vartojimas

Pasirodo, energijos suvartojimas – tai ne tik mobiliųjų įrenginių, priverstų taupyti kiekvieną vatą, problema. Milžiniški duomenų centrai, kuriuose saugoma „Google“, „Facebook“ ir kitų interneto gigantų informacija, kenčia nuo tos pačios problemos, tačiau jau kitame lygmenyje. Jei duomenų centrai netaupytų energijos, jie savo reikmėms turėtų "pavergti" ištisų regionų energetines sistemas.

Jau daugiau kaip tūkstantis Lietuvos švietimo įstaigų dalyvauja Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos (GIA) organizuojamame aplinkosaugos projekte „Mes rūšiuojam“, kurio metu už surinktas elektronikos atliekas ar naudotas baterijas vaikai ir jaunimas gaus dovanas - sporto reikmenis, knygas, stalo žaidimus, apsilankymus kino teatruose ar pažintines keliones. Prie projekto „Mes rūšiuojam“ prisijungusiose švietimo ar ugdymo įstaigose mokosi ar ugdoma apie 300 tūkst. vaikų ir jaunuolių.

Naująją vyriausybę formuojantys socialdemokratai netrukus turės atskleisti ir ekonominės politikos kryptį ateinantiems ketveriems metams. Šios partijos ideologija sufleruoja, kad pagrindinis naujos vyriausybės tikslas turėtų būti socialinės atskirties mažinimas.

Valdančioji Kinijos komunistų partija susitiks lapkričio 8 dieną, kad užantspauduotų pokyčius, kurie nustatys šalies lyderių elgesį per ateinantį dešimtmetį. „BBC“ pateikia 8 priežastis, dėl kurių pasaulis turėtų stebėti ir domėtis, kas šiomis dienomis vyksta Beijingo Didžiosios liaudies salės slaptuosiuose koridoriuose.

Lietuviams nesvetimas pagirių jausmas. 36,7 proc. apklaustųjų teigia, kad su pagiriomis, atsirandančiomis dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, jie susiduria rečiau nei 1-2 kartus per mėnesį, kiek daugiau nei ketvirtadalis respondentų tvirtina su jomis susiduriantys 1-2 kartus per mėnesį, o penktadalis dalyvavusiųjų apklausoje - 3-4 kartus per mėnesį, rodo tyrimas. Natūralaus gruziniško mineralinio vandens „Borjomi“ užsakymu atliktos internetinės apklausos duomenimis, tik 5,4 proc.

Jungtinių Valstijų vartotojai rugsėjį savo išlaidas padidino dvigubai daugiau nei augo jų pajamos, o tai pasitikėjimo ekonomika ženklas, informuoja AP. Prekybos departamento duomenimis, vartotojų išlaidos rugsėjį padidėjo 0,8 proc., o tai geriausias mėnesio rezultatas nuo vasario. Asmeninės pajamos padidėjo 0,4 proc. - tai geriausias rezultatas nuo kovo. Dėl padidėjusių vartotojų išlaidų metinis ekonomikos augimas liepos-rugsėjo laikotarpiu siekė 2 proc.

Visi žmonės turi keletą spragų, pro kurias byra jų pinigai. Kai kurios iš jų yra beveik nepastebimos, tačiau pro šias spragas, gali nutekėti daug pinigų. Tiesiog reikia jas rasti ir užkaišyti. Kiplinger.com pateikia sąrašą dažniausiai pasitaikančių spragų. Kreditas Skolos dažnai tuština mūsų pinigines. Pavyzdžiui, jei turite 1000 Lt skolą kreditinėje kortelėje su 18 proc. palūkanų normą, kasmet palūkanoms išleidžiate 180 Lt. Dėl to verta įprasti susimokėti visas skolas kiekvieną mėnesį.

Jums kavinėje siūlo dvi akcijas: 33 proc. daugiau kavos arba 33 proc. nuolaidą. Kuri iš šių akcijų geresnė? „Jos vienodos!“, pagalvotų daugelis, rodo neseniai atliktas rinkodaros tyrimas „Journal of Marketing“ moksliniame žurnale. Ir tie daugelis klystų. Pasiūlymai atrodo vienodi, tačiau 33 proc. nuolaida yra lygi 50 proc. daugiau kavos.

