vežėjai

Užsieniečių įdarbinimo kvotos vežėjams galėtų būti padidintos, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Anot jo, deficitinėse profesijose turi būti sudarytos sąlygos darbuotojams, kurie nori atvykti į Lietuvą dirbti.  „Kvotos yra išnaudotos ir mano asmenine nuomone, jos galėtų būti padidintos. Tikiuosi, kad vežėjai su profesinėmis sąjungomis pasieks sutarimą, dėl kurio yra diskutuojama jau pernelyg ilgai.

Pasibaigus sutarčiai su ankstesnės kelių mokesčių rinkliavos paslaugos „viaToll“ rengėjais, Lenkijos institucijos paskelbė naujojo administratoriaus konkursą. Jį laimėjęs įmonių konsorciumas kartu nusprendė pakeisti ankstesnę technologiją ir diegti palydoviniu ryšiu paremtą sistemą „eToll“, kuria naudotis reikės ir Lietuvos vežėjams, dirbantiems šioje šalyje ir kertantiems ją tranzitu, rašoma pranešime spaudai.

Nuo pandemijos nukentėjusi ir nuostolius šiemet prognozuojanti keleivių vežimo įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) ieškos galimybių efektyvinti veiklą.  Įmonė BNS teigė, kad išsami jos veiklos procesų ir jų efektyvumo analizė padės identifikuoti problemas, sritis, kurias reikia tobulinti.   Vilniaus miesto savivaldybės valdoma įmonė šią savaitę paskelbė preliminarios 67 tūkst. eurų (be PVM) vertės konkursą.

Daugėja Lietuvos transporto įmonių, atidarančių padalinius užsienyje – vien Lenkijoje tokių jau veikiančių arba besikuriančių įmonių yra beveik 500. Skaičiuojama, kad iki šių metų pabaigos jos valdys apie 4-4,5 tūkst. vilkikų, antradienį pranešė  Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“.  „Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, transporto įmonės dažniausiai atidaro padalinius ir antrines įmones užsienyje, nenutraukdamos veiklos Lietuvoje.

Baltarusijai nutarus nuo rugpjūčio pabaigos navigaciniais įrenginiais stebėti per jos teritoriją keliaujančius vilkikus iš Lietuvos, šalies vežėjai gali patirti milijoninių nuostolių, sako Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius. „Atsižvelgiant į vienos plombos kainą ir į reguliarius vilkikų srautus per Baltarusijos, galima prognozuoti, jog per Lietuvą į rytus krovinius gabenantys vežėjai bendrai patirs apie 600 tūkst.

Vyriausybė trečiadienį pateikė siūlymus, kuriais ribos paslaugų pasiekiamumą gyventojams, neturintiems galimybių paso. Ribojimai bus taikomi ir viešajam transportui. Tačiau tam priešinasi vežėjai, kurie tikina, kad visų keleivių patikrinti tiesiog nebus neįmanoma. Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis teigė, kad neįmanoma tikrinti keleivių ypač miesto viešajame transporte.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo Vyriausybei papildyti sąrašą sričių, kuriose leidžiama dirbti tik pasitikrinus dėl COVID-19: jame turėtų atsidurti krovinių ir keleivių vežėjai, pramogų, maitinimo įstaigų ir kitų sričių darbuotojai, kariai. Jeigu vėliau trečiadienį siūlymams pritars Vyriausybė, jie įsigalios nuo liepos 19 dienos.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad daugelis į Lietuvą atvežamų koronaviruso atmainų susijusios su tolimųjų reisų vairuotojais, tačiau institucijoms stinga oficialių duomenų tam pagrįsti. Apie tai premjerė kalbėjo praėjusią savaitę, paskelbusi, kad tolimojo susisiekimo vairuotojai dėl koronaviruso bus testuojami privalomai.

