v. putinas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „v. putinas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „v. putinas“.
Savo kalboje Vladimiras Putinas citavo filosofą I. Iljiną – „baltųjų judėjimo“ ir fašizmo šalininką
Vakarykščiame kreipimesi į Federalinę tarybą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tradiciškai pateikė rusų filosofų citatą. Prieš metus jis citavo Nikolajaus Bedriajevo žodžius apie tai, kad konservatizmo esmė yra „nesipriešinti judėjimui į priekį ir viršų, o stabdyti judėjimą atgal ir į apačią, priešintis chaotiškumui, grįžimui atgal ir pirmapradei būsenai“. Šį sykį Rusijos vadovas citavo filosofą Ivano Iljino knygą „Mūsų užduotys“. „Kas myli Rusiją, tas turi linkėti jai laisvės; visų pirma, ...
APEC ir G 20 – kai kontekstas svarbesnis už turinį
Lapkričio mėnesį įvyko iš karto du tarptautiniai aukšto lygio renginiai – Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (paprastai žymimos anglišku trumpiniu APEC) valstybių vadovų susitikimas Pekine ir G 20 valstybių grupės aukščiausio lygio susitikimas Australijos mieste Brisbane.
Rusija: batalijos dėl istorijos tęsiasi (I)
Sename anekdote teigiama, kad „Rusija yra valstybė su nenuspėjama praeitimi“. Ko gero, būtų juokinga, jei šis anekdotas neatspindėtų šiuolaikinės politinės realybės. Kremlius laiko istoriją ideologinės įtakos instrumentu. Šiuo atžvilgiu situacija labai primena garsiąją George‘o Orwello antiutopiją „1984“, kurioje žinios apie praeities įvykius irgi buvo keičiamos pasikeitus aktualiai politinei konjunktūrai.
Ž. Pavilionis: visai netoli Vilniaus rengiama invazija į Lietuvą
Vladimiras Laučius, LRT.lt Rusija sieks pasinaudoti jai palankiomis jėgomis ES ir sušvelninti Vakarų sankcijas šių metų gruodį – kol Italija dar pirmininkaus ES, o respublikonų daugumos JAV Kongresas dar nebus susirinkęs. Taip portalui LRT.lt tvirtina Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai Žygimantas Pavilionis.
Naujas Rusijos užsienio politikos vektorius: Vladimiras Putinas gręžiasi į Turkiją
Rusijos prezidentas pirmadienį atvyksta į Turkiją aptarti, kaip dar stiprinti ekonominius ryšius. Turkija griežtai kritikuoja Rusijos paramą Sirijai ir labai nepatenkinta dėl Krymo aneksijos bei totorių priespaudos. Tačiau ekspertai sutaria, kad abiejų šalių prezidentai, sugadinę santykius su Vakarais, vengs aštrių temų ir dėmesį sutelks į energetiką bei kitas sritis, kur bendradarbiavimas klesti nepaisant politikos.
Angela Merkel perima Rusijos kritikos estafetę iš Dalios Grybauskaitės: Krymo aneksijos ir karo Donbase neįmanoma pateisinti
Sunkumai, kurie gali kilti tarp Maskvos ir Kijevo dėl Ukrainos suartėjimo su Europa, negali būti pagrindu kariniam Rusijos įsiveržimui į Ukrainą, lapkričio 26-ąją kalbėdama Bundestage pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Kalašnikovas gali pralaimėti
Rusija patvirtino savo ateities kario (rus. pатник) ekipuotės komplektą (apranga, navigacija ir ginkluotė). Ir viskas būtų lyg ir gerai, tik liko vienas klausimas – kokį automatą turės rusiškasis terminatorius? Iš pirmo žvilgsnio atsakymas akivaizdus. „Žinoma, modernizuotą kalašnikovą (beje, gamykla dabar yra patekusi į sunkią finansinę padėtį, taip pat dėl sankcijų, ir laimėjimas jai yra būtinas kaip oras). O realybėje viskas, pasirodo, ne taip paprasta.
Ką reiškia Igorio Strelkovo išpažintis?
