vartojimas

Ekonominis sunkmetis, daugiau ar mažiau paploninęs daugelio vartotojų pinigines, nenuslopino norų šv. Kalėdų proga pradžiuginti šeimos narius, draugus ir artimus žmones šventine dovana. Kaip ir kiekvienais metais, artėjant šventėms Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gauna vartotojų klausimų dėl įsigytų kokybiškų prekių keitimo ar grąžinimo galimybių ir sąlygų.

Prekyba internetu populiarėja – vis daugiau žmonių pasirenka greitą prekių ar paslaugų įsigijimo būdą. Remiantis oficialiais statistikos duomenimis, Lietuvos gyventojų, perkančių internetu, skaičius auga. Vis tik kyla klausimas ar perkame saugiai ir ką daryti, kad tai daryti būtų saugu? Perkančių internete skaičius auga Statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį prekes ir paslaugas internetu pirko ar užsakė 11 proc.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. Nyderlandų provincijose: Lindbergh, Šiaurės Brabandir Zealand– bus įvestas draudimas prekiauti marichuana. Likusioje šalies dalyje naujoji taisyklė pradės galioti nuo 2013 m. sausio, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Nyderlandai, kur laisvas marichuanos rūkymas suvokiamas kaip tolerancijos apraiška, pastaraisiais metais pamažu pratino visuomenę prie naujosios tvarkos – marichuanos vartojimo pokyčių.

Kol Seime svarstomas visiškas alkoholio reklamos draudimas nuo 2012 metų, Prezidentė Dalia Grybauskaitė neskuba pareikšti savo pozicijos dėl tokio siūlymo ir nesako, ar pateisins visuomenininkų lūkesčius vetuodama Alkoholio reklamos įstatymą, jei reklamos draudimo terminas bus nukeltas. Šalies vadovė apsispręs savo nuomonę pareiškus Seimui ir išnagrinėjusi tarptautinę patirtį.

Priklausomybės ligomis sergantieji susiduria su daugybe tarsi užburtame rate besisukančių kliūčių. Jauna panevėžietė daugiau kaip prieš metus sugrįžo į normalų gyvenimą visiškai atsisakiusi į patį dugną ją nutempusio įpročio. Ji vėl turi darbą, šeimą ir viliasi, jog baisioji patirtis nepasikartos. Dabar viskas priklauso tik nuo jos pačios. Tačiau savarankiškai išsivaduoti iš priklausomybės moteris negalėjo – jos jėgoms tai buvo nepakeliama užduotis.

Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo pateiktas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama suvienodinti viešojo maitinimo įmonių ir įmonių, vykdančių mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, konkurencines sąlygas, mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą Lietuvoje.

UAB „Baltijos tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad 52% Lietuvos gyventojų nepritaria sprendimui visiškai uždrausti alkoholio reklamą. Gyventojai įsitikinę, kad uždraudus alkoholinių gėrimų reklamą, alkoholio vartojimas nesumažės. UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 42% apklaustųjų žino, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. Lietuvoje ketinama visiškai uždrausti alkoholio reklamą.

Naujausi ekonomikos duomenys bendrai buvo geresni nei tikėtasi. „Citigroup“ ekonomikos netikėtumo indeksas beveik jau pasiekė aukščiausią ribą per šešis mėnesius, rašo „Business Insider“. Žaliavinės naftos kainos pastaruoju metu yra akylai stebimos, kadangi gerėjančios ekonomikos perspektyvos gali reikšti, kad ateityje energetikos vartojimas tik didės. Šiandien „West Texas Indermediate“ (WTI) žaliavinės naftos kainos siekia 93,55 JAV dolerius už barelį.

Iki metų pabaigos mažmeninės prekybos augimas faktinėmis kainomis (be automobilių prekybos ir remonto ir degalų prekybos) lyginant su praėjusiais metais sieks 11,7 proc. ir pasieks 2007 metų lygį. Tokią prognozę pateikia įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“. Nors mažmeninė prekyba Lietuvoje jau ketvirtus metus labiau reaguoja į šildymo kainas, o ne į kalėdinę prekybą, tačiau jau pastebimas tvaresnis vartojimo augimas.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2011 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,7 procento. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo pabrangę drabužiai ir avalynė, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai ir atpigusios sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos.

