Vartotojų teisės

Vis populiarėjant maistui į namus, daugėja ir įvairaus plauko nesusipratimų dėl pristatymo. Viena po kitos socialiniuose tinkluose plinta istorijos, kur kurjeriai kaltinami suvalgę maistą, o klientai lieko skolingi įmonei. Pastaroji paaiškina, kodėl klientai neteisūs. Štai Gabrielės maistą neva kurjeris pasisavino ir ji dar liko skolinga „Bolt Food“ 43 eurus, mat už prekes buvo pažymėjusi atsiskaitymą grynais pinigais.

Vasara – atostogų metas, tačiau ne visada pasirinktos poilsio vietos atitinka lūkesčius. Nemalonioje situacijoje, poilsiaudamas Palangos viešbutyje, atsidūrė ir grupės „2 Karolis ir Donatas“ narys Karolis Akulavičius. Specialistai primena, kaip elgtis, jei apsistojus viešbutyje nebuvo pateisinti jūsų lūkesčiai. Visą istoriją apie garsaus atlikėjo apsistojimą Palangos viešbutyje skaitykite čia.

Socialiniuose tinkluose itin daug reakcijų sulaukė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) sprendimas skirti baudą mažajai bendrijai „Pjaunu grybą“ už vartotojų klaidinimą – esą „Gydo tik vaistai, bet ne grybai!“. „Už šmaikštų bendrovės pavadinimą duodam „nykštį aukštyn“, bet už vartotojų klaidinimą teks susimokėti“, – paskyroje rašo VVTAT.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), įvertinusi „VitkusClinic“ valdančios UAB Valakupių plastinės chirurgijos klinikos skleidžiamą reklamą skleidžiamą reklamą, nustatė Reklamos įstatymo pažeidimą, kuris draudžia sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos priemonių reklamoje naudoti paciento vardą, pavardę, įvaizdį, remtis sveikatos priežiūros įstaigų, sveikatos priežiūros specialistų ar jų profesinių organizacijų rekomendacijomis.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba skaičiuoja, kad pažeidimų tiekiant prekes šalies rinkoje per pastaruosius kelerius metus išliko panašus, nors apskritai patikrinimų sumažėjo.  Šiuo metu tarnyba teigia atidžiau stebinti e. prekyboje esančių pluoštinių kanapių CBD gaminius, gleivių žaislus, specializuotas parduotuves, pavyzdžiui, žvejybos bei medžioklės, intymios paskirties, asmeninių apsaugos priemonių, naudotų prekių.

Išpopuliarėjus prekybai internetu, daugelį prekių gyventojai užsisako į namus, ypač didelių gabaritų pirkinius, pavyzdžiui, buities prietaisus – televizorius, šaldytuvus ir kitus. Tačiau pirkėjai skundžiasi, prekes gaunantys sulaužytas ar sugadintas. Prekybininkai atsakomybės kratosi – kaltina pačius pirkėjus ir kurjerius. Portalo tv3.lt skaitytoja Ramunė pasakojo, kad neseniai iš internetinės parduotuvės Bigbox.lt nusipirko televizorių.

Daugelis be automobilio neįsivaizduoja nė dienos, o jam sugedus tikisi, kad gedimas bus pašalintas tuojau pat. Tačiau kartais remontai užtrunka gerokai ilgiau, nei numatyta ar norėtų automobilio savininkas. Štai kaunietis skundžiasi, kad meistras jau 3 mėnesius jam negrąžina automobilio. Vartotojų teisės tikina, kad tai galėtų būti jau vertinama, kaip neteisėtas turto pasisavinimas.

Kylant kainoms, pirkėjai ieško nuolaidų, akcijų, kurias vis dažniau ir siūlo prekybininkai. Tačiau perkant su nuolaida ne visada pavyksta sutaupyti. 20 eurų nuolaida susigundžiusiam vyrui teko įsitikinti, kad skūpus moka du kartus.  Vyras sako, kad internetinėje parduotuvėje įsigijo kvepalų klastotę. Tuo metu parduotuvės atstovas tikina, kad pasikeitė tik kvepalų pakuotė, tačiau kokybė išliko tokia pati.