„Karo, kuris vyksta iki šiol, mašiną, paleido mūsų būrys,“ – tokie prisipažinimai įvyksta retai, gali būti, kartą per šimtą karų, ir Igorio Strelkovo žodžiai Donecko kare – tai svarbi naujiena, nesvarbu nuo to, teisybę jis pasakė ar ne, teigiama „slon.ru“ Olego Kašino publikacijoje. Apie tai, kad karas prasidėjo būtent Strelkovui pasirodžius Slavjanske straipsnio autorius „slon.ru“ teigė jau gegužės mėnesį.
Pabaiga vis tiek ateis
Visos istorijos turi vienokią ar kitokią pabaigą. Komunistinis socializmas baigėsi. Laukinis 10-asis dešimtmetis baigėsi. Netgi „Santa Barbara“, ir ta baigėsi. Karas Ukrainoje irgi baigsis, Rusijos atsargos baigsis, VVP (Rusijoje taip vadinamas šalies prezidentas – Vladimiras Vladimirovičius Putinas) taip pat neišvengs natūraliai jam numatytų laiko spąstų.
„Bloomberg“: Vladimiras Putinas netrukus šokiruos savo pareiškimu
Pranešime Federalinei tarybai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažymės realios kovos su korupcija ir ekonomikos liberalizacijos būtinybę. Apie tai lapkričio 19-ąją pranešė „Bloomberg“ remdamiesi savo neįvardintais šaltiniais.
REKLAMA
REKLAMA
Edwardas Lucasas Lietuvai: jūsų padėtis yra sudėtinga
Žinių radijas Vieno svarbiausių savaitraščių pasaulyje „The Economist“ vyresnysis redaktorius, beje, suprantantis ir šiek tiek kalbantis lietuviškai, Edwardas Lucasas ketverius metus Lietuvoje dirbo korespondentu. Jis buvo vienas pirmųjų užsienio žurnalistų, atvykusių dirbti į Lietuvą.
Po 10 mėn. Rusija oficialiai įvardijo tai, apie ką iki šiol kalbėjo tik ekspertai
Rusija oficialiai pareikalavo, kad jos kaimynes Vakarai atiduotų jos įtakos sferai. Prezidento atstovas spaudai Didžiosios Britanijos visuomeniniam transliuotojui BBC pareiškė, kad reikia šimtaprocentinių garantijų, kad Ukraina netaps NATO nare, o Aljansas nebeartės prie Rusijos sienos. Užsienio reikalų ministras dėl krizės apkaltino Vakarus, neva sulaužiusius pažadą neplėsti NATO.
Kas slypi už rublio griūties?
Rusijos ekonomika sudrebinta: rublio kursas laisvuoju pagreičiu krenta žemyn, už dolerį prašoma daugiau nei 45 rublių – tai reiškia, kad nuo metų pradžios Rusijos valiuta neteko daugiau nei penktadalio savo vertės. Dukart greičiau nei praėjusiais metais iš šalies sprunka užsienio kapitalas. Per tris 2014-ųjų ketvirčius, kaip rašoma „Tageszeitung“, iš šalies pasitraukė 82,5 mlrd. dolerių kapitalo.
Poreikis pamiegoti išginė Rusijos prezidentą iš įtempto G-20 susitikimo
Vladimiras Putinas iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo, kurio metu turėjo atlaikyti bendrą Vakarų kritiką dėl Ukrainos krizės, išskrido pasakęs, jog kiek anksčiau išvyksta dėl to, kad jam reikia truputį pamiegoti. Rusijos lyderis, kuris turi dziudo juodąjį diržą ir didžiuojasi savo ištverme, išvyko prieš tai, kai buvo paskelbtas galutinis savaitgalio susitikimo komunikatas, tačiau dalyvavo šio metinio forumo baigiamuosiuose pietuose ir gyrė „konstruktyvias“ diskusijas.
G20 susitikime kaltinimų lavina ir dėmesys Vladimirui Putinui
Šaltojo karo laikus primenanti Rusijos priešprieša su Vakarų šalimis šeštadienį temdė derybas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, o ambicingas naujas postūmis kovoje su klimato pokyčiais sutrikdė renginio šeimininkės Australijos pastangas sutelkti dėmesį į pasaulio ekonomikos gaivinimą.
