vartotojų teisės

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), įvertinusi „VitkusClinic“ valdančios UAB Valakupių plastinės chirurgijos klinikos skleidžiamą reklamą skleidžiamą reklamą, nustatė Reklamos įstatymo pažeidimą, kuris draudžia sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos priemonių reklamoje naudoti paciento vardą, pavardę, įvaizdį, remtis sveikatos priežiūros įstaigų, sveikatos priežiūros specialistų ar jų profesinių organizacijų rekomendacijomis.

Išpopuliarėjus prekybai internetu, daugelį prekių gyventojai užsisako į namus, ypač didelių gabaritų pirkinius, pavyzdžiui, buities prietaisus – televizorius, šaldytuvus ir kitus. Tačiau pirkėjai skundžiasi, prekes gaunantys sulaužytas ar sugadintas. Prekybininkai atsakomybės kratosi – kaltina pačius pirkėjus ir kurjerius. Portalo tv3.lt skaitytoja Ramunė pasakojo, kad neseniai iš internetinės parduotuvės Bigbox.lt nusipirko televizorių.

Kylant kainoms, pirkėjai ieško nuolaidų, akcijų, kurias vis dažniau ir siūlo prekybininkai. Tačiau perkant su nuolaida ne visada pavyksta sutaupyti. 20 eurų nuolaida susigundžiusiam vyrui teko įsitikinti, kad skūpus moka du kartus.  Vyras sako, kad internetinėje parduotuvėje įsigijo kvepalų klastotę. Tuo metu parduotuvės atstovas tikina, kad pasikeitė tik kvepalų pakuotė, tačiau kokybė išliko tokia pati.

Laikraščių „Respublika“, „Kauno diena“, „Klaipėdos diena“ ir „Lietuvos ryto“ valdytojoms Vartotojų teisių apsaugos tarnyba skyrė iki 100 tūkst. eurų baudas už klaidinančią reklamą.  Bendrovei „Respublikos“ leidiniai“ skirta 42,3 tūkst. eurų, „Diena Media News“ – 56,9 tūkst. eurų, o „Lietuvos rytui“ – 94,4 tūkst. eurų baudas, pranešė tarnyba.

Dažnai pirkdami didesnės vertės prekes pasiimame čekį su mintimi, kad prekę gali tekti grąžinti. Tačiau retas žino, kad pirkinius galima grąžinti ir neturint čekio. Vartotojų teises ginančios įstaigos teigimu, atgauti pinigus už prekes galima ir pateikus bankinės kortelės išrašus ar kitus įrodymus. Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Vilija pasakoja, kad vienoje rūbų parduotuvėje nusipirko labai nekokybišką megztinį.

Parduotuvėse tarp gausybės prekių galima įsigyti ne tik reikalingų, bet ir kenksmingų daiktų. Europos komisija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigia, kad dažniausiai nesaugūs ir kenksmingi būna vaikiški žaislai, šiais vaikai gali užspringti ar kitaip susižeisti.

Be vartotojų sutikimo reklamą siuntusioms įmonėms – Vilniaus kapitalo grupė, „Vikvaldos prekyba“, „Bitei Lietuva“ ir „Invest group“ – skirtos baudos. Nepageidaujamą reklamą įmonės skleidė telefonu ir elektroniniu paštu, pranešė Vartotojų teisių apsaugos tarnyba.  Telekomunikacijų bendrovei „Bitė Lietuva“, siekusiai išspręsti ginčą, skirta 300 eurų, iInternetinę parduotuvę svajoniuspinta.

Kol vienkartinėmis medicininėmis apsauginėmis kaukėmis ir respiratoriais vaistinės dar neprekiauja, žmonės ieško alternatyvų. Viena jų – medžiaginės daugkartinės kaukės. Tačiau jas užsisakę tautiečiai kaukių laukia jau savaitę. Žmonėms kilo įtarimas, kad sutriko ne tik siuntimas, bet ir siuvyklos veikla. Į portalą kreipėsi vilnietis Audrius (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuris skundėsi, kad užsisakė kaukę iš „Utenos trikotažo“ vos joms pasirodžius prekyboje, tačiau siuntinio dar negavo.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pernai sulaukė rekordinio skaičiaus – per 31 tūkst. verslininkų ir vartotojų kreipimųsi. Tarnyba pastebi, kad daugėja ir nepagrįstų skundų. „Lietuvos vartotojai aktyviai domisi savo teisėmis ir jų užtikrinimu, yra reiklūs ir skatina verslininkus laikytis profesinio atidumo standartų.

