vokietija

Bet kokia tolesnė Rusijos agresija turėtų „rimtų pasekmių“, ketvirtadienį perspėjo Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, Berlyne vykstant JAV ir Europos sąjungininkų deryboms dėl grėsmės, kad Rusija gali įsiveržti į Ukrainą. „Raginame Rusiją imtis veiksmų deeskalavimo link“, – spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo kartu su savo kolega iš JAV Antony Blinkenu, sakė A. Baerbock.

Vokietija trečiadienį pranešė, kad šalyje pirmą kartą nuo pandemijos pradžios per parą buvo nustatyta daugiau kaip 100 tūkst. naujų COVID-19 atvejų. Didžiausioje Europos ekonomikoje per praėjusią parą užregistruoti 112 323 COVID-19 atvejai ir mirė 239 koronavirusu užsikrėtę žmonės, pranešė epidemiologinę padėtį šalyje stebintis Roberto Kocho institutas (RKI). Pastarųjų septynių dienų sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis padidėjo iki 584,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht antradienį pavadino Rusiją agresore ir išreiškė palaikymą NATO dvikryptei stabdymo ir dialogo strategijai Maskvos atžvilgiu. „Rusijos grėsmė išlieka ir kelia iššūkių NATO. Rusijos [pajėgų] judėjimas prie sienos su Ukraina pažeidžia visas taikaus sugyvenimo taisykles. Mes neužmiršome, kad agresorė yra Rusija“, – ministrė sakė Berlyne po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Berlynas padarys viską, kas nuo jo priklauso, kad užtikrintų Ukrainos saugumą, pirmadienį pareiškė vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, atvykusi pirmojo oficialaus vizito į šią šalį, susidūrusią su Rusijos įsiveržimo pavojumi. „Padarysime viską, ką tik galime, kad garantuotume Ukrainos saugumą. Padarysime viską, ką tik galime, kad garantuotume Europos saugumą“, – per spaudos konferenciją kalbėjo vokiečių ministrė.

Vokietija kartu su partneriais imsis priemonių dėl Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą projekto „Nord Stream 2“ įgyvendinimo užbaigimo, jei Rusija toliau eskaluotų padėtį, Kijeve pareiškė vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. „Kalbant apie „Nord Stream 2“, šiuo metu šis projektas nėra iki galo įgyvendintas, nes yra sustabdytas jo sertifikavimo procesas. Kita vertus... jis turi geopolitinių niuansų, apie tai kalbame nuolat.

Naujasis Bundesbanko vadovas perspėja, kad aukšta infliacija gali trukti ilgiau, nei tikėtasi. „Vidutinės trukmės kainų perspektyva yra ypač neaiški, – sakė J. Nagelis. – Šiuo metu matau didesnę riziką, kad infliacijos lygis gali išlikti aukštas ilgiau, nei šiuo metu tikimasi.

Vokietijos pareigūnams atliekant tyrimą dėl vaikų pornografijos tinklo, susijusio su Bergiš Gladbacho miestu, suimta daugiau nei 400 įtariamų pedofilų, trečiadienį pranešė tyrėjai. Nuo 2019 metų spalio, kai buvo išaiškintas šis tinklas, iš viso identifikuoti 439 įtariamieji, iš pedofilų gniaužtų išvaduoti 65 vaikai, pranešė speciali tyrimų grupė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su Vokietijos federalinės ekonomikos ir klimato apsaugos ministerijos parlamentine valstybės sekretore dr. Franziska Brantner antradienį aptarė dėl pašlijusių santykių su Kinija Lietuvos verslui kilusius sunkumus, dvišalį ekonominį bendradarbiavimą, prekybos ir investicijų svarbą.

Vokietija penktadienį paragino deeskaluoti padėtį neramumų krečiamame Kazachstane, kur prezidentas įsakė kariams šaudyti be įspėjimo, kad numalšintų protestus.