Siekiant paskiepyti kuo daugiau lietuvių ir užsienio šalių piliečių, dirbančių transporto įmonėse tolimųjų reisų vairuotojais, vežėjai prašo įkurti mobilias vakcinacijos vietas prie Lietuvos pasienių kontrolės punktų esančiose aikštelėse, kad išvykstantys ar namo grįžtantys vilkikų vairuotojai galėtų paprasčiau pasiskiepyti nuo koronaviruso ir testuotis.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė išgirdo krovinių pervežimo verslui atstovaujančių lobistų prašymus. Ji savo parašu sušvelnino reikalavimus įmonėms, kurios nori lengviau įsivežti daug imigrantų. Ministerija pripažįsta, kad taip atvėrė landą galimam piktnaudžiavimui, bet sprendimų keisti kol kas nežada. Apie tai pasakojama naujausiame Laisvės TV žurnalistų tyrime „Fūrų lobistai“. Ši istorija sukasi apie Patvirtintų įmonių sąrašą. Tai registras, kurį tvarko Migracijos departamentas.

Krovininio sausumos transporto sektoriaus įmonės Užimtumo tarnyboje registruoja gausybę laisvų darbo vietų, tačiau neviešai pripažįsta, kad tiek darbuotojų iš tiesų taip greitai nereikia, o laisvos darbo vietos registruojamos tam, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kuo skubiau padidintų kvotas vairuotojams iš užsienio. Taip teigia Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, trečiadienį pristačiusi darbo rinkos situaciją Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje.

Vežėjų įmonės, išnaudojusios beveik 85 proc. šiems metams nustatytos užsieniečių įdarbinimo kvotos, ragina valstybines institucijas ją didinti ir leisti įdarbinti papildomai bent 15 tūkst. tarptautinio transporto vairuotojų iš užsienio. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovo Povilo Drižo, jeigu bus taikomos ribojimo priemonės įdarbinti vairuotojus užsieniečius, tarptautinių krovinių logistikos grandinė gali susidurti su rimtomis krovinių tiekimo problemomis.

Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga skelbia, kad Lietuvos transporto įmonėje dirbantis tolimųjų reisų vairuotojas iš Moldovos nusižudė reiso metu. Jį samdžiusios įmonės teisininkė neigia, kad mirtis yra susijusi su darbu ar darbo sąlygomis. „Vairuotojas neištvėrė neteisybės ir atėmė sau gyvybę vilkiko kabinoje“, – rašo profesinė sąjunga socialiniuose tinkluose.

Lietuvos vežėjų bendrovės ragina Seimą ir Vyriausybę peržiūrėti pernai priimtus naujus kelių mokesčio pakeitimus. Vežėjų teigimu, pakeitus kelių mokesčio rinkliavos sistemą, padarinius pajustų ir vartotojai, mokėdami daugiau už prekes ir paslaugas. Vežėjų teigimu, praėjusiais metais valdžia pakeitimus priėmė paskubomis – skaičiuojama, kad naujasis rinkliavos skaičiavimas vežėjų mokamą kelių mokestį nuo 2023 m. išaugins kai kuriais atvejais net 20 kartų.

Nuo 2023 metų keičiantis kelių apmokestinimo tvarkai, kai rinkliavos dydis priklausys ne nuo laiko, o nuo nuvažiuoto atstumo, penktadienį Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ rengia šiems pokyčiams skirtą nuotolinę spaudos konferenciją.  Vežėjų atstovai prašo Seimo ir Vyriausybės peržiūrėti praėjusiais metais priimtus pakeitimus, kurie, pasak asociacijos, iki 20 kartų išaugins vežėjų mokamą kelių mokestį.

Nuo antradienio sutrikusi muitinės veikla atstatyta – deklaracijos iš vilkikų jau priimamos elektroniniu būdu, pranešė Muitinės departamentas.  Pasak departamento komunikacijos vadovo Vito Volungevičiaus, kol kas sistema veikia bandomuoju režimu, tačiau elektroninės deklaracijos turėtų sumažinti eiles pasienyje. „Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos darbas atstatytas ir tranzito deklaracijas galima teikti elektroniniu būdu.

