valstybė

Valstybės Kontrolė nuo birželio 1 dienos tikrins Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) (buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto) studentų vykdytą „rotacijos“ teisėtumą. Aukštosios mokyklos situaciją pastebėjo ir užfiksavo Lietuvos studentų sąjungos atstovai. „Edukologijos universiteto vykdyta studentų „rotacija“ bei studijų sutarčių neatnaujinimas kelia daug abejonių dėl aukštosios mokyklos veiklos teisėtumo.

Moteris apskundė Lukiškių tardymo izoliatoriaus konvojų, palikusių vyrą be pietų bei surakinusi rankas antrankiais. Ramute  Daktarienė, garsaus nusikaltėlio „Henytės“ žmona kreipėsi į Seimo kontrolierius bei Žmogaus teisių komitetą, Kalėjimų departamentą. Skunduose ji teigia, jog iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus į Klaipėdos teismą H. Daktarą išvežė apie 4 h ryto.

Seimas įteisino Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų rotaciją. Tai numatyta priimtose, šalies vadovės Dalios Grybauskaitės teiktose, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įstatymo ir statuto bei Valstybės saugumo departamento (VSD) įstatymo ir statuto pataisose.

Seimo Audito komitetas siūlo kuo skubiau apibrėžti reikšmingumo kriterijus kultūros paveldo objektų finansavimui, kad būtų užtikrintas svarbiausių objektų išsaugojimas. Šis komitetas taip pat pasiūlė Kultūros ministerijai iki šių metų rugsėjo 1 d. atlikti valstybės saugomų kultūros paveldo objektų inventorizaciją, nustatant kultūros ministro patvirtintus prioritetus kultūros paveldo objektų finansavimui iš valstybės biudžeto.

Buvusios Egipto prezidento Husnio Mubarako žmona Susanne Thabet pirmadienį pažadėjo savo turtą perduoti valstybei. Ji davė leidimą Teisingumo ministerijai paimti pinigus iš jos sąskaitų bei parduoti Kaire esančią jos vilą, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Mena“. Prieš H. Mubarako žmoną vyksta tyrimas dėl nelegaliai įgyto turto. Nuo penktadienio 70-metė guli Šarm al Šeicho ligoninėje, kur buvo atgabenta dėl infarkto.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė stengiasi pasivyti Seimą. Akivaizdu, kad ji daro viską, jog jos reitingai kuo labiau kristų ir susilygintų su parlamento. Tik kad ir kaip ji stengtųsi, niekaip šalies vadovei nepavyksta. Prabangios Lukiškės Neseniai Seimas vėl metė šlapią skudurą tautai į veidą. Parlamentarai nesugebėjo atimti neliečiamybę naujai iškeptam kolegai Evaldui Lementauskui. Šis veikėjas yra kaltinamas dėl politinių tikslų bandęs papirkti vieną sostinės tarybos narį.

Paaiškėjo, kad iki nepriklausomybės atkūrimo kaupti naudingų iškasenų karjerų rekultivavimo fondai išgaravo, o vėliau politikai juos išvis panaikino. Maža to – Aplinkos ministerija ėmėsi kasėjų „advokato“ vaidmens. Fondai – panaikinti Tai, kad iškasus naudingąsias iškasenas našta rekultivuoti karjerus krenta ant mokesčių mokėtojų pečių, paaiškėjo po to, kai Rėkyvos ežerą siekianti išsaugoti Rėkyvos bendruomenė pagalbos kreipėsi į politikus.

Baltarusijoje žmonės gyvena gerai. Minskas švarus, o baltarusiai myli savo batką. Taip pasakytų tūlas lietuvis, nesivargindamas žvilgtelti į reikalą iš esmės. O kas gi vyksta iš tikrųjų? Jau dvylikti metai, kaip be žinios dingę Viktoras Gončiaras ir Jurijus Zacharenka-žmonės galėję tapti puikia alternatyva stagnatoriui A. Lukašenkai. Deja, klausimai apie jų ir kitų aktyvių visuomenės ir politikos veikėjų dingimą pokalbiuose su jaunimu iš Baltarusijos palydimi nejaukios tylos.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) teigiamai vertina Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą valstybės remiamas paskolas paėmusiems studentams valstybės lėšomis apmokėti palūkanas studijų metu, tačiau primena, jog galimybės gauti valstybės remiamą paskolą studijų kainai apmokėti neatitinka studentų poreikių - šios paskolos yra suteikiamos tik kartą per metus.

