v. putinas

 Paryžius ir Maskva patyliukais atšaukė rytoj turėjusį prasidėti prezidento Vladimiro Putino vizitą Prancūzijoje. Rusijos ir Prancūzijos vadovai rytoj turėjo dalyvauti Iškilmėse netoli Reimso Rusijos imperijos karių žūties šimtmečiui paminėti, bet Eliziejaus rūmų platinamoje Francois Hollande`as programoje neįrašytas nei susitikimas su V. Putinu, nei dalyvavimas ceremonijoje šiaurės Prancūzijoje.

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, atsakydamas į žurnalistų klausimus, kada visuomenei pristatys naująją „pirmąją ledi”, pajuokavo, kad pirmiausia jam reikia pasirūpinti, už ko ištekinti buvusią žmoną Liudmilą, o tik po to galvoti apie save. Ir jau penktadienį atsirado pretendentas į buvusios prezidentienės ranką ir širdį.

Rusijos prezidentas surengė neplanuotą „Tiesioginės linijos“ transliaciją kaip tik tą pačią dieną, kai Ženevoje vyksta keturių šalių derybos dėl Ukrainos. Laukiama, kad Rusijos prezidentas bandys įtvirtinti savo įvykių versiją dėl veiksmų kaimyninėje šalyje. (17.06) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvaudamas televizijos laidoje „Tiesioginė linija“ ir atsakydamas į klausimą, kada šalis išvys savo pirmąją ponią, atsakė, kad pirmiausia jam reikia ištekinti buvusią žmoną.

Vos prieš kelias savaites nuoseklus įvairios Rusijos įsiveržimo į Ukrainą taktikos svarstymas būtų buvęs vadinamas betiksliu panikos kėlimu. Šiandien tai laikoma gudriu pasiruošimu netikėtumams, straipsnyje, publikuotame „The American interest“, teigia Čikagos universiteto aspirantas Yevgenas Sautinas. Ryžtinga Krymo okupacija ir aneksija buvo didžiulis sukrėtimas visam pasauliui – dabar ir JAV, ir NATO bando rasti adekvatų atsakymą.

 „Žinoma, kad daugiausia dėmesio skyrėme krizei Ukrainoje. Kalbėjome apie Rusijos vadovo Vladimiro Putino galimus ateities žingsnius ir sprendėme, ką galėtume padaryti, kad sustabdytume jį“, - po vizito pas šalies vadovę žurnalistams sakė JAV senatorius Johnas McCainas. Jis išsakė rūpestį dėl Ukrainos, Moldovos ir Baltijos šalių likimo. „Mes sutarėme, kad dabar yra svarbu pasiųsti grėsmingą žinutę V. Putinui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, kad Ukraina dabar atsidūrė prie pilietinio karo ribos, kai Kijevas pasiuntė armiją prieš prorusiškus separatistus šalies rytuose. „Rusijos prezidentas pažymėjo, kad smarkus konflikto eskalavimas iš esmės stato šalį prie pilietinio karo ribos“, - trečiadienį nurodė Kremlius pranešime apie dviejų lyderių telefoninį pokalbį.

Kai prieš pat Krymo referendumą Jungtinių Tautų Saugumo Taryba siekė priimti rezoliuciją, raginančią viso pasaulio valstybes nepripažinti jo rezultatų, niekam nebuvo nuostabu, kad Rusija pasiūlymą vetavo. Kita vertus, Kinijos susilaikymas nuo balsavimo sulaukė gerokai daugiau dėmesio, spekuliacijų ir interpretacijų. Toks žingsnis nėra keistas – Kinija yra įsprausta į kampą dėl įvykių Kryme. Pasak „Foreign Policy“, to yra kelios priežastys.

 Kai Rusija prisijungė Krymą, Vakarai turėjo kažkaip reaguoti. Jie sureagavo – sukūrė porą nepageidaujamų savo šalyse asmenų sąrašėlių ir pašalino Maskvą iš Didžiojo aštuoneto. Tačiau visa tai atrodo nerimtai. Kai prasidėjo kalbos apie ekonomines sankcijas, Amerikos ir Europos vienybė iš karto skilo. Ir tai suprantama, nes Jungtinėms Valstijoms lengva ekonomiškai bausti Rusiją, mat šalių sąsajos šioje srityje nėra glaudžios.

