v. putinas

Rusijos opozicijos atstovas Garis Kasparovas, kalbėdamas Nyderlanduose, kvietė sugriežtinti sankcijas Rusijai ir pradėti ginkluotės tiekimą Ukrainai, praneša austrų „Die Presse“. „Jeigu V. Putinas pajus, kad mes (Vakarai – red. past.) parodysim silpnumą, tai jis eis dar toliau,“ – pareiškė G. Kasparovas. V. Putinas, jo teigimu, kelia „grėsmę Europai“: „Pirmą sykį nuo Antrojo pasaulinio karo Europos šalių sienas vėl pakeitė diktatorius.

1999-ųjų rugpjūčio 9 dieną mažai kam žinomas Vladimiras Putinas buvo paskirtas Rusijos Federacijos vyriausybės pirmininko pareigoms. Tą pačią dieną specialiame kreipimesi į tautą per televiziją tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas paskelbė jį savo įpėdiniu. Nuo to momento V. Putinas pradėjo rinkti savo žmones. Kaip tik tuo metu kitas menkai žinomas struktūrininkas, 35-ių Vladislavas Surkovas, buvo paskirtas Rusijos prezidento administracijos padėjėju.

„The Washington Post“ žurnalisto Adamo Tayloro komentaras skirtas Vladimiro Putino dingimo priežasčių apmąstymams. „Vos savaitė, tačiau kokia ji buvo! Vladimiras Putinas praleido kelis susitikimus, ir staiga pradėjo plisti gandai, kad jis jau beveik miręs, arba nuverstas kariškių, arba, galbūt, išvyko į Šveicariją, norėdamas dalyvauti savo, įtariama, mylimosios gimnastės gimdyme. O vėliau jis grįžo – taip pat netikėtai, kaip ir pradingo, visas patenkintas savimi ir šviečiančiu veidu.

 Jurgita Čeponytė Priežasčių, kodėl Rusijos opozicijai stinga vienybės, reikėtų ieškoti už partijų ar judėjimų ribų, pirmiausia tai – sąmoningos Rusijos valdžios pastangos skaldyti ir valdyti opoziciją iš vidaus. Tai teigia politologas Vytis Jurkonis. „Todėl opozicijoje atsiranda bent pora pagrindinių stovyklų. Viena bando išnaudoti esamą sistemą ir dalyvauti rinkimuose, tikėdamasi, kad žmonės palaikys.

Rusijos įvaizdis Vakarų pasaulyje itin prastas. Teigiama, kad ši šalis dabar neturi draugų susivienijusioje Europoje, tačiau yra ne visai taip. Europos Sąjungoje egzistuoja tiek atskiri politikai, tiek atskiros politinės jėgos, kurioms imponuoja V. Putino Rusijos ryžtingumas, agresyvumas bei antiamerikietiškumas. Maskva irgi rodo šioms jėgoms dėmesį, vertindama jas kaip galimas savo agentes Europos širdyje. Europos „disidentai“ Putino draugus galima suskirstyti į kelias kategorijas.

Internetinis leidinys „colta.ru“ publikavo žymaus Rusijos ekonomisto Sergejaus Gurijevo, šiuo metu gyvenančiu ir dirbančiu Prancūzijoje, pokalbį su žurnalistu Dmitrijumi Pašinskiu. Sergejus Gurijevas – ekonomikos mokslų daktaras, Paryžiaus ekonomikos aukštosios mokyklos profesorius. Prieš emigruodamas į Prancūziją dirbo rektoriumi Rusijos ekonomikos mokykloje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai nesirodo nuo kovo 6-osios. Nuo to laiko Kremliaus tinklalapyje atgaline data buvo pranešama apie susitikimus, vykusius savaitgalį. Kremliaus atstovai tvirtina, kad jų vadas – gyvas ir sveikas. Pastarąjį kartą V. Putinas žurnalistams rodėsi kovo 5-ąją – tądien šalies vadovas buvo susitikęs su Italijos premjeru Matteo Renzi.