Kanadoje atliktų tyrimų duomenys džiugina škotus: panašu, kad jų siekis įvesti minimalius alkoholinių gėrimų kainų slenksčius gali būti naudingas kovoje su alkoholizmu, rašo BBC. Kanados Saskatchewan'o provincijoje panaši praktika įvesta prieš porą metų ir kanadiečiai jau džiaugiasi rezultatais: anot jų, alkoholio kainoms ūgtelėjus dešimčia procentų, jo suvartojama aštuoniais procentais mažiau, nei ligtol.

Lavonas su pjautinėmis žaizdomis rankoje ir kojoje rastas laukuose. Apie radinį Kaišiadorių rajone, Neravų kaimo laukuose, pranešta ketvirtadienį apie 12 val.  Į įvykio vietą atvykę pareigūnai aptiko 31 metų R.D. lavoną su pjautinėmis žaizdomis rankoje ir kojoje bei sumušta galva. Įtariamas nužudymu 17-metis uždarytas į areštinę. Pirminiais duomenimis, taro vyriškių kilo konfliktas po to, kai jie suvartojo alkoholį.

Nafta pirmadienį pinga, tam įtakos turi pablogėjusios pasaulinio vartojimo prognozės, tačiau susirūpinimas dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose riboja kainų smukimą. „Brent“ naftos kaina sumažėjo 42 JAV centais iki 114,20 JAV dolerio už barelį, o JAV lengvos naftos barelis atpigo 68 centais iki 91,18 dolerio už barelį. Analitikų nuomone, Kinijos ekonomikos augimas trečiąjį ketvirtį buvo lėčiausias nuo pirmojo 2009 m. ketvirčio.

2008 m. finansų krizės metu Kinijos valdžia puikiai susitvarkė su sunkumais panaudodama ekonomiką skatinančias priemones. Tačiau šį kartą, kaip praneša „Caixin“, Kinijos valdžia nebeturės tiek lengvų pinigų, rašo „The Telegraph“. Pasaulio banko teigimu, Centrinės vyriausybės pajamos iš mokesčių augo 8 proc., tačiau išlaidos padidėjo 37 proc. Markas Williamsas, iš „Capital Economics“ sako, kad fiskalinio skatinimo priemonės šį kartą yra tik miražas.

Didžiausios pasaulio ekonomikos stuburui – vidurinei klasei JAV – kyla grėsmė, praneša cnbc.com. Tai rodo ir statistika: vidurinės klasės šeimos pajamos piką pasiekė 2000 metais. Nuo tada jos yra nukritusios apie 6 proc. Tai yra blogiausias rodiklis per pastaruosius 12 metų. Dauguma verslų, kurie anksčiau įdarbindavo vidurinės klasės atstovus, dabar yra persikėlę į užjūrio valstybes arba darbo jėgą yra pakeitusios naujausiomis technologijomis. Kitas nerimą keliantis rodiklis – 5 mln.

„JP Morgan“ ekonomistai teigia, kad naujojo „Apple“ telefono „iPhone5“ pardavimai Jungtinių Valstijų ekonomiką galėtų kilstelti 0,5 proc. Kaip rašo „The Guardian“, prieš penkerius metus, kai tik pasirodė pirmasis „iPhone“ išmanusis telefonas, jis sulaukė tokio milžiniško pripažinimo, jog net kai kas jį vadino „Jėzaus telefonu“. Panašu, kad jo stebuklinga galia nemažėja, mat ekonomistai mano, kad jis gali gelbėti net ir JAV ekonomiką.

Rugpjūtį per mėnesį vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos statistikos departa-mentas. Birželio mėnesį Lietuvoje buvo užfiksuota 0,1 proc. defliacija, o liepą infliacija Lietuvoje buvo lygi nuliui.

Naujausiais Statistikos departamento ir „Eurostat“ vartotojų nuomonių tyrimų rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl ateities, nors ir pesimistiniai, bet gana stabilūs. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tokie gyventojų lūkesčiai, pasitinkant rudens sezoną, reiškia, kad artimiausiu laiku galima tikėtis, jog gyventojų finansinė elgsena smarkiai nesikeis – žmonės taip pat ir tiek pat leis pinigus vartojimo reikmėms, taupys ir skolinsis.

Vokietijos centrinis bankas pirmadienį įspėjo, kad šalis gali pajusti regione vykstančią finansinę krizę. Europos didžiausioje ekonomikoje matyti lėtėjimo ženklai, nors labiau nei bet kada tikimasi, kad ši parems savo kaimynes, rašo „Washington Post“. „Pasitikėjimas Vokietijos viešaisiais finansais yra pagrindinis stabilumo inkaras šioje krizėje, tačiau jo negalima laikyti savaime suprantamu dalyku“, - teigia Vokietijos centrinis bankas savo mėnesinėje ataskaitoje, ir prieštarauja kalboms dėl g...