Pasaka apie prarastą laiką
Yra pagal knygą sukurtas sovietinis filmas vaikams, kuris vadinasi „Pasaka apie prarastą laiką“. Siužeto centre vaikai, švaistę savo laiką, už tai juos nubaudė piktieji burtininkai – atėmė iš jų jaunystę.
Naftos kaina nukrito iki tokio lygio, kuomet, anot Vladimiro Putino, žlugs pasaulio ekonomika
Šiaurės jūros naftos kaina „Brent“ lapkričio 12-ą nukrito žemiau 80-ies dolerių už barelį ribos. Prieš vidurnaktį „Brent“ prekiavo nafta po 79,95 dolerio už barelį (šiandien naftos kaina pasiekė 79,55 dolerio už barelį kainą - red. past.). Prieš pat uždarymą kainos kiek kilstelėjo nuo minimumo: 80,38 už barelį, tačiau tai vistiek sudarė 1,29 dolerio mažiau, nei išvakarėse. Niujorke „WTI“ nafta taip pat atpigo. Ateities kontraktai gruodžio mėnesiui sudaromi jau po 77,18 dolerio už barelį.
Vladimiras Putinas apie Molotovo–Ribbentropo paktą: nieko bloga
LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė neįžvelgiantis, kuo Molotovo ir Ribbentropo paktas blogas, nors Maskva skelbia kovojanti su nacizmo atgimimu. Rusija dar praėjusiame dešimtmetyje atsisakė minėti vadinamosios Spalio revoliucijos metines, bet penktadienį Raudonojoje aikštėje Maskvoje surengtos iškilmės minint 1941-ųjų paradą, kai daliniai žygiavo tiesiai į frontą.
Meška savo taigos neatiduos
Jeigu iš karto eitume prie esmės, tai Rusijos prezidentas V. Putinas Sočyje, per Valdajaus klubo forumą, pasakė antrąją Miuncheno kalbą (bent jau taip ją įvertino nemaža dalis ekspertų). Tokią išvadą galima daryti todėl, kad Rusijos vadovo vertinimai buvo išskirtinai atviri, griežti, o kartais net agresyvūs (ypač per diskusiją). Viską, ką jis pasakė, trumpame straipsnyje detaliai aptarti sunku, bet kelis esminius momentus galima.
Naudingos pamokos Lietuvai: kaip Lenkija prarado Ukrainą
Varšuva išstumta iš žaidėjų, turinčių įtakos krizės Ukrainoje suvaldymui. Taip mano ne vienas lenkų politikos apžvalgininkas. Rytų Europos klausimų ekspertės Marios Przełomiec (Marijos Pšelomiec) nuomone, postūmį tam suteikė triukšmas dėl Lenkijos parlamento spikerio nesuvaldyto liežuvio.
Vladimiro Putino politikos pasekmė – nauja emigracijos banga
Rusijai atėjo laikas susirūpinti nauja emigracijos banga, teigia gazeta.ru. Per aštuonerius pirmus 2014-ųjų mėnesius šalį paliko daugiau žmonių, negu per bet kuriuos prieš tai buvusius Vladimiro Putino metus. Išvažiuoja visi, tačiau visų pirma kvalifikuoti darbuotojai, galintys lengvai įsitvirtinti užsienyje. Tai reiškia, kad viena iš pagrindinių struktūrinių Rusijos Federacijos ekonomikos problemų – patyrusių specialistų deficitas – artimiausiu metu nebus išspręsta.
V. Putino atstovas: nesulauksite, prezidentas kasos vėžiu neserga
Rusijos prezidento spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas neigia užsienio spaudos pranešimus, kad V. Putinas sunkiai serga. „Nesulauksite. Viskas tvarkoje“, pareiškė D. Peskovas atsakydamas į prašymą pakomentuoti pranešimus apiet ai, kad V. Putinas galimai serga kasos vėžiu, praneša Ria Novosti.