Jau kelias dienas neveikiant Lietuvos muitinės sistemoms, šeštadienį ryte Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje laukia apie 2,3 tūkst. vilkikų, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovo Roko Pukinsko, Medininkų kontrolės punkte į Lietuvą iš Baltarusijos įvažiuoti šeštadienį ryte laukia apie 680 vilkikų, Lavoriškių – 570, Šalčininkų punktuose – apie 480, o Raigardo – 300. „Jei lyginsime penktadienio 9 val. ir šeštadienio 9 val.

Jau kelias dienas neveikiant Lietuvos muitinės sistemoms, šeštadienį ryte Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje laukia apie 2,3 tūkst. vilkikų, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovo Roko Pukinsko, Medininkų kontrolės punkte į Lietuvą iš Baltarusijos įvažiuoti šeštadienį ryte laukia apie 680 vilkikų, Lavoriškių – 570, Šalčininkų punktuose – apie 480, o Raigardo – 300. „Jei lyginsime penktadienio 9 val. ir šeštadienio 9 val.

Penktadienį atnaujintą paveiktų šalių sąrašą, iš kurių atvykus taikomos griežtesnės izoliacijos sąlygos, papildė Andoros Kunigaikštystė, Aruba, Bulgarijos Respublika, Kosovas, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Šiaurės Makedonijos Respublika, Urugvajaus Rytų Respublika, šį sąrašą „paliko“ Slovakijos Respublika. Taip pat nuo šiol atsiranda įpareigojimas ekipažų ir įgulų nariams, jei jų planuojamas buvimo Lietuvoje laikas yra ilgesnis nei 72 val.

Dėl Muitinės departamento sugedusių serverių ir neveikiančių informacinių sistemų krovinių vežėjai yra įstrigę Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje – šiuo metu ten stovi beveik 2 tūkst.

Gyventojai skundžiasi, kad tarpmiestinių autobusų reisų per mažai, tad vairuotojai dalį žmonių tiesiog palieka stotyse ir neveža. Kita vertus keleiviai nuogąstauja, kad kai kurie vairuotojai nesilaiko reikalavimų ir parduoda bilietus visiems norintiems važiuoti. Patys vežėjai pripažįsta atsidūrę dviprasmiškoje situacijoje. Anot jų, tenka rinktis tarp taisyklių ir žmogiškumo.

Transporto sektoriaus įmonės artėja prie kritinės ribos dėl darbuotojų trūkumo, o po kelių mėnesių neliks kam sėsti prie vilkikų vairo, teigia nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“. Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, transporto sektoriuje visada trūkdavo vairuotojų, bet ypač sudėtinga situacija susidarė nuo šių metų sausio, kai įsigaliojo nauji ribojimai ir į Lietuvą dirbti per metus gali atvykti tik 11,6 tūkst. vairuotojų iš trečiųjų šalių.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto Seime posėdyje trečiadienį svarstyti tolimųjų reisų vairuotojų reikalai. Diskusija pakrypo netikėta linkme. Iš posėdžio išmesti asmenys, ne kartą išjungti mikrofonai. Ketvirtadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje Seimo narys, komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė papasakojo daugiau apie susiklosčiusią situaciją. Anot jo, posėdžio metu patirta chuliganizmo, bus aiškinamasi, kas užsiiminėjo saviveikla.

Nuo pandemijos pradžios pernai kovą Lietuva neteko daugiau kaip 115 transporto įmonių – iš jų virš 90 išsikėlė į Lenkiją, kiti – į Vokietiją ir kitas vakarų Europos šalis, teigia nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“. Asociacijos teigimu, dėl to valstybės biudžetas neteks beveik 45 mln. eurų pajamų, be to, gresia mažesnių įmonių žlugimas.

Ne visos vežėjų veiklą Europos Sąjungoje (ES) reglamentuojančio Mobilumo paketo nuostatos yra blogos, sako susisiekimo ministras. Anot Mariaus Skuodžio, Lietuva pasisako už darbuotojų sąlygas gerinančias teisės akto nuostatas, tačiau prieštarauja įpareigojimui vilkikus kas aštuonias savaites grąžinti į jų registracijos šalį.