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba išnagrinėjo kliento skundą dėl banko BIGBANK AS filialo sudarytos vartojimo kredito sutarties ir pripažino, kad sutartis neatitinka reikalavimų, nustatytų Vartojimo kredito įstatyme. BIGBANK AS filialas buvo įpareigotas nutraukti neteisėtus veiksmus ir informuoti Lietuvos banką apie kliento sutarties pakeitimą bei apie naujai sudaromų vartojimo kredito sutarčių turinį.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų birželį, palyginti su geguže ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, pramonės gamyba euro zonoje sumažėjo 0,6 proc., visoje ES - 0,9 proc. Gegužę pramonės gamyba abiejose zonose padidėjo atitinkamai 0,9 ir 0,8 proc. 2012 metų birželį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu ankstesniais metais, šis rodiklis euro zonoje sumažėjo 2,1 proc., o ES - 2,2 procento.

Kinijos ekonomikos augimo lėtėjimas, nežadantis nieko gero viso pasaulio ekonomikai, tampa vis ryškiau pastebimas. Statistika rodo, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2012 m. II ketvirtį augo tik 7,6 proc. Tai mažiausias rodiklis nuo 2009 m., kai siautėjo pasaulinės finansų krizės pirmoji banga. Todėl Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino Kinijos BVP augimo prognozę iki 8 proc. Nuo išorės į vidų Ekonomikos ekspertų nuomone, lėtėjimas susijęs su vidaus vartojimu.

Kinijos ekonomikos augimo tempas mažėja jau nuo 2011 m., tačiau išlieka pakankamai solidus, lyginant su kitais pasaulio ekonomikos poliais – JAV ir Europa. Per pirmus tris 2012 m. mėnesius pagal populiaciją didžiausios pasaulio valstybės BVP padidėjo 8,1 proc., o 2012 m. II ketvirčiui buvo prognozuojama, jog šalies ūkio augimas sumažėjo iki 7,7 – 7,8 proc. Praėjusį penktadienį paskelbtas II ketvirčio Kinijos BVP pokytis siekė 7,6 proc., tačiau investuotojai didelio nusivylimo nerodė.

Aimee Drolet, Normertas Schwarzas ir Carolyn Yoon knygoje „Senstantis vartotojas“ apžvelgia senatvės poveikį žmogaus spendimų priėmimo procesui.

Senstančios Vakarų visuomenės suvokimas leistų priimti geresnius verslo ir investicijų sprendimus, juk didelė klientų dalis yra garbaus amžiaus žmonės, kurie, kaip parodė tyrimai, sprendimus priima visai kitaip nei jauni pardavimų konsultantai.

Birželį pramonės produkcijos kainos sumažėjo 3,8 procento, o bendrąjį pokytį lėmė 10,6 procento kritusios naftos produktų kainos. Tokius duomenis šiandien pateikė Statistikos departamentas. Iš tų pačių rodiklių matyti, kad gamintojų produkcijos kainos smunka jau nuo praėjusių metų rugsėjo. Lietuvos Pramoninkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko teigimu, nors kai kuriuose sektoriuose pastebimas kainų augimas, bendras pokytis yra neigiamas.

„2013-aisiais bus daug blogiau, nes, kaip ir 2008 metais, šiuo metu turime ekonomikos ir finansų krizę, tačiau kitaip nei 2008-aisiais mums pradeda trūkti politikos kulkų. 2008 metais buvo galima sumažinti bazinę palūkanų normą nuo 5–6 proc. iki 0, atlikti tris kiekybinio skatinimo etapus, naudoti fiskalinio skatinimo priemones, siekiančias 10 proc. BVP, paremti bankų gelbėjimą“, – interviu „Bloomberg“ televizijai sakė jis.

Narkotikai, kurių pagrindą sudaro kanapės (marihuana ir hašišas) išlieka paklausiausiomis uždraustomis medžiagomis tarp priklausomybę narkotikams turinčių žmonių visame pasaulyje, teigiama antradienį pasirodžiusioje Jungtinių tautų organizacijos (JTO) Narkotikų ir nusikaltimų valdybos Visuotinėje ataskaitoje apie narkotikus. Remiantis dokumentu, šiandien pasaulyje yra nuo 119 iki 224 milijonų žmonių, kurie nuolat vartoja narkotikus, kurių pagrindą sudaro kanapės.