Paradoksali Vladimiro Putino strategija Ukrainoje atsisuko prieš jį patį
Prisijungęs Krymą ir suteikęs pagalbą Luhansko ir Donecko separatistams, V. Putinas įstūmė Kijevą į Vakarų glėbį, įsitikinusi tiek Vakarų žiniasklaida, tiek žurnalistų kalbinti rusų ekspertai. Pirmą sykį po Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo 1991-ais, Maskvos įtaka šioje šalyje akivaizdžiai susilpusi, ir priversta iš šalies stebėti rinkimus į Aukščiausiąją Radą, nes net neturi „savo“ kandidato. Demokratas Petro Porošenka po rinkimų tik sustiprins savo valdžią, mano apžvalgininkai.
Rusijos prezidentas atskleidė, kaip gelbėjo Viktorą Janukovyčių
Atsakydamas į „Valdai“ forumo dalyvio klausimą, kokia jo asmeninė nuomonė apie įvykius Kryme, Vladimiras Putinas papasakojo apie tai, kaip padėjo sprunkančiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui persikelti į Rusijos Federacijos teritoriją. Pasakodamas apie vasario įvykius Kijeve, V. Putinas pažymėjo, kad su kritika žiūri į kai kuriuos V. Janukovyčiaus sprendimus. Jo teigimu, jis V. Janukovyčiui rekomendavo neišvesti kol kas jėgos struktūrų iš Kijevo.
Ar sugebės Europa atsakyti Vladimirui Putinui pradėjus operaciją „Atjungiame dujas“?
Europos Sąjungos energetikos komisija paviešino „Europos energetinio saugumo strategiją“. „Rusijos – Ukrainos karo“ fone V. Putinas ėmėsi 50 metų neregėtos konfrontacijos dujų tiekimo srityje, teigiama žiniasklaidoje, tačiau „dujų stresiniai testai“ rodo: Europa gali išblaškyti šį blefą su energijos tiekėjais ir išlošti – visų pirma, energijos sistemų apjungimo ir laisvos „be sienų“ dujų prekybos dėka.
Neįprastas fašizmas
Roman Nazarenko, Ukraina Mano atmintyje išliko tos vasario nakties Maidane, dvi dienos prieš ten sušaudant Dangiškąją šimtinę, chronologija. Žmonių buvo nedaug. Tų, kurie, nebijodami mirties ir sužeidimų, bandė sulaikyti „Berkut“ būrį, besiveržiantį link scenos iš Nepriklausomybės kolonos pusės, buvo visai nedaug. Milicininkai šaudė koviniais šoviniais, mėtė granatas, nuo jų skeveldrų buvo daug sužeistų. Greitosios pagalbos mašinos nespėdavo išvežti krauju paplūdusių žmonių. Visi laukė šturmo.
Vytautas Landsbergis: reikia nustoti tikėti bet kokiu Vladimiro Putino žodžiu
„Rusija yra nepatikimas partneris, nepriklausomai nuo to, ką kalba. Pasaulis pamažu išmoksta žiūrėti, ką Rusija daro“, – tvirtina prof. Vytautas Landsbergis. Tačiau, jo teigimu, kartais Vladimiru Putinu vis dar nepelnytai patikima. „Vienai dienai. Nors galėtų iš karto netikėti, juk mes tai jau girdėjom“, – sako „Dėmesio centre“ pašnekovas. – Profesoriau, prieš kelias dienas pranešta, kad V. Putinas nurodė atitraukti Rusijos kariuomenę nuo Ukrainos sienos.
Kunigaikštis Vladimiras Didysis
Ukrainos televizinio humoro grandai – laida „Studija kvartal 95“ kuria puikų animacinių filmukų ciklą „Pasakų Rusia“, kurio vienas pagrindinių personažų yra Rusijos (Moskovijos) kunigaikštis Vladimiras, o tiksliau – Rusijos prezidentas V. Putinas. Ši analogija atėjo į galvą dėl to, kad pastaruoju metu Rusijoje ima formuotis jos vadovo kultas.
Sankcijos Rusijai – lėtai trenkiantis žaibas
Kai į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (Krymo aneksiją) Vakarų pasaulis atsargiai ir nenoriai reagavo pirmąja sankcijų banga – Maskva tik juokėsi. Vėliau, rodydamas, kad yra pasirengęs ilgai konfrontacijai su Vakarais, Kremlius įvedė atsakomąsias sankcijas, uždarydamas savo rinką kai kurioms produktų grupėms iš Vakarų pasaulio, taip pat demonstratyviai pradėdamas ekonomikos perorientavimo į Kiniją procesą. Tačiau, rodos, Maskvos arogancija po truputi blėsta.