„Tamsioje gatvėje netoli Rygos centro rusakalbis Latvijos gyventojas, kaltinamas terorizmu, parodė savo pasą ir bedė pirštu į įžeidžiantį žodį – „nepilietis“, – rašo „The Times“ korespondentas Benas Hoyle’as. Pasak šio „nepiliečio“ Dmitrijaus Prokopenkos, jis „mojuotų Rusijos vėliava“, jeigu Maskvos tankai pasirodytų Latvijos sostinėje. Dmitrijus pridūrė, kad jam pateikti kaltinimai dėl terorizmo.

Neseniai Kipro prezidento N. Anastasiadžio neaiškiai išsakyta ir apžvalgininkų bemat išplėtota žinia, kad Kipre gali atsirasti Rusijos karinės bazės (oro pajėgų bazė ir laivyno bazė), daug kam tapo didele staigmena. Kartu tai yra gera proga aptarti pastarojo meto Maskvos politiką Viduržemio jūros regione. Atrodo, kad strateginiai Kremliaus užmojai jame yra gana platūs. Tačiau apie viską nuo pradžių. Pirmiausia norėtųsi suprasti, kodėl Kipras staiga pasidarė Rusijai toks geras.

„Vladimiras Putinas praktiškai pradėjo ir užbaigė tyrimą dar tuo metu, kai Boriso Nemcovo kūnas nebuvo atšalęs, – jis pavadino žmogžudystę „provokacija“, – rašo Garis Kasparovas „The Wall Street Journal“. „Šis pikantiškas terminas naudojamas, kai norima pasakyti: Rusijos prezidento priešai žudo vienas kitą, norėdami sugėdinti begėdį,“ – tęsia autorius.

Žinomas Rusijos politikas Borisas Nemcovas, praėjusį vakarą nužudytas Maskvoje, baiminosi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „užsakys“ jį dėl pastarojo opozicinių pareiškimų, rašoma vasario 10-osios „Sobesednik“. Savo nuojautomis žymus politikas iki tol dalijosi tik su pačiu artimiausiu žmogumi – mama, tačiau galų gale nusprendė pasidalinti jomis viešai – per „Sobesednik“ leidinį: „Aš niekada neslėpiau savo politinių įžvalgų,“ – priminė Borisas Nemcovas kalbėdamas „Sobesednik“. – „Manau...

Net jei visus Lietuvos piliečius valdžia apvilktų karinėmis uniformomis, Rusija vis tiek bus didelė ir galinga valstybė. Tačiau sprendimas dėl šauktinių tarnybos kariuomenėje – ženklas, kad Lietuva į krašto gynybą žiūri rimtai, o šiuo puikiu pavyzdžiu galėtų pasekti ir Latvija. Taip mano britų žurnalistas, „The Economist“ redaktorius Edvardas Lucasas. „Gynyba yra ne tik tai, ką gali padaryti sąjungininkai, bet ir tai, ką dėl to daro pati valstybė.

 NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas pripažino, kad dabartinė sistema, kai Amerikos kariai tik trumpam atvyksta į Baltijos šalis, negali užtikrinti ilgalaikio saugumo. Generolas Philipas Breedlove`as Jungtinių Valstijų parlamentarams sakė, kad Baltijos šalims kilusi destabilizavimo grėsmė. Jis taip pat netiesiogiai kritikavo paties prezidento Baracko Obamos politiką – esą ji nestabdo Vladimiro Putino, ir jis Ukrainoje kariaus, kol pasieks savo tikslus.

Šių metų sausio 27-ąją, Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną, buvo minimos 70-osios Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinės. Į jų minėjimą Osvencime, Lenkijoje, Rusijos prezidentas V. Putinas nevyko teisindamasis, kad šį kartą nebuvo oficialiai pakviestas.

Putinologų nuomonės dėl to, kas iš tiesų toks yra rusų prezidentas skiriasi, rašoma „Le Monde“. Vladimiras Putinas intriguoja, neramina, įkalina (kai kuriuos), gąsdina. Kas slepiasi už to blyškaus veido, blankių žydrų akių, aukštos kaktos, už tos manieringos elgsenos, balansuojančios tarp arogancijos ir kuklumo, brutalumo ir apsimestinio mandagumo? Norėtųsi žinoti. V. Putinas su mumis ilgam. Jis į valdžią atėjo jau prieš 15 metų. Pasilikti nusiteikęs dar 15-ai.

 LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Vizitu į Vengriją Vladimirui Putinui svarbu parodyti, kad Rusija ne tik nėra izoliuota, bet ir turi draugų Europos Sąjungoje (ES), sako Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala. Jis priduria, kad sykiu V. Putinas gali pademonstruoti, jog valstybės linkusios susitarti su Rusija ir galbūt net išsiderėti sau palankias sąlygas. „Tai, aišku, yra kabliukas, ant kurio kabinsis ir kitos šalys“, – mano L. Kojala.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ketvirtadienį lankėsi Kaune ir studentams papasakojo apie Lietuvos saugumo situaciją Rusijos agresijos fone. „Jos nusiteikimas nerimti ir išsiveržti kaip agresorei į kaimynes egzistavo seniai, bet dabar beveik priėjo liepto galą“, – pastarųjų metų Rusijos veiksmus komentavo ministras. Paskaitos metu J. Olekas kalbėjo ir apie didžiosios kaimynės keliamą grėsmę regionui, ir apie mūsų šalyje dedamas pastangas užsitikrinti saugumą.

Po keturių šalių susitikimo Minske Adamas Michnikas nusiteikęs pesimistiškai: jis mano, kad Europoje susidarė 1938-ųjų Miuncheno atmosfera, rašoma “La Repubblica”. Adamas Michnikas, vienas iš žymiausių Lenkijos visuomeninių ir „Naujosios Europos“ veikėjų, Darbininkų apsaugos komiteto, o vėliau ir „Solidarumo“ strategas ir istorinis lyderis, „Gazeta Wyborcza“ įkūrėjas, pareiškė, kad dėl Minsko susitarimų yra nusiteikęs gana pesimistiškai.

Minske vykusio keturių šalių susitikimo metu pikantiškų detalių pateikė ne tik skandalai su rusų žurnalistais, tačiau ir akylų operatorių užfiksuotas Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos bei Ukrainos vadovo Petro Porošenkos trumpas pokalbis. Žygiuodami koridoriumi abiejų šalių prezidentai nekreipė dėmesio į aplink dirbančius operatorius, todėl pasakė kelias frazes, kurios, ypač baltarusių lyderiui, nėra būdingos.

Vakarams derėtų sugriežtinti sankcijas prieš Rusiją, „The Wall Street Journal“ leidiniui rašo „Evercore“ korporacijos įkūrėjas, buvęs JAV finansų ministro padėjėjas, Rogeras Altmanas. Atsinaujinę karo veiksmai Ukrainoje užrūstino Vakarus. Daugelis jų politikų suprato, kad nei ekonominės sankcijos, nei diplomatija, nei „avarinis“ Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o vizitas Maskvoje praėjusį penktadienį, nesugebės sulaikyti Rusijos.

Praėjo nepastebimai, bet vertas dėmesio. Čia apie Rusijos gynybos ministro S. Šoigu vizitą į Teheraną. Per jį buvo pasirašyta karinio bendradarbiavimo sutartis (pirma tokia per visą šalių santykių istoriją), numatanti veiksmų koordinavimą kovojant su terorizmu bei narkotikų prekyba ir vykdant taikos palaikymo operacijas, bendrų štabų pratybų rengimą, karinių kadrų ruošimą.

Rusijos prezidentas, kalbėdamas Egipto leidiniui „Al Ahram“, teigė, kad tarptautinės koalicijos, kuriai vadovauja JAV, suduodama oro smūgius „Islamo valstybei“ Sirijoje bei Irake, veikla yra neteisėta ir neproporcinga pagal savo mastą, ir krizė Ukrainoje prasidėjo visiškai ne dėl Maskvos, o dėl „Vakarų sąjungininkų, kurie pasiskelbė nugalėtojais Šaltajame kare“. Interviu Rusijos lyderis išsakė įsitikinimą, kad su „Islamo valstybe“ nepavyks susitvarkyti vien bombarduojant.

Šią savaitę NATO gynybos ministrai Briuselyje patvirtino permainas, kurios vadinamos didžiausiomis po Šaltojo karo. Pirma, bus steigiamos itin greito reagavimo pajėgos – penki tūkstančiai karių, kurie prireikus per 2–3 dienas galės būti nusiųsti bet kur. Antra, patvirtintas planas per metus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje įsteigti vadavietes, kurios rūpinsis šių pajėgų priėmimu, pratybomis ir kita veikla.