Pasaulio vartotojai keičiasi, o verslas privalo suprasti veiksnius, kurie per ateinantį dešimtmetį pakeis industriją, rašo „Coca Cola“ vadovas Muhtaras Kentas BBC. Pasak M. Kento, kai jis prisijungė prie „Coca Colos“ įmonės vėlyvajame aštuntajame dešimtmetyje, JAV buvo panašioje situacijoje kaip ir dabar. Užsitęsusi recesija smukdė JAV pasitikėjimą, naftos kainos kilo, Amerikos darbuotojai nerimavo dėl savo ateities.

Ekonominę situaciją, nors ir nežymiai, Lietuvos gyventojai vertina geriau nei prieš pusmetį. Kas trečias (32 proc.) žmogus mano, kad ekonomika nėra nei stipri, nei silpna. Neigiamai šalies ūkio padėtį vertinančiųjų sumažėjo 7 proc. punktais – prieš pusmetį tokių buvo 65 proc., o dabar – 58 proc. Šias tendencijas atskleidžia trečius metus „Omnicom Media Group“ atliekamas vartotojų tyrimas.

Degalų brangimas Lietuvoje nebūtinai lemia jų suvartojimo mažėjimą, pastebi SEB banko ekonomistai. Net ir įspūdingai kylant dyzelino kainai, jo suvartojimas Lietuvoje 2010-2011 metais didėjo. Be to, nemenkos reikšmės turi psichologiniai veiksniai – degalų vartotojų elgesiui pastaraisiais mėnesiais įtakos turėjo ne tik degalų brangimo sparta, bet ir itin ryški psichologinio kainos toleravimo kartelė.

Po Graikijos rinkimų, kurių rezultatas laikomas draugiškas rinkoms, naftos rinkoje sumažėjo įtampa, rašo CNBC. Tačiau neaiškios Graikijos rinkimų pasekmės, kelia nežinią ir naftos rinkoje. Graikijos rinkimuose nubalsavus už paramą, prasidėjo palengvėjimas, kuris labai greitai pasieks viršūnę – 87 JAV dolerius WTI (West Texas Intermediate, pagrindinis JAV žaliavų indeksas) ir apie 100 JAV dolerių Europos kontraktuose, teigia ANZ analitikai.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. vienas šalies gyventojas suvartojo vidutiniškai 11,9 litro, o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas – 14,1 litro legalaus absoliutaus (100 %) alkoholio, tai atitinkamai 1 ir 1,2 litro daugiau nei 2010 m. 2011 m. buvo pagaminta 0,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 %) alkoholį. Palyginti su 2010 m., jų gamyba padidėjo 4,3 procento.

Bankoke vykusiame Pasaulio ekonomikos forume verslo ir politikos atstovai prabilo apie sveikatos apsaugos reikšmę pavieniams gyventojams bei visai ekonomikai, rašo BBC. Pietryčių Azijos regionas džiugina sparčiai augančia ekonomika, tačiau sveikatos apsaugos srityje šios pasaulio dalies valstybės vengia prisiimti didesnius įsipareigojimus. Tiesą sakant, daugelyje Azijos šalių investicijos į sveikatos apsaugą yra itin menkos.

Euro zonos krizės metu dažnai kartojama, kad jos negalima pataisyti greitai. Tačiau jau praėjo pakankamai laiko, kad galėtume išvysti, kaip Veikia ilgalaikės krizės sprendimo priemonės. BBC ekonomikos redaktorė Stephanie Flanders tikina, kad euro zonos pirmieji gijimo požiūriai jau išties matyti. Sprendžiant euro problemas, viena iš ilgalaikių ekonominių priemonių yra atstatyti krizės paveiktų ekonomikų konkurencingumą. Tai reiškia, kad Vokietija turi prarasti truputį savo konkurecingumo.

Rinkimai Graikijoje ir Prancūzijoje parodė, kad rinkėjai prieštarauja taupymo planams ir remia augimo politiką. Tačiau norint pradėti augti, kokią reikia vykdyti politiką? BBC pateikia ekonomistų nuomones apie tai, kokių reiktų pokyčių. Paola Subacchi, „Chatham House“ tarptautinės ekonomikos tyrimų vadovė Augimo plane turėtų būti skatinamas ne trumpalaikis, bet ilgalaikis augimas, kurį atnešti gali struktūrinės reformos, kurių ėmėsi kai kurios šalys.