Aptarti verslo patiriamų problemų dėl Kinijos įvestų ribojimų į Vilnių kitą savaitę atvyksta Vokietijos vyriausybės narė, portalui 15min.lt patvirtino trys nesusiję šaltiniai. Ekonomikos ministerijos valstybės sekretorė Franziska Katharina Brantner su Lietuvos valdžios atstovais susitiks praėjus kelioms savaitėms po to, kai Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai įspėjo apie vokiečių investuotojų problemas Lietuvoje.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Arūnas Laurinaitis teigia, jog Lietuva nesulauks oficialaus Vokietijos palaikymo santykiuose su Kinija.  Tai jis sakė supratęs po susitikimų su Vokietijos verslo bei už importą ir eksportą atsakingų ministerijų atstovais.  „Vokietija turi per daug interesų Kinijoje, kad ji aiškiai paremtų Lietuvą toje situacijoje, kurioje dabar Lietuva yra.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pripažįsta iš  užsienio investuotojų Lietuvoje gavusi informacijos apie patiriamą spaudimą iš Kinijos.  „Gavome Vokietijos įmonių asociacijos kreipimąsi, adresuotą užsienio reikalų ministrui ir man. Mes su investuotojais nuolatos bendraujame ir tiesiogiai. Tas nerimas buvo išsakytas mums ir dar kiek anksčiau“, – interviu delfi.lt sakė A. Armonaitė.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, jog Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos projekto „Nord Stream 2“ negalima laikyti grynai ekonominiu, nes jis atlieka geostrateginį vaidmenį, ką patvirtino ir pastarieji įvykiai, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Jos žodžiais, ir ankstesnos Vokietija vyriausybė kartu su JAV administracija aiškiai pasakė, kad „energetika negali būti naudojama kaip ginklas, ir kad tai turės reik...

Angelos Merkel pasitraukimas iš politinės arenos po 16 metų darbo kanclerės poste ne tik pradėjo naują erą Vokietijoje, bet ir sutrikdė galios pusiausvyrą Europos Sąjungoje. Tarp potencialių kandidatų perimti iš A. Merkel Europos lyderio skeptrą minimi ją prie didžiausios Europos ekonomikos vairo pakeitęs Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Italijos vyriausybės vadovas Mario Draghi.

Greitosios pagalbos tarnyboms buvo liepta parengti planus, kaip tęsti pagrindines operacijas, net jei personalo gretas praretins naujoji koronaviruso atmaina. Vokietija ruošiasi blogiausiam scenarijui. Kancleris Olafas Scholzas ragina pagrindines šalies tarnybas nuvalyti dulkes nuo nelaimių planų, jei darbuotojai nukentėtų nuo omikron atmainos. Vos prieš mėnesį Pietų Afrikoje aptikta labai užkrečiama viruso atmaina jau dominuoja Anglijoje, Škotijoje, Airijoje ir Vokietijos kaimynėje Danijoje.

Naujasis Vokietijos kancleris teikia pirmenybę pandemijai ir nori, kad ekoniminė ir ES politika būtų valdoma tvirtos rankos. Naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas galbūt dar nepasakė pirmosios svarbesnės kalbos parlamente, tačiau jis po truputėlį perteikia, ko galima tikėtis iš jo vyriausybės, rašo politico.eu.

Vokietija siekia sustabdyti tolesnį Ukrainos konflikto eskalavimą, trečiadienį pareiškė naujoji šalies užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškus, kad Maskva yra pasirengusi imtis karinių priemonių. Pasak A. Baerbock, atsižvelgiant į „tolesnį Rusijos kariuomenės judėjimą“ prie Ukrainos sienos, Berlynas yra „labai susirūpinęs“ dėl naujausių V. Putino pareiškimų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir informavo jį apie Rusijos reikalavimus dėl saugumo garantijų, antradienį pranešė Kremliaus spaudos tarnyba. „Vladimiras Putinas informavo apie rusų pasiūlymus dėl ilgalaikių, teisiškai įvirtintų saugumo garantijų, užkertančių kelią bet kokiam tolesniam NATO slinkimui į rytus, taip pat smogiamųjų ginkluotės sistemų dislokavimui Rusijos kaimynėse.