Separatistų demonstracijos Rytų Ukrainoje kelia nerimą, kad rusų kariuomenė įsiverš „Krymo stiliumi“, rašo „The New York Times“. Taičau politinių analitikų manymu, Maskva užsiima daug sudėtingesniu žaidimu – bando išlaikyti Ukrainą Rusijos „ekonominėje ir karinėje orbitoje“. Turėdamas tokį tikslą Kremlius iškelia vieną pagrindinį reikalavimą, kuris iš pirmo žvilgsnio neatrodo labai netinkamas, - Kijevas privalo įvesti federacinę valdymo sistemą ir sustiprinti sričių gubernatorių valdžią visoje U...

Pasauliui vis dar sprendžiant sudėtingą Krymo ir Ukrainos ateities klausimą, Vakarų ir Lietuvos žiniasklaidoje dominuojant antirusiškoms nuotaikoms, o Rusijos – propagandiniams paistalams, pateikiame kiek kitokią publikaciją. Čikagos universiteto teisės profesorius Ericas Posneris savo straipsnyje kviečia realiau pažvelgti į Ukrainos padėtį.

Gyvenant dabartinių įvykių sūkuryje dar šiek tiek sunku vertinti jų istorinę reikšmę. Tačiau vienas dalykas aiškus: po Krymo prijungimo prie Rusijos Federacijos pasaulis jau bus kitoks. Kažkas panašaus atsitiko SSRS žlugimo metu. Tuomet lyg ir baigėsi šaltasis karas, o šiandien Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė pagrįstai teigia: „Konfrontacija tarp Vakarų ir Rusijos didėja.

Buvusi Japonijos gynybos ministrė Yuriko Koike vadina „keista istorijos ironija“ tą faktą, kad ginčytinos teritorijos (su Rusija, - red. past.). „jeigu būtų referendumas Iturupo saloje (didžiausia iš ginčytinų Kurilų salų, formaliai priklausančių Rusijai, - red. past.) dėl nepriklausomybės paskelbimo, kur beveik 60 proc.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija neturi planų kirsti Ukrainos sienas. „Mes neturime visiškai jokio ketinimo ar interesų kirsti Ukrainos sienas.

 Ne, čia ne eilinis straipsnis apie Ukrainą, nors ir apie ją taip pat. Parašyti jį pirmiausia paskatino žinia, kad Amerika ketina mažinti savo ginkluotųjų pajėgų dydį iki 440–450 tūkstančių (mažiausias skaičius nuo 1940 m.). Viena vertus, tai suprantama. Ekonominių sunkumų laikmečiu didelės karinės išlaidos yra sunkiai pateisinama našta. Kartu vienas Pentagono atstovas, komentuodamas šį sprendimą, pažymėjo: „Mes vis dar turėsime labai didelę kariuomenę. Ji bus mobili. Ji bus šiuolaikiška.

Šiemet gegužės mėnesį Krymo totoriai minės 70-ąsias trėmimų iš Krymo į Sibirą ir Centrinę Aziją metines. Per 200 tūkstančių totorių buvo ištremti, o sugrįžti į gimtąsias vietas jiems buvo leista tik prasidėjus M. Gorbačiovo perestroikai. Todėl nenuostabu, kad dauguma jų neslepia antirusiškų nuotaikų ir bando priešintis Rusijos veiksmams Kryme. Dėl skaudžios istorinės praeities į šiuos pusiasalio gyventojus Krymo krizės metu krypo ir tebekrypsta Vakarų pasaulio akys.

Rusijoje atliekami sociologiniai tyrimai rodo, kad šiuo metu Vladimiro Putino vykdomą politiką palaiko 80 proc. šalies gyventojų. Žiūrint europiečio akimis, Kremliaus veiksmai, griaunantys Europoje jau 70 metų galiojančias taisykles, atrodo pasibaisėtinai, tačiau, kaip matome, didelei rusų visuomenės daliai jie atrodo visai kitaip. Jei į tuos pačius dalykus žiūrime skirtingai, turime pripažinti žlungant Vakarų demokratinių visuomenių viltis, kad Rusija pamažu tampa panašia į jas visuomene.