Laikraščių „Respublika“, „Kauno diena“, „Klaipėdos diena“ ir „Lietuvos ryto“ valdytojoms Vartotojų teisių apsaugos tarnyba skyrė iki 100 tūkst. eurų baudas už klaidinančią reklamą.  Bendrovei „Respublikos“ leidiniai“ skirta 42,3 tūkst. eurų, „Diena Media News“ – 56,9 tūkst. eurų, o „Lietuvos rytui“ – 94,4 tūkst. eurų baudas, pranešė tarnyba.

Per pirmąjį pusmetį Rusijos mažmeninėje rinkoje parduota 36,7 mln. dekalitrų degtinės – 7,5 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, skelbia Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos sąjunga, remdamasi rinkos tyrimų duomenimis. Konjako ir brendžio rūšių gėrimų poreikis padidėjo 3,5 proc. iki 5,8 mln. dekalitrų, putojančio vyno – 6,3 proc. iki 8,1 mln. dekalitrų. Paprasto vyno mažmeniniai pardavimai augo 1,6 proc. iki 25,7 mln. dekalitrų.

Dažnai pirkdami didesnės vertės prekes pasiimame čekį su mintimi, kad prekę gali tekti grąžinti. Tačiau retas žino, kad pirkinius galima grąžinti ir neturint čekio. Vartotojų teises ginančios įstaigos teigimu, atgauti pinigus už prekes galima ir pateikus bankinės kortelės išrašus ar kitus įrodymus. Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Vilija pasakoja, kad vienoje rūbų parduotuvėje nusipirko labai nekokybišką megztinį.

Parduotuvėse tarp gausybės prekių galima įsigyti ne tik reikalingų, bet ir kenksmingų daiktų. Europos komisija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigia, kad dažniausiai nesaugūs ir kenksmingi būna vaikiški žaislai, šiais vaikai gali užspringti ar kitaip susižeisti.

Be vartotojų sutikimo reklamą siuntusioms įmonėms – Vilniaus kapitalo grupė, „Vikvaldos prekyba“, „Bitei Lietuva“ ir „Invest group“ – skirtos baudos. Nepageidaujamą reklamą įmonės skleidė telefonu ir elektroniniu paštu, pranešė Vartotojų teisių apsaugos tarnyba.  Telekomunikacijų bendrovei „Bitė Lietuva“, siekusiai išspręsti ginčą, skirta 300 eurų, iInternetinę parduotuvę svajoniuspinta.

Kol vienkartinėmis medicininėmis apsauginėmis kaukėmis ir respiratoriais vaistinės dar neprekiauja, žmonės ieško alternatyvų. Viena jų – medžiaginės daugkartinės kaukės. Tačiau jas užsisakę tautiečiai kaukių laukia jau savaitę. Žmonėms kilo įtarimas, kad sutriko ne tik siuntimas, bet ir siuvyklos veikla. Į portalą kreipėsi vilnietis Audrius (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuris skundėsi, kad užsisakė kaukę iš „Utenos trikotažo“ vos joms pasirodžius prekyboje, tačiau siuntinio dar negavo.

Chemijos pramonės įmonė „Alytaus chemija“ nubausta už nesaugaus rusiško autokonservanto pardavinėjimą – Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pranešė įmonei skyrusi 1,3 tūkst. eurų baudą.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pernai sulaukė rekordinio skaičiaus – per 31 tūkst. verslininkų ir vartotojų kreipimųsi. Tarnyba pastebi, kad daugėja ir nepagrįstų skundų. „Lietuvos vartotojai aktyviai domisi savo teisėmis ir jų užtikrinimu, yra reiklūs ir skatina verslininkus laikytis profesinio atidumo standartų.