Vokietija yra pagrindinė Lietuvos sąjungininkė, šalyje esantys vokiečių kariai yra aukščiausioje karinėje parengtyje, teigia Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Vokietija yra pagrindinė mūsų sąjungininkė ir jų buvimas Lietuvoje užtikrina tiek atgrasymą, tiek pasirengimą mūsų valstybės ir regiono gynybai“, – antradienį Rukloje sakė generolas leitenantas, susitikęs su Vokietijos kariuomenės vadu Eberhardu Zornu.

Rusija pirmadienį pranešė išsiunčianti du Vokietijos diplomatus, atsakydama į Berlyno reikalavimą išvykti dviem rusų diplomatams, pateiktą Vokietijos teismui nutarus, kad Maskva įsakė 2019 metais nužudyti Berlyne vieną buvusį čečėnų kovotojų vadą.

Vokietija išsiunčia du rusų diplomatus. Nepageidaujamais asmenimis jie paskelbti po to, kai Berlyno teismas nusprendė, kad čečėnų kovotojų vado žmogžudystę Vokietijoje užsakė Rusija. Berlynas tai vadina valstybiniu terorizmu, o Kremlius tikina, kad teismo sprendimas politiškai motyvuotas. 2019-ųjų rugpjūčio 23-ioji. Berlyno Tyrgarteno rajoną sudrebina žmogžudystė. Mirtini šūviai skrieja į buvusį čečėnų kovotojų vadą, Sakartvelo pilietį Tornikę Kavtarašvilį.

Vokietijoje ketvirtadienį nuteistas kalėti iki gyvos galvos vyras, pernai nukreipęs savo automobilį į karnavalo procesiją ir sužalojęs dešimtis žmonių, įskaitant vaikus. Kaselio regioninis teismas 31 metų Maurice'ą P. pripažino kaltu dėl to, kad 2020-ųjų vasarį važiuodamas dideliu greičiu nukreipė automobilį į minią, dalyvavusią tradiciniame „Rožių pirmadienio“ parade centriniame Folkmarzeno miestelyje.

Aršūs antivakseriai Vokietijoje galimai planavo pasikėsinimą į Saksonijos žemės premjerą. Vokietijos pareigūnai šiandien surengė reidus antivakserių namuose. Teisėsaugininkai skelbia pas skiepų ir suvaržymų priešininkus radę šaltųjų ginklų ir arbaletų.  Išties neįprasta diena Dresdene – rytinės Vokietijos Saksonijos žemės sostinėje. Policijos pareigūnai ir specialiosios pajėgos krečia iš karto kelis skirtingus butus mieste.

Vokietija išsiuntė du Rusijos diplomatus dėl buvusio čečėnų kovotojų vado nužudymo viename Berlyno parke, kurį, valdžios manymu, užsakė Maskva, trečiadienį pranešė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. „Šis nužudymas valstybės įsakymu, kaip šiandien nusprendė teismas, yra rimtas Vokietijos įstatymų ir suvereniteto pažeidimas“, – pareiškė A. Baerbock po to, kai už nusikaltimą vienas rusas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Vokietijos teismas trečiadienį skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę rusui, 2019 metais viename Berlyno parkų nušovusiam buvusį čečėnų kovotojų vadą. Berlyno teismas pripažino Vadimą Krasikovą, kitaip – Vadimą Sokolovą, kaltu dėl 40 metų čečėnų kilmės Sakartvelo piliečio Tornikės Kavtarašvilio nužudymo Berlyno Tyrgarteno rajone 2019-ųjų rugpjūčio 23 dieną. Prokurorai teigia, kad šį nužudymą užsakė Maskva. Bylos nuosprendis tikriausiai dar labiau padidins įtampą tarp Rusijos ir Vokietijos.

Naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Vokietija ginsis nuo smurtą propaguojančios skiepų priešininkų mažumos, grasinančios valstybės pareigūnams. „Neleisime mažytei... ekstremistų mažumai bandyti primesti savo valią visai visuomenei“, – sakė O. Scholzas pirmoje savo, kaip kanclerio, kalboje parlamentui.

