vartojimas

Karantino akivaizdoje Prezidentūroje verslininkai raštiškai pasižadėjo Lietuvos gyventojams nemažinti darbuotojų atlyginimų. Tiesa, su viena sąlyga. Verslininkai žada laikytis šio pažado tik tada, jei Seimas pritars Gitano Nausėdos mokesčių mažinimo planui. Tiesa, kai kurios profsąjungos tokį memorandumą vadina beprasmiu dokumentu, o valdantieji jau dabar yra įsitikinę, kad dalis Prezidento pasiūlymų bus atmesti.

Šildytuvai kai kuriuose namuose dirba nuolatos tam, kad žmonės nejaustų diskomforto ir neprarastų šiltų, jaukių vakarų, sėdint namie. Milijonai gyventojų nė nežino apie elementarius energijos vartojimo būdus, kurie padėtų sutaupyti daugybę pinigų ir sumažintų išmetamo CO2 kiekius, rašoma portale independent.co.uk. Visai neseniai pasaulyje buvo minima energijos taupymo savaitė.

Besitęsiant Covid-19 pandemijai ir dėl to gilėjant neapibrėžtumui dėl ekonominės ateities, Finansų ministerija skaičiuoja, kad šiųmečiame valstybės biudžete atsivers didesnė skylė nei per prieš dešimtmetį išgyventą krizę. Dėl to gyventojai atsargiai žiūri į savo ir šalies finansinę padėtį ateityje bei skuba taupyti.

Premjeras Saulius Skvernelis siūlo pradėti diskusijas dėl dviejų su puse dienos savaitgalio, taip siekiant efektyvinti darbą ir paskatinti vartojimą.  „Aš norėčiau, kad visuomenėje tokios diskusijos prasidėtų, ypatingai kalbant apie tas darbuotojų grupes, kurios patiria didelį psichologinį spaudimą, kaip šiandien pavyzdys – medikai, socialiniai darbuotoja“, – ketvirtadienį Seime sakė premjeras.

Per didelis žmonių vartojimas – nuo maisto ir drabužių, kuriuos perkame, iki pasirinktų transportavimo būdų – yra pagrindinis veiksnys, lemiantis klimato pokyčius. Todėl vis svarbiau yra suprasti vartotojų pasirinkimus ir tai, kaip šie sprendimai daro įtaką planetos sveikatai. Tačiau į kovą su klimato kaita turi stoti ne tik vartotojai, bet ir verslai tam, kad diegtų žaliąsias inovacijas, prisitaikytų prie besikeičiančių vartotojų įpročių bei skatintų tvarų vartojimą.

Kinija, kurioje prasidėjo koronaviruso protrūkis, jį, panašu, jau suvaldė, nes čia pamažu lengvinami buvę ribojimai. Naujausi statistiniai duomenys apie pasikeitusį kinų vartojimą, leidžia prognozuoti, artimiausiu metu keisis Lietuvos ir kitų šalių gyventojų įpročiai. Įrašu apie tai asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Investavimas labai dažnai suprantamas kaip pasiturinčiųjų privilegija. Vyrauja nuomonė, kad norint investuoti reikia turėti daug pinigų. Anaiptol, kur kas svarbiau turėti daugiau žinių, o jau tuomet galime investuoti kiekvienas. Pasak SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovo Gedimimo Milieškos, tai tikrai nėra tik išrinktiesiems, daug uždirbantiems ar turintiems didelę investavimo srities patirtį.

Alkoholio vartojimas Latvijoje toliau nepaliaujamai didėja, skelbia Latvijos ligų prevencijos ir kontrolės centras, remdamasis preliminariais duomenimis. Jie rodo, kad 2018 metais vidutiniškai kiekvienam Latvijos gyventojui teko 11,1 litro šalyje suvartoto absoliutaus alkoholio, o vidutinis statistinis vartojimas kiekvienam vyresniam nei 15 metų gyventojui siekė 13,2 litro. Užpernai pirmasis rodiklis buvo 10,6 litro, o 2010 metais – 8,5 litro.