Naujos žvalgybos pažymos rodo, kad tikimybė jog Rusija veršis gilyn į Ukrainą yra didesnė, nei buvo manoma iki šiol, teigia CNN. Du B. Obamos administracijos darbuotojai sutiko pasidalinti ataskaitos informacija, tačiau dėl informacijos pobūdžio atsisakė viešintis, teigiama straipsnyje. Pareigūnai pažymėjo, kad informacija nėra šimtaprocentinė, tačiau per paskutines tris ar keturias dienas buvo gauti keli signalai, kurie kelia nerimą.

Kol Barackas Obama kritęs į apmąstymus, ar JAV reiktų apsiimti pasaulinio lyderio įvaizdį, kaip buvo baigiantis Antrajam pasauliniam karui, V. Putinas ryžtingai nusiteikęs į tai, kad įgyvendintų savo svajonę – atstatyti Sovietų imperiją, jeigu tik įmanoma, teigia Argentinos istorijos profesorius George'as Chaya.

Buvęs Ukrainos prezidentas V. Juščenka atskleidė, ko labiausiai bijo V. Putinas. Apie tris pagrindines Rusijos prezidento baimes V. Juščenka kalbėjo „ HromadskeTV", rašo „Ukrainos tiesa“. „V.Putinas bijo trijų dalykų. Pirmoji ir tai yra didžiausioji jo baimė – Rusijos liaudis. Antroji – pasaulio reakcija į Krymo aneksiją,“– teigė V. Juščenka.

Vladimiro Putino režimas po įvykių Ukrainoje ras pretekstą dar labiau gniaužti opoziciją, bet kol kas vaduoti rusų Lietuvoje neskubės, mano šioje šalyje veikiančio Komiteto prieš kankinimus pirmininko pavaduotoja Olga Sadovskaya. Kaip portalui balsas.lt sakė O. Sadovskaya, tenykščiai „vanagai“ aktyvėja. „Ukrainos klausimas labai suskaldė visuomenę. Tuos, kas pasisako prieš įsiveržimą į Ukrainą, vadina išdavikais.

„Padariau klaidą. Neįsigilinau į dokumento tekstą“, – apgailestauja Seimo pirmininkė Loreta Graužininienė, kuri 2008 metais kartu su Seimo narių grupe pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad jis išsiaiškintų, ar NATO karinių bazių buvimas Lietuvoje neprieštarauja Konstitucijai. Žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su Seimo vadove. Savaitės pradžioje grįžote iš Ukrainos.

Į Lietuvą atvykęs Jungtinių Valstijų viceprezidentas Joe Bidenas trečiadienį perspėjo Rusiją, kad ji bus izoliuota dėl agresijos Ukrainoje.  Saugumo analitikas Ignas Stankovičius „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ teigė atkreipęs dėmesį į viceprezidento pareiškimą, jog ketinama siųsti amerikiečių karius į Baltijos šalis pratyboms žemėje ir jūroje bei mokymo misijoms:  „Beje, JAV viceprezidentas, vertindamas susidariusią padėtį, pabrėžė, kad Rusija pasirinko tamsų kelią.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė atleisti Novosibirsko gubernatorių Vasilijų Jurčenko. „Atleisti Vasilijų Jurčenką iš Novosibirsko gubernatoriaus, kaip praradusį Rusijos Federacijos prezidento pasitikėjimą“, – teigiama Kremliaus internetiniame tinklalapyje įkeltoje žinutėje. Įsakymas galioja nuo jo pasirašymo. Paskutinį sykį tokia formuluotė buvo naudojama 2010-aisiais, kai tuometinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas atleido Maskvos merą Jurijų Lužkovą.

