valstybė

Milijonierių valdžioje daugėja. Jie sako sutvarkysiantys visuomenę taip pat gerai, kaip ir savo reikalus. Deja, tuo tiki ne visi, o Seimo reitingai nekyla. Sociologai sako tik apytiksliai tyrę visuomenės nuomonę. Jie negalį tiksliai pasakyti, ar lietuviai tikrai mano, kad protingu vadovu gali būti tik labai turtingas žmogus. Nepaisant to, pateiktos deklaracijos rodo, kad milijonierių Seime daugėja.

Vyriausybei paskubomis patvirtinus kitų metų valstybės biudžeto projektą, finansų ministrė Ingrida Šimonytė iškart suskubo pranešti džiugią žinią: Lietuvai kitąmet reikės skolintis perpus mažiau nei šiais metais, nors dabar jau esame skolingi dvejų metų nacionalinio biudžeto pajamas. O premjeras Andrius Kubilius, dar prieš savaitę aiškinęs, kad kitąmet jokie mokesčiai nedidės, pasirodo, apsimelavo. Apetitas suvaldytas? „Skolinsimės perpus mažiau ir dėl to galiu labai pasidžiaugti.

Prie Finansų ministerijos vairo stojus Algirdui Šemetai, valstybė ėmė skolintis iš šalies komercinių bankų ne konkurso būdu, nors įstatymai to neleidžia. Tai pareiškė Valstybės kontrolė (VK), rašo „Lietuvos rytas". Kontrolierių teigimu, tikėtina, kad dėl to valstybė mokėjo per dideles palūkanas ir pabloginto sąlygas kitiems paskolų gavėjams.

Valstybės modelis, sukurtas vos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, iš esmės yra korupcinis, kai per politikus veikia tam tikros verslininkų grupės. Tą pakeisti būtų galima dalį politinės galios perduodant visuomenei, tačiau tam nėra sutelktos politinės valios, teigia filosofas Vytautas Rubavičius. „Verslininkai kūrė politinę sistemą nuo 1990 metų. Tai buvo tie veikėjai, kurie atmetė visą ideologiją, iš esmės darė verslą ir pagal savo supratimą kūrė politinę sistemą.

Kitąmet Lietuva taps Europos krepšinio sostine. Tačiau Europos krepšinio čempionato šeimininke netaps. Tik klusnia tarnaite, pristačiusia čempionatui didingų arenų. Išleidusi biudžeto pinigus. Ir už tai gausianti iš šeimininko „FIBA Europe" tik menkus pelno trupinius. Kodėl mums taip atsitinka? Beveik visada. Kodėl Lietuva kontaktuoja su pasauliu kaip susigūžusi tarnaitė su šimtais arogantiškų šeimininkų? Niekada nesuvoksiančių mūsų realybės. Ir net nebandančių suvokti.

Vos ne kas diena - greitųjų vartojimo kreditų bendrovių apgautas šalies pilietis. Į skolos kilpą galvą įkišęs pats per neapsižiūrėjimą arba per tą pačią kvailą galvą, ar galbūt apgautas iš šalies atsiradusių sukčių, skolai sugrąžinti neretas paaukoja ir visą turtą. Tuo tarpu politikai, panašiai kaip sekundžių bankų laikais, užmerkia akis ir apsimeta nežinantys šios problemos.

Pakalbėti šia tema paskatino premjeras Andrius Kubilius, pareiškęs, kad netrukus už valstybės skolą kitąmet gali tekti vien palūkanų sumokėti 4 mlrd. litų iš valstybės biudžeto, kai pajamos sudarys tik apie 12 mlrd. Akivaizdu, kad tokia situacija prognozuoja ypač sunkius laikus visoms valstybės finansuojamoms sritims – švietimui, socialinei apsaugai, sveikatos priežiūrai, nacionalinės svarbos projektams ir taip toliau.

Valstybės kontrolė atliko praėjusių metų valstybės biudžeto vykdymo auditą ir nustatė daugybę pažeidimų. Iš auditorių išvadų susidaro įspūdis, kad biudžeto lėšų naudotojai arba visai nežino apie egzistuojančius įstatymus, arba nenori apie juos žinoti. Skola padvigubėjo Vyriausybės laukia nemaloni ateinanti savaitė: antradienį Valstybės kontrolė Seime pristatys ataskaitą apie 2009 metų šalies biudžeto naudojimą. Auditoriai konstatavo: teisės aktų pažeidimų šioje srityje - su kaupu.