Vanagai galanda nagus
Rugsėjo pradžioje Rusijos prezidentas V. Putinas viešai pranešė apie reikšmingas karines permainas. Jos turi kelis svarbius aspektus. Pirma, įvyks institucinė reforma. Antra, toliau svarstoma nauja Valstybinė ginklavimosi programa 2016–2025 metams. Trečia, iki šių metų pabaigos bus parengta nauja Rusijos karinė doktrina. V. Putinas priėmė sprendimą tapti Karinės pramonės komisijos (KPK) vadovu.
„Islamo valstybės“ smogikai grasina įsiveržti į Rusiją
Rusija turėtų būti viena iš labiausiai suinteresuotų valstybių kovoje su džihadistais, kurią šiuo metu vykdo JAV vadovaujamas aljansas. Vienos iš „Islamo valstybių“ karo lauko vadas Tarchanas Batirašvilis, žinomas kaip Omaras-Čečėnas, prigrasino pulti Rusijos pietinius regionus, praneša „Bloomberg“. Anot naujienų agentūros, savo ketinimus jis atskleidė kalbėdamas telefonu su savo tėvu. „Jis pasakė: „Nesijaudink, tėve.
Vladimirui Putinui naftos kainų kritimas yra skausmingesnis negu JAV sankcijos
„Rusijos ekonomikai dažnai tenka mokėti skaudžią kainą už savo nepaslankumą. Pajamos iš naftos ir dujų jai yra privalomos, norint subalansuoto biudžeto, o šiuo metu naftos kainos krenta,“ – rašoma „Forbes“ apžvalgininko Kennetho Rapoza'os publikacijoje. Kol kas, nepaisant sankcijų ir nuo vasaros krintančių naftos kainų, Rusija užbaigs metus 5 mlrd. dolerių pertekliumi, tačiau artimiausius tris metus jau planuojamas biudžeto deficitas, rašoma straipsnyje.
Gruzija, siekdama savo tikslo, remiasi ir į Lietuvos petį
Gruzijos vadovai sako, kad laisvosios prekybos sutarties su Europos Sąjunga (ES) pasirašymas yra pradžia suartėti su Europa ir ekonomiškai, ir politiškai. Šalies prezidentas Georgijus Margvelašvilis teigia, jog šalis pasiruošusi įveikti visas kliūtis kelyje į ES. Tuo metu Gruzijos parlamentarai sako tikintys, kad sutartis tik pravėrė duris į narystę ES – kol svajonė taps realybe, teks šalies įstatymus priderinti prie europinių teisės aktų, laukia daug reformų.
Gruzija, siekdama savo tikslo, remiasi ir į Lietuvos petį
Zinaida Paškevičienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Gruzijos vadovai sako, kad laisvosios prekybos sutarties su Europos Sąjunga (ES) pasirašymas yra pradžia suartėti su Europa ir ekonomiškai, ir politiškai. Šalies prezidentas Georgijus Margvelašvilis teigia, jog šalis pasiruošusi įveikti visas kliūtis kelyje į ES.
Vladimiro Putino „veiksmų kodas“ slypi Dresdeno įvykiuose
Prieš 25 metus Rytų Vokietijos Dresdeno mieste dešimtys tūkstančių žmonių įsivėlė į riaušes su policija, kariuomene ir „Stasi“ (tar. „Štazi“) pajėgomis. Tai „The Guardian“ rašo amerikiečių istorikė Mary Elise Sarotte. „Yra didelė tikimybė, kad 36-erių KGB tarnautojas Vladimiras Vladimirovičius Putinas asmeniškai stebėjo tą chaosą“, – priduria ji.
Brazilija ir Rusija: bendradarbiavimas stiprėja
Mažai kieno prognozuota krizė Ukrainoje sumaišė kortas ne tik regiono geopolitinių kortų kaladėje, bet ir tarptautinių santykių sferoje. Rusijai šią vasarą užvėrus savo rinką ES, JAV, Kanados, Australijos ir Norvegijos maisto produktų importui, įdomu pasvarstyti, su kuriomis šalimis jos ryšiai gali stiprėti. Čia verta aptarti Rusijos santykius su Lotynų Amerikos milžine Brazilija: dvišalis šių valstybių bendradarbiavimas aktyviai stiprinamas jau daugiau kaip dešimtmetį.