Valstybės remiamas paskolas pasiėmusiems studentams nereikės mokėti palūkanų studijų metu – jas už studijuojančiuosius sumokės valstybė. Taip apsisprendė Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama gerinti studentiškų paskolų sąlygas ir įvertinusi finansines galimybes. „Valstybės remiamų paskolų sistema startavo 2009 m., per pačią ekonominę krizę.

Japonijos ministras pirmininkas Naoto Kan energetikos kompanijai nurodė sustabdyti Hamaokos branduolinės jėgainės veiklą dėl žemės drebėjimo, kuris gali sukelti dar vieną krizę šalyje, grėsmės, praneša BBC. N. Kanas teigė, kad trys reaktoriai Hamaokos jėgainėje turėtų būti sustabdyti, kol bus pasirūpinta naujomis saugumo priemonėmis. Ekspertai teigė, kad galingo žemės drebėjimo galimybės yra tikrai didelės.

Prieš kurį laiką Strasbūro teisme triumfavo austrų gėjų pora, kuriai nebuvo leista oficialiai susituokti savo valstybėje, ir, turbūt, niekas negalėtų garantuoti, kad panaši „bomba“ kada nors nedriokstelės mūsų šalyje. O kol kas Lietuva net nežino, kiek tos pačios lyties asmenų gyvena kartu. Kažin, ar mes žinome, kiek vaikų gyvena su seneliais, nes jų tėvai išvyko uždarbiauti, kažin ar žinome ir tai, kiek šeimų jau seniai nebegyvena kartu, nors oficialiai jų santuoka nenutraukta.

Sėdžiu, žiūriu į savo dviejų mėnesių pyplius ir galvoju, nuo ko pradėti pasakoti jų atsiradimo istoriją. Skausmas lyg ir gyvas galvoje, bet toks nebe tikras, kažkoks lyg ne man nutikęs, lyg ne taip ir skaudėjęs... Noras turėti vaikų atsirado tada, kai pranešė, jog aš jų turėti taip lengvai negalėsiu. Tą dieną buvo liūdna, tačiau net baisiausiam sapne neįsivaizdavau, kokį iš tiesų ilgą kelią teks nueiti. Pradėjau nekęsti nėščių moterų. Pradėjau pulti žmones, kurie augina mažus vaikus.

Prieš dvejus metus premjeras vadovavimą Vyriausybei pradėjo nuo viešųjų pirkimų kriti kos. Tačiau per tą laiką Vyriausybė šios sistemos taip ir nepajudino. Po įvairių skandalų daugelis politi kų jau linkę pakeisti įtakingos Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pavaldumą, tačiau nuomonės tuoj pat išsiskiria, kai ti k pradedama svarstyti , kam ji turėtų būti priskirta, nes visi norėtų būti kuo arčiau šio pyrago dalybų. 2008–2009-aisiais viešiesiems pirkimams būdavo išleidžiama po 11–12 mlrd. litų.

Somalio teritorijoje įkurta nauja valstybė Azanija, skelbia naujienų agentūra „Associated Press“. Apie Azanijos įkūrimą buvo paskelbta per ceremoniją Kenijos sostinėje Nairobyje. Kenija laikoma naujos valstybės įkūrimo iniciatore. Nairobiui būtų labai naudinga, jei prie sienos su maištininkų kontroliuojamu Somaliu atsirastų Kenijai draugiška valstybė. Planuojama, kad Azanija užims pietines Somalio provincijas. Balandžio 3 dieną buvo paskirtas ir Azanijos prezidentas.

Aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų šiuo metu yra tos nuomonės, kad valstybės reikalai pastaruoju metu blogėja. Septyni iš dešimties yra nusivylę demokratijos veikimu. Tokius gyventojų nuomonės apklausos duomenis pateikia rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“, vasario 15–23 dienomis atlikusi apklausą naujienų agentūros ELTA užsakymu. Jos duomenimis, 81 proc.

Lietuvos studentų sąjungą ragina LR Seimo narius pritarti įstatymo pakeitimo projektams, kuriais siūloma į socialiai remtinų šeimų pajamas neįskaičiuoti aukštųjų mokyklų stipendijų. Socialiai remtinų šeimų pajamoms šiuo metu priskiriama materialinė parama pirmosios, antrosios pakopų vientisųjų studijų studentams bei stipendijos, teikiamos profesinių mokyklų mokiniams.