Nuo 2020-ųjų turintys įsigalioti draudimai prekiauti alkoholiu lauko kavinėse ir paplūdimiuose nesumažins alkoholio prieinamumo, o privers užsidaryti tokias kavines bei sutrikdys konkurenciją, sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė. „Gražiausiose vietose bus išnaikintos lauko kavinės“, – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį sakė Evalda Šiškauskienė. Ji prašo parlamentarų dar kartą įvertinti tokių draudimų būtinybę.

Vos prieš savaitę pasirodžiusi programėlė „HumansApp“, skatinanti keistis žiniomis ir bendrauti, jau sulaukė ne vieno prieštaringo vertinimo. Po padidinamuoju stiklu pirmiausia atsidūrė parlamentarai Arvydas Anušauskas ir Aušra Maldeikienė, už pinigus siūlantys pokalbį ar šuns pavedžiojimą, o vėliau imta kalbėti apie abejotiną duomenų rinkimą ir tai, kad pamažu tampame visuomene, kurioje užmegzti pokalbį galima tik už pinigus.

Prancūzijos ministras pirmininkas paskelbė apie ketinimą uždrausti prekybininkams naikinti neparduotas ar grąžintas prekes, o toks žingsnis turėtų įtakos internetiniams prekeiviams, tokiems kaip „Amazon“ ar prabangių prekių pardavėjams. Ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as pareiškė, kad draudimas naikinti ne maisto prekes, pavyzdžiui, drabužius, elektrinius gaminius, higienos produktus ir kosmetiką, įsigalios per ateinančius ketverius metus.

Naujas tyrimas parodė, kad truputis šokolado per dieną gali pagerinti kognityvinius sugebėjimus, praneša dailystar.co.uk. Visi mėgsta šokoladą, bet jo prisivalgius daugelį apima kaltės jausmas. Tačiau pasirodo, kad pasiduoti saldumynų pagundoms gali būti naudinga – naujas tyrimas atskleidė, kad nedidelis kiekis šokolado kas dieną gali pagerinti kognityvinius sugebėjimus.

Pasibaigus beveik šimtmetį galiojusiam marihuanos draudimui, Kanada trečiadienį tapo pirmąja didele Vakarų šalimi, įteisinusia ir pradėjusia reguliuoti šios medžiagos pardavimą ir rekreacinį vartojimą. Tokius pakeitimus giria tiek kanapių mėgėjai, tiek investuotojai, dalyvaujantys šioje naujoje rinkoje, kurioje kanapės preparatus gaminsiančių įmonių akcijos jau šoktelėjo Toronto ir Niujorko biržose. Tuo tarpu kai kurie sveikatos specialistai ir opozicijos politikai rimtai suabejojo naujovėmis.

Lietuvos Statistikos departamentas paskelbė šviežius mažmeninės prekybos apyvartų rezultatus. Šie rodikliai padeda operatyviai stebėti šalies gyventojų vartojimo – vienos kertinių šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) plėtrą palaikančių kolonų – kitimą. Statistiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (palyginamosiomis kainomis) gegužės mėn. stiebėsi 5,9 proc. palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad per praeitą mėnesį Lietuvoje vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,4 proc. Daugiausia įtakos turėjo drabužių, avalynės, tabako gaminių, alaus kainų padidėjimas bei degalų, aliejaus ir riebalų, kavos ir kakavos kainų sumažėjimas. Per kovo mėnesį vartojimo prekių kainos padidėjo 0,3 proc., paslaugų – 0,6 proc. 2018 m. kovo mėn., palyginti su vasario mėn.

Šis netrukus pasibaigsiantis šaltasis metų sezonas – kaip niekad bjaurus ligų atžvilgiu. Įvairiausių virusų atakos tiek mažus, tiek didelius pradėjo varginti dar ankstyvą rudenį ir kol kas nepanašu, kad sergančiųjų sparčiai mažėtų. Rimtą smūgį daliai žmonių taip pat sudavė gripas ir jo komplikacijos. Kokias klaidas daro žmonės, gydydamiesi patys? Savarankiškai gydytis galima tik trumpą laiką Paskutiniąsias kelias savaites gydymo įstaigos sausakimšos pacientų.