Beveik 5 000 įvairių ne maisto prekių ir paslaugų patikrinimų, pradėtos 9 tikslinės tikrinimo programos ir nustatyti 49 vartotojų sveikatai pavojingi gaminiai – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) informuoja apie svarbiausius rinkos priežiūros rezultatus už tris šių metų ketvirčius.

Maisto papildus platinančios įmonės „Gopestetika“ reklama klaidino vartotojus – įmonei skirta 289 eurų bauda. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pranešė, kad reklamuodama papildus „Active Gold Collagen“, „Pure Gold Collagen“, „Forte Gold Collagen“ ir „Defence Gold Collagen“ bendrovė naudojo neleistinus teiginius apie sveikatingumą ir savybes, kurių produktai galbūt neturi, pavyzdžiui, „mažina raukšles ir smulkius senėjimo požymius, didina odos elastingumą“. Anot tarnybos, reklama galėjo su...

Vilniaus saldumynų prekybos įmonė „Profisa“ ir vieną didžiausių mažmeninės prekybos tinklų šalyje valdanti bendrovė „Rimi Lietuva“ nubaustos už nesaugių žaislų prekybą. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pranešė įmonėms skyrusi po beveik 800 eurų baudų. Abi įmonės įpareigotos nedelsiant sustabdyti nesaugių žaislų teikimą į rinką, pašalinti juos iš rinkos, įspėti vartotojus bei susigrąžinti iš vartotojų nesaugius produktus.

Šilutėje degalus pylęsis klientas viešina vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip benzinas iš pistoleto nebėga, o degalų ir pinigų skaitliukas toliau sukasi. Vyriškis įtria, kad degalinė mausto klientus. Sitauciją aiškinasi ir policija. O štai pats degalinės vadovas ir pigių degalų ieškantys vairuotojų sako, kad vaizdo įrašą susuko pavyduoliai.  Vaizdo įrašu dalijasi vienas vairuotojas degalinėje „Jozita“ Šilutėje pylęs dyzelinį kurą ir išvydęs įtartiną kuriozą.

Vartotojų teisių apsaugos tarnybai pernai aptikus beveik tris kartus daugiau Lietuvoje parduodamų nesaugių ne maisto produktų, jos atstovas sako, kad į šalį nėra įvežama daugiau tokių produktų – pernai tiesiog pavyko jų daugiau patikrinti. „Didžiajai daliai produktų turime atlikti bandymus. (...) Pernai sugebėjome atlikti daugiau nemokamų bandymų per Europos Sąjungos programas, dėl to tie skaičiai taip ir pašoko“, – BNS sakė tarnybos Produktų saugos ir kokybės departamento vadovas Arvydas Naina.

Vartotojų teisės yra plati sritis, apimanti skirtingus prekybos būdus, numatanti skirtingas sąlygas ir terminus norint pasinaudoti viena ar kita teise, todėl natūralu, kad visuomenėje apie jas vis dar pasitaiko įvairiausių mitų. Klaidingai vadovaudamiesi šiais mitais vartotojai gali susidurti su sunkumais užtikrindami savo teises ir teisėtus interesus, rašoma pranešime spaudai.

Vasaros laikotarpiu Lietuvos gyventojų kelionių skaičius į užsienį gerokai padidėja, o vienas mėgstamiausių keliavimo būdų – kelionės lėktuvu. Tad kiekvienam keliautojui svarbu žinoti, kokios yra oro keleivių teisės, kaip elgtis bei kokios kompensacijos numatomos dingus, sugadinus ar vėluojant bagažui, rašoma Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) pranešime spaudai.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodo vis daugiau informacijos apie atšauktus ar atidėtus skrydžius, taigi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba primena, kad kiekvienas vartotojas turi teisę reikalauti kompensacijos už dėl atšaukto ar atidėto skrydžio patirtus nepatogumus.