Kai kurie prekiniai ženklai ne tik atkreipia mūsų dėmesį, bet tiesiog priverčia juos įsimylėti. Pasak „Forbes“, lojalumas konkrečiam prekiniam vardui tėra kiekvieno žmogaus asmeninio apsisprendimo reikalas. Tad greičiausiai toks prielankumas prekiniam ženklui tiesiog atspindi praktinius žmogaus poreikius. Visgi yra ir tokių prekinių vardų, kurių vartojimas reiškia šiek tiek daugiau.

Socialinės žiniasklaidos tyrimų kompanijos „awe.sm“ tyrėjas Jeremiah Cohickas savo „Facebook“ profilyje parašė netikintis, kad socialinio tinklalapio vadovas Markas Zuckerbergas visą dieną leidžia „Facebook“, skelbia portalas „TechCrunch“. „Taip pat kaip ir narkotikų prekeiviai nevartoja savo parduodamos produkcijos, aš abejoju, kad M. Zuckerbergas visą dieną sėdi „Facebook“ puslapyje. Aiškiaregiai neleidžia tuščiai laiko internete“, – rašė vaikinas.

Seimo nariai, siekdami reguliuoti maisto produktų kainas, teikia net keletą maisto kainų įstatymo pataisų. Tuo metu prekybininkai tikina, kad jų antkainiai yra mažiausi Europos Sąjungoje, o ėmus reguliuoti kainos tik didėtų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Šiomis dienomis Seimo komitetuose svarstomos net kelios parlamentarų iniciatyvos reguliuoti maisto produktų kainas.

Europoje kiekvienais metais šiukšlyne atsiduria beveik 90 mln. tonų maisto produktų. Tai trečiadienį Briuselyje paskelbė Europos Komisija. Kiekvienas Europos Sąjungos (ES) pilietis per metus išmeta vidutiniškai 179 kg nesuvalgytų vaisių, daržovių, mėsos ir kitų maisto produktų. „Ši aplinkybė yra stebinantis neefektyvaus išteklių naudojimo pavyzdys“, – sakė ES komisaras Johnas Dallis. Komisija dėmesį į šią problemą atkreipė Maisto produktų saugumo dienos, kuri bus minima ketvirtadienį, proga.

Kinija gali paspartinti pasaulio ekonomikos augimą įgyvendindama reformas, skirtas skatinti vidaus vartojimą ir sumažinti šalies priklausomybę nuo eksporto ir investicijų, pirmadienį viešėdamas Pekine sakė Pasaulio banko vadovas Robertas Zoellickas, informuoja „Associated Press“. Po susitikimo su Kinijos valdžia R. Zoellickas sakė, kad Pasaulio bankas bendradarbiauja su Pekinu ir ketina rasti būdus, padėsiančius subalansuoti antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką.

Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, šių metų birželį, palyginti su geguže, naujų pramonės užsakymų mastas euro zonoje sumažėjo 0,7 proc., o visoje ES - 0,3 procento. Šių metų birželį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, naujų pramonės užsakymų euro zonoje padaugėjo 11,1 proc., ES - 8,5 procento. Lietuvoje šių metų birželį, palyginti su geguže, naujų pramonės užsakymų mastas padidėjo 5,6 proc.