Didmeninės prekybos įmonių, išskyrus prekiaujančias variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais, apyvarta pernai pasiekė 20,45 mlrd. eurų (be PVM, to meto kainomis), rašo „Verslo žinios“, remdamosi Statistikos departamento duomenimis.

Alkoholio rinkos prievaizdai, prekybininkai ir gamintojai prognozuoja, kad šiemet alkoholio vartojimas Lietuvoje toliau mažės – rinka gali smukti maždaug dešimtadaliu. Tam įtakos turės nuo sausio pradžios įsigaliojusios alkoholio prieinamumą mažinančios priemonės ir pernai padidinti akcizai. „Akcizai yra paveikiausia priemonė, tas efektas buvo labai matomas, nes (pernai – BNS) yra maždaug 15 proc.

Šiemet kiek sugriežtinusi alkoholio vartojimą ir prekybą, valdžia nuo 2018-ųjų įveda dar griežtesnius rinkos ribojimus. Nuo sausio 1-osios su nedidelėmis išimtimis bus draudžiama bet kokia alkoholio reklama. Be to, alkoholį nuo sausio galima įsigyti ir vartoti tik nuo 20 metų. Tai reiškia, kad kilus abejonių, ar pirkėjui yra 25 metai (būtent taip parašyta įstatyme), pardavėjas reikalaus parodyti asmens tapatybės dokumentą.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga parengė naują tvarką, pagal kurią nuo kitų metų liepos sveikatos priežiūros įstaigose gyventojai galės pildys testus, iš kurių paaiškės – saikingai ar ne žmogus vartoja alkoholį. Prieš keletą dienų paskelbtame A.Verygos įsakyme rašoma, jog nuo kitų metų liepos apsilankiusiam pas mediką 18–65 metų žmogui šeimos gydytojas, psichiatras, slaugytojas ar medicinos psichologas turės pasiūlyti atlikti testą apie alkoholio vartojimo rizikas.

Baltijos šalys susiduria su didžiausia infliacija Europoje. Tačiau tai – mūsų asmeninė bėda, o ne Europos centrinio banko (ECB), sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, jau dabar matoma vartotojų reakcija į padidėjusias kainas – perkama mažiau. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferencijoje kalbėjo, kad globalinė ekonomika šiuo metu labai neblogos būklės, nėra matoma „Achilo kulnų“, auga perkamoji galia euro zonoje.

Valdančiųjų „valstiečių“ iniciatyva šiemet sugriežtinus alkoholio prekybą ir vartojimą bei nuo kitų metų įvedant dar didesnius ribojimus, partijos lyderis Ramūnas Karbauskis sako, jog valdžia kuria ilgalaikę alkoholio ir narkotikų kontrolės strategiją. Jis tikisi, kad Seimas jau netrukus svarstys planą, kuris apimtų švietimo ir sveikatos apsaugos priemones iki 2030 metų.

Alytaus pataisos namuose - psichotropinių vaistų vartojimo bumas. Kalintieji pastaruoju metu vaistų suvartoja šimtą kartų daugiau nei anksčiau, o pataisos namų personalas skundžiasi, kad nebesusitvarko su agresyviais kaliniais. Laikinasis Kalėjimų departamento vadovas Viktoras Davidenka teigė, kad Alytaus pataisos namuose komisija pradės tyrimą.

Mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ gavo baudą už alkoholinių gėrimų nuolaidų skelbimą, o Kauno alaus gamybos įmonė „Volfas Engelman“ - už vartojimą skatinančio konkurso paskelbimą. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Jurgis Kazlauskas BNS teigė, jog rugpjūčio pabaigoje 289 eurų minimali bauda „Lidl“ tinklą šalyje valdančiai įmonei „Lidl Lietuvai“ skirta už alkoholio nuolaidų skelbimą, o 1,5 tūkst.

Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje per metus pabrango labiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje praėjusį mėnesį siekė 4,4 proc., Latvijoje - 3,1 proc., Estijoje - 3,9 procento. Rugpjūtį Lietuvoje užfiksuota nulinė mėnesio infliacija. Latvijos vartotojų kainų indeksas praėjusį mėnesius nukrito 0,2 proc., Estijos - pakilo 0,4 procento.