Valstybės skola užvakar pasiekė 33,8 milijardo litų. Tai buvo užvakar. O vakar skola tapo dar didesnė. Dar neišsilakstę, neemigravę šalies gyventojai vis labiau įkinkomi į ne savo skolų ir palūkanų jungą. Net ir tie, kurie šiuo metu yra naujagimiai arba niekada nesiskolinę, vakar jau turėjo 10 304 litų skolą ir 485 litų kasmečių palūkanų. Kiek turės rytoj, poryt ar tada, kai dabartiniai naujagimiai suaugs? Niekas dėl to nesirūpina. Vyriausybė supranta, kad jai ateities nemalonumai negresia.

Valstybės turtą į vienas rankas telkianti dešiniųjų valdžia nesnaudžia. Pasipriešinimo dėl „Visuomio“ sulaukę valdantieji surado kitą būdą savo tikslams pasiekti. Ant Turto banko ir Valstybės turto fondo (VTF) pamatų kuriama nauja bendrovė turėtų prižiūrėti ir valdyti valstybės turtą.

Šią savaitę į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką artimųjų buvo išvežtas jaunas obelaukietis. Į šią gydymo įstaigą jis pateko jau antrą kartą. Neturėdamas PSD, vyriškis nusprendė išsitraukti dantį pats. Gydymas truks ilgai Vyro artimieji pasakojo, jog jį apžiūrėję ir tyrimus atlikę vilniečiai medikai kalbėjo apie tai, kad reikės kovoti dėl penkių vaikų tėvo gyvybės. Pirmą kartą į Žalgirio klinikas vyras buvo išvežtas prieš mėnesį.

Diskusiją dėl valstybių žlugdymo mechanizmo, atrodo, netikėtai sau sukėlė pats premjeras Andrius Kubilius. Laukia apokalipsė Užvakar premjeras švytėte švytėjo optimizmu. Jis pranašiškai pareiškė, kad „kitų metų biudžetas bus taupus ir nepaliksiantis ateities kartoms nepakeliamų skolų". Iš A.Kubiliaus žodžių galėjai suprasti, kad tam reikia visai nedaug – 2011–aisiais sumažinti biudžeto deficitą iki 6 proc. Pernai jis siekė 8,9 proc., šiemet greičiausiai svyruos apie 8 proc.

Valstybininkais pasiskelbusios niekieno nerinktos grupuotės pavadinimas greitai imtas sprausti į kabutes. Vėliau kova su jais tapo politine mada. Galop šią etiketę imta klijuoti be atrankos. Kalbos apie „valstybininkų“ klaną šiandien yra populiarios ir aktualios. Sudaryti ilgiausi valstybės užkulisių grupuotei neva priklausančiųjų sąrašai, pripiešta schemų. Nesutariama, ar klanas jau nugalėtas, ar jis tebėra galingas ir pavojingas.

Valstybės institucijos su mokesčių mokėtojų pinigais elgiasi taip, kaip užsimano. Beveik nėra įstaigų, kurios tvarkydamos mūsų visų lėšas nepažeistų įstatymų. Į kurią instituciją Valstybės kontrolė beda pirštu – ten ir užfiksuoja didžiulių pažeidimų. Tačiau naudos iš to maža, mat Europos Sąjunga uždraudė auditoriams atlikti baudžiamąją funkciją. Pradangino milijonus Valstybės kontrolė praėjusią savaitę atsiskaitė Seimui už 2009–ųjų darbus. Faktai stulbina – įvertinus, kaip panaudota 20 mlrd.

Valstybės kontrolieriai nustato vis didesnį valstybės pinigų švaistymo ar dalybų saviems mastą. Tačiau auditoriams rankos surištos – ES dar prieš šešerius metus nurodė: jie bausti kaltųjų negali. Bausti gali tik prokurorai ar kitos atsakingos institucijos. Tik šios to daryti nenori. Dingsta šimtai milijonų Valstybės kontrolė šią savaitę atsiskaitė Seimui už 2009–ųjų darbus. Faktai stulbina – įvertinus, kaip panaudota 20 mlrd. litų valstybės lėšų (82 proc.