Antrą 2011 metų ketvirtį Prancūzijos ekonomika neaugo. Prancūzijos statistikos departamentas teigia, kad ekonomikos augimas, matuojamas pagal BVP, balandžio ir birželio periodu buvo lygus nuliui – tuo tarpu per pirmąjį 2011 metų ketvirtį ekonomika augo 0,9 proc. O tai geriausias rodiklis per beveik penkerius metus, skelbia cnbc.com. Manoma, kad pagrindinė priežastis – vartojimo sumažėjimas. Nuo pirmojo ketvirčio vartojimas smuko 0,7 proc.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas 2011 metų antrąjį ketvirtį siekė 27008,6 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2010 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 6,1 proc. Per 2011 metų pirmąjį pusmetį sukurtas bendrasis vidaus produktas siekė 49999,9 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2010 metų pirmuoju pusmečiu, padidėjo 6,5 proc.

Atsakingo vartojimo kultūros ugdymas yra viena iš svarbiausių visuomenės kokybiško gyvenimo sąlygų. Vartojimo kultūros svarbą atskleidžia Lietuvoje įgyvendintas vartojimo kultūros ugdymo projektas, kuris buvo pristatytas Paryžiuje ir Briuselyje vykusiose inovatyvių idėjų mugėse „Innovative people without borders“. Atsakingo vartojimo svarba visuomenei „Šiuolaikiniame vartotojiškame pasaulyje galima pastebėti daug netinkamo vartojimo sukeltų neigiamų pasekmių.

Per paskutinius penkiolika metų Lietuvos ekonomika augo vidutiniškai 4,6 proc. per metus. Pagal šį rodiklį Lietuva užėmė trečiąją vietą ES, atsilikdama tik nuo Estijos ir Airijos, kurios augo vidutiniškai 5,0 proc. per metus. Tačiau Lietuvai išlaikyti potencialų apie 5 procentų BVP augimą ateityje gali būti nelengva, nes per paskutinį dešimtmetį reikšmingai sumažėjo šalies gyventojų skaičius, o gyventojai yra vienas iš pagrindinių vertės kūrimo veiksnių.

Globaliai ekonomikai trukdo nauja „ekonominių zombių“ karta, perspėja „Financial Times“. Jungtinėse Valstijose nuo 2008 m. pradžios metinis vartojimo augimas, įvertinus infliaciją, tesiekė vos 0,5 procento. „Pokario laikotarpiu vartotojai amerikiečiai dar niekada nesielgė taip vangiai per tokį ilgą laiko tarpą“, – rašo Jeilio universiteto dėstytojas, „Morgan Stanley Asia“ nevykdantysis pirmininkas Steevenas Roche.

Naujoje SEB banko apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“ analizuojama statistika rodo, kad po dvejus metus trukusio nuoseklaus gyventojų bankuose laikomo finansinio turto augimo šių metų pradžioje šis augimas stabtelėjo. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tai sietina ne tik su nepalankiai besiklosčiusia situacija pasaulio finansų rinkose, bet ir su tuo, kad gyventojai jau drąsiau skiria pinigus vartojimui.

Kinija, stebinusi pasaulį įspūdingomis inovacijomis, šiandien grįžta su didele jėga. Ne vienas žymus mokslininkas tikino, kad Kinija susidurs su „vidutinių pajamų problema“, kas išgąsdino didelę dalį šalies tautos. Neaišku, kiek tiesos yra tokiuose apmąstymuose, bet žemiau įvardyti veiksniai nepaliks nė vieno abejojančio Kinijos ekonomika ir jos galybe. Strategija. Nuo 1953 metų Kinija buvo parengusi makro tikslus penkeriems metams į priekį su aiškiais rezultatais ir būdais tikslams pasiekti.

Japonijos ekonomika, trečia pagal dydį pasaulyje, per pirmus tris šių metų mėnesius smarkiai susitraukė dėl kovą įvykusio žemės drebėjimo ir po jo praūžusio cunamio padarinių, praneša BBC. Japonijos vyriausybės duomenimis, šalies bendrasis vidaus produktas per pirmąjį metų ketvirtį susitraukė 0,9 proc. Tai reiškia, kad, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Japonijos ekonomika sumažėjo 3,7 proc., o daugelis analitikų tikėjosi, kad metinis rodiklis sieks apie 2 proc.