Beveik 5 000 įvairių ne maisto prekių ir paslaugų patikrinimų, pradėtos 9 tikslinės tikrinimo programos ir nustatyti 49 vartotojų sveikatai pavojingi gaminiai – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) informuoja apie svarbiausius rinkos priežiūros rezultatus už tris šių metų ketvirčius.

Maisto papildus platinančios įmonės „Gopestetika“ reklama klaidino vartotojus – įmonei skirta 289 eurų bauda. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pranešė, kad reklamuodama papildus „Active Gold Collagen“, „Pure Gold Collagen“, „Forte Gold Collagen“ ir „Defence Gold Collagen“ bendrovė naudojo neleistinus teiginius apie sveikatingumą ir savybes, kurių produktai galbūt neturi, pavyzdžiui, „mažina raukšles ir smulkius senėjimo požymius, didina odos elastingumą“. Anot tarnybos, reklama galėjo su...

Vilniaus saldumynų prekybos įmonė „Profisa“ ir vieną didžiausių mažmeninės prekybos tinklų šalyje valdanti bendrovė „Rimi Lietuva“ nubaustos už nesaugių žaislų prekybą. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pranešė įmonėms skyrusi po beveik 800 eurų baudų. Abi įmonės įpareigotos nedelsiant sustabdyti nesaugių žaislų teikimą į rinką, pašalinti juos iš rinkos, įspėti vartotojus bei susigrąžinti iš vartotojų nesaugius produktus.

Šilutėje degalus pylęsis klientas viešina vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip benzinas iš pistoleto nebėga, o degalų ir pinigų skaitliukas toliau sukasi. Vyriškis įtria, kad degalinė mausto klientus. Sitauciją aiškinasi ir policija. O štai pats degalinės vadovas ir pigių degalų ieškantys vairuotojų sako, kad vaizdo įrašą susuko pavyduoliai.  Vaizdo įrašu dalijasi vienas vairuotojas degalinėje „Jozita“ Šilutėje pylęs dyzelinį kurą ir išvydęs įtartiną kuriozą.

Vartotojų teisių apsaugos tarnybai pernai aptikus beveik tris kartus daugiau Lietuvoje parduodamų nesaugių ne maisto produktų, jos atstovas sako, kad į šalį nėra įvežama daugiau tokių produktų – pernai tiesiog pavyko jų daugiau patikrinti. „Didžiajai daliai produktų turime atlikti bandymus. (...) Pernai sugebėjome atlikti daugiau nemokamų bandymų per Europos Sąjungos programas, dėl to tie skaičiai taip ir pašoko“, – BNS sakė tarnybos Produktų saugos ir kokybės departamento vadovas Arvydas Naina.

Vartotojų teisės yra plati sritis, apimanti skirtingus prekybos būdus, numatanti skirtingas sąlygas ir terminus norint pasinaudoti viena ar kita teise, todėl natūralu, kad visuomenėje apie jas vis dar pasitaiko įvairiausių mitų. Klaidingai vadovaudamiesi šiais mitais vartotojai gali susidurti su sunkumais užtikrindami savo teises ir teisėtus interesus, rašoma pranešime spaudai.

Vasaros laikotarpiu Lietuvos gyventojų kelionių skaičius į užsienį gerokai padidėja, o vienas mėgstamiausių keliavimo būdų – kelionės lėktuvu. Tad kiekvienam keliautojui svarbu žinoti, kokios yra oro keleivių teisės, kaip elgtis bei kokios kompensacijos numatomos dingus, sugadinus ar vėluojant bagažui, rašoma Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) pranešime spaudai.

Teismas pripažino, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) sprendimas dėl „Swedbank“ vykdytos nesąžiningos komercinės veiklos, kuomet klientai buvo klaidinami dėl palūkanų kainos, buvo pagrįstas.  Tad banko skundas atmestas.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodo vis daugiau informacijos apie atšauktus ar atidėtus skrydžius, taigi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba primena, kad kiekvienas vartotojas turi teisę reikalauti kompensacijos už dėl atšaukto ar atidėto skrydžio patirtus nepatogumus.