Mirsiu, bet pasieksiu – regis, taip užsispyrę migrantai, atvykę per Baltarusiją bando žūtbūt pasiekti išsvajotą Vokietiją. Šiemet tą padaryti pavyko jau per 10 tūkstančių neteisėtų migrantų, o tūkstančiai, kurių kelionė baigėsi prie mūsų šalies sienų sako, kad bandys vėl. 2015 metais Europoje kilus migrantų krizei, Miuncheno traukinių stotyje vokiečiai plojimais sveikina plūstančius pabėgelius.

Naujasis Vokietijos kancleris trečiadienį, darbo šiame poste pirmąją dieną, perspėjo Maskvą, jog Rusijos karinės invazijos į Ukrainą atveju galėtų kilti „pasekmių“ kontraversiškai vertinamam rusiškų dujų eksporto vamzdynui „Nord Stream 2“. Paklaustas televzijos „Welt“, ar galėtų įsivaizduoti, kad šis dujotiekis galėtų būti pasitelktas kaip spaudimo priemonė, O. Scholzas sakė, kad jo vyriausybė nori, jog „būtų gerbiamas sienų neliečiamumas“. Jis pridūrė, kad „visi supranta, jog kiltų pasekmių, j...

Po 16 metų trukusios Angelos Merkel eros Vokietija turi naują kanclerį. Parlamente priesiekė Merkel įpėdinis – 63-ejų Olafas Šolcas. Įtemptu laikotarpiu šalies valdymą perimantis socialdemokratas žada sukurti teisingesnę ir turtingesnę Vokietiją, būti griežtesnis Rusijai ir migrantams iš rytų. Pirmiausia, parlamentarų padėka net 16 metų Vokietiją valdžiusiai Angelai Merkel. O tuomet sveikinimai socialdemokratui Olafui Scholzui.

Naujoji Vokietijos vyriausybė, vadovaujama kanclerio Olafo Scholzo, trečiadienį buvo prisaikdinta per ceremoniją Bundestage, parlamento žemuosiuose rūmuose. Naujos centro kairiosios koalicijos, sudarytos iš Socialdemokratų (SPD), Žaliųjų ir liberalios Laisvosios demokratų (FDP) partijų, ministrai sudarys pirmąjį lyčių atžvilgiu subalansuotą kabinetą – jame dirbs aštuonios moterys ir aštuoni vyrai.

Ar jau papuošėte savo namus Kalėdų eglute? Jei ne, štai jums puikus įkvėpimas. Vokiečių pora namuose sukūrė tikrą Kalėdų karalystę. Juose net pusė tūkstančio kalėdinių eglučių. Vokiečiai sukūrė ne tik šventę sau ir kitiems, bet ir tapo pasaulio rekordininkais. „Sveiki, mano vardas Thomas Jerominas. Man 55-eri ir man priklauso pasaulio rekordas. Čia yra daugiausia papuoštų Kalėdų eglučių vienoje vietoje“, – pasakoja rekordininkas Thomas Jeromin.

Vokietijos žaliųjų partija pirmadienį pranešė, kad jos nariai patvirtino naujos valdančiosios koalicijos sutartį su kitom dviem partijomis, ir šis žingsnis atveria kelią parlamentui išrinkti kancleriu socialdemokratą Olafą Scholzą. Žaliųjų partijos narių balsavimas buvo paskutinė kartelė, kurią reikėjo įveikti tvirtinant praeitą mėnesį sudarytą koalicijos sutartį.

Buvusiam britų ambasados Berlyne darbuotojui, įtariamam šnipinėjimu Rusijai, gresia išsiuntimas į Jungtinę Karalystę, penktadienį pranešė pareigūnai. Apie tai, kad Brandenburgo prokuratūra nagrinėja JK vyriausybės ekstradicijos prašymą, pirmasis pranešė Vokietijos savaitraštis „Spiegel“. Įtariama, kad darbuotojas, kurį prokurorai įvardija kaip Davidą S., o vietos žiniasklaida – kaip Davidą Smithą, „perdavė dokumentus, kuriuos gavo vykdydamas savo profesinę veiklą, Rusijos žvalgybos atstovui“, ...