Degalų kainos Baltijos šalyse jau pasiekė lubas, duodamas interviu laikraščiui „Dienas Bizness“ teigė „Neste Oil“ viceprezidentas Panu Kopra. „Degalų vartojimas mažėja. Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje pasiekėme degalų priimtinų kainų limitą. Žmonės Lietuvoje ėmė naudoti suskystintas propano dujas, nes jos pigesnės“, – teigė P. Kopra. Anot jo, dėl aukštų naftos kainų šių metų pradžioje degalų vartojimas sumažėjo visose trijose Baltijos šalyse.

„Jaunimas Lietuvoje yra labiausiai rūkanti amžiaus grupė: net trečdalis 20 – 24 m. jaunų žmonių rūko kasdien, o nuo rūkymo sukeltų ligų Lietuvoje kasmet miršta daugiau nei 7000 žmonių, tai sudaro 20 proc. bendrojo mirtingumo", - tokią statistiką Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) 29-ojoje Asamblėjoje šį savaitgalį pateikė Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) atstovai.

Per artimiausius 5-8 metus Europos ekonomikos laukia nauji sukrėtimai, kurie nustums į šešėlį Didžiąją 30-ųjų metų depresiją, teigia žymus Rusijos ekonomistas, publicistas, TV ir radijo laidų vedėjas Michailas Chazinas. Istorinis kontekstas Dabartinio masto krizės Europoje per pastaruosius 2 tūkstančius metų vyko dukart: IV—VI ir XVI—XVII amžiais. Abu kartus – globalinio ekonominio modelio vystymosi pasikeitimo metu, pabrėžia M. Chazinas.

Kovo 15 dieną pasauliui minint vartotojų teisių dieną, Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė sako, kad lietuviai vis dar nedaug nusimano apie savo, kaip vartotojų teises ir jas prisimena tik tada, kai įsigyja nekokybišką daiktą. Kaip Jūs apibūdintumėte Lietuvos vartotojus? – „Balsas.lt“ paklausė Lietuvos vartotojų instituto prezidentės. Lietuvos vartotojai nori apginti savo teises, bet kartais tam turi per mažai žinių.

Uostamiesčio Akropolio „Maximoje“ pirkėja įsigijo „Klaipėdos mėsinės“ pieniškų dešrelių. „Pastebejau, kad Klaipedos mėsinės pieniskos desreles yra tikra apgavyste- svoris ant etiketės -260g. Nurodyta kaina  taip pat kaip uz 260gr. Pakuotėje tik trys dešrelės ir ant svarstyklių jos tesvėrė 198 gramus“, – savo pasipiktinimą nevartok.lt išsakė Klaipėdos gyventoja. Anot vartotojos, akivaizdu, kad pakuotėje nėra lygiai vienos desrelės. „Tokių pakuočių su 3 dešrelėmis buvo daug.

Visoje Lietuvoje pirmadienio popietę elektros dar neturėjo apie 2 tūkst. vartotojų, praneša Lietuvos skirstomųjų tinklų operatorius LESTO. LESTO duomenimis, Rokiškio rajone be elektros dar yra 650 vartotojų, Ignalinos rajone – 353, Anykščių rajone – 216, Zarasų – 204, Kelmės rajone – 116, Akmenės rajone – 120. Pasak LESTO Dispečerinio valdymo depart amento skyriaus vadovo Ervino Pareigio, šiuose regionuose dirba beveik 150 brigadų, kurios šalina gedimus.

Įvertinęs savo trijų metų patirtį Lietuvoje, Baltijos šalyse veikiantis vartojimo paskolų bankas "Bigbankas" vardija požymius, lemiančius, kaip atsakingai klientas vykdys savo įsipareigojimus ateityje. Vieni iš svarbesnių kriterijų – kliento amžius bei šeimyninė padėtis. Pasak banko valdybos nario Kaido Saaro, dažniausiai vyresni asmenys atsakingesni ir įmokas moka laiku. Kuo vyresnis klientas, tuo atsakingiau jis vykdo prisiimtus įsipareigojimus.