Įmonės pavadinimas – jos vardas, veidas ir galimybė informuoti klientą apie savo veiklą arba savininkus. Lietuvos įstatymai draudžia klaidinančius ar melagingus įmonių pavadinimus, bet pasirodo, jog šiam reikalavimui nusižengus nieko nenutiks, nes niekas neprižiūri, ar įmonės pavadinimas apgaudinėja klientus. Portalas tv3.lt nutarė pasidomėti įmonėmis, kurių pavadinimai skamba taip, tarsi šios būtų valstybinės institucijos ar oficialūs valstybės įsteigti centrai.

48 vartotojus ginančios organizacijos, tačiau nė viena neapgynė nuo prastesnės kokybės maisto produktų. Kodėl? Toks klausimas skambėjo šiandien Seime, laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų posėdyje. Į posėdį buvo pakviestos 6 vartotojų teises ginančios organizacijos, tačiau atsakymai apie maisto produktus truko vos kelias minutes. Greitai visos kalbos pasisuko apie gaunamą šių organizacijų finansavimą.

 Parlamentinė tyrimo komisija, analizuojanti, kodėl skiriasi į Lietuvą ir į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis tiekiamų maisto produktų kokybė, aiškinsis, kokią informaciją šiuo klausimu turėjo visuomeninės vartotojų teisių gynimo organizacijos. Seimo komisija apklaus kelių nevyriausybinių vartotojų teisių gynimo organizacijų atstovus. „Klausime, ar buvo pas juos tas klausimas iškilęs, jeigu buvo – kodėl nevykdė jokio tyrimo“, – BNS sakė komisijos pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė.

Viešojoje erdvėje ne kartą yra pasirodžiusios nuotraukos, kuomet prekybininkai skelbiasi taikydami didžiules nuolaidas, tačiau nulupę kainų lipdukus pirkėjai pastebi, kad anksčiau ji buvo dar mažesnė. Seimo narys Kęstutis Masiulis sako, kad prekybininkai manipuliuoja akcijomis, nes lietuviai linkę pirkti tas prekes, kurios pažymėtos su nuolaida.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) per pusmetį sulaukė daugiau kaip 12 tūkstančių asmenų paklausimų ir skundų dėl galimų vartotojų teisių pažeidimų. Tai beveik penktadaliu daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį.

Dauguma esate susidūrę su situacijomis, kada jautėtės apgauti arba įsigijote nekokybišką prekę. Tačiau ar ką nors bandėte dėl to daryti? Naujausiais duomenimis, maždaug ketvirtadalis Lietuvos gyventojų skundžiasi, jog jiems yra tekę įsigyti nekokybišką prekę ar paslaugą, tačiau tik nedidelė dalis jų kreipiasi į vartotojų teises ginančias institucijas. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas pasakoja, kad dar 2010 metais jų tarnyba gavo 11 tūkst.

Maždaug ketvirtadalis Lietuvos gyventojų skundžiasi, jog jiems yra tekę įsigyti nekokybišką prekę ar paslaugą, tačiau tik nedidelė dalis jų kreipiasi į vartotojų teises ginančias institucijas, teigia teisingumo ministras. „25 proc. gyventojų nurodė, kad 2015 metais buvo pažeistos jų, kaip vartotojų, teisės. 29 proc. per metus yra tekę įsigyti nekokybišką prekę ir 22 proc. sakė, kad buvo suteikta nekokybiška paslauga.

Garantinis aptarnavimas ir ypatingai pratęstos garantijos paslaugos paprastai daugeliui kelia klausimų: ar verta, ar neapgaus, ar sumokėjus pinigus įsigytas pirkinys žalos atveju tikrai bus sutaisomas nemokamai. Šioms abejonėms pagrindo yra – įvairių vartotojų teisių pažeidimų garantinio aptarnavimo srityje tikrai pasitaiko, tačiau išmanant savo teises ir žinant, į ką atkreipti dėmesį perkant brangesnį pirkinį ar jam įsigyjant pratęstą garantiją, nesklandumų išvengiama.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos gyventojų, perkančių ar užsakančių prekių ar paslaugų internetu, skaičius kasmet ženkliai auga – nuo 2009 metų prekės ir paslaugas internetu įsigijo daugiau tris kartus daugiau Lietuvos vartotojų.

