valstybė

Kovo 11 akto dvidešimtmetį šalis pasitinka apimta eknominės krizės, mažėjant gyventojų skaičiui. Apklausų duomenys rėkia, jog bemaž septyni iš dešimties lietuvių nė nemanytų ginti savo šalies kokos nors agresijos atveju. Šitaip susigrupavus faktus bei nuotaikas labiau tiktų ne švęsti, bet gedėti ar pasigerti iš sielvarto. Ir visgi – tai šventė. Skaičiavimai dėl skaičiavimų Prie ruso buvo geriau.

Kuris amžius sunkiausias Lietuvos žmogui? Baudžiavos? Karų ir nelaisvės? Buvusio Seimo nario, žinomo ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Kęstučio Jaskelevičiaus atsakymas stulbinantis: dabar, belaukiant savo nepriklausomybės dvidešimtmečio. Išaušo dar sunkesnės baudžiavos, nelaisvės rytojus. Modernizuota baudžiava - Ar po dvidešimties nepriklausomybės metų valstybės išnykimas tapo realus? - “Respublika” paklausė K.Jaskelevičiaus.

Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną – skaudus signalas: mūsų žmonės jau nebegintų savo tėvynės. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Sprinter tyrimai“ duomenimis gelbėti Lietuvą ryžtųsi tik apie trečdalis šalies gyventojų. Maža to, didesnioji dalis 18-25 metų jaunimo – atkurtos nepriklausomos Lietuvos vaikai – sako, kad pilietybė jiems apskritai nesvarbi. Akivaizdu – išgyvename nusivylimo krizę. Jau nebe vien ekonominį, bet ir dvasinį disbalansą.

1 žingsnis: Tolerancija Kelias į pragarą visuomet grįstas gerais ketinimais. Visų pirma jums reikia priimti ir mylėti visus žmones, kurie nori gyventi jūsų bendruomenėje. Tarp jų yra šalia gyvenantis smurtaujantis ir kvailas kaimynas, nuo kurio jau pastojo trys lengvabūdės bendruomenės moterys ir gimė 15 mielų vaikučių, kuriems kabinėjimasis prie žmonių ir rūpesčių kėlimas tėra hobis. Jūs priimate juos, nes jie sunkiai dirba Kapitalo gamykloje, kur daugelis piliečių užsidirba pragyvenimui.

Šių metų sausio mėnesį startavo puslapis kaveikiavaldzia.lt, vienoje vietoje pristatantis Seimo ir Vyriausybės pranešimus, darbotvarkes, projektus bei kitas naujienas. Ši naujajame tinklalapyje randama informacija skirta valdžios institucijų veiklai viešinti ir skaidrinti, padėti organizuotis pilietinėms visuomeninėms iniciatyvoms. Iki šiol norint sužinoti, ką veikia valdžia ir mūsų tautos išrinktieji reikėdavo ilgai ir nuobodžiai naršyti pagrindinių šalies institucijų interneto svetainėse.

Tikėjimas – didi jėga. Žmogus, bendruomenės ar ištisos tautos, gali daryti pačius tikriausius stebuklus, kai yra tikėjimas. Stebuklai: nuo prasiskyrusios jūros, apie ką rašo Biblija iki pirmųjų žmogaus žingsnių Mėnulyje, nuo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno iki 1990 metų kovo 11-osios. Pernelyg pompastiška? Galima ir arčiau tikrovės.

Praėjusią savaitę Laisvajame universitete (LUNI) įvyko, kaip jau įprasta šiais mokslo metais, du gana skirtingos tematikos užsiėmimai. Trečiadienį, spalio 28 d., kartu su ekonomistu, socialinių mokslų daktaru, profesoriumi Romu Lazutka diskutavome apie Lietuvą ištikusią ekonominę krizę ir jos švelninimo priemones.

Įvairiose Lietuvos žurnalų skaitytojų auditorijose populiariausi išliko tie patys leidiniai. Tokius šių metų devynių mėnesių rezultatus atskleidė Tarptautinio rinkos tyrimo instituto „Berent“ nacionaliniu mastu atliktas tyrimas. Tyrimas išskiria tokias skaitytojų kategorijas: visų skaitytojų, tik moterų, 15–49 metų dailiosios lyties atstovių ir 30–49 metų moterų. Pirmojoje auditorijos kategorijoje – iš visų skaitytojų – žurnalą „Žmonės“ skaito 29 proc. apklaustųjų, „Moterį“ – 7 proc.

Šiemetiniai šalies prezidento rinkimai vyksta išties nepavydėtinoje situacijoje – šalies ekonomika nesulaikomai rieda bedugnėn, šalį užvaldė oligarchiniai klanai, dar plačiau išsikerojo korupcija ir didėjo socialinė nelygybė. Tokiose sąlygose vėl atgimsta tikėjimas, jog atsiras tautos gelbėtojas, kuris išvaduos šalį  nuo visų negandų. Aišku, jog tai bus naujasis šalies prezidentas.