Prasidėjus vasaros karsčiams dauguma merginų nori sulieknėti. Bet kaip greitai atsikratyti nereikalingų kilogramų? Sportuoti? Derinti mitybą? Nevalgyti? O galbūt vartoti lieknėjimo tabletes? Apie pastarąsias sklinda įvairios kalbos. Vieni teigia, jog tai yra tarsi narkotinės medžiagos, kurios žaloja organizmą. Medikai beveik vieningai sutaria, jog liekninamosios tabletės yra itin kenksmingos sveikatai bei nervų sistemai.

Statistikos departamentas praneša, kad išankstiniais skaičiavimais, 2009 m. vienam gyventojui mažmeninėje prekyboje parduota vidutiniškai 40 pakelių cigarečių, o vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui – 47 pakeliai, tai atitinkamai 20 ir 24 pakeliais cigarečių mažiau nei 2008 m. Negalutiniais duomenimis, 2009 m. cigarečių importuota 211,5 mln. pakelių, arba 87,8 mln. pakelių mažiau nei 2008 m., eksportuota – 657,1 mln. pakelių, arba 56,3 mln. pakelių mažiau.

2009 m. buvo pagaminta 1,0 mln. dekalitrų spirituotų alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100%) alkoholį. Palyginti su 2008 m., jų gamyba sumažėjo 32,7 procento. Per 2009 m. vynuogių vynų ir vermutų gamyba sumažėjo 35,3 procento ir sudarė 0,5 mln. dekalitrų. Vaisių ir uogų, sidro, putojančių ir kitų fer­mentuotų gėrimų gamyba sumažėjo 7,9 procento ir sudarė 3,7 mln. dekalitrų. Daugiausia pagaminta alaus – 27,6 mln.

Ispanai per 2009-uosius metus išgėrė 50,2 litrus alaus, t.y. 8 litrais mažiau nei 2006-aisiais. Net 67 proc. viso išgeriamo alaus suvartojama viešbučiuose ir kavinėse ir 33 proc. – namuose. Ne veltui, net 30 proc. gėrimo suvartoja atvykėliai, kurių šalį kasmet aplanko 60 mln. Labiausiai „pasižymi“ britai ir prancūzai, suvartojantis dvigubai daugiau alaus nei ispanai. Per metus pagaminanti 33,8 mln. hektolitrų alaus, Ispanija yra dešimta didžiausia šio gėrimo gamintoja pasaulyje.

Prieš penkiasdešimt metų, kai JAV Maisto ir vaistų kontrolės tarnyba pranešė, jog patvirtina oralinius kontraceptikus moterims, būtent su šiomis viltimis sieta jų ateitis. Tuo pačiu daugumoje reklamos kampanijų 1960-taisiais teigta, kad tabletės visiškai pakeis moterų gyvenimą. Pastarasis teiginys netrukus pasitvirtino.

Žymus prancūzų gastronomas Anthelme Brillat-Savarin kartą pareiškė: „Pasakyk, ką valgai, ir aš pasakysiu, kas tu esi.“ Šį posakį galima perfrazuoti ir taip: „Pasakyk, ką perki, ir aš pasakysiu, koks tu esi.“ Stovint eilėje prekybos centre, kartais kyla pagunda žvilgtelėti į laukiančiųjų eilėje produktų krepšelius. Ne todėl, kad pamatytum, kokį nors iki šiol lentynose nepastebėtą produktą.

Jei žmonija neatsikratys godumo ir vartojimo kulto, bandymai sustabdyti klimato kaitą patirs nesėkmę, o dabartinė civilizacija žlugs, perspėja JAV tyrimų centro „Worldwatch Institute“ ekspertai. Šios organizacijos specialistų parengtame metiniame pranešime apie dabartinę padėtį pasaulyje („State of the World 2010 Report“) teigiama, kad žmonija ir toliau beatodairiškai eikvoja planetos resursus: pernai jų sunaudota maždaug 28 proc. daugiau, nei ankstesniais metais.