 Nepaisydama visų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų Rusija užsispyrusi tikina, kad nedalyvauja kare su Ukraina, kuris yra vykdomas vadinamųjų separatistų (tarp jų – daug iš Rusijos atvykusių samdinių) pastangomis. Tačiau Europos Sąjunga, JAV ir kitos Vakarų pasauliui priskiriamos šalys neturi abejonių dėl tikrojo Maskvos vaidmens rytų Ukrainos krizėje.

Francois Hollande'as pažadėjo, kad kartu su Angela Merkel pasiūlys naują taikos plano iniciatyvą, kuri sugebės garantuoti „visišką Ukrainos teritorinį vientisumą“, primena „Time“. Tačiau analitikų teigimu derybos vargu ar duos apčiuopiamos naudos, kol konfliktuojančios pusės nesutars dėl to, kaip turi atrodyti potencialus „sureguliavimas“. Maskvos veiksmai tiesiogiai prieštarauja Kijevo ir Vakarų vystomai politikai, teigia „Chatham House“ analitikas Jamesas Nixey.

Tokie žmonės kaip Zbigniewas Brzezinskis ir Henry Kissingeris savo kalbose ir knygose transliuoja amerikiečių elito (ar bent tam tikros įtakingos jo dalies) pažiūras į įvairius JAV užsienio politikos aspektus. Todėl visuomet verta detaliau paanalizuoti minėtų ekspertų viešai išsakomą nuomonę.

Nors straipsnio pavadinime esama tam tikro paradoksalumo, jame yra ir daug tiesos. Norima pabrėžti didelę įvykių Ukrainoje 2013–2014 metais reikšmę Baltarusijai. Jie padarė įtaką požiūriui į Rusiją ir atskleidė dabartinės Baltarusijos valdžios geopolitinės orientacijos, taip pat Aliaksandro Lukašenkos, kuris vadinamas paskutiniu Europos diktatoriumi, politikos specifiką. Buvusių sovietinių respublikų santykiuose prasidėjo naujas etapas.

Rusijos remiamų separatistų įvardijimas teroristais padėties Ukrainoje nepakeistų, sako ekspertai. Tačiau, anot Rytų Europos studijų centro (RESC) analitiko Mariaus Laurinavičiaus, tai pakeistų Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykius. „Kadangi jau yra 100 kartų pripažinta, kad vadinamuosius separatistus, kurie iš tikro yra teroristai, remia Rusija, Rusija automatiškai taptų terorizmą remiančia valstybe. Tam taikomos teisinės pasekmės, kurių Vakarai nepasiryžę priimti.

Nuo pat krizės Ukrainoje pradžios Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pradėjo elgtis visai ne kaip artimiausias Rusijos sąjungininkas. Tuomet galima buvo pagalvoti, kad tai tik kažkoks Maskvos triukas siekiant turėti tarpininką dialoge su Kijevu ar paprasčiausios maištingu charakteriu pasižyminčio Batkos išdaigos. Tačiau kuo toliau, tuo labiau komplikavosi Baltarusijos santykiai su Rusija.

 LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Užimti miestą per vieną dieną techniškai neįmanoma, – tai teigia Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas, atsakydamas į buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento patarėjo Zbigniewo Brzezinskio žodžius, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pamėginti užimti Rygą ar Taliną per vieną dieną. „To, ką sako Z. Brzezinskis, [...] net nenoriu komentuoti, nes to net techniškai neįmanoma padaryti taip greitai.

 „Rusija tapo mafijos tipo valstybe“ – „The Wall Street Journal“ cituoja žymų investuotoją ir filantropą George’ą Sorosą, kuris davė interviu leidiniui forumo Davose metu. „Joje (valstybėje) valdytojai naudoja šalies išteklius siekdami praturtėti ir išsaugoti valdžią“, – tvirtino jis.