Ukrainos politinė sistema beveik nuo pat Belovežo girios susitarimų pasirašymo ypatingu stabilumu negarsėjo. Anksčiau ją krėsdavo skandalai, susiję su Leonido Kučmos siekiais primesti šaliai autoritarinį režimą ir sulieti valdžios institucijas su stambiuoju oligarchiniu kapitalu, paskui buvo Kremliaus remti bandymai šalies vadovu padaryti Viktorą Janukovyčių, atvirai pasisakiusį už prorusišką Ukrainos kursą, bet turėjusį kiek atsitraukti po „oranžinės“ revoliucijos, iškėlusios Viktorą Juščenką.

Tarptautinės antikorupcijos dienos proga pagerbti nepakančiausi korupcijai žurnalistai ir visuomenės atstovai. Antradienį devyniems nacionalinės, regioninės ir interneto žiniasklaidos atstovams, televizijos bei radijo laidų vedėjams įteikti antrą kartą įvykusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS), Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos (NŽKA) organizuoto konkurso „Žiniasklaida prieš korupciją“ apdovanojimai - statulėlės su plunksnomis, simbolizuojančiomis ...

Demokratinio pasaulio žiniasklaida sėkmingai pasigavo savo kolegų iš Rusijos keliamą ažiotažą dėl valdančios ir totaliai dominuojančios „Vieningosios Rusijos“ partijos suvažiavimo, kurio svarbiausiu akcentu turėjo tapti premjero, o tiksliau – šalies valdovo Vladimiro Putino kalba.

Koks „sutapimas“ – tuo metu, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) tapo aišku, kad naujuoju šios šalies prezidentu bus Barackas Obama, ir ten prasidėjo masinis šventimas, persikėlęs į daugelį pasaulio vietų, vienoje prašmatniausių Kremliaus salių Rusijos elitui savo metinę kalbą pasakė prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Perspėjimai dėl artėjančios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės seniai liko praeityje. Pasaulis jau kuris laikas yra pačiame rinkų sutrikimo epicentre.

Spalio viduryje, kai daugelio dėmesys buvo sutelktas į nesibaigiančias politines rietenas Ukrainoje ir į nesėkmingai prasidėjusias Gruzijos ir Rusijos derybas, dar vienoje posovietinėje šalyje tyliai įvyko prezidento rinkimai, kuriais nesipiktino nei tarptautinės organizacijos, nei Europos demokratai.

Nepaisydamas viešai demonstruotų premjerės Julijos Tymošenko mėginimų susitarti dėl žlungančios parlamento daugumos, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka paleido Radą ir paskelbė apie priešlaikinius rinkimus, kurie bus jau treti per pastaruosius trejus metus.

Po Seimo rinkimų išaugs stambiųjų verslo grupių bei valdininkų įtaka, mano Lietuvos gyventojai. Didėjančios stambiųjų verslo grupių įtakos tikisi 28,1 proc., valdininkų - 24,3 proc. respondentų, rodo žurnalo „Valstybė“ užsakymu visuomenės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa. 22,7 proc. apklaustųjų nuomone, po Seimo rinkimų išaugs politinių partijų, 5,4 proc. - pilietinės visuomenės, 5,3 proc. - Vakarų valstybių, 3,7 proc. Rusijos ir jos sąjungininkių įtaka.

Šiandieninėje Europoje satelitinis Baltarusijos statusas Rusijos atžvilgiu jau yra tarsi politinė konstanta. Prieš keturiolika metų kaimyninės Lietuvai valstybės diktatoriumi tapęs buvęs kolūkio pirmininkas Aleksandras Lukašenka visuomet deklaravo savo ypatingą prielankumą Maskvai, kuris buvo nulemtas ir galimų nostalgiškų simpatijų buvusiai Sovietų Sąjungai, ir akivaizdžios Baltarusijos ekonomikos priklausomybės nuo Rusijos.

Šiandieninėje Europoje satelitinis Baltarusijos statusas Rusijos atžvilgiu jau yra tarsi politinė konstanta. Prieš keturiolika metų kaimyninės Lietuvai valstybės diktatoriumi tapęs buvęs kolūkio pirmininkas Aleksandras Lukašenka visuomet deklaravo savo ypatingą prielankumą Maskvai, kuris buvo nulemtas ir galimų nostalgiškų simpatijų buvusiai Sovietų Sąjungai, ir akivaizdžios Baltarusijos ekonomikos priklausomybės nuo Rusijos.