Inga Smalskienė Prikurta daugybė vartotojų teises ginančių valstybinių institucijų, jų išlaikymas mokesčių mokėtojams daug kainuoja, tačiau vartotojų interesai ginami prastai. Taip teigia Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos (LNVF) prezidentė Alvita Armanavičienė. A. Armanavičienė kritikuoja valdžios ketinimus atkurti per sunkmetį panaikintus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) skyrius apskrityse.

Nors oficialus kainų stebėjimas prieš įvedant eurą dar neprasidėjo, vis dažniau akis užkliūva už etiketėse nurodytų dvejopų kainų – litais ir eurais. Ar dabar litais skelbiamos kainos skiriasi nuo tų, kurios buvo, tarkim, prieš mėnesį, gali pasakyti tik akylus stebėtojas, tačiau kalbų, kad tas ar anas šiek tiek pabrango, girdėti vis dažniau.

2014 m. birželio 13 d. įsigalioja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kurios nuostatos į Lietuvos nacionalinę teisę buvo perkeltos 2013 m. gruodžio 19 d., priėmus Civilinio kodekso ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimus. Šia direktyva visose 28 Europos Sąjungos šalyse įtvirtinamas aukštesnis vartotojų apsaugos lygis. Ypač didelis dėmesys skiriamas vartotojų apsaugai, kai sutartys sudaromos ryšio priemonėmis arba ne prekybai skirtose patalpose.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Sanitex“ skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo, kuriuo bendrovė nubausta už Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimą, panaikinimo, atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Verslo ginčų indeksas rodo, kad bendras verslo ginčams priskiriamų bylų skaičius Lietuvoje jau kelerius metus mažėja, tačiau ateityje advokatai prognozuoja, kad jų daugės, ypatingai su tarptautiniais partneriais, konkurencijos, įmonių ir fizinių asmenų bankroto bylų, augs skolininkų skaičius. Tačiau pastebima, kad pernai trečdaliu mažėjo darbo ginčų, kai šie nesutarimai iš teismų persikėlė į Darbo ginčų komisijas.

Į naujienų portalo balsas.lt redakciją paskambinusi vilnietė informavo, kad jau artimiausiomis dienomis ji praras galimybę matyti kai kurių lietuviškų televizijų programas. Programų nerodo, išeiti neleidžia „Visai atsitiktinai sužinojau, kad „Init“ – „Vinita“ nusprendė kabelinės televizijos žiūrovams netransliuoti TV6, TV8 ir „Lietuvos rytas.

Rusija kitą savaitę gali sustabdyti pieno produktų importą iš Lietuvos, ketvirtadienį pareiškė Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos („Rospotrebnadzor“) vadovas Genadijus Oniščenka. Lietuvos veterinarijos tarnybos vadovas tikina, kad apie Rusijos pretenzijas sužino tik iš žiniasklaidos ir neturi jokios oficialios informacijos. "Mes laipsniškai didinsime apsaugos priemones.

Prasidėjus vasaros atostogų sezonui Europos Komisija imasi gerinti poilsiautojų apsaugą – ketinama atnaujinti ES teisės nuostatas dėl kelionės paslaugų paketų. Iki šiol ES keliautojų apsaugos teisinis pagrindas buvo 1990 m. ES direktyva dėl kelionių paketų. Ja užtikrinta visapusiška vartotojų apsauga užsisakant iš anksto parengtus kelionės paslaugų paketus, kuriuos sudaro, pavyzdžiui, skrydžiai, viešbučiai ar automobilio nuoma.