Įmonės pavadinimas – jos vardas, veidas ir galimybė informuoti klientą apie savo veiklą arba savininkus. Lietuvos įstatymai draudžia klaidinančius ar melagingus įmonių pavadinimus, bet pasirodo, jog šiam reikalavimui nusižengus nieko nenutiks, nes niekas neprižiūri, ar įmonės pavadinimas apgaudinėja klientus. Portalas tv3.lt nutarė pasidomėti įmonėmis, kurių pavadinimai skamba taip, tarsi šios būtų valstybinės institucijos ar oficialūs valstybės įsteigti centrai.

 Parlamentinė tyrimo komisija, analizuojanti, kodėl skiriasi į Lietuvą ir į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis tiekiamų maisto produktų kokybė, aiškinsis, kokią informaciją šiuo klausimu turėjo visuomeninės vartotojų teisių gynimo organizacijos. Seimo komisija apklaus kelių nevyriausybinių vartotojų teisių gynimo organizacijų atstovus. „Klausime, ar buvo pas juos tas klausimas iškilęs, jeigu buvo – kodėl nevykdė jokio tyrimo“, – BNS sakė komisijos pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė.

Viešojoje erdvėje ne kartą yra pasirodžiusios nuotraukos, kuomet prekybininkai skelbiasi taikydami didžiules nuolaidas, tačiau nulupę kainų lipdukus pirkėjai pastebi, kad anksčiau ji buvo dar mažesnė. Seimo narys Kęstutis Masiulis sako, kad prekybininkai manipuliuoja akcijomis, nes lietuviai linkę pirkti tas prekes, kurios pažymėtos su nuolaida.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) per pusmetį sulaukė daugiau kaip 12 tūkstančių asmenų paklausimų ir skundų dėl galimų vartotojų teisių pažeidimų. Tai beveik penktadaliu daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį.

Dauguma esate susidūrę su situacijomis, kada jautėtės apgauti arba įsigijote nekokybišką prekę. Tačiau ar ką nors bandėte dėl to daryti? Naujausiais duomenimis, maždaug ketvirtadalis Lietuvos gyventojų skundžiasi, jog jiems yra tekę įsigyti nekokybišką prekę ar paslaugą, tačiau tik nedidelė dalis jų kreipiasi į vartotojų teises ginančias institucijas. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas pasakoja, kad dar 2010 metais jų tarnyba gavo 11 tūkst.

Maždaug ketvirtadalis Lietuvos gyventojų skundžiasi, jog jiems yra tekę įsigyti nekokybišką prekę ar paslaugą, tačiau tik nedidelė dalis jų kreipiasi į vartotojų teises ginančias institucijas, teigia teisingumo ministras. „25 proc. gyventojų nurodė, kad 2015 metais buvo pažeistos jų, kaip vartotojų, teisės. 29 proc. per metus yra tekę įsigyti nekokybišką prekę ir 22 proc. sakė, kad buvo suteikta nekokybiška paslauga.

Garantinis aptarnavimas ir ypatingai pratęstos garantijos paslaugos paprastai daugeliui kelia klausimų: ar verta, ar neapgaus, ar sumokėjus pinigus įsigytas pirkinys žalos atveju tikrai bus sutaisomas nemokamai. Šioms abejonėms pagrindo yra – įvairių vartotojų teisių pažeidimų garantinio aptarnavimo srityje tikrai pasitaiko, tačiau išmanant savo teises ir žinant, į ką atkreipti dėmesį perkant brangesnį pirkinį ar jam įsigyjant pratęstą garantiją, nesklandumų išvengiama.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos gyventojų, perkančių ar užsakančių prekių ar paslaugų internetu, skaičius kasmet ženkliai auga – nuo 2009 metų prekės ir paslaugas internetu įsigijo daugiau tris kartus daugiau Lietuvos vartotojų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Sanitex“ skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo, kuriuo bendrovė nubausta už Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimą, panaikinimo, atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Verslo ginčų indeksas rodo, kad bendras verslo ginčams priskiriamų bylų skaičius Lietuvoje jau kelerius metus mažėja, tačiau ateityje advokatai prognozuoja, kad jų daugės, ypatingai su tarptautiniais partneriais, konkurencijos, įmonių ir fizinių asmenų bankroto bylų, augs skolininkų skaičius. Tačiau pastebima, kad pernai trečdaliu mažėjo darbo ginčų, kai šie nesutarimai iš teismų persikėlė į Darbo ginčų komisijas.

