vitaminai

Anot mokslininkų, imuninė organizmo apsauga yra sudėtingas procesas, priklausantis nuo įvairių veiksnių, tačiau, daugelio įsivaizdavimui, jį sustiprinti galėtų vien tik papildai. Rudenį vaistinėse vis prašoma „ko nors imunitetui“ arba savarankiškai įsigyjama papildų, kurių ne visada ir reikia. Gydytojas Valerijus Morozovas teigia, kad maisto papildai yra sukurti būtent papildyti mitybą, tad jų vartoti reikia tada, kai su maistu nepakanka. Tad kokius ir kada vartoti – kyla natūralus klausimas.

Kam neteko susidurti su po sočių pietų užklupusiu mieguistumo jausmu? Dažnas nuo įkyraus apsnūdimo gelbėjasi kavos puodeliu ar popietei planuoja mažiau kruopštumo reikalaujančias užduotis. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas paaiškina, kas slypi už popietinio noro snūstelėti ir kokius signalus mums bando siųsti organizmas, jeigu noras prigulti neapleidžia visą dieną. Vaistininkas R. Blynas pasakoja, kad dažniau mieguistumas apima suvalgius maisto, kuriame gausu angliavandenių ir baltymų.

Atsisveikiname su vasara ir pasitinkame naujuosius mokslo metus. Tai reiškia ne tik sugrįžimą į mokyklos suolus, bet ir dažniau užklumpančias virusines ir peršalimo ligas, o ką dar kalbėti apie stresą, dėl kurio svarbu stiprinti nervų sistemą. „Eurovaistinės“ vaistininkas Paulius Raudonis pataria nelaukti pirmųjų rudens susirgimų bangos bei įvardija, kokių vitaminų vaiko organizmui šį sezoną labiausiai reikia.

Viena labiausiai atgaivinančių vasaros gėrybių – agurkai. Jie naudojami salotoms, gėrimams bei kitiems patiekalams gaminti. Tačiau daugeliui kyla klausimas – ar reikia prieš valgant agurkus juos nulupti? Ekspertė išklojo visą tiesą, kaip reikėtų elgtis. Agurkuose gausu ne tik vandens, bet ir kai kurių organizmui svarbių vitaminų ir mineralų. Viename agurke yra tik 30 kalorijų ir visai nėra riebalų, juos taip pat yra skaidulų, vitamino C, kalio, mangano.

Vitaminai – itin reikalingos medžiagos, padedančios palaikyti sklandų organizmo funkcionavimą ir sveikatą. Tinkamai parinkti jie gali sustiprinti imuninę sistemą, padėti išvengti tam tikrų ligų ar sušvelninti jų simptomus.

„Jei pradėsiu vartoti vitaminus dabar, kada galiu tikėtis rezultatų?“, – šio klausimo dažnai sulaukia vaistininkė Gabija Kruopytė. Šių klausimų padaugėja vasaros pabaigoje, kai ruošiamasi rudens peršalimų sezonui. Visgi, vaistininkė pabrėžia, kad norint sustiprinti imunitetą nepakaks savaitės ar dviejų, o tai gali trukti mažiausiai 1–3 mėnesius, todėl norint saugiai pasitikti rudenį, imuninę sistemą reikia pradėti stiprinti jau dabar.

Jeigu atostogos suplanuotos vasaros pabaigoje, o iki jų reikia pavaduoti atostogaujančius kolegas, nenuostabu, kad organizmas ima siųsti SOS signalus. Kartais ilgai lauktas atostogas tenka praleisti lovoje. Pasak specialistų, dėl to gali būti kalta ir vitaminų stoka, ir žalingi įpročiai bei pervargimas.

Vasara mus apdovanoja šiltais saulės spinduliais ir gardžiu derliumi: šviežiomis uogomis bei daržovėmis. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad gyvenant tokiomis sąlygomis kūnas aprūpinamas visais reikalingiausiais vitaminais, vis dėlto, toks įsitikinimas klaidingas. Pasirodo, kad aukšta temperatūra, didelis fizinis aktyvumas ir atostogų metu pasikeitęs dienos ritmas gali nemenkai sutrikdyti organizmą bei sukelti tam tikrų medžiagų trūkumą.