Vladimiro Putino viešųjų ryšių aparatas dirba visu pajėgumu, tuo abejoti neleidžia pastarųjų dienų pareiškimai. Suaktyvėjusių karo veiksmų Donecke fone D. Peskovas apkaltino Ukrainą „atmetus V. Putino pasiūlymą“ dėl ugnies nutraukimo. Sekmadienį, o čia derėtų atkreipti dėmesį, V. Putino spaudos atstovai išplatino šalies prezidento pareiškimą, kuriame išsakoma kritika Ukrainos valdžiai dėl situacijos paaštrėjimo Donecko oro uoste.

Laisvės premijos laureatas Adamas Michnikas sako, kad lygindamas lenkų padėtį Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje mato, jog Lietuvoje padėtis yra geresnė, tačiau tai nereiškia, kad negali būti geriau. Lenkų disidentas įsitikinęs, kad jo tautiečiai Lietuvos lenkams galėtų aiškinti apie patriotizmą Lietuvai. „Mano nuomone, ta isterija tikrai neturi pagrindo. Vertindamas Lietuvos lenkus, skirstau juos į dvi grupes: į Lietuvos lenkus ir sovietinius lenkus.

2014 m. gruodžio 26 d. V. Putinas pasirašė naują Rusijos karinę doktriną. Jos laukta su nekantrumu, o dėl susidariusio Maskvos geopolitinio konflikto su Vakarais konteksto – iš dalies su nerimu.

Ellen Mickiewicz knygos „Be iliuzijų. Būsimų Rusijos lyderių balsai“ apžvalga (E. Mickiewicz. „No Illusions: The Voices of Russia’s Future Leaders“. „Oxford University Press“, 2014). „Prieš dvidešimt metų, dirbdama Chimkuose, Rusijoje, Nacionaliniame demokratiniame institute, stebėjau dirbančią tiriamąją grupę, – pasakoja E. Mickiewicz. – Sėdėdama niūriame bute, kartu su kolegomis bandžiau suprasti, ką vietos gyventojai mano apie asmenis, pretenduojančius į Rusijos parlamento narius.

Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį Berlyne aptars vėl prastėjančią padėtį Rytų Ukrainoje ir nuspręs, ar dar verta rengti šių valstybių vadovų susitikimą, planuotą ketvirtadienį Kazachstane. Rusija nerodo ženklų, kad keistų politiką, o Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovai sako, kad susitikti yra prasmės tik tada, jei pirmadienį pavyks parengti juodraštį, kuriame matytųsi aiški pažanga.

tęsinys. Pradžia Jie gali? Ir vėl, ieškant atsakymo, gelbėja gana nuoširdus ir atviras D. Medvedevas. Spaudos konferencijoje jis pasakė: „Pirmiausia (aš norėčiau tai specialiai pabrėžti), ta krizė, kuri prasidėjo 2008 metais pasaulio ekonomikai apskritai ir mūsų ekonomikai kaip globalios ekonomikos daliai, nesibaigė.

„Jeigu užsienyje įvykdyti apklausą, kokie yra labiausiai žinomi rusų prekės ženklai ir produkcija, tai visi, be jokių abejonių, įvardintų du žodžius: „Kalašnikov“ ir „Gazprom“, – rašo Josefas Kirchengastas „Der Standard“. Už pirmojo slepiasi masiškiausias naikinimo ginklas pasaulyje, už antrojo – Rusijos dujų monopolistas. Be to, abu atsakymai išlieka simptomatiški Rusijai praėjus beveik 25 metams po Sovietų Sąjungos griūties: „Nepaisant bekraščių gamtos resursų ir daugiau nei 140 mln.

Rusijos vyriausybė skyrė du mlrd. dolerių antram pagal dydį bankui gelbėti. Išvakarėse vyriausybė pažadėjo bankams skirti beveik 20 mlrd. dolerių, tačiau rezervams senkant, vyriausybės pareigūnai pripažįsta, kad norint išvengti bankroto teks rinktis – mažinti socialines išmokas ar išlaidas gynybai. Jungtinių Valstijų prezidentas sako, kad praėjus keliems ekonomikos sunkumų mėnesiams, Vladimiro Putino politika nebeatrodo gudri.