Po Didžiosios Britanijos sprendimo palikti Europos Sąjungą svaro kursas pradėjo ristis žemyn. Situacija nesikeičia ir analitikai net teigia, kad įmanoma jog bus pasiektas paritetas – euro ir svaro santykis 1:1. Sumažėjęs pinigų srautas pasijaus ir Lietuvos vidaus vartojime, ir būsto rinkoje. Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresn.

Vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos birželio mėnesį, palyginus su geguže, trijose Baltijos šalyse keitėsi skirtingai. Estijoje ir Latvijoje vartojimo išlaidos augo apie 2 proc. iki 506 euro ir 403 euro atitinkamai, o Lietuvoje krito kiek daugiau nei 2 proc. iki 389 euro. Tai rodo bendrovės BALTMI vykdomas nuolatinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos namų ūkių vartojimo tyrimas ir kiekvieną mėnesį skaičiuojamas BALTMI namų ūkių išlaidų indeksas.

Lietuvoje kainos vis nesustoja augti, o naujausiais duomenimis, infliacija pralenkėme ne tik kitas Europos šalis, bet ir Baltijos šalis. Analitikė mano, kad toks kainų augimas darosi nebe sveikas ir siūlo mažiau vartoti. Tuo tarpu Lietuvos bankas mano, kad jau kitąmet kainos taip nebeaugs.  2017 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Pastaruoju metu vis sparčiau augantys atlyginimai skatina gyventojus plačiau atverti pinigines. Augantys atlyginimai ne tik didina gyventojų išlaidas, bet ir keičia vartojimo įpročius. Vis mažesnę dalį pajamų išleidžiame maistui, vis didesnę – kultūrai, pramogoms ir grožio paslaugoms. Atlyginimai aukštyn – vartojimas iš paskos Atlyginimų augimas Lietuvoje įsibėgėja ir, panašu, kad greitu metu sustoti neturėtų. Praėjusiais metais vidutinis atlyginimas (atskaičius mokesčius) ūgtelėjo 8,3 proc.

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas šalies BVP metinį augimą, pavasarį prognozuotą kaip 2,6 proc., dabar prognozuoja didesnį – sudarantį 3,3 proc. Be greitai augančio eksporto, ekonomiką skatina ir vidaus vartojimas, kurį didina kylantis darbo užmokestis. „Šiuo metu stebime situaciją, kai kyla visų darbuotojų grupių darbo užmokestis, kad ir kokio dydžio atlyginimą darbuotojai gautų.

Europoje trečius metus iš eilės daugėja mirčių nuo narkotikų perdozavimo, Lietuva patenka tarp penkių Europos valstybių, kur tokių mirčių skaičius gerokai išaugo, teigiama ES narkotikų stebėsenos agentūros (EMCDDA) ataskaitoje. 2015 metais Europoje ir Turkijoje nustatytas apytiksliai 8441 mirties nuo narkotinių medžiagų perdozavimo atvejis. Palyginti su 2014 metais, šis rodiklis padidėjo 6 proc.

Lietuvos valdžia nusprendė imtis ryžtingų priemonių kovoje su alkoholizmu ir tam tikrais būdais pabandyti išblaivinti tautą. Žodis ne žvirblis, tad principinės pataisos sugulė į Alkoholio kontrolės įstatymą. Vienos pataisos įsigalios jau nuo kitų metų pradžios, tuo tarpu kitos – nuo 2020-ųjų. Apie šiuos pakeitimus, kad galėtumėte palyginti, informaciją pateikiame straipsnio pabaigoje. O dabar siūlome skaitytojams susipažinti su alkoholio vartojimo apribojimais Lietuvoje prieš beveik 100 metų.