„Bloomberg“: kaip sustabdyti Putiną?
Per paskutines dvi savaites, kol pasaulio dėmesys buvo sukoncentruotas į koalicijos oro smūgius Sirijoje, Rusijos prezidentas nesėdėjo sudėjęs rankų. Europa ir JAV nors ir neturėtų atsakyti į kiekvieną jo provokaciją, tačiau turi suprasti, kad dabar teks pratintis prie nuolatinių išpuolių iš jo pusės, rašoma "Bloomberg". Rugsėjo 19-ąją britų naikintuvai buvo priversti nuolat kilti dėl pavojaus, kurį sukėlė rusų strateginis bombonešis, taikęsis patekti į Didžiosios Britanijos oro erdvę.
Kodėl Putinas – (ne) Hitleris ir kitos nepatogios analogijos
Tarp analogijų, kurios dažnai laikomos „nepatogiomis“, yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino palyginimas su nacistinės Vokietijos lyderiu Adolfu Hitleriu. Vieniems ši analogija atrodo itin vykusi.
M. Chodorkovskis papasakojo apie vienintelį būdą, kaip galima išgelbėti Rusiją
Buvęs oligarchas ir disidentas Michailas Chodorkovskis buvo pakviestas į „Le Monde“ dienraščio festivalį, kur papasakojo apie projektą „Atvira Rusija“, praneša „Le Temps“. Buvęs oligarchas neatsisakė nuo savo ketinimų užsiimti viešaja veikla: kaip jis sakė, jo „platforma“ „Atvira Rusija“ veiks demokratijos labui Rusijoje. „Jeigu šalį reikia reformuoti, būti įtraukti pilietinę bendruomenę, ir aš pasiruošęs čia dalyvauti,“ - pasakė M. Chodorkovskis.
Kaip Rusija kiršina Baltijos šalis
Joana Lapėnienė, Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Dar nespėjusi „apginti“ neva pažeidžiamų savo tautiečių teisių Rytų Ukrainoje, Rusija šią savaitę atsakingo Užsienio reikalų ministerijos atstovo balsu prabilo apie grubius rusakalbių gyventojų teisų pažeidimus Baltijos šalyse ir pareikalavo, kad tarptautinė bendruomenė užkirstų kelią rusofobijai. Šįkart blogųjų vaidmuo teko Latvijai ir Estijai, Lietuvos rusakalbiams esą sudarytos geresnės sąlygos.
Rusijoje – pokyčių ženklai
V. Dumbliauskas Prieš dvi savaites komentare klausiau, kiek toli eis agresyvumo pasauliui neslepiantis Vladimiro Putino režimas. Paminėjau dvi viešojoje erdvėje sklandančias versijas. Pagal pirmąją Ukrainos užimti Kremlius neketina, Donbasas jam reikalingas tik kaip priemonė versti Ukrainos valdžią elgtis paklusniai. Pagal antrąją versiją Ukraina yra tik pradžia, Kremlius sieks susigrąžinti įtaką visoje buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, o po to skelbs karą visam anglosaksiškam pasauliui.
Su V. Putinu siejama A. Kabajeva valdys propagandos imperiją
Rusijos Dūma patenkino „Jedinaja Rossija“ partijos narės Alinos Kabajevos prašymą nutraukti jos įgaliojimus, dėl darbo pakeitimo. Dūmos reglamento komiteto pirmininkas Sergejus Popovas patikslino, kad toks sprendimas buvo priimtas tą pačią dieną, kai buvo gautas A. Kabajevos prašymas – rugsėjo 15-ąją. Parlamentaras neatmetė galimybės, kad kolegės prašymas bus oficialiai svarstomas ne eilės tvarka jau antradienį. Dabar A. Kabajeva turėtų stačia galva panerti į verslą.