Vasara – pats geriausias metų laikas, kada galime pasirūpinti savo organizmu ir papildyti jį reikalingomis bei naudingomis maisto medžiagomis, vitaminais ir mikroelementais. Tai puikus metas praturtinti savo maisto racioną sezoninėmis šviežiomis uogomis, daržovėmis bei vaisiais.

Sumažėjo apetitas, jaučiate nuovargį ar nusilpo imuninė sistema? Ar žinojote, kad dažniausiai dėl šių negalavimų kaltas skysčių, elektrolitų ir vitaminų stygius? „Antėja“ šeimos gydytojo Mindaugo Junkos teigimu, pajutus anksčiau minėtus nemalonius simptomus, į pagalbą galima pasitelkti intraveninę terapiją. Intraveninė terapija – kas tai? Intraveninė terapija yra efektyvus ir greitas būdas, papildyti organizmą skysčių, elektrolitų, vitaminų ir kitų reikalingų medžiagų doze.

Cukinijos – dar XX a. pradžioje lietuvių daržus pasiekusios daržovės, kurias dėl išskirtinės išvaizdos galime vadinti tikromis daržo karalienėmis. Įdomios formos, tačiau nesumaišomo skonio cukinijos puikiai tinka ir vasariškiems patiekalams gaminti – nuo sočių blynelių iki grilyje keptų užkandžių su rikotos sūriu bei šlakeliu alyvuogių aliejaus. Pasak gydytojos dietologės dr.

„Kartu su vasara gali pasikeisti mūsų rutina. Mes daugiau laiko praleidžiame gamtoje, keliaujame, vėliau einame miegoti ir neretu atveju apleidžiame šaltuoju sezonu išsiugdytus sveikatos įpročius kaip vitaminų vartojimas“, – pastebi „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė. Visgi, ji pataria vasarą rūpintis savo sveikata ir papildomai vartoti bent vitaminą C, kuris šiuo sezonu itin svarbus mūsų organizmui.

„Kartu su vasara gali pasikeisti mūsų rutina. Mes daugiau laiko praleidžiame gamtoje, keliaujame, vėliau einame miegoti ir neretu atveju apleidžiame šaltuoju sezonu išsiugdytus sveikatos įpročius kaip vitaminų vartojimas“, – pastebi vaistininkė Elvyra Ramaškienė. Visgi, ji pataria vasarą rūpintis savo sveikata ir papildomai vartoti bent vitaminą C, kuris šiuo sezonu itin svarbus mūsų organizmui.

„Kartu su vasara gali pasikeisti mūsų rutina. Mes daugiau laiko praleidžiame gamtoje, keliaujame, vėliau einame miegoti ir neretu atveju apleidžiame šaltuoju sezonu išsiugdytus sveikatos įpročius kaip vitaminų vartojimas“, – pastebi „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė. Visgi, ji pataria vasarą rūpintis savo sveikata ir papildomai vartoti bent vitaminą C, kuris šiuo sezonu itin svarbus mūsų organizmui, nurodoma pranešime.

Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai – nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus – su maistu negauna būtinos kalcio normos. Kada organizamas pradeda signalizuoti apie kritinį kalcio trūkumą ir kokios galimos pasekmės? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmakognozijos katedros prof. dr. Nijolė Savickienė pataria atlikti biocheminius kraujo tyrimus ir išsiaiškinti kalcio kiekį organizme. Tačiau apie kalcio trūkumą – hipokalcemiją – perspėja ir nemažai simptomų.

Pastaruoju metu ne vienas skundžiasi slenkančias plaukais, tačiau kaip sau padėti? Šio šeštadienio TV3 laida „Kviečiame daktarą!“ padės į šį klausimą atsakyti. Anot profesoriaus Alvydo Unikausko, svarbu sau pagelbėti ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Laidoje apsilankiusi vaistininkė Jovita Aleknienė sakys pastebėjusi, kad žmonės vaistinėse perka visus įmanomus preparatus nuo plaukų slinkimo.

Dažno žmogaus namuose apstu įvairiausių vitaminų, mineralų ar maisto papildų. Medikai įspėja – piktnaudžiaudami jais galite sau pakenkti, o ne padėti bei pataria prieš vartojant vitaminus ar maisto papildus, išsitirti, ar organizmui jų trūksta, pasidomėti, kaip jie dera su kitais, jau vartojamais preparatais. Specialistų teigimu, norint gerai jaustis ir puoselėti sveikatą, pirmiausia reikėtų atsakingai pažvelgti į savo gyvenimo būdo visumą.