Lietuvoje prasideda trečioji koronaviruso banga, tokią žinią šiandien išplatino Lietuvos statistikos departamentas. Mat COVID-19 sergamumo rodikliai vėl pradėjo augti. Mokslininkai ir epidemiologai išvadų daryti neskuba: viliasi, kad pablogėjimas laikinas, tačiau tuo pačiu neatmeta galimybės, kad daugiau Lietuvos gyventojų nustojo paisyti karantino taisyklių. Nors dauguma žmonių laukia kito karantino švelninimo etapo, panašu, kad įvykių scenarijus gali pasisukti ir visiškai priešinga linkme.

Siekiant sumažinti koronaviruso plitimo riziką, pirmadienį įsigaliojo reikalavimas į Lietuvą atvykstantiems vežėjams saviizoliuotis. Vežėjų teigimu, šis sprendimas gali įnešti chaoso, nes per mažai yra laiko pasiruošti pokyčiams. Taip pat vežėjai nesupranta, kodėl būtent dabar, kai mažėja koronavirusu sergančių žmonių skaičiai, griežtinama izoliacijos tvarka.

Pirmadienį įsigalioja reikalavimas į Lietuvą atvykstantiems vežėjams saviizoliuotis, siekiant sumažinti koronaviruso plitimo riziką. Iki šiol ekipažų ir įgulų nariams, dirbantiems tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantiems tarptautinius komercinius vežimus, nereikėjo nei testo, nei izoliacijos.

Nuo kitos savaitės iš užsienio sugrįžę šalies ekipažų ir įgulų nariai privalės izoliuotis 10 dienų, skaičiuojant nuo atvykimo į Lietuvą dienos. Izoliacijos terminas gali būti trumpinamas, jei 7-ą izoliacijos dieną savo lėšomis yra atliekamas koronaviruso testas ir jo rezultatas yra neigiamas. Toks sprendimas penktadienį priimtas Ekstremalių situacijų operacijų vadovo, siekiant užkirsti kelią pavojingų koronaviruso atmainų plitimui.

Europos Komisija penktadienį pareiškė, kad vežėjų veiklą griežtinančios naujos Europos Sąjungos taisyklės didintų taršą ir kenktų Europos Sąjungos vidaus rinkai. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad Komisijos paskelbta išvada sudaro prielaidų tikėtis, jog po metų turinčios įsigalioti taisyklės bus pakeistos.

Lietuvoje daugybė darbuotojų neturi darbo ir turi pragyventi iš menkų išmokų, kurioms pinigai skiriami iš visų sumokamų mokesčių. Nepaisant to, į mūsų šalį atsivežama dešimtys tūkstančių darbuotojų iš pigesnių šalių. Darbdaviai dažnai naudojasi jų kalbos nesupratimu, moka mažesnius atlyginimus nei lietuviams ir iš viso slepia mokesčius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra per 282 tūkst. registruotų bedarbių.

Lietuvoje nemaža dalis darbuotojų atlyginimą vis dar gauna grynaisiais pinigais, sako profsąjungų atstovai. Anot jų, daugiausiai tokių darbuotojų transporto ir statybų sektoriuose. Tačiau šių atstovai tikina, kad grynieji neuždrausti, tad jais ir apmokamas darbas. Pasak jų, bankų įkainiai dideli ir apskritai atsidaryti banko sąskaitas, ypač darbuotojams iš užsienio, užtrunka nemažai laiko.

Vežėjai baiminasi, kad šiemet nustatytų kvotų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui gali neužtekti, todėl netrukus gali susidurti su darbuotojų trūkumu. Kaip pranešė portalas delfi.lt, iki šiol į Lietuvą atvykstantys darbuotojai iš trečiųjų šalių būdavo atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jei jų profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Nuo 2021-ųjų tvarka pasikeitė, kvotos lengvesne tvarka leis įdarbinti 32,2 tūkst.