Balandį Valstybinės ne maisto produktų inspekcija nustatė, kad rinkoje pasirodė dar viena nesaugi sulankstoma kėdė, ir uždraudė ja prekiauti. Taip pat nustatyta, kad poilsiui skirta kėdė kelia pavojų vartotojams. Pirmoje gegužės pusėje uždrausta pardavinėti nesaugų stalą. Kėdžių ir stalo kilmės šalis – Lenkija. Poilsio kėdės – Kinija. Tačiau įvairiose šalyse pagamintų baldų, kurių geriau nepirkti, pasitaiko ne taip jau retai.

Atšilus orams, suskubome rūpintis savo keturračiais pagalbininkais. Vieni į autoservisus ar draugų garažus skubėjo keisti padangų, kitų automobiliams vasaros sezonui paruošti prireikė rimtesnės pagalbos. Tačiau ne visuomet iš meistrų išvažiuojame patenkinti. Taip teigia Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI) specialistai. Anot jų, besiskundžiančiųjų autoserviso paslaugomis pastaruoju metu labai padaugėjo.

Per kelias dienas atplyšęs padas, labiau negu įprastai drėkstančios ar net nudažytos kojų pėdos. Pasak specialistų, gal visai išvengti tokių nemalonių netikėtumų ir nepavyks, bet avalynės parduotuvėje sugaišę keliomis minutėmis ilgiau, jų patirtume gerokai mažiau. Svarbiausia – žinoti, į ką reikia atkreipti dėmesį. Bateliai suplyšo per porą savaičių „Belaukdama pavasario, jau ėmiau dairytis į parduotuvių lentynas.

Kalėdinių dovanų parinkimas ne vienam yra nemažas rūpestis, tačiau ir gavusieji jas ne visada apsidžiaugia, o galimybės pasikeisti ne visada yra. Svarbu – čekis Daugelyje šalių pasikeisti nepatikusią dovaną – įprastas dalykas, tačiau mūsų įstatymai kiek kitokie. Dovanas pasikeisti su tam tikromis sąlygomis galima, tačiau ne visas. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas Antanas Šleivys sako, kad dovana tokia pat prekė kaip ir kitos.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal 33 vartotojų prašymus išnagrinėjo bylą dėl UAB „Happy travel LT“ veiksmų. Šios bendrovės veikla skundėsi ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos vartotojai, kurių skundus Tarnybai perdavė šių valstybių Europos vartotojų centrai.

Ko­dėl jau tris­de­šimt me­tų tė­vų na­muo­se sto­vin­ti skal­bia­mo­ji ma­ši­na „Ry­ga“ dūz­gia iki šiol, o prieš sep­ty­ne­rius me­tus pirk­ta skal­bia­mo­ji ma­ši­na „Bosch“ jau iš­ke­lia­vo į są­var­ty­ną? Ko­dėl bliz­gan­tys nau­ju­tė­lai­čiai ba­tai po sa­vai­tės pa­virs­ta sku­du­ru, o prieš dvi­de­šimt me­tų kai­mo par­duo­tu­vė­je įsi­gy­ti ita­liš­ki ba­tai at­lai­ky­da­vo tris se­zo­nus? Šiais lai­kais įsi­gy­ti ko­ky­biš­ką il­gaam­žį daik­tą vis sun­kiau, bet tai ne­reiš­kia, kad ko...

Vals­ty­bi­nės ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­jos Aly­taus po­sky­rio vy­res­nio­ji vals­ty­bi­nė ins­pek­to­rė Vio­le­ta Ma­la­vec­kie­nė šian­dien ga­li pa­teik­ti dvie­jų gy­ven­to­jų skun­dus dėl įsi­gy­tų ne­ko­ky­biš­kų bal­dų, ku­rių baig­tis vi­siš­kai skir­tin­ga. Abu bal­dų par­da­vė­jai – kau­nie­čiai. Vie­nas vi­siš­kai ne­pai­sė ne tik pir­kė­jos, bet ir ins­pek­to­rės rei­ka­la­vi­mų, ki­tas – ieš­ko­jo bū­dų, kaip grei­čiau pa­dė­ti pir­kė­jai.