Aplinkosaugos reikalavimai ūkininkams yra pernelyg griežti – jeigu padėtis nepasikeis, negalėsime net svajoti apie ūkių plėtrą. Per pirmus šių metų mėnesius beveik visi žemdirbių organizacijų vadovai kritikavo Aplinkos ministerijos veiklą ir šios ministerijos vadovus dėl arogancijos. Ministerija vis dažniau elgėsi kaip valstybė valstybėje.

Finansų ministerija paskelbė pirmųjų dviejų mėnesių valstybės biudžeto pajamų plano vykdymo rezultatus. Jie – visai geri, nes pajamos, palyginti su praėjusiais metais, išaugo net 14 procentų. Šiek tiek – apie 50 mln. litų – trūksta iki pajamų plano vykdymo, tačiau tai nėra didelis atsilikimas. Pajamų augimas, siekiant užsibrėžto plano įvykdymo, turėtų būti apie 16 proc., tačiau juk ir 14 proc.

Lietuvai apsipratus Europos Bendrijoje, oficialiu valstybės politikos orientyru tapo patriarchalinės normos, išmoningai dekoruojamos tradicinių šeimos vertybių retorika, teigia Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė. „Lietuvoje šeimos politikos stiprinimas siejamas su valstybinių lyčių lygybės mechanizmų naikinimu. Žlugus planams įkurti Šeimos ir socialinių reikalų ministeriją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patyrė restruktūrizavimą.

Anądien po Vilnijos kaimus ir miestelius pasižmonėjęs vienas pakaunės gyventojas buvo tiesiog šokiruotas. „Pamaniau, gal netyčia peržengiau Lietuvos ir Lenkijos sieną bei atsidūriau kaimyninėje valstybėje. Gyvenviečių, gatvių pavadinimai, įvairios nuorodos užrašytos lenkiškai. Sutrikęs pasitikslinau sutikto žmogus ir išgirdau lenkiškai: „Ne, to jest Litva“, – pasakojo į redakciją užsukęs svečias.

Šios savaitės „Respublikos“ žmonės –visi rinkėjai, visi iš dviejų milijonų žmonių, turinčių rinkimų teisę ir sekmadienį pasiryšiančių dalyvauti rinkimuose, kad dar kartą pabandytų išrinkti pačią geriausią savo savivaldybės tarybą. Savaitės žmonės –tai visi optimistai ir kūrėjai. Visi, kurie tiki, kad jų balsas padės sukurti tobulesnius Lietuvos valstybės pamatus. Ir nors ne visada pasiseka, jie vis vien nėra galutinai nusivylę, jų optimizmas ir viltis nėra galutinai sužlugdyti.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, teritorinės darbo biržos vasario 4–10 dienomis padėjo įsidarbinti 3,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Pernai analogišku laikotarpiu buvo įdarbinta 1,5 tūkst. mažiau bedarbių. Dar beveik 2 tūkst. bedarbių nusiųsti į užimtumo rėmimo priemones bei daugiau nei tūkstantis asmenų – į motyvacijos darbui užsiėmimus. Prognozuojamas ir tolesnis vasario mėn. laisvų darbo vietų ir įtrauktų asmenų į užimtumo rėmimo priemones skaičiaus augimas.

Penktadienį Susisiekimo ministerijoje bus pasirašomas susitarimas dėl projekto „Saugokime vieni kitus kelyje“, kuris artimiausius penkerius metus bus vykdomas visose Lietuvos vyskupijose. Susitarimą pasirašys susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas, Vyskupų konferencijos pirmininkas Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Skirmantas Skrinskas ir policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas.

Po septynis mėnesius trukusios politinės krizės Nepalas pagaliau turi premjerą - ketvirtadienį juo buvo išrinktas Jhalanathas Khanalis, informuoja BBC. Išeitis iš politinės aklavietės buvo rasta, kai maoistai, didžiausia šalies partija, nusprendė atsiimti savo kandidatą ir paremti J. Chanalio kandidatūrą.

Šiemet neįgaliesiems teks truputį pasispausti. Vyriausybė pakeitė neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis taisykles ir jų naudojimo tvarką.Nuo šiol kasdienėmis priemonėmis – lovomis, vežimėliais, telefonais ir kitais daiktais – neįgaliesiems teks naudotis ilgiau ir pirkti brangiau. „Jeigu aktyvaus tipo vežimėliu žmogus naudojosi 4 metus, dabar, pagal naują tvarką, minėta priemone teks naudotis 5 metus.