Vladimiras Putinas gali bandyti pereiti nuo kleptokratijos prie populistinės autokratijos. Taip mano ekspertai, pateikę savo išvadas dėl naujosios Rusijos karinės doktrinos. Šiame dokumente šalių kaimynių režimo nuvertimas ir vidaus politikos nestabilumas yra paskelbti pavojumi saugumui.

Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Rusijos veiksmai Kryme ir Rytų Ukrainoje privertė pakeisti savo požiūrį į ją visą demokratišką Vakarų pasaulį. Kalbėti apie santykių su Rusija „perkrovimą“ nebeliko prasmės, nors būtent apie perkrovimą 2009 metais kalbėjo Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama. Tokie žodžiai įrašyti ir dabartinės Lietuvos vyriausybės programoje. Lietuvos santykiai su Rusija per šiuos metus taip pat patyrė nuostolių.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskyrė Andrejų Kobiakovą, savo administracijos vadovą, naujuoju ministru pirmininku, atleisdamas ankstesnį premjerą Michailą Miasnikovičių, centrinio banko vadovę ir dar kelis ministrus, pranešė prezidento spaudos tarnyba apie didžiausią vyriausybės pertvarkymą nuo 2010 metų. Prezidento administracijos vadovu bus Aleksandras Kosinecas, lig šiol buvęs Vitebsko srities gubernatoriumi.

Kasmetinė Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos konferencija šalyje daugelį nuvylė: jo oficialus atstovas Dmitrijus Peskovas žadėjo, kad bus pateiktos kažkokios ypatingos ekonomikos gelbėjimo priemonės ir planai. „Nieko panašaus neatsitiko, – rašo „The Daily Beast“ žurnalistė Ana Nemcova.

„Bloomberg View“ nuolatinis bendraautorius Leonidas Beršidskis sankcijas, kurias Vakarai taiko Rusijai, sulygino su kirviu, iš kurio yra verdama šalies ekonominė krizė.

 Ekonomistas Gitanas Nausėda aiškina, kodėl nesuveikė Rusijos centrinio banko bandymas gelbėti rublį ir kaip šalies ekonomikai atsilieps 17 proc. palūkanų norma. „Iš pradžių būna hipertrofuota rinkos reakcija, kursas smunka visiškai pralenkdamas bet kokias racionalias ribas, bet vėliau, kai racionalumo atsiranda daugiau, kursas grįžta į ankstesnį lygį ar bent kiek pakyla“, – sako SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda.

 „Pietų srauto“ projekto nutraukimo istoriją sunku būtų pavaizduoti kaip detektyvinę, nors ji ir buvo gana netikėta. Atrodytų, viskas čia yra aišku – Rusijai nusibodo kovoti su Europos Sąjungos taisyklėmis, kurios trukdė realizuoti dujotiekio projektą taip, kaip norėjo Maskva, ir ji nusprendė jo atsisakyti.

Rusijos Federacijos prezidentas V. Putinas jau antrą kartą šiais metais (pirmą kartą – po Krymo aneksijos) kreipėsi į Rusijos Federalinį susirinkimą. To kreipimosi laukė tiek pasaulis, tiek Rusijos visuomenė, nes norėjo išgirsti atsakymus apie šalies santykius su Vakarais ir planus dėl tolimesnės ekonominės raidos, kuri pastaruoju metu komplikuojasi dėl krentančių naftos kainų ir rublio devalvacijos.

Kai Istorija bandys įvertinti ir vykdys dabartinės krizės tarp Rusijos ir Vakarų, kuri neišvengiamai baigsis Vladimiro Putino pasitraukimu, teismą, gali būti sudėtinga kam nors vienam pritaikyti atsakomybę. Tai „Forbes“ tinklaraštyje teigia finansų ekspertas Avi Tiomkinas.

Kremliuje vakar įvyko didelis „Putino teatras“: savo kreipimesi į tautą Rusijos prezidentas Krymą pavadino „rusų sakraliniu centru per amžius ir visada“, apkaltino JAV siekiu sužlugdyti Rusijos ekonomiką ir paskelbė atgimstančią rusų naciją. Žinoma Vokietijos psichologė ir gestų ekspertė Monika Matschnig „Bild“ papasakojo apie tai, kokias mintis išduoda V. Putino mimika ir gestai.