Į naujienų portalo balsas.lt redakciją paskambinusi vilnietė informavo, kad jau artimiausiomis dienomis ji praras galimybę matyti kai kurių lietuviškų televizijų programas. Programų nerodo, išeiti neleidžia „Visai atsitiktinai sužinojau, kad „Init“ – „Vinita“ nusprendė kabelinės televizijos žiūrovams netransliuoti TV6, TV8 ir „Lietuvos rytas.

Balandį Valstybinės ne maisto produktų inspekcija nustatė, kad rinkoje pasirodė dar viena nesaugi sulankstoma kėdė, ir uždraudė ja prekiauti. Taip pat nustatyta, kad poilsiui skirta kėdė kelia pavojų vartotojams. Pirmoje gegužės pusėje uždrausta pardavinėti nesaugų stalą. Kėdžių ir stalo kilmės šalis – Lenkija. Poilsio kėdės – Kinija. Tačiau įvairiose šalyse pagamintų baldų, kurių geriau nepirkti, pasitaiko ne taip jau retai.

Atšilus orams, suskubome rūpintis savo keturračiais pagalbininkais. Vieni į autoservisus ar draugų garažus skubėjo keisti padangų, kitų automobiliams vasaros sezonui paruošti prireikė rimtesnės pagalbos. Tačiau ne visuomet iš meistrų išvažiuojame patenkinti. Taip teigia Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI) specialistai. Anot jų, besiskundžiančiųjų autoserviso paslaugomis pastaruoju metu labai padaugėjo.

Per kelias dienas atplyšęs padas, labiau negu įprastai drėkstančios ar net nudažytos kojų pėdos. Pasak specialistų, gal visai išvengti tokių nemalonių netikėtumų ir nepavyks, bet avalynės parduotuvėje sugaišę keliomis minutėmis ilgiau, jų patirtume gerokai mažiau. Svarbiausia – žinoti, į ką reikia atkreipti dėmesį. Bateliai suplyšo per porą savaičių „Belaukdama pavasario, jau ėmiau dairytis į parduotuvių lentynas.

Kalėdinių dovanų parinkimas ne vienam yra nemažas rūpestis, tačiau ir gavusieji jas ne visada apsidžiaugia, o galimybės pasikeisti ne visada yra. Svarbu – čekis Daugelyje šalių pasikeisti nepatikusią dovaną – įprastas dalykas, tačiau mūsų įstatymai kiek kitokie. Dovanas pasikeisti su tam tikromis sąlygomis galima, tačiau ne visas. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas Antanas Šleivys sako, kad dovana tokia pat prekė kaip ir kitos.

Ko­dėl jau tris­de­šimt me­tų tė­vų na­muo­se sto­vin­ti skal­bia­mo­ji ma­ši­na „Ry­ga“ dūz­gia iki šiol, o prieš sep­ty­ne­rius me­tus pirk­ta skal­bia­mo­ji ma­ši­na „Bosch“ jau iš­ke­lia­vo į są­var­ty­ną? Ko­dėl bliz­gan­tys nau­ju­tė­lai­čiai ba­tai po sa­vai­tės pa­virs­ta sku­du­ru, o prieš dvi­de­šimt me­tų kai­mo par­duo­tu­vė­je įsi­gy­ti ita­liš­ki ba­tai at­lai­ky­da­vo tris se­zo­nus? Šiais lai­kais įsi­gy­ti ko­ky­biš­ką il­gaam­žį daik­tą vis sun­kiau, bet tai ne­reiš­kia, kad ko...