Su vežėjų atstovais trečiadienį susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė sveikatos ekspertų taryboje siūlo sugriežtinti vežėjų testavimą bei kontrolę ir taip sumažinti riziką, kad Jungtinėje Karalystėje mutavęs koronavirusas nepatektų į Lietuvą.  Premjerės ir vežėjų atstovų susitikimo metu buvo priimtas sprendimas rekomenduoti namo grįžusiems vežėjams bent parą – kol gaus neigiamą koronaviruso testo atsakymą – nesimatyti su šeima.

Vilkikų vairuotojų užsikrėtimo koronavirusu tikimybė yra labai maža – nėra duomenų, kad lietuviai iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą galėjo parvežti mutavusį virusą, sako vežėjų aljanso vadovas. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas sako manantis, kad tokių atvejų nėra. „Iš užsienio šaltinių turime informaciją, kad patikrinta buvo per 15 tūkst. vilkikų vairuotojų, kuomet buvo susidariusios eilės, ir tik 36 atvejai buvo teigiami.

Jungtinei Karalystei (JK) nuo sausio 1-osios pasitraukiant iš Europos Sąjungos, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ tikisi, kad tai nepaveiks vežėjų darbo, tačiau dėl griežtesnės patikros gali atsirasti eilių.   „Yra susitarimas ir pripažinimas, kad Lietuva, Lenkija ir visa ES laikoma kaip viena valstybė. Tai jau yra gerai, kadangi nebus selektyvių reikalų taikymo atskirai valstybei“, – BNS teigė „Linavos“ prezidentas Romas Austinskas.

Europos šalims vis griežčiau izoliuojant Jungtinę Karalystę, kurioje plinta nauja, galimai labiau užkrečiama koronaviruso atmaina, Lietuvos vežėjų atstovas sako, kad šalies transporto įmonės yra situacijos įkaitės, o dėl artėjančio „Brexit'o“ po Naujųjų metų situacija gali būti panaši. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas teigia, kad patys vežėjai dėl susidariusios situacijos nieko negali padaryti.

Įsigaliojus judėjimo tarp savivaldybių ribojimams, žmonių vežėjai traukiniais ir autobusais ketina atsisakyti kai kurių reisų ar net maršrutų. Žadama, kad ne visi pokyčiai įsigalios iš karto trečiadienį, juos keleiviai pajus nuo ateinančio savaitgalio ar kitos savaitės.  Kai kurios keleivius autobusais vežančios įmonės sako, kad iki Naujųjų metų reisų gali ir nesumažėti, nes reikia pristatyti siuntas.

Karantino metu daugiau negu 50 proc. sumažėję keleivių srautai verčia vežėjus retinti tarpmiestinio susisiekimo reisus. Šiuo sudėtingu laikotarpiu vežėjai prarado dvi didžiausias keleivių grupes – studentus ir pensininkus, todėl daugelis autobusų važinėja tušti. Pervežimų autobusais bendrovės „Kautra“ direktorius Linas Skardžiukas pasakoja, kad visiškai pasikeitė keleivių įpročiai, jiems arba nėra reikalo kažkur važiuoti, arba jie tiesiog bijo tai daryti.

Rusijos ir Lenkijos atstovai susitarė dėl leidimų vežėjams 2021 metais, taip pat dėl šiemet numatyto jų skaičiaus padidinimo po 10 tūkst. abiem šalims. Rusijos federalinė automobilių transporto agentūra („Rosavtotrans“) pranešė, jog šiais metais išduodamų leidimų skaičius padidintas iki 220 tūkst. kiekvienai šaliai. Dėl tokio pat jų kiekio sutarta ir ateinantiems metams. Anot „Rosavtotrans“, papildomais šių metų leidimais bus apsikeista iki gruodžio 4 dienos.

Sumaištis tarp vežėjų tarpmiestiniais autobusais – šie aiškina, kad keleiviai greit gali likti be tiesioginių reisų į mažus miestelius. Sako, kad kalta ne pandemija – sutartis su jais įpareigojo nutraukti Konkurencijos taryba. Situaciją dabar jau narplioja teismas. Tiesioginio maršruto iš Kauno į Biržus, kaip ir kitų nusidriekusių iš didmiesčių į Lietuvos pakraščiuose esančius miestelius, gretai gali visai nebelikti. Ir tai ne dėl pandemijos.