Iš Lietuvos jau išvyko šimtai tūkstančių žmonių, tačiau ketinančių palikti tėvynę nemažėja.Įdarbinimo užsienyje įmonių atstovai nevienodai vertina emigracijos mastą. Vieni teigia, kad daug darbingo amžiaus žmonių jau išvykę į Didžiąją Britaniją ir Airiją, todėl šių šalių darbdaviams jie jau neturi, ką pasiūlyti, o siūlantieji darbo vietas Nyderlanduose tvirtina, kad ir toliau sulaukia daug klientų. Dar viena emigracijos banga prognozuojama, kai atsivers Vokietijos ir Austrijos darbo rinkos.

Pagaliau tai, apie ką Tautos ateities forumas kalba seniai ir siūlo išeitis, kyla didžiulis skandalas. Aišku, kalba eina apie šilumos kainas. Laisvė - daugumai, o laisvė prisivogti - mažumai Jei buvome prievarta sukišti į SSRS bendrą centralizuotą ūkį, tai dar nereiškia, kad iš jo išsilaisvinę stačia galva turėjome pasinerti į gana suktus laukinio kapitalizmo verpetus. Tačiau mūsų politiniai lyderiai nesupranta, kad reikia veikti atsargiai, pasitariant su visuomene.

Susigriebę, kad Lietuva baigia išsilakstyti, parlamentarai puolė savo kūrybos dainomis emigrantus įkalbinėti grįžti namo. Vieno kito patriotizmo stygą nauji kūriniai gal ir užgaus. Bet kad sugrąžintų dešimtis tūkstančių tautiečių – vargu. Pagautas įkvėpimo seimūnas Ligitas Kernagis sukūrė dainą „Aš – lietuvis“. „Ta daina skirta ir emigrantams, ir visai Lietuvai, – „Vakaro žinioms“ aiškino L.Kernagis.

„Respublikos„ savaitės žmonės – vėl laisvės gynėjai. Po dviejų dešimtmečių jie ne visi atvyko į Sausio 13–osios iškilmes. Vienų jau nėra. Jau 20 metų nėra. Dar kiti neatvažiuoja, nevaikštinėja Parlamento vestibiulyje, koridoriuose, nes bijo pravirkti. Išvydę draugus. Per kelis dešimtmečius pasikeitusius. O tie, kurie atvyksta, norėdami dar kartą patirti tą svaigiąją nuotaiką su mirties dvelksmu, ir džiaugiasi, ir kartu jaučia kartėlį. Kadaise kažko būta daugiau. Gilesnio, švaresnio.

Lietuvos valdantysis politinis sluoksnis neturi tautinės ir valstybės sąmonės, – konstatuoja politologas Vytautas Radžvilas. Jo nuomone, per 20 metų, prabėgusių nuo Sausio 13–osios nepasikeitė viena – pareiga kovoti už savo valstybę ir ją ginti. – Sukanka 20 metų sausio 13–osios įvykiams.

Kuo labiau Prezidentė Dalia Grybauskaitė stengiasi suartinti Lietuvą ir Baltarusiją, spausdama ranką paskutiniam Europos valstybės diktatoriui, tuo labiau ryškėja kaimynės ir mūsų šalies valdančiųjų veiksmų panašumai. Guodžia tai, kad apsieinama be smurto, tačiau panašu, kad jei tik konservatoriai galėtų, tai apribotų žodžio laisvę. Tai verčia pasvarstyti, ar tik šalies demokratija nesuka regreso keliu.

Sausio 1-ąją, minint Lietuvos vėliavos dieną, Gedimino pilies bokšte kariai iškėlė Lietuvos vėliavą, bokšte plevėsuosiančią naujaisiais metais. Kalbėdama šventinio renginio dalyviams, parlamento vadovė Irena Degutienė prisiminė Lietuvos trispalvės autorius ir jų nuopelnus besikuriančiai valstybei. Seimo Pirmininkė taip pat pabrėžė, kad mūsų trispalvė - labai svarbus ir labai reikalingas bendro tautos sugyvenimo ir santarvės simbolis.