Apie tarnystę šiandien kalbėti nei įprasta, nei patogu. Kažkaip netgi nekorektiška. Žinia, nedemokratinė tai yra sąvoka, ir ne moderni. Žodis „tarnystė“ asocijuojasi su tarnais ir ponais, praeitimi, klasėmis, apribotomis teisėmis. Tarnas nuauna ponui batus ir paduoda šlepetes. Vargšas tarnas – toks sunkus darbas. Ne fiziškai, nuo tokio darbo esą nukenčia tarno orumas.

Valstybės kontrolė įvertino, kodėl taip pabrango Valdovų rūmų statybos. „Jei Kultūros ministerija, Vilniaus pilių direkcija ir kitos institucijos, dalyvavusios atstatant Valdovų rūmus 2000-2010 m., būtų tinkamai atlikusios visas joms pavestas funkcijas, rūmų atstatymo kaina nebūtų tiek daug išaugusi“, - teigia valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, įvertinusi Valdovų rūmams atstatyti skirtų biudžeto lėšų panaudojimą. Valstybės kontrolė konstatavo, kad projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln.

Valstybės skolą skaičiuojančio portalo 2g.lt duomenimis, rugpjūčio pabaigoje valdžios sektoriaus skola bus 32,8 mlrd. litų. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje vienam gyventojui tenkanti skolos dalis perkops 10 tūkst. litų ribą. Tai paaiškėjo sužinojus naujausius Statistikos departamento duomenis apie tikslų gyventojų skaičių. Rugpjūčio pradžioje Lietuvoje oficialiai gyveno 3 349 872 gyventojai.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per septynis šių metų mėnesius lyginant su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, akcizo mokesčio už etilo alkoholį  sumokėta 15 proc. mažiau. Valstybės biudžeto pajamos iš etilo alkoholio per septynis šių metų mėnesius sudarė 274,76 mln. litų, t.y. 48,48 mln. litų mažiau nei pernai, kuomet į biudžetą pateko 323,24 mln. litų. Vien per šių metų liepos mėnesį, į valstybės biudžetą buvo sumokėta 33,27 mln.

Užsienin išvykusių  ir badmiriauti paliktų tėvų vaikai tampa valstybės rūpesčiu. Basi, vieniši ir mirštantys badu. Tuo metu tėvai uždarbiauja užsienyje. Toks vaizdas vaikų  teisių globėjams tampa vis labiau įprastas. Į užsienį emigranto duonos krimsti išvažiavę šiauliečiai kartais ne tik pamiršta pasirūpinti laikinąja savo atžalų globa, bet ir pamiršta jiems palikti maisto ir pinigų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per septynis šių metų mėnesius lyginant su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, akcizo mokesčio už etilo alkoholį sumokėta 15 proc. mažiau. Valstybės biudžeto pajamos iš etilo alkoholio per septynis šių metų mėnesius sudarė 274,76 mln. litų, t.y. 48,48 mln. litų mažiau nei pernai, kuomet į biudžetą pateko 323,24 mln. litų. Vien per šių metų liepos mėnesį, į valstybės biudžetą buvo sumokėta 33,27 mln. litų akcizo už etilo alkoholį, tai 33,2 proc.

Valstybės kontrolei užmetus akį į Vidaus reikalų ministeriją, paaiškėjo, kad net čia esama netvarkos. Institucija, kuri pati gaudo nusikaltėlius, tarp jų ir finansinius, dirba kaip uždaroji akcinė bendrovė. Tik siekia ne pelno, o pradanginti kuo daugiau mokesčių mokėtojų pinigų.

Sukauptą patirtį vaikams perduodančius sportininkus valstybė skriaudžia. Metų pradžioj penktadaliu sumažinę sportininkų rentas, dabar funkcionieriai sporto srityje dirbantiems čempionams kirto dar kartą – valstybė nusprendė, kad rentų gavėjai privalo sėdėti namie ir neužsiimti jokia papildoma su sportu susijusia veikla, iš kurios gautų draudžiamųjų pajamų.

Užėjus sunkmečiui, Lietuva pirmiausia aukoja silpniausios visuomenės dalies pinigus. Jau antrą kartą jaunos valstybės istorijoje biudžeto skylės lopomos pensininkų pinigais.Socialinės apsaugos sistemos trūkumai labiausiai atsiskleidžia sunkmečiu, teisinasi valdžia ir žada, kad ateityje bus geriau. Pasirengta valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkai, kuri užtruks dvidešimt metų. Tačiau jaunesnė karta, matyt, jau šiandien pasidarys išvadas, kad pasitikėti galima tik savimi.