Vokietija skelbia naujus ribojimus žmonėms, kurie nėra pasiskiepiję nuo COVID-19. Be jau galiojančių ribojimų vakcinos atsisakiusiems ir nepersirgusiems asmenims bus draudžiama lankytis daugelyje viešųjų vietų. Kanclerė Angela Merkel paskelbė, kad nevakcinuoti žmonės negalės lankytis daugelyje viešųjų vietų, įskaitant nebūtinomis prekėmis prekiaujančias parduotuves ar renginius, nebent jie būtų neseniai pasveikę nuo koronaviruso.

Vokiečių parlamentarai dar šiemet balsuos dėl privalomų skiepų nuo COVID-19, antradienį pareiškė būsimasis kancleris Olafas Scholzas, vis garsiau skambant raginimams imtis atitinkamų veiksmų. „Mano pasiūlymas yra toks, kad mes neveiktume kaip vyriausybė, nes tai yra sąžinės klausimas.

Vokietijos ambasada Jungtinėse Valstijose šalies Kongresui nusiuntė dokumentą, kuriame ragina neįvesti sankcijų dujotiekiui „Nord Stream 2“, skelbia JAV naujienų portalas „Axios“, remdamasis neoficialiu dokumentu, kuris pateko į žurnalistų rankas. „Vokietijos vyriausybė paragino Kongreso narius neįvesti sankcijų dujotiekiui „Nord Stream 2“ ir teigia, kad tai „susilpnins“ pasitikėjimą Jungtinėmis Valstijomis ir „galiausiai pakenks transatlantinei vienybei“, – skelbia portalas.

Vokietija šeštadienį patvirtino pirmuosius šalyje du užsikrėtimo naujo varianto pandeminiu koronavirusu atvejus – omikron atmainos infekcija diagnozuota keleiviams, kurie į Miuncheno oro uostą atvyko iš Pietų Afrikos, pranešė Bavarijos pareigūnai.

Berlynas penktadienį nesutiko su Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimu, kad Vokietijai „nėra didelė našta“ priimti 2 tūkst. migrantų, įstrigusių jo šalies pasienyje. „Yra pranešimas, esą ponas Lukašenka šiandien pasienyje su Lenkija pareiškė, jog 2 tūkst. žmonių nėra didelė problema Vokietijai, o kanclerė A. Merkel sutinka įsileisti šiuos žmones į Vokietiją.

Vokietijos kompanijos iš anksto žinojo apie Rusijos planus apriboti dujų tiekimą į Europą, tuo siekiant „paspartinti“ „Gazprom“ valdomos dujotiekio „Nord Stream 2“ operatorės sertifikavimo procesą, ir jos spėjo atkurti dujų atsargas, kad Vokietijos vartotojai nenukentėtų dėl tokių Kremliaus manipuliacijų, skelbia Lenkijos radijas, remdamasis Prancūzijos „Opinion Internationale“. Prancūzų leidinys pažymi, jog visą Rusijos dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis „Gazprom“ šiuo metu toli gražu n...

Vokietijoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 nusinešė jau daugiau kaip 100 000 gyvybių, ketvirtadienį paskelbė Roberto Kocho institutas (RKI). Europos didžiausioje ekonomikoje, besigrumiančioje su naujų užsikrėtimo atvejų šuoliu, per praėjusią parą užfiksuota 351 mirtis nuo koronaviruso. Bendras COVID-19 aukų skaičius išaugo iki 100 119, rodo RKI duomenys.

Praėjusią savaitę su Baltarusijos diktatoriumi telefonu du kartus kalbėjusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel šiandien pirmininkavo savo jau, turbūt, paskutiniam vyriausybės posėdžiui. Vokietijoje išties istorinė diena, mat centro kairės partijos pasirašė koalicijos susitarimą, kuriame pirmą kartą per daugelį metų nelieka Angelos Merkel krikščionių demokratų. Nauja valdžia žada ne tik žalią kursą Vokietijai, bet ir viltį gauti Vokietijos pilietybę imigrantams.