Lietuvos namų ūkių išlaidos pagrindinėms vartojimo prekėms praėjusį mėnesį smuko, tuo metu Latvijos ir Estijos - didėjo, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Market Insights“ („Baltmi“) skelbiamas namų ūkių išlaidų indeksas. Vidutinės namų ūkio išlaidos maistui, gėrimams, ne maisto produktams, tabakui, medicinos prekėms, pramogoms ir kurui gegužės mėnesį Lietuvoje buvo 398,06 euro - 4,06 proc. mažiau nei balandį. Tuo met Latvijoje šios išlaidos per mėnesį ūgtelėjo 1,76 proc.

Alkoholis labai kenkia ne tik jūsų sveikatai, bet ir socialiniam gyvenimui. Tai gali patvirtinti šios žmonių užfiksuotos ir socialiniuose tinkluose atsidūrusios nuotraukos. Po nakties, kurioje netrūko kvaišalų, atsibudę žmonės išvydo, kokių nesąmonių jie prikrėtė. Vieni bandė „pakrauti“ šokoladinį batonėlį, kiti į namus bandė patekti pro katės dureles, tačiau pavyko prakišti tik koją.

Po daug diskusijų visuomenėje ir Seime sukėlusių svarstymų Seimas gerokai sugriežtino alkoholio prekybą, vartojimą ir reklamą. Vieni draudimai įsigalios nuo 2018 metų, kiti - nuo 2020-ųjų. Už visus ribojimus Seimas ketvirtadienį balsavo po daugiau negu dvi valandas trukusių diskusijų: už balsavo 101 Seimo narys, prieš - 10, o susilaikė 10 parlamentarų. Paskutinius debatus Seime stebėjo ir vaikai - kai kurie Seimo nariai piktinosi, kad jie turi klausyti tokių diskusijų.

Nors Lietuvos statistika rodo, kad gyventojai pernai išgėrė mažiau alkoholio nei skelbė Pasaulio sveikatos organizacija, premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, tai nekeičia situacijos iš esmės. „Mano supratimu, tai nieko nekeičia. Gal tai kam nors bus argumentas balsuojant elgtis kitaip“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 13,2 litrų absoliutaus (100 proc.) legalaus alkoholio - 0,8 litro mažiau nei 2015 metais (14 litrų). Legalaus alkoholio vartojimo rodikliai parengti atėmus atvykusių turistų suvartotą ir pasienio prekyboje įsigytą alkoholį bei įskaitant Lietuvos turistų užsienyje suvartotą alkoholį, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. Pernai šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,4 mln.

Seimui praėjusią savaitę iš esmės sutarus nuo 2018 metų smarkiai mažinti alkoholio vartojimą ir prieinamumą, BNS pateikia svarbiausius būsimus pokyčius. Nauja tvarka įsigalios, jei Seimas ją galutinai patvirtins birželio 1-ąją. - Alkoholį nuo 2018 metų bus galima įsigyti, turėti ar vartoti tik nuo 20 metų. Alkoholio galės turėti asmenys nuo 18 metų, jeigu jų darbas bus susijęs su alkoholio pristatymu klientams, pavyzdžiui, padavėjams ar pardavėjams.

Lietuvos politinėje padangėje pastaraisiais mėnesiais vis šmėžuoja alkoholio prievaizdas, kurį bandoma įprasminti draudimų prisotintais įstatymais. Lietuvių tauta baigia prasigerti – tokios idėjos brukamos visuomenei ir nuolat akcentuojami skaičiai, kiek daug litrų alkoholio suvartoja eilinis lietuvis. Pasiklysti tarp politikų akcentuojamų grėsmių yra lengva. Juolab, kad šimtmečius karingumu garsėjantys lietuviai turi vieną ryškų bruožą – kuo labiau spausi, tuo stipriau priešinsis.

Maistui išleidžiame daug daugiau nei kitiems dalykas, taip teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, kainų sumažinti galimybių nedaug, tačiau įmanoma padaryti taip, kad jos neatrodytų tokios didelės. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tiesioginėje portalo tv3.lt transliacijoje teigė negalintis tiksliai paaiškinti kodėl, bet Lietuvoje susiformavo du fenomenai.