„Viso pasaulio akys šiuo metu nukreiptos į Ukrainą. Iš esmės pasaulis yra atsidūręs ant itin pavojingo slenksčio. Kas gali užtikrinti, kad Kremliaus planuose po Krymo okupacijos nėra įrašyti Moldovos, Gruzijos, Baltijos valstybių pavadinimai?“ – tokiais pamąstymais šiandien surengtą spaudos konferenciją pradėjo Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius. „Po to, kas nutiko Kryme paaiškėjo, kodėl Vladimiras Putinas iki šiol nepripažino fakto, kad Baltijos šalys irgi buvo okupuotos savo laiku.

Pasak VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Tomo Janeliūno, nėra jokių požymių, kad V. Putinas sustotų. „Visi raginimai pamėginti mažinti įtampą neduoda jokių rezultatų. Kol kas nematome, kad Putinas galėtų atsitraukti“, - „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ penktadienį sakė politologas. Turint omenyje penktadienio Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą dėl atsakomybės už tėvynainius, T. Janeliūno nuomone, Kremlius planuoja eiti toliau.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius, vertindamas padėtį Ukrainoje, Žinių radijo laidoje „Opozicija“ teigė, kad Rusijos prezidento V. Putino režimas vis giliau klimpsta į klaidas, kurios atves į Rusijos imperinės idėjos pralaimėjimą. „Bet iki to pralaimėjimo Putinas savo neprognozuojamu elgesiu gali pridaryti labai daug bėdų. Rusiją jis daro vis labiau panašią į Šiaurės Korėją - daug ginklų ir visiškai neprognozuojamas lyderio elgesys.

Prieš daugiau nei savaitę skelbtame time.com straipsnyje apie situaciją Kryme užkliuvo vienas iš teiginių, kad V. Putinas Krymo kare liko vienas, be tautos palaikymo. Simonas Shusteris savo straipsnyje pavadinimu „4 priežastys, kodėl V. Putinas jau pralaimi Ukrainoje“, pateikia, jo manymu, įtikinamas priežastis, kodėl gi Rusijos vadovas faktiškai jau pralaimėjo karą Ukrainoje.

LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Viščiukų sankcijos smaugliui, kuris šaiposi iš jų. Ir dar kada? Jeigu ES norėjo perspėti Rusiją dėl to „putirendumo“ Kryme, kurį kai kas vadina referendumu (nereikia vartoti klaidinančių žodžių), tai tas spektaklis turi įvykti sekmadienį, o sankcijas žada pirmadienį“, – teigė Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis. Kitą savaitę Europos Sąjunga ketina griežtinti sankcijas Rusijai.

Suprasti, kas dedasi vienos ar kitos šalies diktatoriaus galvoje, dažnai būna sunku, tačiau mokslininkai yra tikri, kad jų mintis išduoda kūno kalba. Analizuojant tokių žmonių veido išraišką, mimikas, rankų judesius, kūno povyzą, jos keitimąsi ir kitus kūno ženklus, išduodančius reakciją į vieną ar kitą klausimą, galima gana tiksliai prognozuoti jų psichologinę būseną ir ketinimus.

Kornelija Bradaitė / Geopolitika Įtampai Kryme pasiekus beveik kritinę ribą, buvęs Rusijos prezidento patarėjas Andrejus Ilarionovas savo tinklalapyje parašė: pagrindinė ir vienintelė pastarojo meto Vladimiro Putino provokacijų užduotis – išprovokuoti plataus masto pilietinį karą Ukrainoje.

20 val.50 min. JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį perspėjo, kad referendumas dėl Krymo jungimosi prie Rusijos pažeistų Ukrainos konstituciją ir tarptautinę teisę. Prezidentas kalbėjo praėjus kelioms valandoms nuo JAV sprendimo taikyti sankcijas, draudžiančias išduoti vizas kai kuriems Rusijos pareigūnams. „Pasiūlytas referendumas dėl Krymo ateities pažeistų Ukrainos konstituciją, pažeistų ir tarptautinę teisę“, - sakė B.Obama žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.

Iš V. Putino spaudos konferencijos dėl padėties Ukrainoje išlindo viena pikantiška detalė – sprendžiant iš Rusijos prezidento komentarų apie paviešintą Estijos užsienio reikalų ministro Urmas Paeto ir ES atstovės C. Ashton pokalbį, jis žinojo dar prieš šiam pasirodant internete. Pokalbis su žurnalistais vyko kovo 4-os dienos popietę, o „Youtube“ tinkle ir RT.com tinklalapyje įrašas pasirodė tik po paros – kovo 5-ąją.