Kažkada bandžiau surašyti sritis ar sektorius, kurias Ūkio ministerija rėmė ar siūlė remti vis aiškindama, kad tos sritys padės mums suklestėti. Lietuva turėtų tapti šalimi, kur plėtojama 1. IT, finansinės ir kitos paslaugos, 2. biotechnologijos, 3. medicininis turizmas, 4. ekologiškas kaimo turizmas, 5. tranzitas, 6. švari energetika, 7. žinių ekonomika, 8. verslo turizmo  ir t.t. šalimi.

Kuo toliau, tuo darosi baisiau. Nors niekas iš valdžios atstovų garsiai nekalba, tačiau yra tokie šokiruojantys skaičiai: mokesčių mokėtojų Lietuvoje yra daug mažiau negu įvairių išmokų gavėjų. Ir svarstyklės vis labiau svyra pirmųjų nenaudai. Dirbančių vis mažiau Valstybė kiauro savo biudžeto nebesugeba užlopyti net skolintais milijardais. To priežastis labai paprasta: kuo toliau, tuo labiau mažėja mokesčių mokėtojų ir beveik tokiu pat greičiu auga išmokų gavėjų skaičius.

Gerbiamas Tomai, kažkada – tiesa, netiesiogiai – buvome susidūrę. 1986 m. Jūs, kaip Tarptautinio PEN klubo narys, kartu su Susan Sontag ir Arturu Milleriu (regis, prisidėjo ir Algirdas Landsbergis, dabar jau miręs) dėjote pastangas išlaisvinti mane iš KGB rūsio, kuriame buvau atsidūręs už pogrindžio spaudą.

Sveikatos apsaugos ministerija penktadienį paskelbus 2010 m kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno projektą, modernius ir šiuolaikiškus vaistus gaminančios kompanijos teigia Lietuvai tiekiamų vaistų kainas sumažinusios vidutiniškai 10 proc. Tokius duomenis šias kampanijos vienijanti Etinių farmacijos kompanijų asociacija (EFA) gavo apklaususi savo narius ir dabartines kainas palyginusi su galiojusiomis 2009 metais.

Lietuvos neįgalieji iš valstybės gavo dar vieną skaudų smūgį. Sumažinusi išmokas bei privertusi įrodinėti, kad negalią turinčiam žmogui tikrai reikia finansinės paramos, dabar valdžia pasikėsino ir į jo batus. O be specialios avalynės neįgalieji – kaip be kojų. Judėjimo negalią turintys neįgalieji bei specialią ortopedinę avalynę avintys žmonės jau nebegali tikėtis naujo kompensuojamojo apavo. Nes baigėsi valstybės pinigai.

Istorikas Tomas  Baranauskas yra įsitikinęs, kad mėginimai sumenkinti Žalgirio mūšio svarbą yra keisti ir neverti dėmesio. Portalui „Balsas.lt“ istorikas sakė, jog be šios pergalės Lietuva vargu ar būtų ilgainiui išlikusi kaip valstybė, o ir lietuvių tautos išlikimas būtų daug labiau abejotinas.

Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui kitais metais palikti 450 litų pareiginės algos bazinį dydį. Trečiadienį šiam siūlymui priėmimo stadijoje pritarė 50 Seimo narių, prieš balsavo 15, susilaikė 23 parlamentarai.

Valstybė ketina versti pacientus gydytis pigiausiomis originalių vaistų kopijomis, kurias registruojant, netgi nėra reikalaujama bioekvivalentiškumo tyrimų. Neapgalvoti žingsniai Sveikatos apsaugos valdininkai Vyriausybei siūlo taisyti nutarimą Nr. 994, kuriuo pacientai būtų skatinami pirkti didesnes vaistų dozes, net jeigu jiems jų ir nereikia.

Prašnekus apie reumatines ligas, pirmiausia įsivaizduojamas senyvas žmogus. Deja, mažųjų jos taip pat neaplenkia, nors netgi Sveikatos apsaugos ministerijoje yra besistebinčių, jog tokiomis ligomis serga ir vaikai. Taip, serga. Šimtas šalies vaikų – ypač sunkiai. O veiksmingoji bioterapija taikoma vos 36 iš jų. Likusieji pasmerkti gyventi nuolatiniame skausme ir negalioje.