Prasideda lietuviškų braškių sezonas, o daržininkai mėgėjai jau laukia nesulaukia, kada pirmosios uogos užaugs ir jų soduose. Vasarą visi skuba atsivalgyti gardžių raudonų uogų, o ir ne veltui – braškėse gausu organizmui naudingų medžiagų, tačiau specialistė primena – braškes būtina rinktis atsakingai.

Ne kartą teko girdėti, kad lietuviams nenuskilo – per visus metus šiltų ir saulėtų dienų turime nedaug, tad nenuostabu, kad daugybei tautiečių trūksta vitamino D. Šis riebaluose tirpus vitaminas būtinas tinkamai organizmo veiklai, tačiau kaip atpažinti jo trūkumą?  Kuo mums svarbus vitaminas D, už ką jis atsakingas organizme, kokie požymiai išduoda jo trūkumą bei kada griebtis maisto papildų, aiškinomės su vaistinės „Camelia“ vaistininku Rimvydu Blynu.

Pavasaris vis labiau džiugina ne tik saule ir šiluma, bet ir pavasariniais žalumynais, kuriuose gausu natūralių vitaminų. Žolininkė pataria, kokius augalus rinkti, ką iš jų daryti ir kokia organizmui iš to nauda. Tiesa, anot biologų, Lietuvoje tėra vos keli augalai, kurių negalima valgyti. Tad patariama vietoj prekybos centro pasirinkti švarią pievą, pamiškes ir ten prisirinkti gamtos užauginto maisto ir vitaminų.

Nors ypač pandemijos metu, kai buvo apsunkintas patekimas pas gydytojus, žmonės aktyviai ėmėsi savigydos būdų, medikai pastebi, kad toks noras ir dabar niekur nedingo. Ypač populiarus lietuvių įprotis – sveikatos ieškoti vartojant įvairius maisto papildus. Specialistų žinutė paprasta – apie tai būtina informuoti gydytoją, mat žalos gali būti daugiau nei naudos. Šeimos gydytojas Andrius Bleizgys patikino, kad savarankiškas papildų vartojimas tam tikra prasme yra savigyda.

Atėjus pavasariui žmonės vis dažniau skundžiasi nusilpusiu imunitetu ar užklupusiomis peršalimo ligomis. Nors sprendžiant tokias problemas dažniausiai griebiamasi vaistų, tačiau dažnai net nesusimąstoma, kad vienas mūsų organizmui itin svarbus mikroelementas gali padėti ne tik atstatyti prarastas jėgas, bet ir sustiprinti imunitetą.  Tas mikroelementas yra cinkas. Vyrams ir moterims jo reikia skirtingai.

Laikas nuo laiko erzina kojų, rankų ar kitų kūno vietų tirpimas? Profesorius Alvydas Unikauskas ir „Eurovaistinės“ vaistininkas Vygintas Milašius ragina suklusti – gali būti, kad jums trūksta B grupės vitaminų. Pataria nedelsti Prakalbus apie kūno galūnių ir kitų vietų tirpimą, laidos vedėjas A. Unikauskas sako, kad dažniausiai tai sukelia trys priežastys: cukrinis diabetas, vitamino B1 trūkumas, vitamino B12 trūkumas.

Daugelis yra ne kartą girdėję, kad pavasaris – vitaminų ir maisto papildų trūkumo metas. Todėl nieko keisto, kad šie produktai yra vienas populiariausių būdų, padedančių stiprinti imunitetą po žiemos sezono. Visgi šeimos gydytojas ir vaistininkė pastebi, kad pacientai dažnai nežino, kokią žalą gali sukelti netinkamas papildų vartojimas.

Po žiemos ne vienas skundžiasi slenkančiais plaukai, lūžinėjančiais nagais ir bendrų jėgų trūkumu. Siekdami sau pagelbėti, daugelis griebiasi maisto papildų. Vis dėlto ne visi žino, kaip juos gerti teisingai, o ir ne visi papildai dera tarpusavyje. Tad kaip gerinant sveikatą, jos dar labiau nesusigadinant? Visa tai – jau šio šeštadenio laidoje „Kviečiame daktarą!“ su profesoriumi Alvydu Unikausku.