Pirmininkavimo laikotarpiu Vladimiras Putinas žadėjo daugiau lėšų skirti socialinėms išmokoms. Pasak Pasaulio banko, Vladimiro Putino priešrinkiminiai pažadai padidinti išlaidas gynybai, renovuoti kelių infrastruktūrą, didinti socialinių išlaidų dalį Rusijos ekonomikai artimiausius šešerius metus kainuos 1,5 proc. metinio BVP. Rinkiminis laikotarpis Rusijoje baigėsi. Kaip ir buvo tikėtasi, pakankamai greitai nutilo protestai, susiskaldžiusi opozicija liko be aiškaus lyderio.

Ats­kir­tis tarp tur­tin­gų­jų ir varg­šų Lie­tu­vo­je re­kor­diš­kai di­dė­ja. Ka­dan­gi dau­gu­ma skai­čiuo­ja li­tus nuo al­gos iki al­gos, pi­ni­gų vos pa­kan­ka mais­tui ir mo­kes­čiams. O mais­tas vis brangs­ta. „Šiau­lių kraš­tas“ nuo 2004-ųjų fik­suo­ja mais­to pro­duk­tų kai­nas di­džiuo­siuo­se pre­ky­bos cent­ruo­se. Per šį lai­ko­tar­pį po­pu­lia­riau­sių pro­duk­tų krep­še­lis nuo 63 li­tų pa­bran­go iki 109 li­tų.

Rusijos ekonomika 2011 m. augo 4,3 proc. Šios šalies ūkio plėtrai praėjusiais metais daugiausiai teigiamos įtakos turėjo sparčiai augusios investicijos ir vartojimas. Nepaisant gerų eksporto sektoriaus rezultatų, sparčiai augęs importas mažino teigiamas augimo tendencijas. Šiais metais Rusijos augimas sulėtės nežymiai ir sudarys apie 4,1 proc.

Kinijos ekonomika yra viena sparčiausiai augančių pasaulyje, tačiau ekspertai šiai Azijos pasakai laimingos pabaigos neprognozuoja. Kol Vakarų pasaulis įnirtingai bando išsivaduoti iš finansų krizės pančių, Kinijos milžinas žengia į priekį tvirtu žingsniu. Ne vienas pasaulio ekonomistas mano, kad Kinijos valstybinis kapitalizmas yra tinkamiausias priešnuodis modernios pasaulinės ekonomikos iššūkiams. Nepaisant to, vis dažniau pasigirsta balsų, pranašaujančių niūrią Kinijos ekonomikos ateitį.

Daugiau nei dešimt metų Kinija siekė ir dažnai viršijo kasmetinį 8 proc. ekonomikos augimą. Tačiau dabar Kinija mažina sumažino savo augimo prognozes iki 7,5 proc., o tai sukrėtė pasaulio rinkas, rašoma CNN verslo tinklaraštyje. Nereikėtų stebėtis. Dar praėjusią savaitę Pasaulio Bankas ir Pekine esantis analitinis centras perspėjo, jog reikia subalansuoti netvarų Kinijos ekonominį augimą. Taigi dėmesys krypsta nuo eksporto (jie sudaro 25 proc. pajamų) į vidaus vartojimą.

Nuo aršaus protekcionizmo iki megamiestų bei stichinių nelaimių gausos – tokie ateities scenarijai nusimato pasauliui 2050 metais. Išanalizavę pačius svarbiausius faktorius: prekybos ir vartojimo įpročius, technologines ir socialines tendencijas bei klimato kaitą, Vokietijos logistikos kompanijos „Deutche Post DHL“ užsakymu, 42 žymūs pasaulio ekspertai parengė penkias ateities vizijas. 1. Nesutramdoma ekonomika žlugdo pasaulį Pasaulis pasižymi nesutramdomu materializmu ir masiniu vartojimu.

Patikslinti 2011 metų ketvirtojo ketvirčio BVP duomenys rodo, kad ekonomika praėjusių metų pabaigoje buvo daug geresnėje būklėje, nei anksčiau manyta. Tiesa, BVP augimas buvo lėtesnis nei per pirmuosius tris ketvirčius, tačiau daug priežasčių nerimauti nėra. Šių metų pradžios duomenys įkvepia dar labiau – nerimas dėl lėtėjančios Lietuvos ekonomikos ir gręsiančio sąstingio buvo perdėtas.

Valentino diena, gimtadienis, bendradarbių vakarėlis – nė vienas iš šių pasibuvimų neapsieina be tauriųjų gėrimų, kurie praskaidrina nuotaiką ir priverčia nusimesti įprastinius pančius. Žinant lietuviškus pasilinksminimo ypatumus, neretai topteli mintis, kad mes – alkoholikų tauta. Praėjusiais metais moksliniame žurnale „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“ publikuotame straipsnyje „Probleminis alkoholinių gėrimų vartojimas Lietuvoje.