Šįmet valdžios veiksmuose neįžiūrėjome nei taktikos, nei strategijos – vyravo chaosas ir atsakomybės trūkumas. Nugyvenome bene nykiausius ekonomine prasme metus nuo valstybingumo atkūrimo. Baigiasi bene nykiausi ekonomine prasme metai nuo valstybingumo atkūrimo. Dvidešimt pirmais nepriklausomybės metais iš esmės nebuvo jokių svarių ekonomikos reformų – tik skylių lopymas. Valdžios veiksmuose šįmet neįžiūrėjome nei taktikos, nei strategijos – vyravo chaosas ir atsakomybės trūkumas.

Augančias degalų kainas ketinama tramdyti didinant konkurenciją rinkoje. Energetikos ministerija rengiasi kitąmet keisti naftos produktų atsargų kaupimo tvarką taip, kad privalomą rezervą kauptų tik valstybė. Verslininkai nuo šios prievolės būtų atleisti. Naftos produktų pardavėjai sako, kad toks radikalus žingsnis padėtų.

„Valdžia turėtų bučiuoti emigrantų rankas ir kojas“ — būtent šiuos žodžius aš pasakiau prieš pusantrų metų, parašęs straipsnį „Tai, ko nespausdina laikraščiai: Kiemas jūsų — jūsų ir šiukšlės“. Šitie mano žodžiai buvo labai aktualūs anuomet, tačiau dar aktualesni jie yra dabar. Šiemet Lietuvoje laukiama rekordinio pinigų pervedimų iš užsienio srauto. Skirtingai nuo mūsų valdžios, emigrantai nepalieka bėdoje savo artimųjų, stengiasi išlaikyti čia likusius šeimos narius ir siunčia jiems pinigus.

Valstybė iki šiol neturi tikslios informacijos apie valdomą turtą ir jo atnešamą naudą, nors Valstybės kontrolė (VK) jau daugiau nei dvejus metus trimituoja apie neefektyvų turto naudojimą. Ko galima tikėtis iš „krūminių" valstybės turto naudotojų, jei auditorių rekomendacijoms kurčia net Seimo kanceliarija? Nepaiso VK rekomendacijų VK įvertino Statistikos departamento parengtą Ataskaitą dėl 2009 m. valstybei nuosavybės teise priklausančio turto.

Kitais metais vyksiančio Europos vyrų krepšinio čempionato grupių varžyboms keliami vienodi reikalavimai, tačiau savivaldybės tam žada taškyti skirtingus milijonus. Sunki krepšinio šlovė Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas yra viešai pareiškęs, kad „Eurobasket 2011" valstybei sukraus „šimtus milijonų litų pelno". M.Balčiūno teigimu, į Lietuvą pasižiūrėti krepšinio varžybų kitų metų rugsėjį suplūs net apie 30 tūkst.

Visuomenės reakcijos skirtingos: vienos šeimos nori savarankiškai ir autonomiškai gyventi, kitos tikisi valstybės globos kiekviename žingsnyje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotuose debatuose visuomenės veikėjai bandė atskleisti, ar yra receptas, tinkantis visai Lietuvai. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė R. Vainienė teigė, jog šeimos tarpusavio santykiuose valstybė dalyvauja nuo vaiko gimimo.

Neseniai teko kalbėtis su bičiuliu, kuris dirba nevyriausybiniame sektoriuje. „Kaip sekasi“, paklausiau jo. „Būtų neblogai, jei ne valdininkai, kurie žiūri į mus kaip į potencialius vagis“, atsakė man. Pasirodo, paramos gavimas, jos administravimas yra taip apsunkintas, kad daugiau laiko sugaišti įvairiausioms procedūroms, o ne pačiam projektui. Jei anksčiau užteko geros idėjos, gerai paruošto projekto, tai dabar jo administravimas tapo svarbesnis už patį projektą.

Šlapią ir darganotą lapkričio 23-ios vakarą į šviesią Mokslų akademijos salę suplaukė itin gausus šviesuomenės būrys, gausus tiek, kad kaip anuomet prieš du dešimtmečius Sąjūdžio laikais, visi norintys į salę netilpo. Padiskutuoti aktualia tema – ar esame šeimininkais savo valstybėje, į pirmąjį visuomeninį diskusijų forumą sukvietė vienas iš buvusių Sąjūdžio žmonių – Alvydas Medalinskas.