Lietuvos padėtis ir statusas po CŽV skandalo smarkiai pasikeitė. Šiuo metu Lietuva faktiškai nebėra valstybė. Ji virto neapibrėžto statuso teritorija, neturinčia ne tik aiškios, bet ir apskritai jokios nors kiek savarankiškos užsienio politikos. Kartais išsakomi vertinimai, jog užsienio politikos pokyčiai yra Lietuvos „finliandizacijos“ požymis, vis dėlto grindžiami kiek paviršutiniškomis analogijomis ir neatspindi valstybės tikrojo statuso ir padėties tarptautinėje arenoje.

Trečioji „pilietininkų“ grupė – tai būrys į pilietiškumo monopolį pretenduojančių ir jo etalonu save laikančių intelektualų ir kultūrininkų. Daugelis jų reiškiasi ir kaip politikos bei viešojo gyvenimo komentatoriai ir apžvalgininkai. Šiame sambūryje išsiskiria du neformalūs vedliai. Lietuvos pilietininkas Nr.

Amerikos žurnalo „Forbes“ vyriausiasis redaktorius Steve'as Forbesas pavadino Lietuvą „neapdainuota heroje“, lyg ta „herojė“ būtų vientisa, neskaidoma į individus. Tarptautinis valiutos fondas taip pat pasakė, kad einame teisinga linkme, tik reikia dar mažinti išlaidas. Vyriausybė gavo dvigubą įkvėpimą toliau karpyti, raižyti ir visaip kitaip būti „herojiška“ Romos imperijoje politikai nepaisė individų poreikių ar reikalavimų ne dėl šalies gerovės, o dėl to, kad jautėsi pernelyg galingi.

Šiandien Seimas nusprendė imtis svarstyti siūlymą supaprastinti mažai pavojingų administracinių pažeidimų bylų nagrinėjimą bei sumažinti administracinių teismų darbo krūvį.

CŽV kalėjimų skandalas pirmiausia buvo naudingas ir reikalingas išorės jėgoms – įtakingoms valstybėms, siekusioms nutildyti joms nevisada malonų Lietuvos balsą tarptautinėje arenoje. Tačiau kuriant ir pučiant skandalą joms buvo reikalinga šalies vidaus jėgų parama ir talka. Todėl mąstant apie valstybės ateitį ir gal net svajojant apie užsienio politikos atkūrimą būtina aiškiai įvardyti šias jėgas ir suprasti jų veiksmų paskatas bei tikslus.

Atsikračiusi socialistinio jungo, Lietuva jau 20 metų vadina save laisva šalimi. Bet ar išlaisvėjo jos žmonės? Ar savoje valstybėje jie turi socialinę gerovę, kurią ilgus dešimtmečius kūrė savo darbu ir tikėjo, kad vaikai tikrai gyvens geriau nei esant socializmui? -To “Respublika" klausė Kovo 11-osios Akto signataro, profesoriaus Aloyzo SAKALO. - Socialinis teisingumas Lietuvoje tėra tik sąvoka, bet realybėje jo nėra. Realiai veikiant jį galima matyti pirmiausia Šiaurės Europos valstybėse.

Seimo narys socialdemokratas Justinas Karosas mano, kad Lietuva atsidūrė pavojingoje situacijoje, nes "įsigali gatvės sprendimų tvarka". Pirmadienį spaudos konferencijoje jis bandė analizuoti priežastis, lėmusias tokią padėtį. "Pagrindinė priežastis yra ta, kad tas 50-metis, kuriame teko gyventi Lietuvai autoritarizmo sąlygomis, paliko Lietuvai tam tikrą įspaudą. Tai pakankamai svarbus veiksnys, ir jo sunaikinimui reikės nemažai laiko", - sakė J. Karosas.

Nuolankiai pasidavusi tarptautinės bendruomenės spaudimui ir pakirtusi savo reputaciją bei praradusi savarankišką užsienio politiką Lietuva iš principo negali pretenduoti būti kuo nors daugiau kaip pilka ES provincija – beteisu ir bebalsiu administraciniu Sąjungos vienetu. Todėl dedamos milžiniškos pastangos įtikinti visuomenę, kad jokio užsienio politikos lūžio neįvyko.