Prasidėjęs pavasaris daugeliui žmonių primena ne tik apie bundančią gamtą, bet ir po žiemos nusilpusį organizmą. Deja, natūraliais būdais užtikrinti gerą savijautą gyvenant geografinėje platumoje, kurioje šaltuoju metų laiku sunku gauti šviežių vaisių ir daržovių bei saulės, yra pakankamai sudėtinga, todėl vitaminų prisotinti maisto papildai tampa efektyvia alternatyva.

Vitamino B12 trūkumas gali palaipsniui paveikti nagus – neignoruokite jų išvaizdos pokyčių. Nagų išvaizdos ir tekstūros pokyčiai yra susiję su kelių svarbių medžiagų trūkumu. Vitaminas B12 yra gyvybiškai svarbus daugeliui procesų, įskaitant raudonųjų kraujo kūnelių sintezę ir nervų sistemos veiklą. Kadangi organizmas jo negamina, vitaminas B12 turi būti gaunamas iš gyvūninių baltymų. Kai kūnas negauna reikiamo kiekio, gali sutrikti pigmento turinčių ląstelių sintezė.

Atrodė, kad apie vitamino D trūkumo pavojų jau žinome beveik viską. Tačiau Pietų Australijos universiteto tyrimas įspėjo apie dar vieną rimtą grėsmę – šio vitamino stygius yra susijęs su priešlaikine mirtimi. Pateikia tvirtų įrodymų Jau apie šimtas metų praėjo nuo to, kai buvo išsiaiškinta saulės svarba vitamino D koncentracijai organizme ir kt. O tačiau tik šiame amžiuje įvyko tikra žinių apie šį vitaminą, vadinamo hormonu, revoliucija, rašoma pranešime spaudai.

Šiuo metu dažnas pasiskundžia, kad nė iš šio, nė iš to raumenis sutraukia mėšlungis. To priežasčių – daugybė, tačiau dažniausiai tai nulemia svarbių mineralų trūkumas. „Camelia“ vaistinės vaistininkas Deimantas Auškalnis naujienų portalui tv3.lt pasakojo, dėl ko gali pasireikšti mėšlungis, kaip palengvinti nemalonų mėšlungio sukeltą skausmą bei kas gali padėti jo išvengti. Anot D. Auškalnio, mėšlungio atsiradimo priežastys yra labai įvairios, jų yra ne viena.

Prasidėjus pavasariui daugelis skuba į vaistinę įsigyti maisto papildų ir vitaminų, tikėdamiesi jų pagalba sustiprinti imunitetą, mažinti nuovargį, įgauti daugiau energijos. Tačiau gydytojai ir vaistininkai pastebi, kad pacientai neretai šiuos preparatus įsigyja prieš tai nepasitarę su gydytoju, remiasi vien internete rasta informacija ar pažįstamų patirtimi. Galiausiai į gydytojo kabinetą vis tiek tenka atvykti, tik jau su neatsakingo vartojimo nulemtais sudėtingais sveikatos sutrikimais.

Žiemai artėjant prie pabaigos, neretas, laukdamas bundančio pavasario, pasijunta pristigęs jėgų ir energijos. Šiuo laikotarpiu dažnai išgirstame ir įvairių pasvarstymų, jog organizmas galbūt išseko per ilgą žiemą ar jame baigiasi sukauptos vitaminų atsargos. Tačiau ar tikrai per žiemą išsieikvoja mūsų gyvybiniai resursai ir kaip sulaukti pavasario žvaliems, pranešime spaudai kalbamasi su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoju Viliumi Rajecku.

Kalbai pasisukus apie mitybos įpročius, galima išgirsti daugybę mitų ir klaidingų įsitikinimų. Negelbsti ir tai, kad kasdien skelbiami nauji, deja, dažnai prieštaringi mitybos patarimai. Vis dėlto, egzistuoja keletas esminių teisingos mitybos taisyklių, kurias, vaikydamiesi naujausias madas, dažnai pamirštame. Užpildykite lėkštę daržovėmis Jeigu jūsų lėkštėje vyrauja tamsios, nykios spalvos, laikas pokyčiams.