Vals­ty­bi­nės ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­jos Aly­taus po­sky­rio vy­res­nio­ji vals­ty­bi­nė ins­pek­to­rė Vio­le­ta Ma­la­vec­kie­nė šian­dien ga­li pa­teik­ti dvie­jų gy­ven­to­jų skun­dus dėl įsi­gy­tų ne­ko­ky­biš­kų bal­dų, ku­rių baig­tis vi­siš­kai skir­tin­ga. Abu bal­dų par­da­vė­jai – kau­nie­čiai. Vie­nas vi­siš­kai ne­pai­sė ne tik pir­kė­jos, bet ir ins­pek­to­rės rei­ka­la­vi­mų, ki­tas – ieš­ko­jo bū­dų, kaip grei­čiau pa­dė­ti pir­kė­jai.

UAB „Maxima“, neatsakingai nurodydama prekių kainas ant pakuočių, užsitraukė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nemalonę. Šiai tarnybai „Maxima“ apskundė vartotojai. Vartotojų teigimu, prekių kainos ant pakuočių, t.y. kaina prekės lentynose ar ant prekių pakuočių, nesutampa su prekės kaina pirkimo–pardavimo kvite.

Vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistų teigimu, keleivių patirta žala dėl turėjusios startuoti, bet sklandžiai neveikusios viešojo transporto e. bilietų sistemos turi būti kompensuota. Vilniaus miesto savivaldybei pakeitus viešojo transporto bilietų rūšis, keleiviai nuo trečiadienio iki savaitgalio tik kai galėjo įsigyti „Vilniečio korteles“ ar e. bilietais pasipildyti senojo tipo e. korteles.

Jei naktį ar savaitgalį paryčiais iš miegų pažadino trumpoji žinutė, negalvokite, kad jus prisiminė slaptas gerbėjas. Greičiausiai ją atsiuntė pigiau pomidorus parduodantis prekybos centras ar sulieknėti siūlantis sporto klubas. Vis siūlo pasikeisti tepalus Beveik ketverius metus klaipėdietį trumposiomis žinutėmis atakavo autoservisas, kuriame jis apsilankė vos vieną kartą. Grįžtant iš poliklinikos ir netikėtai sugedus automobiliui, vyras užsuko į artimiausią automobilių remonto įmonę.

Kur dingsta pasenusios prekės, kurių galiojimo laikas baigėsi? Toks klausimas neretai kyla dažnam pigesnio asortimento ieškančiam parduotuvių klientui. Atsakymas į šį klausimą jo nepradžiugintų – tokios prekės naikinamos. Atsikrato suteikę nuolaidas Vieno stambiausių prekybos tinklo atstovė Olga Malaškevičienė teigė, kad jos kompanijos parduotuvėse yra specialūs nukainotų prekių skyriai. Ten galima rasti maisto produktų, rečiau – pramoninių prekių.

Abonementų į Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo rungtynes Kauno arenoje turėtojai patenka į kuriozišką situaciją. LRT interneto tarnybai kaunietis dėstė turintis išsipirkęs abonementą trečiame arenos aukšte, tačiau per rungtynes jam tenka klaidžioti po areną ir ieškoti kitos vietos atsisėsti. Į tokią situaciją patenka ir vieni ištikimiausių – pusė šimto sirgalių grupuotės „Green White Boys“ narių – nepatenkintų, kad klubas jiems to nepraneša.

Aukštumose atsidūrusios degalų kainos privertė vairuotojus skrupulingai skaičiuoti kiekvieną automobilio sunaudotą litrą. Kai kuriuos akylus klaipėdiečius net sukaustė įtarimai: degalinėse gali būti gudraujama. Tačiau ieškoti teisybės neverta, – kontroliuojančios institucijos apie tikrintojų vizitus degalinėms privalo pranešti prieš 10 dienų. Už trūkumą sumoka Pasirodo, iki šiol oficialiai buvo leidžiama iš 10 litrų degalų klientui neįpilti 50 gramų.

1983-iaisiais kovo 15-ąją, siekiant įtvirtinti mūsų visų – vartotojų – svarbą, pradėta minėti Pasaulinė vartotojų diena. Jos šaknys siekia 1962-ųjų kovo 15-ąją, kai buvęs JAV prezidentas Johnas Fitzgeraldas Kennedy Amerikos kongresui pristatė deklaraciją dėl keturių pa­grindinių vartotojų teisių – į saugumą, gauti informaciją, rinktis ir būti išgirstam. Europos Sąjungoje nuo 1999-ųjų Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto iniciatyva ji vadi­nama Europos vartotojų diena.