Rugsėjo pradžioje kiek netikėtai pasklido žinia, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, nepasižymėjęs palankiais Vakarams pareiškimais, susiruošė oficialaus vizito į Lenkijos sostinę Varšuvą, kur turėjo gvildenti jau seniai didžiule įtampa apsuptą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) priešraketinės gynybos skydo (PRGS) dislokavimo Rytų Europoje klausimą. Pakartotinai priminti Kremliaus reakcijos į Vašingtono ketinimus, ko gero, nereikia.

Demokratų kandidatas į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentus Barackas Obama savo vizitu apžavėjo daugelį europiečių ir sulaukė palaikymo, kažkuo primenančio euforiją, kurią kadaise tuomečiame Vakarų Berlyne sukėlė Johnas F. Kennedy.

Šaltojo karo metais įtampą atskiruose pasaulio kraštuose buvo įprasta palaikyti su ten dislokuojamų ginkluotųjų pajėgų pagalba, atgrasinant priešininkus, remiant separatistus ir t. t. Praėjusiame amžiuje turėjome ne vienos tokios priešpriešos pavyzdį, garsiausia jų turbūt yra vadinamoji Kubos krizė, dėl kurios vos nekilo branduolinis konfliktas tarp Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

Europos Sąjunga (ES) vėl atsidūrė ties krizės riba. Airijos, vienintelės šalies, kurioje ES konstitucijos pakaitalą – Lisabonos sutartį – buvo nutarta ratifikuoti visuotinio referendumo keliu, gyventojai pasisakė prieš. Tiesa, ir balsavusiųjų buvo vos per 40 proc., ir Lisabonos sutarties priešininkai laimėjo nedidele (53 proc. prieš 47 proc.

Po tokio, švelniai tariant, prieštaringo George‘o W. Busho valdymo, stebėdami dabartinę rinkimų kampaniją Jungtinėse Amerikos Valstijose, daugelis turbūt mano, kad respublikonai beveik neturi galimybių pratęsti savo viešpatavimą Baltuosiuose rūmuose, ten įkurdindami jau aiškų savo partijos kandidatą Johną McCainą.

Pirmųjų tvirtų ir griežtų naujojo Rusijos premjero Vladimiro Putino kalbų apie savo planus ilgai laukti neteko. Leidęs šalies liaudžiai pasidžiaugti prašmatnia naujojo prezidento inauguracija ir vėl po sovietmečio atgaivintu kariniu paradu Raudonojoje aikštėje, buvęs ir, tikėtina, dabartinis Rusijos vadovas vėl prabilo apie naftą. Šį kartą Kremliaus planai susiję su šios žaliavos tiekimu į Baltijos šalis.

Viename naujausių autoritetingo britų savaitraščio „The Economist“ numerių neįvardintas Lietuvos pareigūnas, kalbėdamas apie Rusijos interesus artimajame užsienyje, teigia, kad „jei prasidės karinis Rusijos konfliktas su Gruzija, tai po to seksime mes“ (t. y. Lietuva). Teiginys, kaip ir visas šio savaitraščio tonas, kai kalbama apie Rusijos santykius su buvusiomis sovietinėmis respublikomis ir Europos Sąjungos (ES) šalimis, skamba tikrai grėsmingai, nes kariniai konfliktai į vakarus nuo Padnes...

Rodos, gyvename įprastu politikos ritmu, valdžios raminimų fone nujausdami būsimus energetinius sunkumus, dalyvaudami NATO misijose ir vis dar džiaugdamiesi Europos Sąjungos (ES) šalies statusu, neseniai atvėrusiu ir Šengeno sienas. Ir tik retkarčiais pikantiška naujiena tampa kokio nors transseksualo byla prieš Lietuvą Strasbūre, turinti atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį.

Didžiausią Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra įtakingiausia jėga Lietuvoje.Taip parodė žurnalo „Valstybė“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, kurios metu 1 tūkst. gyventojų rinko įtakingiausias žiniasklaidos, verslo ir politines jėgas šalyje.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.„Vilniaus prekybos“ siekis dalyvauti Nacionalinio investuotojo projekte sulaukia ne tik politikų ir ekspertų kritikos, bet kelia ir stambių Lietuvos verslo subjektų nepasitenkinimą. Vienas iš „VP Market“ bendraturčių Žilvinas Marcinkevičius teigia, kad planai žlugdyti elektrinės statybą kuriami konkuruojančiose verslo bendrovėse.

Ketvirtadienį Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, lydimas delegacijos, išvyko į Kijevą, optimistiškai tikėdamasis padėti išspręsti tenykštę politinę krizę ir pratęsti tradiciją, kurią dar oranžinės revoliucijos metu pradėjo Valdas Adamkus. Ką gi, nuoseklus tęstinumas nėra pati blogiausia šalies užsienio politikos savybė -  jis leidžia pasiekti įvairių ilgalaikių tikslų.