V. Mazuronis: nuo Rusijos sankcijų nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams EK turi operatyviai teikti paramą
V. Mazuronis parengė Europos Parlamento rezoliucijos projektą, kuriame ragina Europos Komisiją operatyviai teikti paramą Lietuvos ir kitų šalių ūkininkams, labiausiai nukentėjusiems nuo Rusijos importo apribojimų. „Manau, kad į Lietuvos ir Baltijos šalių ūkininkų situaciją turi būti atkreiptas išskirtinis dėmesys. Šioms šalims, kaip labiausiai nukentėjusioms nuo Rusijos sankcijų, turi būti numatytas specialus kompensacijų paketas.
Kalnų Karabachas – naujas Rusijos „taikos“ projektas?
Rugpjūčio pradžioje politikos ekspertų akys, be karinio konflikto rytų Ukrainoje, krypo ir į Kalnų Karabachą – čia vyko kruviniausi susirėmimai nuo 1994-aisiais paskelbtų paliaubų tarp Armėnijos ir Azerbaidžano.
Rusija ir netikroviškumo grėsmė: kaip V. Putinas iš pamatų pakeitė informacinį karą
„Naujoji Rusija užsiima ne tik nereikšminga dezinformacija, klastotėmis, melais, informacijos nutekinimu ir skaitmeninėmis diversijomis, paprastai priskiriamomis informaciniam karui. Ji iš naujo sugalvoja „tikrovę“, sukurdama masines haliucinacijas, kurios vėliau tampa politiniais veiksmais“, – savo straipsnyje žurnale „The Atlantic“ rašo apžvalgininkas Peteris Pomerancevas.
Putinas uždegė žvakelę už kritusius Ukrainos maištininkus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. išėjęs iš cerkvės šeštadienį, pasakė žurnalistams uždegęs žvakutę už tuos, kurie žuvo gindami separatistinius Ukrainos rytus.
Dalai Lama: visų problemų ašis – Vladimiro Putino egocentrizmas
Vokiškasis „Die Welt“ šiandien publikavo interviu su budistų dvasiniu lyderiu Dalai Lama XIV. Jo šventenybė, rugpjūčio pabaigoje dalyvavęs Hamburgo Tibeto centro renginiuose, įvertino dabartinę politinę situaciją Kinijoje ir Rusijoje, tuo pačiu išsakė kritiką dabartiniams mūsų kaimynų lyderiui Vladimirui Putinui. Dalai Lama žurnalistams pareiškė, kad yra tvirtai įsitikinęs galimybe grįžti namo, į Tibetą.
Už ką mes turime padėkoti V. Putinui
V. Mazuronis Atrodytų, kad Rusijai atplėšus Krymą, pradėjus karines operacijas Ukrainos teritorijoje ir bandant prievarta atimti Ukrainos piliečių teisę rinktis, klausimas, ką gero padarė V. Putinas yra absurdiškas. Rasti argumentų Rusijos agresijai ir prievartai pateisinti neįmanoma.
Paradoksalu, bet būtent šioje situacijoje mes turime progą padėkoti V. Putinui.
Vakarų sankcijos Rusijai: pradžia be pabaigos
Konfliktas Ukrainoje lėmė, kad abipusės sankcijos tapo Rusijos ir Vakarų santykių dalimi. Kokie tokios politikos padariniai laukia konfrontuojančių pusių, kokia galėtų būti išeitis iš susidariusios krizinės situacijos? Šie klausimai šiandien jaudina kiekvieną politiką ir ekspertą Europoje, Amerikoje ir Rusijoje. Pirmiausia būtina pasakyti, kad ekonominio bendradarbiavimo apribojimas yra nenaudingas niekam.
M. Dempsey’io pastebėjimai Aspeno saugumo forume
Apie „Irako ir Levanto islamo valstybę“ (ILIV) Aš manau, kad svarbu suprasti, su kuo mes turime reikalą – su salafitais džihadistais, religiniais ekstremistais ar tiesiog ekstremistais. Svarbu suprasti skirtumus tarp šių grupių, nes jos yra skirtingos. Kai kurios iš jų yra oportunistinės. Kitos siekia įtvirtinti politinį islamą ir teokratijas šariato pagrindu. Dar kitos yra apokaliptinės, ir jų pasaulio vizija yra išskirtinai pavojinga.