Buitinės technikos remontas, baldų ir rūbų valymas, techninė automobilių apžiūra, apsilankymas kirpykloje. Būtent buitinių paslaugų sferoje vartotojų teisių įstatymai pažeidžiami dažniausiai.

Turbūt ne vienas esate susidūrę su apgaulingais paslaugų tiekėjais. Juolab, jei paslaugą įsigijote už akcijinę kainą ar pasinaudoję nuolaidų kuponu. Neteisybė egzistuoja ir vyksta dėl to, jog mes, piliečiai, paprasčiausiai tylime ir toleruojame, tyliai pabambame ir nuleidžiame rankas. Manau, reikia netylėti ir pradėti viešinti tokius „spekuliantus“, kurie nei turi supratimą apie išliekamąją vertę ar klientų pritraukimą, nei jiems šie faktoriai rūpi.

Panevėžietės prekybos centre nusipirktą mėsos kepsnį su virvelės „įdaru“ tikrins maisto produktų inspektoriai. Perkant mėsos gaminį būtina perskaityti, kaip tas gaminys pagamintas. Mat nežinant receptūros ir dar atradus skanėste kokį nevalgomą priedą gali ir šokas ištikti. Tokį stresą neseniai ir patyrė panevėžietė Loreta, viename dideliame prekybos centre nusipirkusi mėsos pusgaminį: jį perpjovusi rado virvagalį.

Bene daugiausia diskusijų Seime sukėlė ką tik įsigaliojusi nauja Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostata, pagal kurią užsieniečio šeimos nariu, kuriam palengvinamas atvykimas į Lietuvą, laikomas sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir vieno iš jų ar abiejų jų vaikai.

Ir apie dei­man­tus, ir ap­skri­tai apie ju­ve­ly­ri­nius pa­puo­ša­lus pri­sa­ky­ta ir pri­ra­šy­ta įvai­rių spar­nuo­tų fra­zių, ta­čiau šiame mo­der­nia­me am­žiu­je ma­giš­ka pa­puo­ša­lų dva­sia ima sklai­dy­tis.

Ekonominis sunkmetis, daugiau ar mažiau paploninęs daugelio vartotojų pinigines, nenuslopino norų šv. Kalėdų proga pradžiuginti šeimos narius, draugus ir artimus žmones šventine dovana. Kaip ir kiekvienais metais, artėjant šventėms Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gauna vartotojų klausimų dėl įsigytų kokybiškų prekių keitimo ar grąžinimo galimybių ir sąlygų.

Ilga pirkinio garantija gali nueiti perniek, jeigu nebus tinkamai išsaugotas pirkimą patvirtinantis dokumentas. Nepaisant to, kartais gali nutikti ir taip, kad pirkimo kvitas „susidėvėjo“ jam tiesiog gulint stalčiuje. Būtent taip nutiko vienai lrt.lt skaitytojai, kuri, nusprendusi parduoti prieš kurį laiką įsigytą pirkinį, vietoje pirkimo kvito, patvirtinantį teisę gauti garantiją, rado tik baltą popieriaus lapelį.

Gy­ven­to­jai ne­pa­ten­kin­ti lai­di­nio ra­di­jo pa­slau­go­mis. Bend­ro­vė „Te­le­ra­di­jo kom­pa­ni­ja Han­sa“ neat­vyks­ta dėl ge­di­mų, ne­lei­džia at­si­sa­ky­ti pa­slau­gos, tik ren­ka be­veik pen­kių li­tų mo­kes­tį per mė­ne­sį. Paaiš­kė­jo ir dau­giau pa­žei­di­mų. Bendro­vės veik­lą tirs Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra. Už šnypš­čian­čią dė­žu­tę šiau­lie­tė Pau­li­na Ja­ni­na Dar­gi­na­vi­čiū­tė kas mė­ne­sį mo­ka be­veik 5 li­tus.