Neigti Lietuvos okupaciją yra tas pats, kas neigti holokaustą arba tai, kad Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai. Kai vis dar išgirsti Kremliaus apologetų iš Rusijos postringavimus apie tai, kad Lietuva 1940-aisiais nebuvo okupuota, o savanoriškai įstojo į broliškų SSRS respublikų kolektyvą, nevalingai susinervini. Tokiais momentais neišvengiamai pakyla kraujospūdis ir, tiesą sakant, norisi atsiremti į tvirtą nenorminės leksikos petį – emocionaliai paveiku, nors ir nekultūringa.

Tarsi Dievo užantyje gyvenantys šveicarai praėjusią savaitę referendume pareiškė norintys gyventi ramiau ir saugiau. 53 proc. dalyvavusiųjų referendume pritarė, kad rimtus nusikaltimus padarę užsieniečiai būtų deportuojami iš šalies. Be jokių svarstymų namo turėtų keliauti užsienio pilietybę turintys žudikai, žagintojai, plėšikai, prekiautojai narkotikais ar net piktnaudžiaujantieji socialinėmis garantijomis. Tokiems asmenims būtų draudžiama 15 metų įvažiuoti į šalį.

Istoriniam Saulės mūšiui įamžinti kitąmet norima užbaigti memorialą Joniškio rajone, tačiau darbams dar trūksta nemažų lėšų. Vis dėlto viliamasi, kad kitų metų rudenį Saulės mūšio 775-osios metinės bus švenčiamos jau baigtame memoriale šalia judrios tarptautinės magistralės. Politikai ir istorikai vienbalsiai sutaria, kad Saulės mūšis ir jo deramas įamžinimas yra svarbus ne tik Joniškio rajonui, kuriame yra šio mūšio istorinis laukas, bet ir visai Lietuvai, ir net Europos mastu.

Daug kas mato negeroves šalyje, jų kaltininkus ir supranta, kad reikia veikti. Bet nemažai daliai žmonių mąstymo aiškumą temdo mitai, metafizika. Ir pasiklysta jie tarp trijų pušų. Tai galiu teigti, nes pastaruoju metu daug tenka kalbėtis su žmonėmis miestuose ir rajonuose. Paskutinis toks pokalbis tapo simboliniu, nes vyko jis vienoje radijo laidoje. Įdomiausia tokių pokalbių dalis prasideda tada, kai pradedama ieškoti sistemos krizės priežasčių. Ko tik neišgirsti.

Teisėja Neringa Venckienė iškėlė jau antrą bylą Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo. Savo skunde ji teigia, kad policijos pareigūnai buvo nutraukę mažametės mergaitės apsaugą, todėl buvo padaryta 15 tūkst. Lt žala. N. Venckienės skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento, trečiadienį pradėjo nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas, rašo delfi.lt N. Venckienė reikalauja 2 mln.

Tai pasileisti ar nepasileisti? Štai jeigu Seimo nariu vietoj Karaliaus Lino būtume išsirinkę Princą Hamletą, klausimas, ko gero, būtų formuluojamas kiek kitaip. Bet būtų formuluojamas neteisingai - visiškai neatitiktų šiandienės mūsų valdžios dvasinės būsenos. O klausimas „pasileisti ar nepasileisti" suformuluotas labai šiuolaikiškai, deja, irgi nelabai tiksliai, nes Seimui pasileisti labiau, nei jis dabar jau yra pasileidęs, dar niekada nėra pavykę.

Jei pasaulio galingieji ryžtųsi dirbtinai mažinti žmonių skaičių, pirmiausia nukentėtų ne daugiau nei milijardus gyventojų turinčios Kinija, Indija, ne Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos didžiosios valstybės. Galbūt pirmiausiai nunyktų mažosios tautos, turinčios 3-4 milijonus gyventojų. Ar ne silpnųjų sąskaita būtų tobulinamas, gal net rasiškai gryninamas ir dirbtinai varžomas žmonių prieaugis? Apie tai „Respublika" kalbėjosi su filosofu Vytautu Radžvilu.

Rinkėjas, kuris dešiniuosius rinko tikėdamasis tikros valstybės pertvarkos, skaitydamas jų „Rusijos sulaikymo strategijas“ arba girdėdamas pažadus remti šeimą suglumsta. Viltys Daug sykių graudenta ir kalbėta, kad Lietuvoje nėra normalios, stiprios kairiosios partijos. Lietuvos socialdemokratų partijoje knibždėte knibžda milijonierių, progresinius mokesčius ji prisimena tik būdama opozicijoje ir panašiai. Kitos kairiosios grupės, kad ir kokios jos būtų, – toli nuo įtakos.