Mikroelementų ir vitaminų trūkumas – problema, su kuria šaltuoju sezonu susiduria daugelis. Todėl norėdami apsisaugoti nuo peršalimo ligų ar tiesiog pagerinti bendrą savijautą gyventojai į pagalbą dažnai pasitelkia maisto papildus.

Vaistinių ir kitų parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairiausių maisto papildų ir vitaminų gausos, tačiau ar visų jų mūsų organizmui reikia? Gydytojai patikina, kad visavertiškai besimaitinančiam žmogui jokie papildai nereikalingi, todėl kitą kartą siūlo netapti ir reklaminių triukų auka.

Vitaminų lašelinės su nuolaidos koduku. Tokiomis reklamomis dalinasi garsūs Lietuvos žmonės, nuomonės formuotojai, ir siūlo sergantiems, pavargusiems, o gal ir pagiringiems žmonėms, susileidžiant vitaminų kokteilį į veną, pastiprinti organizmą. Tačiau toks influencerių elgesys susilaukė kai kurių visuomenininkų pasipiktinimo, mat, pasak medikų, vitaminų lašelinių poveikis yra tarsi placebo efektas, neturintis jokių pagristų mokslinių įrodymų.

Žiemos mėnesiais vitamino D trūkumas gali pasireikšti dažniau. Trūkstant šio vitamino, gali padidėti ligų ir infekcijų rizika. Keli įspėjamieji ženklai išduoda, kad jums trūksta šio gyvybiškai svarbaus vitamino. Kaip ir visi kiti vitaminai, vitaminas D atlieka svarbias funkcijas jūsų organizme, pradedant imuniteto stiprinimu ir baigiant širdies sveikata, rašo express.co.uk. Be to, šis vitaminas padeda pasisavinti kalcį ir fosforą iš maisto.

Apie vitaminų ir mineralų trūkumą organizme neretai praneša staiga pasirodę tam tikri simptomai. Štai 88-erių moteris į gydytojus kreipėsi dėl „deginančio“ jausmo akyse. Pasirodo, kad skausmų priežastis – vitamino A trūkumas. Moteris taip pat gydytojams pasakojo, kad „deginimo“ jausmą akyse lydėjo ir suprastėjusi rega. Diagnozuojant moters būklę, paaiškėjo, kad ši negauna pakankamai vitaminų, kadangi viskas, kuo ji maitinasi yra įvairios košės ir tunas.

Kad organizmas geriau pasisavintų vitaminus, svarbu pasirinkti tinkamą jų vartojimo būdą. Reikia žinoti, kuriuo dienos metu juos vartoti, išsiaiškinti, ar jie tirpūs vandenyje, ar riebaluose. Apie tai papasakojo vaistininkė Jelena Deksnienė. Vitaminas C tirpus vandenyje. Jį galima vartoti bet kuriuo paros metu, o norint geresnio pasisavinimo, užsigerti didesniu kiekiu vandens. Taip pat patariama rinktis liposominį vitaminą C. B grupės vitaminai.

Vitaminas D gali būti atpažįstamas kaip viena veiksmingiausių priemonių norint sustiprinti savo imunitetą, o taip pat jis dažnai prisimenamas žiemą, kai trūksta saulės. Visgi „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pasakoja, kad apie šio vitamino įvairiapusiškumą kalbama per mažai. Ji atskleidžia, kokių dar naudų mūsų organizmui turi vitaminas D, pataria, kaip teisingai jį vartoti, bei paneigia dažniausius mitus dėl jo poveikio.

Šaltuoju sezonu kovojame ne tik su virusais – širdies ir kraujagyslių sistemai žiemą taip pat tenka didžiulis krūvis. Ji kenčia ne tik dėl žvarbaus oro, bet ir dėl pasikeitusių mitybos įpročių – riebus maistas, nesubalansuota mityba šventiniu laikotarpiu gali daryti nepataisomą žalą.

Imuniteto stiprinimas – itin svarbus, nuoseklus ir kompleksiškas procesas. Didelę reikšmę jam turi vitaminų kiekis organizme. Kaip teisingai juos vartoti? „Vitaminai žmogaus organizmui – būtini. Norint pasirūpinti pakankamu jų kiekiu, svarbu atsižvelgti į amžių, tam tikras organizmo būkles, žalingus įpročius bei ligas ar vartojamus vaistus.