Tokia grėsmė nėra labai reali, bet kalbant apie Kremlių – ten viskas įmanoma. Ir Visagino kraštą atsiimti jiems vienas juokas. Sakysite, NATO – bet Rusija jaučia Vakarų silpnumą. Jiems visur, kur tik gyvena rusų tautybės žmonės vaidenasi jų valdos. Rusija neracionali, norinti parodyti galią, kurios neturi. Įves karius, tankų atsiųs, kaip senais blogais okupacijos laikais. Su bepročiais geriau nejuokauti.

 Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Mes krečiame cirkus, kurių net Sevastopolyje nėra. Mes šaukiame dvi Valstybės gynimo tarybas situacijai aptarti ir nė viena nėra tikra. Todėl galime kreiptis tik į aukščiausias jėgas – Dieve, saugok Lietuvą, nes pavojaus akivaizdoje nesugebama peržengti asmeniškumų“, – teigė apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį savo kalbomis glumino pasaulį.

Įtampa Kryme kyla, ir visas pasaulis stebi, kaip pasielgs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Psichologas, buvęs politikas dr. Gediminas Navaitis, mano, kad šįkart V. Putinas nebepasikliauna savo veiklumu ir ieško paramos.   „Šį kartą Putinas tarsi blaškosi, gal net pasąmoningai blaškosi. Jis pasirūpino Dūmos pritarimu – anksčiau tokiais dalykais nesirūpino. Jis organizuoja kone visuose Rusijos miestuose palaikančias demonstracijas, mitingus, ko anksčiau nebuvo.

Tie, kas dar prisimena laikus, kai buvo SSRS, puikiai žino, kad pagrindinis tos nuskurdusios ir kvailos Sąjungos ginklas buvo jos vaidinama galia, įsivaizduojama galia. Tokią visada demonstruoja šalys, kurių gyventojai valgo kruopas ir konservus. Taip ir dabar – vos tik nutinka kas nors, dėl ko Rusija gali pademonstruoti savo iškankintų kareivių galia – ji nepraleidžia progos.

Antradienio vidurdienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengė spaudos konferenciją, kurioje atsakinėjo į žurnalistų klausimus. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad supranta Maidano žmonių reikalavimus vykdyti ne kosmetines reformas, o kardinalias permainas.

Po pokalbio su Rusijos Federacijos prezidentu Vokietijos kanclerė Angela Merkel susiskambino su JAV prezidentu Baracku Obama ir pranešė, kad rusų lyderis visiškai prarado „ryšį su realybe“ ir atsidūrė „kitame pasaulyje“, praneša censor.net.ua remdamiesi „The New York Times“. Straipsnis pasirodė vėlų kovo 2-osios vakarą Niujorko laiku.

Šalys – NATO dalyvės neturėtų ypač jautriai reaguoti į V. Putino bandymus ginti istorinius rusų interesus Rytų Ukrainoje, tikina „The Times“ straipsnio autorius Christopheris Meyeris, anksčiau dirbęs ambasadoriumi Vokietijoje ir JAV. Kai kurie lygina dabartinę situaciją ne tik su Sovietų įsiveržimu į Vengriją ir Čekoslovakiją, tačiau ir A. Hitlerio įsiveržimu į Sudetus 1938-ais.

V. Putino fantazijų įgyvendinimas, benamių šunų utilizavimu Sočyje, rusų „pažadėjau - neįvykdžiau“ ir sniego kokybė – spauda iš visų pusių tyrinėja paskutiniuosius pasiruošimo žiemos Olimpinėms žaidynėms žingsnius.

Penktadienį vakare milijonai žmonių visame pasaulyje stebės XXII žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją. Nors visas renginio scenarijus nepaaiškėjo ir per generalinę repeticiją, žinoma, kad jame pasirodys apie 3 tūkst. artistų, akrobatų bei muzikantų, taip pat – ryškiausi sportininkai. Ceremoniją ketinama plėtoti svarbiausiais Rusijos istorijos motyvais.