Panašu, kad po dešimtmetį stulbinamu ekonomikos augimu besidžiaugusios BRIC valstybės (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija) žengia į naują lėtesnio augimo etapą. Prieš dešimtį metų JAV investicinio banko „Goldman Sachs“ analitikas Jimas O’Neillas savo tyrime pristatė BRIC santrumpą, sujungiančią sparčiausiai besivystančias pasaulio valstybes į vieną investuotojams patrauklų bloką.

Kiekvieno mėnesio gale nemaloniai nustebina elektros skaitiklio rodmenys – vėl sunaudota daugiau nei norėtųsi. Jei išmoktume labiau taupyti, tektų mažiau mokėti už elektros energijos sunaudojimą. Be to, prisidėtume ir prie planetos išteklių tausojimo. Asmeninė atsakomybė Didelė dalis Lietuvos gyventojų net nesistengia mažinti elektros energijos sunaudojimo. Tą rodo atlikti tyrimai. Prieš keletą metų buvo siekiama nustatyti ES šalių gyventojų požiūrį į klimato kaitos problemą.

Ministro Eligijaus Masiulio teigimu, kalti darbuotojai ir jų darbą kontroliuojantys vadovai turi sulaukti tarnybinių nuobaudų. Transporto investicijų direkcijos vadovui taip pat pavesta užtikrinti, kad visi darbuotojai įstatymų nustatyta tvarka atidirbtų valandas. Valdininkų elgesys visuomenėje vertinamas nevienareikšmiškai.

Iš užsienio elektroninių parduotuvių 2011 m. į Lietuvą keliavo 10 kartų daugiau prekių nei 2010 m. Dažniausiai gyventojai įsigyja rūbus, avalynę, aksesuarus, namų apyvokos daiktus ir kompiuterinę techniką. Pastebima, kad apsipirkimo įpročius keičia ne tik siekis sutaupyti, bet ir asortimento paieškos, nes užsisakoma ir prabangos prekių – vardinių rūbų, baldų, papuošalų.

Didžiają atostogų dalį muzikos dievaitė Rihanna leido Havajų paplūdimyje. Jame garsioji dainininkė deginosi, maudėsi, miegojo. Ne mažiau laiko ji skyrė draugams, šelionėms su jais. Neatsiejama pramogų dalimi tapo alkoholinių gėrimų vartojimas, kuris, pasak žvaigždės kritikų, nėra pats geriausias pavyzdys jos gerbėjams. Tačiau pačiai atlikėjai tai nė motais. Rihanna drąsiai demonstruoja savo moteriškas grožybes, kasdien pasipuošdama vis kitokiu, mažai kūną dengiančiu maudymosi kostiumėliu.

Kiek kartų grįžę į namus iš prekybos centro ir tuštindami pirkinių krepšį stebėjotės, kad ėjote nusipirkti ryžių ir žiebtuvėlio, o išleidote apvalią sumelę? Nesistebėkite. Tai lemia ne jūsų išlaidumas, o specialus mokslas, kurį anglakalbės šalys vadina „merchandising“, o Lietuvos kalbininkai – prekydėsta. Su panašia kaip aprašyta padėtimi yra susidūrę beveik visi.

Ketvirtadienį priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje raginama imtis skubių priemonių sumažinti maisto švaistymą, tarp jų – įteisinti dvigubą maisto produktų galiojimo termino žymėjimą: iki kada produktas gali būti parduodamas ir iki kada – vartojamas. Europos Komisijos duomenimis, kasmet ES iššvaistoma 89 mln. tonų maisto per metus (t. y. apie 180 kg vienam gyventojui), nors 79 milijonai ES piliečių gyvena žemiau skurdo ribos, o 16 milijonų priklausomi nuo maisto labdaros.

Pramonės įmonių vadovų apklausos duomenimis, gruodžio mėn. pramonės pasitikėjimo rodiklis išliko neigiamas, tačiau truputį pakilo, palyginti su lapkričiu. Įtakos tam turėjo keliais procentiniais punktais pagerėjęs gaminamos produkcijos paklausos vertinimas bei sumažėjusios pagamintos produkcijos atsargos. Statistikos departamento duomenimis, pramonės produkcijos gamyba, palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek sumažėjo. Kad gamyba sumažėjo, nurodė 28 proc.