Naujoji valdžia žada permainas. Jų tikisi ir Lietuvos verslininkai. Anot jų, iki šiol valdžia su verslo atstovais mažai kalbėjosi, neišgirdo jų problemų. O pinigus skirstė bet kaip, tad verslininkai tikisi, kad naujoji valdžia atsižvelgs į jų pasiūlymus ir sumažins biurokratizmą. Žinomiems verslo atstovams užkliuvo naują valdančiąją koaliciją sudarysiančių partijų programos, kuriose, anot jų yra gausu lozungų ir abstrakcijų.

Krovinių vežimo per Baltarusiją sąlygos prastėja, sako Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas. Anot Romo Austinsko, vien Minsko muitinėje kai kurie vilkikai praleidžia po tris paras.  R. Austinkas sako, jog trikdžiai Baltarusijoje Lietuvos vežėjams kainuoja apie 280 tūkst. eurų per parą – kainuoja prastovos, krovinių patikra.

Didžiosios Britanijos vyriausybė pareiškė, kad pasienyje gali susidaryti 7 000 vilkikų eilės, o vairuotojams gali tekti laukti dvi dienas, kad patektų į Prancūziją, kai metų pabaigoje JK atskirs savo ekonomiką nuo Europos Sąjungos. JK kabineto ministrui Michaelas Gove'as, atsakingas už pasirengimą „Brexitui“, laiške logistikos įmonėms pavadino minėtą prognozę blogiausiu scenarijumi, ir pažadėjo trečiadienį pateikti Parlamentui daugiau informacijos.

Baltarusijoje tęsiasi gandai apie sienų uždarymą Baltijos šalių vežėjams. Kaip pranešė Baltarusijos portalas tut.by, keletą dienų vežėjai, ekspeditoriai gavo pranešimus apie tai, kad nuo rugsėjo 10 d. bus uždaromos sienos su Baltijos valstybėmis.

Vežėjams nuogąstavus, kad Baltarusija ketvirtadienį gali jų nebeįsileisti, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas sako, kad situacija ketvirtadienį nepasikeitė, vilkikai į Baltarusiją važiuoja be trikdžių. „Ką tik kalbėjau su giminingos asociacijos Baltarusijoje prezidentu, jis pasakė, kad niekas nepasikeitė, nėra oficialaus dokumento apie tai, kad būtų ribojimai ar kad būtų išskirtinis dėmesys Baltijos šalims“, – BNS sakė Romas Austinskas.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ teigia turinti informacijos iš kolegų, jog Baltarusija gali nebeįsileisti šalies vežėjų. Susisiekimo ministerija teigia oficialios informacijos apie tai neturinti, o Lietuvos komercijos atašė Baltarusijoje Julijus Glebovas taip pat sako girdėjęs tokių pareiškimų, tačiau oficialiai apie tai nekalbama.

Vežėjų veiklą reglamentuojantis Mobilumo paketas, kurio pirmosios nuostatos pradėjo įsigalioti rugpjūtį, jau kelia problemų vežėjams. Tai susiję su naujomis vairuotojų darbo ir poilsio taisyklėmis ir neaiškumais, kaip jas įgyvendinti, o dalis punktų nesuderinami su koronaviruso saugumo rekomendacijomis, rašo portalas delfi.lt.

Iš Ukrainos į Lietuvą krovinius vežantys vilkikų vairuotojai jau dabar iš dalies aplenkia protestų krečiamą Baltarusiją, sako susisiekimo ministras. Anot Jaroslavo Narkevičiaus, jis žada kalbėtis su Lenkijos valdžios atstovais, kad per Lenkiją važiuojantiems ir Baltarusiją aplenkiantiems vairuotojams nebūtų sudaroma kliūčių. „Jis (Baltarusijos aplenkimas – BNS) jau dalinai naudojamas, apie tai mes kalbėsime su kolegomis iš Lenkijos, kad įvažiuojant į Lenkiją nebūtų papildomų trukdžių.