Šiandien vykusiame TS-LKD tarybos posėdyje partijos pirmininkas A. Kubillius išreiškė kategorišką poziciją įvykių Ukrainoje atžvilgiu. „Ukrainoje sprendžiasi ne tik Ukrainos likimas. Ukrainoje matome Rusijos imperijos, kuri pradėjo griūti 1990-ais metais pabaigą. Ir ta pabaiga neišvengiamai ateis, nes toks yra istorijos dėsnis. Maidano žmonės eina su istorijos ateitimi, V. Putinas ir V. Janukovyčius yra beviltiškai įsikibę į istorijos praeitį.

Pasak naujausios leidinio „The Times“ užsakytos apklausos, turtingiausias pasaulio žmogus tuo pat metu yra ir žmogus, kuriuo labiausiai žavimasi. Populiarumo reitingo viršūnėje atsidūrė Billas Gatesas.   B. Gatesas, „Microsoft“ įkūrėjas, milijardierius ir filantropas, gavo daugiau pripažinimo už JAV prezidentą Baracką Obamą, Rusijos vadovą Vladimirą Putiną ir popiežių, kurie reitinge atitinkamai užėmė antrą, trečią ir ketvirtą vietas.

Rusija Eurazijos sąjungą posovietinėje erdvėje nori sukurti siekdama atsverti ne tik Vakarų, bet ir Kinijos įtaką, sako Jungtinėje Karalystėje dirbantis politologas Bobo Lo. „Ilgalaikėje perspektyvoje rusai daug labiau nerimauja dėl kinų nei dėl europiečių", – interviu BNS teigė Lietuvoje viešintis politikos instituto „Chatham House" analitikas.

Rusija antradienį pradeda didžiausią saugumo operaciją per olimpinių žaidynių istoriją, likus mėnesiui iki akimirkos, kai prezidentas Vladimiras Putinas paskelbs žiemos olimpiados Sočyje pradžią, padidėjus nuogąstavimams dėl mirtininkų sprogdintojų atakų. Patruliuojančios armijos šarvuotosios mašinos ir karinių jūrų pajėgų laivai, budintys Juodojoje jūroje, prisidės prie 37 tūkst.

Šiais metais V. Putino kalba buvo ypatinga (jos tekstą ir vaizdo įrašą galima rasti: <http://kremlin.ru/news/19825>). Jis labai atvirai kalbėjo apie Rusijos problemas ir tikslus. Dėmesio verti iš karto keli momentai. Pirma, šalyje sudėtinga situacija tarpetninių santykių srityje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė taip vadinamą „guminių butų“ įstatymą, kuris griežtina atsakomybę už fiktyvią gyventojų registraciją gyvenamosiose patalpose. Priėmus naująjį įstatymą dėl fiktyvaus rusų piliečio ar užsienio registravimo bute yra numatytos baudos nuo 100 tūkst. iki 500 tūkst. rublių, arba privalomųjų darbų iki 3 metų, arba kalėjimas iki 3 metų.

Milžiniška Rusijos teritorija – Tolimųjų Rytų federalinė apygarda – vis labiau tampa didžiuliu galvos skausmu Maskvai. Sugriuvusi infrastruktūra, susisiekimo problemos, sunkumų kamuojama gavybos pramonė, mažėjantis gyventojų skaičius, rūstus klimatas ir galiausiai migrantų iš Kinijos antplūdis verčia šalies valdžią ieškoti sprendimų, kaip pastatyti ant kojų šį geopolitiškai svarbų ir gamtos išteklių turtingą regioną. Tačiau skambios kalbos kol kas neduoda jokių apčiuopiamų rezultatų.

(papildyta 12.57) JAV žvalgybos vykdomas šnipinėjimas reikalingas kovai su terorizmu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad JAV nacionalinio saugumo agentūros (NSA) vykdomas informacijos rinkimas apie milijonus pokalbių telefonu visame pasaulyje yra padiktuotas būtinybės kovoti su terorizmu, tačiau turėtų būti reguliuojamas griežtomis taisyklėmis ir normomis.