Šaltasis sezonas džiugina sniegu ir šaltuku. Vis dėlto, atvėsus orams pasipila ir peršalimo ligos. Jei norite, kad artimieji būtų sveiki – padovanokite jiems naudingų maisto papildų, kurie sustiprins imuninę sistemą ir apsaugos nuo nepageidaujamų ligų. Vitaminas D Vitaminas D – nepaprastai svarbus palaikant imuninės sistemos formą gripo ir šaltojo sezono metu. Vitaminas D reguliuoja energijos lygį, palaiko širdies ritmą ir tvirtą kaulų sandarą.

Prasidėjusi žiema – sunkus išbandymas odai. Šalčių sezono metu veido oda atrodo suglebusi ir blanki. Temperatūrų kaita, saulės šviesos ir vitaminų stoka – visa tai daro įtaką mūsų išvaizdai. Vieno ar kito vitamino trūkumo organizme nepaslėpsite jokiomis dekoratyvinės kosmetikos priemonėmis. Kad padėtumėte odai, į savo kasdienį maisto racioną turite įtraukti vitaminų ir mikroelementų, o kokių būtent jums reikia, padės suprasti odos būklė.

Vitaminus geriame tam, kad pasirūpintume savo sveikata ir gera savijauta, tačiau kartais nežinodami, kaip vitaminus derinti tarpusavyje, galime sau labiau pakenkti negu padėti. Todėl vaistininkė Elvyra Ramaškienė įvardija pagrindines vitaminų ir maisto papildų poras, kurių nevertėtų drauge vartoti bei pataria, kokiu paros metu juos geriau vartoti.

Įprastai rudenį padaugėja besiskundžiančių suprastėjusia sveikata ir kamuojamų įvairiausių negalavimų – nuo peršalimo iki sinusito. Vaistininkė Greta Šimkė akcentuoja to priežastis ir išskiria būdus, kurie leidžia tinkamai pasirūpinti imuniteto stiprinimu.  „Šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiame uždarose, prasčiau ventiliuojamose patalpose – jose susidaro puikios sąlygos oro lašeliniu būdu plisti virusams ir bakterijoms.

Kalcis – gyvybiškai svarbi medžiaga žmogaus organizmui. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė teigia, kad vidutinis suaugęs žmogaus kūnas turi apie kilogramą kalcio. Kalcis – minkštas, pilkas, šarminis metalas. Tai penktasis labiausiai paplitęs elementas Žemėje bei gausiausias mineralas žmogaus organizme.

Vitaminas D yra vienas svarbiausių vitaminų, kurio organizmui reikia dėl kelių svarbių priežasčių. Jo reikia kaulų ir širdies sveikatai, taip pat imuninei sistemai stiprinti. Express.co.uk pakalbino Abbas Kanani apie šį vitaminą bei kokiais požymiais pasireiškia jo trūkumas. Vitaminas D – ne tik „saulės“ vitaminas. A. Kanani jį apibūdino kaip „riebaluose tirpstantį vitaminą, kuris skatina kalcio įsisavinimą“, rašo express.co.uk.

Šaltasis metų periodas verčia gyventojus atsigręžti į savo sveikatą – stiprinti savo organizmą virusinių ligų. Pirkinių krepšelyje vis dažniau atsiranda vaistai, skirti gydyti pavienius ligų simptomus, COVID-19 skirti diagnozuoti testai, vitaminas D. Pastebima ir dar viena tendencija – žmonės vis anksčiau pradeda rūpintis savo imunitetu. Vis dažniau į vaistines užsukę žmonės skundžiasi ne vienu, o iškart keletu virusinių ligų simptomais.

Baltagūžis kopūstas – regis, neįmantri daržovė, tačiau joje glūdi gausios vitaminų bei kitokių organizmui naudingų medžiagų atsargos. Rudenį nuimtas kopūstų derlius ilgai išsaugo vertingas maistines savybes, todėl ši daržovė nuo seno tarnavo kaip vitaminų bankas šaltuoju sezonu. Be to, tai universali daržovė kulinarijoje, kurią galima valgyti ne tik šviežią ar raugintą, bet ir kepti, troškinti ar virti. Maisto specialistė dalinasi idėjomis, kaip įtraukti kopūstus į kasdienę mitybą.