Teisėsaugai koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje pareiškus įtarimus Seimo nariui Gintarui Steponavičiui, BNS pateikia svarbiausius žinomus faktus apie šį tyrimą. Ką įtaria teisėsauga? Pareigūnai įtaria, kad G.Steponavičius su „MG Baltic“ viceprezidentu tarėsi dėl neteisėto Liberalų sąjūdžio finansavimo. Prokurorams įtarimų sukėlė „MG Baltic“ 15 tūkst.

4,1 proc. – tiek, remiantis Statistikos departamento duomenimis, augo Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį. Tai yra sparčiausias ekonomikos augimo tempas per pastaruosius trejus metus. Pagal šį rodiklį Lietuva ne tik tampa vienvalde lydere Baltijos šalyse, bet ir viena iš greičiausiai augančių ekonomikų visoje Europos Sąjungoje. Metų pradžioje susidarė sąlygos Lietuvos ūkiui šiemet augti sparčiau nei pernai, o teigiamam gamybos atotrūkiui pamažu didėti.

Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją. „Tam, kad ekonomika toliau sėkmingai augtų, privalome įgyvendinti struktūrines reformas. Pirmiausia - darbo rinkos reformą, kuri gali paskatinti didesnį BVP augimą.

„Pirmais Baltijas Kanals“ neleidžiama vartoti Lietuvos vardo prekių ženkluose, naudojamuose televizijos programoje „Lietuvos laikas“ ir rusų kalba transliuojamoje programoje „Litovskoje vremia“. Teisingumo ministrė Milda Vainiutė priėmė šį sprendimą, atsižvelgdama į komisijos, suteikiančios leidimą vartoti Lietuvos Respublikos oficialųjį ar tradicinį valstybės pavadinimą, herbą, vėliavą ar kitus valstybės heraldikos objektus, išvadas bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pateiktą inf...

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 2,3 proc. ir to meto kainomis siekė 38,56 mlrd. eurų. Ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomikos augimas augs dar sparčiau.  Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu, Lietuvos BVP pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 2,7 proc. iki 10,038 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.

Auganti ekonomika ne tik stiprina šalies įvaizdį pasaulyje, bet ir lemia geresnį gyvenimą žmonėms. Lietuvos ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs daug sparčiau nei praeitais. Tačiau ne eksportas bus pagrindinis tokio rezultato veiksnys. 2016 m. Lietuvos ekonomika augo apie 2 proc., šiais metais bankų analitikai prognozuoja BVP augimą nuo kuklesnių 2,8 proc. iki stebinančių 3,2 proc.

Mažmeninės prekybos augimas 2016 metais paspartėjo iki 7 proc. Vangiai augant eksportui, o ES investicijoms vis dar nepasiekiant realios ekonomikos, vidaus vartojimas buvo pagrindinis BVP augimo variklis. Vis dėlto, atskaičiavus padidėjusius automobilių degalų pardavimus, mažmeninės prekybos apimtys paaugo tik 4 proc., arba 0,5 proc. mažiau, nei 2015-aisias. Šiais metais laukiama kylančių energijos kainų, kurios gali sumažinti automobilių kuro paklausą.

Šiemet Lietuvoje galime pagrįstai tikėtis spartesnio infliacijos augimo. Augančios prekių ir paslaugų kainos mažina vartotojų perkamąją galią, o Lietuvos atveju tai dar ir paskatas dažniau vykti į apsipirkimo keliones į Lenkiją. Ilguoju laikotarpiu tai gali reikšti vidaus vartojimo lėtėjimą, tačiau trumpalaikėje perspektyvoje spartėjanti infliacija gali netgi paskatinti Lietuvos gyventojus pirkti daugiau prekių ir paslaugų, taip padidinant vartojimo apimtis.

Europos Centrinio Banko (ECB) įgyvendinama turto pirkimo programa, dar vadinama kiekybiniu skatinimu, vieną dieną turės būti užbaigta ir tos dienos negalima pernelyg ilgai atidėlioti, interviu olandų dienraščiui NRC pareiškė ECB valdančiosios tarybos narys Klaasas Knotas. „Ar tai nutiks 2018 metais? Neturiu krištolinio rutulio“, – pridūrė jis.