalda – leisti įmonėms nepaisyti taršos limitų.  Tai reiškia, kad įmonėms, bus leidžiama naudoti taršesnį kurą, pavyzdžiui, mazutą šilumai gaminti ir laikinai viršyti taršos normas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino dviejų pareiškėjų odontologų skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir priteisė pareiškėjams atitinkamai 8 012 eurų ir 14 319 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Ukrainiečių studentų mokslams iš dalies finansuoti ir stipendijoms mokėti Vyriausybė trečiadienį iš rezervo skyrė 660 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, 420 tūkst. eurų bus skirti ukrainiečių, priimtų į Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, šių metų mokslams iš dalies kompensuoti, 240 tūkst. eurų – jų stipendijoms. Šiais metais valstybė iš dalies finansuos iki 700 ukrainiečių studentų studijas.

Vyriausybė pritarė valstybės tarnybos reformai, spalį ji turėtų pasiekti ir Seimą. Premjerė Ingrida Šimonytė atmeta kritiką, kad reforma reikalinga tik tam, kad ji ir Seimo pirmininkė pasikeltų atlyginimus ir tikino, kad naujoji reforma pakels kokybės lygį valstybės tarnyboje. Premjerė teigė, kad pritarimas valstybės tarnybos reformai yra svarbiausias Vyriausybės trečiadienį priimtas sprendimas.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) prognozuojant, kad reguliuojama elektros kaina buitiniams vartotojams 2023 metais gali siekti 64 centus už kilovatvalandę – beveik dukart daugiau negu dabar, o  dujų kaina – 3,75-4,15 euro už kubinį metrą – 2,6-2,8 karto daugiau, VERT vadovas teigia negalintis atsakyti, kokios valstybės kompensacijos kitąmet galėtų būti mokamos gyventojams.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė pluoštinių kanapių auginimo Lietuvoje išplėtimui ir jų gaminių tiekimo rinkai palengvinimui. Žemės ūkio ministerijos parengtu Pluoštinių kanapių įstatymo projektu siekiama leisti auginti daugiau pluoštinių kanapių veislių, palengvinti jų tiekimo rinkai sąlygas.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika mala į miltus Vyriausybės sprendimus dėl biokuro, kuriais Valstybinei miškų urėdijai pavesta į rinką tiekti daugiau biokuro. Seimo nario teigimu, tai naudos duos galbūt tik kito šildymo sezono viduryje. K. Mažeika priminė, kad Seimas antradienį pritarė siūlymui, kad 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotam šildymui būtų taikomas dar du šildymo sezonus.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar išplėsti pluoštinių kanapių auginimą Lietuvoje ir palengvinti jų gaminių tiekimą rinkai. Žemės ūkio ministerijos parengtu Pluoštinių kanapių įstatymo projektu siekiama leisti auginti daugiau pluoštinių kanapių veislių, palengvinti jų tiekimo rinkai sąlygas.

Italijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Giorgia Meloni ir jos sąjungininkai antradienį pradėjo naujos vyriausybės formavimo procesą, greičiausiai truksiantį kelias savaites, keliuose frontuose gresiant krizėms. Sekmadienį vykusiuose rinkimuose triumfavusi neofašistinių šaknų turinti G. Meloni partija „Italijos broliai“ (it.

Opozicija inicijuoja interpeliacijas ne vienam ministrui – energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, aplinkos ministrui Simonui Gentvilui. Socialdemokratai interpeliaciją nori surengti ir ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei. Bet ar tikrai šie ministrai taip prastai dirba? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „DIENOS PJŪVIS“ diskutuoja Seimo nariai Andrius Mazuronis ir Eugenijus Gentvilas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, jog kitų metų valstybės biudžetą numatoma priimti lapkričio 22 dieną – anksčiau nei įprastai.  „Su institucijomis, pagrindiniais komitetais bei Vyriausybės vadove suderinom ankstesnį biudžeto priėmimą šiemet, kad visuomenė kuo anksčiau sužinotų, kaip atrodys atlyginimų, pensijų augimas ir kokie laukia mokesčiai“, – Seime žurnalistams antradienį sakė M. Majauskas.

Italai sekmadienį pradėjo balsuoti svarbiuose parlamento rinkimuose, sociologams prognozuojant, kad kraštutinių dešiniųjų stovykla pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos perims vadovavimą trečiajai pagal dydį euro zonos ekonomikai. Naujienų agentūros AFP korespondentai pranešė, kad rinkėjai pradėjo rikiuotis į eiles dar prieš atsidarant rinkimų apylinkėms 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku. Balsavimas baigsis 24 val.

Italijoje sekmadienį vyks visuotiniai rinkimai, po kurių paaiškės, kas ateinančius kelerius metus vadovaus šaliai. Tarp kandidatų esama tiek menkai žinomų veikėjų, tiek garsių politinių figūrų, pradedant tris kartus premjero pareigas ėjusiu Silvio Berlusconi ir baigiant kraštutinių dešiniųjų opozicijos lydere Giorgia Meloni, kuri šiuo metu pirmauja viešosios nuomonės apklausose ir tikisi tapti pirmąja moterimi, paskirta vadovauti Italijos vyriausybei.

Opozicinės Socialdemokratų partijos vicepirmininkas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius sako, kad vėluojantys Vyriausybės sprendimai dėl rekordiškai pabrangusių energijos išteklių kainų amortizavimo žiemą gali sukelti ne tik skaudžias ekonomines, bet ir socialines įtampas, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Savivalda gyvena nuo vienos krizės iki kitos. Nelegalūs migrantai, pandemija, karo pabėgėliai, o dabar – energetikos krizė. Ir krizių, panašu, nesumažės.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbė, jog pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja Vyriausybės 2019 metais pritaikyta įstatymo nuostata, pagal kurią verslininko Igorio Udovickio ir Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ valdomam Birių krovinių terminalui (BKT) nebuvo leista įsigyti I. Udovickio šeimos valdomos krovos bendrovės Nemuno terminalas akcijų ir plėsti BKT terminalą.

Verslo ir profsąjungų atstovams pareiškus, kad Vyriausybei nėra prasmės grįžti į Trišalę tarybą su nauju jos pasiūlymu dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, premjerė Ingrida Šimonytė teigia tikinti, kad socialinių partnerių diskusija vyks rimtai ir jiems pavyks susitarti.   „Vyriausybės pozicija šitose derybose yra labiau moderatorius, nes Vyriausybės nėra pagrindinis klausimas, kokio dydžio yra MMA.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad įmonėms, dėl itin aukštų energetinių išteklių kainų patiriančioms finansinių sunkumų, mokesčiai galėtų būti atidėti.  „Kai kurioms įmonėms išties gali kilti problemų susimokėti mokesčius, ir taip, kaip kovido metu buvo lanksčiai žiūrima į tokius iššūkius, taip ir dabar bus žiūrima į tai labai lanksčiai. Mokestinių paskolų sutartis sudaryti tikrai nebus kliūčių“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjerė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Prezidentūra galėtų teikti siūlymus dėl kitų metų biudžeto savąjį projektą jau pateikus Vyriausybei, nes dabar gali kurti nepamatuotus lūkesčius.