Kovoje už Lietuvos laisvę sveikatą paaukoję piliečiai šaliai nebereikalingi.  Mat, atėjus sunkmečiui, pašalpos iš jų atimamos lengva ranka. Be motyvų.  Užtat tautos išrinktieji tvirtina, kad tokios problemos nelabai juos domina. Bendrabučio 10-ies kvadratinių metrų kambarėlį su giminaite besidalijantis vilnietis Ričardas Dubickas sveikatą prarado gindamas Lietuvos laisvę sausio 13-ąją prie Televizijos bokšto.

Grėsmingai daugėjant smurto šeimose atvejų, pagaliau pradėtas kurti įstatymas, atrišiantis rankas dabar dažnai bejėgiams pareigūnams. Dar labiau už pareigūnus bejėgėms aukoms sužibo viltis, kad jos galės būti apgintos. Ar tikrai galės? Muša be mėlynių Kas yra fizinis ir psichinis smurtas, gerai žino mažeikiškė Jolanta (pavardė redakcijai žinoma). Moteris jau daugiau nei dešimtmetį yra oficialiai išsiskyrusi, bet iki šiol gyvena su buvusiu vyru po vienu stogu.

Pirmadienį konservatorių vadovaujama Vyriausybė vertybinių popierių aukcione vėl pasiskolino 20 milijonų litų. Iš pirmo žvilgsnio tai – lašas jūroje, tačiau kaip sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo. Skolinantis patyliukais, kad ir nedidelėm sumom – visa valstybės skola auga kaip ant mielių, o atiduoti ją teks visiems Lietuvos žmonėms, mūsų vaikams ir vaikaičiams.

Gegužės 3 d.  startavo Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinis žemės ūkio surašymas – valstybės mastu vykdomas visų ūkių, gaminančių žemės ūkio produktus, statistinis tyrimas, per kurį tikimasi gauti išsamius statistinius duomenis apie padėtį šalies žemės ūkio sektoriuje. Surašymą gegužės 3 d.–rugsėjo 30 d. Vyriausybės nutarimu atlieka Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Amerikos žurnalo „Forbes“ vyriausiasis redaktorius Steve'as Forbesas pavadino Lietuvą „neapdainuota heroje“, lyg ta „herojė“ būtų vientisa, neskaidoma į individus. Tarptautinis valiutos fondas taip pat pasakė, kad einame teisinga linkme, tik reikia dar mažinti išlaidas. Vyriausybė gavo dvigubą įkvėpimą toliau karpyti, raižyti ir visaip kitaip būti „herojiška“. Romos imperijoje politikai nepaisė individų poreikių ar reikalavimų ne dėl šalies gerovės, o dėl to, kad jautėsi pernelyg galingi.

Medikų profsąjungos siūlo pripažinti valstybės skola medikų atlyginimų sumažėjimą ir, pagerėjus valstybės finansinei padėčiai, ją grąžinti, nustatant bei išmokant sveikatos priežiūros įstaigoms priedus prie sveikatos priežiūros paslaugų kainų. Tokius pasiūlymus Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS), Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga ir Lietuvos slaugos specialistų organizacija ketina pristatyti Sveikatos apsaugos ministerijai.

Kaip nesigriebiant karinių priemonių (šiais laikais tai daryti sunkiau - pasaulis gali pasmerkti) sunaikinti šalį? Buvęs užsienio reikalų ministras profesorius Povilas Gylys suskaičiavo 7 būdus. Visus jis pastebi Lietuvoje. Neginkluoto valstybės naikinimo būdai pagal P. Gylį 1. Suskaldyk tautą į dvi ar daugiau konfrontuojančias, o ne konkuruojančias, viena kita nepasitikinčias dalis. 2. Neleisk susiformuoti protingai, teisingai, dorai patriotiškai šalies valdžiai.

Nepriklausomybės atstatymo dvidešimtmetis be šventinių renginių dar paženklintas ir skambiais nusivylimo pareiškimais. Pirmasis atkurtos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis pareiškė, jog po dvidešimties metų Lietuva tik kitaip perdažyta, žymus aktorius Regimantas Adomaitis paskelbė nepriklausomos Lietuvos nerandąs ir su valdžia nieko nešvęsiąs.