Naujoji Vokietijos vyriausybė, formuojama socialdemokratų, žaliųjų ir liberalų, pasirengusi pradėti dialogą su Rusija, nurodoma trečiadienį paskelbtoje koalicinėje sutartyje. „Vokietijos ir Rusijos santykiai yra gilūs ir daugialypiai. Be to, Rusija yra svarbi tarptautinė veikėja. Žinome, kokie svarbūs yra stabilūs ir tvirti santykiai, todėl ir toliau jų siekiame. Esame pasirengę konstruktyviam dialogui“, – nurodoma dokumente.

Trys partijos, sudarysiančios naująją Vokietijos vyriausybę, planuoja, kad šalis laipsniškai atsisakys anglių deginimo iki 2030-ųjų – aštuoneriais metais anksčiau nei ketinta iki šiol, sakoma trečiadienį sudarytoje koalicijos sutartyje. Socialdemokratų partija (SPD), Žaliųjų partija ir liberali Laisvoji demokratų partija (FDP) siekia „paankstinti laipsnišką anglių atsisakymą, idealiu atveju – iki 2030 metų, ir palikti praeityje vidaus degimo variklių technologiją“, – sakoma dokumente.

Vokietijos centro kairiųjų vadovaujamas partijų aljansas trečiadienį paskelbė sudaręs susitarimą suformuoti naują vyriausybę, kurioje pirmąkart per pastaruosius 16 metų pirmuoju smuiku grieš Socialdemokratų partija (SPD), sakoma koalicijos sutartyje, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmadienį paprašė Europos Sąjungos ministrų „susilaikyti nuo bet kokių kontaktų“ su Aliaksandru Lukašenka, o Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius autoritariniam Baltarusijos prezidentui pavadino „labai keistais“. Vakarai kaltina Baltarusiją apgaulingais pažadais viliojant tūkstančius migrantų – daugiausia Irako kurdus – prie sienos su Lenkija ir Lietuva, tokiu būdu keršijant Europos Sąjungai už sankcijas, paskelbtas Minsko režimu...

Europos Sąjunga rengia naujas sankcijai Minskui, pirmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, tęsiantis migrantų krizei Baltarusijos ir ES pasienyje. „Praėjusią savaitę Užsienio reikalų taryba inicijavo penktąjį sankcijų paketą, į kurį įtraukti Baltarusijos teisėjai, prokurorai ir saugumo tarnybų atstovai, atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus“, – sakė H. Maasas per virtualią konferenciją apie Baltarusiją. Jo pareiškimą citavo Užsienio reikalų ministerija Berlyne.

Dauguma Vokietijos gyventojų po kelių mėnesių bus „pasiskiepiję, išgiję arba mirę“ nuo COVID-19, pirmadienį perspėjo sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas (Jensas Španas) ir paragino daugiau gyventojų vakcinuotis.

Vokietijos pramonės produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai spaliu, pakilo 18,4 proc., pranešė Federalinė statistikos tarnyba („Destatis“). Šio Vokietijos kainų indekso metinis prieaugis – solidžiausias nuo 1951-ųjų lapkričio. Analitikų prognozių vidurkis buvo kuklesnis – 16,2 proc., pažymi „Trading Economics“. Anot „Destatis“, šalies gamintojų kainų šuolį per metus nulėmė 48,2 proc. brangę energijos ištekliai, o vien tik gamtinės dujos – 81,4 proc.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė norėjusi, kad iki jos darbo vyriausybės vadovės poste pabaigos būtų surengtas dar vienas Normandijos ketverto viršūnių susitikimas. „Tokie susitikimai visada turi savo dinamiką, todėl gera ir teisinga [juos rengti]. Apgailestauju, kad pastaruoju metu tokio susitikimo nebuvo“, – ketvirtadienį Berlyne žurnalistams sakė ji.